- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1-151-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54378-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- D. Ž., R. N.
- Civilinis ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui S. J.,
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas
1. 2004 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2. 2004 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 1 metams bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
3. 2008 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 10 mėnesių bausme;
4. 2010 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 1 metams ir 8 mėnesiams bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5. 2011 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 3 metams bausme;
6. 2011 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 3 metams ir 1 mėnesiui bausme;
Žemesnės instancijos teismas
7. 2019 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme;
8. 2019 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 1 metams ir 2 mėnesiams bausme,
9. 2021 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 4 metams bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė R. N. paskirta laisvės atėmimo 4 metams 3 mėnesiams bausmė, įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,
D. Ž. (D. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas
1. 1998 m. balandžio 1 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu,
Žemesnės instancijos teismas
2. 1999 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu,
3. 2000 m. spalio 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams,
4. 2000 m. gruodžio 21 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams,
5. 2001 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 9 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, bausmė sumažinta, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams,
6. 2005 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams,
7. 2008 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 5 MGL dydžio bauda,
Žemesnės instancijos teismas
8. 2009 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams,
9. 2010 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 301 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams,
Žemesnės instancijos teismas
10. 2012 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 1 metam, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams,
11. 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 90 parų areštu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams,
12. 2017 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,
Žemesnės instancijos teismas
13. 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams,
14. 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. balandžio 17 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu sumažino pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę,
15. 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, neatliktos 1 metų 4 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių,
16. 2020 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, subendrinta laisvės atėmimo 3 metams 3 mėnesiams bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimo 3 metams 8 mėnesiams bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. ir D. Ž., veikdami bendrai, įsibrovę į saugyklą pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. N. ir D. Ž., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 21 d., apie 17.17 val., statybų objekte (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, įsilaužę į šilumos punkto patalpą, pagrobė akumuliatorių įrankių komplektą, kurį sudarė lagaminas, perforatorius, suktukas, kampinis šlifuoklis, keturi akumuliatoriai, kroviklis, iš viso komplekto vertė 1000,00 eurų, presą „Akku-Press“, kurio vertė 1293,73 eurai, „Rems“ užspaudimo replių rinkinį M15-M35, kurio vertė 543,39 eurų, dėžę su dėklu, kurioje buvo užspaudimo replės, kurių vertė 81,34 euro, užspaudimo replės M42, kurių vertė 598,90 eurai; užspaudimo replės TH 16, kurių vertė 119,74 eurų, užspaudimo replės TH 18, kurių vertė 119,74 eurų, užspaudimo replės TH 20, kurių vertė 119,74 eurų, užspaudimo replės TH 26, kurių vertė 119,74 eurų, užspaudimo replės TH 32, kurių vertė 119,74 eurų, raktą Catch S1“+S1.1/2“S2“, kurio vertė 114,35 eurų, suvirinimo aparatą vamzdžiams P-4a 650, kurį sudarė antgaliai 20-40, žirklės, dvi dėžės, kurių bendra vertė 358,40 eurai, suvirinimo antgalį 2d50, kurio vertė 17,33 eurų, vamzdžių kalibratorių (diametras 14-16-18-20-25-26-32), kurio vertė 60,50 eurų, smulkius įrankius (du vamzdinius raktus, vieną veržliarakčių galvučių komplektą, atsuktuvą, vienerias reples, vienerias žirkles), kurių bendra vertė 200 eurų. Šiais savo veiksmais R. N. ir D. Ž. įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bendrais veiksmais padarė 4866,64 eurų turtinę žalą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. N. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko teismui duoti parodymus. R. N. teismui parodė, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, per pietų pertrauką susipažino su ukrainiečiu, vardu S., kuris dirbo pagalbinius darbus. S. turėjo išvažiuoti į Ukrainą, jam reikėjo pinigų, todėl teiravosi jo apie galimybę parduoti instrumentus, teigė, jog įrankiai yra jo. Pats nesutiko pardavinėti įrankių, bet paklausė D. Ž., šis pasakė, kad žino, kam parduoti. D. tiesiogiai su ukrainiečiu nebendravo. Gruodžio 21 d. dirbo objekte, krovė betoną, kai S. parašė žinutę, kad galima paimti instrumentus, nurodė korpuso, kuriame sudėti įrankiai, pavadinimą, įrankių buvimo vietą. Apie 17 - 17.30 val. nuėjo su D. į kitą korpusą, į rūsį, prie sienos stovėjo krepšys, maišas ir dėžė. Kas ten yra sudėta, nežiūrėjo. Jis paėmė dėžę, o D. krepšį. Visa tai nunešė į darbinį automobilį, grįžęs paėmė maišą, kurį nunešė į automobilį ir iš objekto išvažiavo. Nežiūrėjo, kokie ten buvo įrankiai, kokiems darbams atlikti jie buvo skirti. Susisiekti su S. nepavyko, jo telefonas buvo išjungtas. Išvažiavę iš objekto, paskambino D. žmonai, kad ji atvažiuotų į degalinę paimti instrumentų. Jai į mašiną perdėjo instrumentus ir išvažiavo į cechą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis R. N. parodė, kad jis paėmė svetimą turtą, tačiau niekur nesilaužė. Įrankius paėmė D. ir juos realizavo. D. kitą dieną atvežė 200 eurų, 100 eurų jis turėjo perduoti ukrainiečiui, o kitus 100 eurų pasilikti sau, tačiau su ukrainiečiu susisiekti nepavyko, kadangi jo telefonas buvo išjungtas, todėl pinigų jam neperdavė. Vėliau, kai viskas išaiškėjo, D. 100 eurų paėmė daiktams išpirkti. Iš gautų 200 eurų, jis pats išleido 100 eurų. Su S. bendrauti daugiau neteko, su juo nesusirašinėjo, jo objekte nebuvo sutikęs ir nematė. Sutinka su kaltinime nurodytais daiktais, bet kadangi tai buvo naudoti įrankiai, nesutinka su civilinio ieškinio suma. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kaltinamasis D. Ž. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus. D. Ž. parodė, kad tikslių datų neprisimena, kada dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atsakingi už tvoras, turėklus ir grotas. Objekte dirbo daug žmonių, jie su R. N. buvo pagalbiniai darbininkai. Įvykio dieną dirbo A korpuse, jo R. klausė, ar jis žino, kam galima būtų parduoti instrumentus, R. N. paaiškino, kad baltarusis ar ukrainietis parduoda įrankius, nes nori išvažiuoti, bet neturi pinigų, nežino, kam parduoti įrankius. Paklausė, kokie ten įrankiai, jam pasakė, kad tai - akumuliatoriniai instrumentai. J. R. atsakė, kad žino, kam galima parduoti. Apie 18 val., darbo pabaigoje, nuvažiuoti prie E - F korpuso surinkti betono, R. pasakė, kad F korpuse stovi palikti instrumentai, kuriuos reikia parduoti. Nusileido į apačią paimti instrumentų, jie gulėjo koridoriuje, buvo celofaninis maišas, nedidelė kartoninė dėžė ir pradarytas tamsios spalvos maišas su užrašu ,,Bosch”. Jis paėmė krepšį, kitus nešulius iš rūsio išnešė R. Į bazę su instrumentais negalėjo važiuoti, R. pasakė, kad geriau direktorius nematytų, nes bus blogai, pradės klausinėti, todėl jis [D. Ž.] paskambino savo žmonai, kuriai pasakė atvažiuoti į degalinę paimti instrumentų. Susitikę degalinėje, padėjo instrumentus į žmonos mašiną, o patys nuvažiavo į cechą persirengti. Grįžęs namo pažiūrėjo, kas per įrankiai: buvo perforatorius, maišuose buvo vamzdžių gabaliukai, dar kažkoks šlamštas. Kituose maišuose gulėjo nesukomplektuotas akumuliatorinis suktukas, replės, antgaliai vamzdžiams sujungti. Jis turėjo daiktus parduoti ir pinigus nuvežti R. Buvo kalbėta, kad reikia parduoti už kiek įmanoma didesnę sumą. Paskambino pažįstamiems. Pirkėjas atvažiavo į namus, paėmė krepšį ir tai, kas buvo maiše. Kiek pamena, įrankius pardavė už 300 ar 400 eurų. Likusią dėžutę pasiūlė žmonai nuvežti į lombardą ir parduoti, kadangi jis negalėjo išeiti iš namų, jam buvo taikoma intensyvi priežiūra. Buvo tikras, kad daiktai nėra vogti. Dar kitą dieną prasidėjo aiškinimasis, jam paskambinęs direktorius klausė, ar jie kažką ėmė, direktoriui jis viską papasakojo. Vakare, apie 23 val., atvažiavo pareigūnai į namus ir jį [D. Ž.] suėmė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad neįsivaizduoja, kur statybos objekte yra šilumos punktas, ten jokių darbų neatlikinėjo. Statybvietė buvo aptverta tvora. Pripažįsta, jog paėmė ir pardavė instrumentus, tačiau nepripažįsta, kad tai buvo vagystė, nes jam buvo pasakyta paimti daiktus ir juos parduoti, niekur nesilaužė. Pardavęs įrankius jis uždirbo daugiau nei 100 eurų, kitus pinigus perdavė R. Jo manymu, kaltinime nurodyta suma yra nereali. Nebuvo tiek įrankių, kiek įvardinta. Daiktai nebuvo verti nei 1000 eurų. Buvo kampinis šlifuoklis, perforatorius, lituokliai, suktukas, pakrovėjas, antgaliai, bet preso nebuvo. Nesupranta, kokių replių vertė gali būti 119 eurų. Nebuvo 5 vnt. replių. Vienos replės buvo mažesnės, kitos didesnės. Daiktai buvo naudoti ir matėsi, kad naudoti ne vienerius metus, daiktai buvo apibraižyti. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas A. Š. (A. Š.) parodė, kad gruodžio 21 d. buvo šeštadienis, tačiau norėdami viską greičiau padaryti, dirbo objekte. UAB (duomenys neskelbtini), atliko santechnikos darbus. Jis yra objekto darbų vadovas. Tą dieną dirbo F korpuso laiptinės rūsyje, darė vamzdžių trasą, kaip tik dirbo ten, kur buvo sudėti įrankiai. Apie 16 val. baigė darbą, uždarė duris ir išėjo. Raktą, kuris buvo vienas, padėjo į skylę (apie 3-4 cm), esančią tarp sienos ir staktos, ten visada buvo dedamas raktas. Apie tai, kur dedamas raktas, žinojo jis ir dar porą santechnikų. Pirmadienį pirmas atvažiavo į objektą, raktą rado toje pačioje vietoje, tačiau atidaręs duris pamatė, kad jos sulaužytos. Įjungęs šviesą pastebėjo, kad nėra krepšio, akumuliatorinių daiktų, preso, lituoklių; daiktus palikdavo tik toje patalpoje, visi daiktai turėjo specialiai jiems pritaikytas dėžes. Paskambino direktoriui. Tame statybos objekte buvo daug subrangovų, gen. rangovas jiems buvo davęs raktą nuo E korpuso šiluminio mazgo ir tai buvo kaip jų sandėlis, niekas be jų ten niekas nevaikščiojo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad durys buvo mažesnės nei anga, todėl skylė buvo sutvirtinta metaline juosta. Pastebėjo, kad visos keturios perfojuostos buvo išlaužytos ir durys pastumtos, jos stovėjo kreivai. Jo nuomone, į patalpą buvo patekta išlaužus vieną perfojuostą. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytoja E. Z. parodė, kad jai paskambinęs vyras pasakė, jog R. prašė paklausti, ar ji gali privažiuoti savo mašina ir paimti daiktus. Ji atvažiavo į benzino kolonėlę, esančią Naujininkuose, paėmė daiktus, sudėjo juos į bagažinę. Kokie buvo daiktai, nežiūrėjo, kiek daiktų buvo, nepamena. Kažkokį instrumentą pati sugalvojo nuvežti į lombardą, jį pridavė savo vardu tam, kad esant reikalui galėtų atsiimti. Neatsimena sumos, kurią gavo lombarde. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad R. ji matė, žinojo, kad jis dirba su jos vyru. Jos vyras ir R. atvažiavo darbiniu automobiliu. Vyras prieš tai minėjo, kad kažkas prašė daiktus parduoti. Atvažiavę policijos pareigūnai pranešė, kad daiktai buvo vogti. Visus lombarde gautus pinigus atidavė policijai. Su vyru apie šį dalyką nieko daugiau nekalbėjo. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
L. V. F. parodė, kad dirbo santechniku firmoje (duomenys neskelbtini),, prieš N. M. dirbdavo ir savaitgaliais. Darbo pabaigoje sudėjo instrumentus į šilumos punktą, kur buvo paskirta jiems patalpa ir išvažiavo. Patalpa buvo nedidelė, šalia parkingo, cokoliniame aukšte, ten buvo sandėliukai ir šilumos punktas. Patalpoje buvo durys, tačiau jos buvo įstatytos laikinai ir neužtaisytos. Duryse buvo tarpas, pro kurį galėjo pralįsti armatūra, laužtuvas, rankos. Darbo metu, kai dirbdavo daug žmonių, raktą palikdavo po dėžute. Apie tai žinojo ir į patalpą galėjo užeiti tik savi darbuotojai (apie 10 žmonių). Ž. ir N. matė lauke, tačiau prie sandėliuko nematė. Kokioje įmonėje jie dirbo, nežino. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad prisimena, jog buvo komplektai „Boch“, suktukas, kampinis šlifuoklis, perforatorius, lituoklis, presas su galvų komplektu. Šie daiktai ir buvo pavogti. Komplektas „Boch“ buvo padėtas po vamzdžiais, buvo „Boch“ firminė rankinė. Komplektas buvo pirktas prieš tris mėnesius šiam objektui, preso galvos irgi buvo naujos. Krepšyje gulėjo santechninis raktas. Komplektai „Boch“ išduodami kiekvienai brigadai. Jeigu gerai pamena, buvo trys tokie komplektai. Kitus reikalingus įrankius atveždavo tiekėjas. Įrankius galėjo matyti ir kiti darbuotojai. Kadangi sandėliuke buvo statomos pertvaros, atėjus pasiimti daiktų, buvo matoma, kas yra patalpoje. Su savimi instrumentų nesinešiodavo. Atėjęs į darbą imdavo instrumentą, reikalingą darbui. Eidami pietauti, padėdavo instrumentą atgal, o po pietų vėl pasiimdavo. Instrumentų nepalikinėdavo. Patalpa nedidelė, apie 6 kvadratus, viskas išdėliota per perimetrą. Šviesa patalpoje pajungta nebuvo, langų nebuvo, todėl naudojosi prailgintuvais. Daiktai buvo sudėti atskirai. Ryte, atidarius duris, jos pasisuko su visu rėmu, nes buvo praplėšta juosta. Durys vizualiai stovėjo toje pačioje vietoje, nepaliestos, tik buvo išplėšti metaliniai tvirtinimai. Durys buvo atrakintos ne raktu. Objekte vyko didelės statybos, dirbo daug įmonių. Girdėjo kalbant ir rusiškai, ir ukrainietiškai. UAB (duomenys neskelbtini), ukrainiečių nedirbo. Jų įmonė darė tik du korpusus. Patenkant į korpusą, durų nebuvo, o jei ir buvo, jos buvo be kodo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
L. Z. V. parodė, kad N. ir Ž. apie tris mėnesius dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje, vyrai buvo nusiųsti į objektą išvežti betono, atlikę darbus grįžo atgal į bazę. Laikas, per kurį turi būti padarytas darbas, jiems nustatytas nebuvo. Kiek pamena, tai buvo F ir E objekto korpusas. Jie dirbo visuose korpusuose. Tą dieną buvo tik betono tvarkymas. Objekte jis pats lankydavosi kiekvieną dieną. Dirbo daug ukrainiečių, pas jį taip pat jie dirbo. Pirmadienį telefonu darbų vadovas pranešė, kad jo [Z. V.] vyrai apsivogė. Pasakė, kas buvo pavogta. Sakė, kad buvo išlaužta spyna. Atvažiavęs į objektą, atsukęs vaizdo kameras pamatė savo automobilį. Vaizdo įraše buvo užfiksuoti du vyrai, nešę krepšius. Sakė, kad tą dieną buvo jo ir dar keli žmonės. Nukentėjusiojo paprašė telefono numerio ir sakė palaukti, norėjo viską išsiaiškinti. D. telefono nekėlė, paskambino R. Sakė, kad tai ne jie paėmė daiktus. Pasakė jiems, kad viskas yra nufilmuota, vis tiek neigė tai padarę. Kitą dieną atėję į darbą minėjo, kad daiktus paėmė dirbę ukrainiečiai ir šiuos daiktus jiems pardavė. Prašė pasakyti, kur daiktai, sakė, kad išpirks ir tada nebus problemų, nenorėjo susigadinti savo reputacijos. Jie bandė telefonu susisiekti su ukrainiečiu, tačiau nepavyko. Neprašė išvardinti įrankių, neklausė, už kiek ir kam visa tai pardavė. Tada paskambino nukentėjusiajam ir liepė skambinti policijai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad (duomenys neskelbtini), darbuotojas Pranas, kuris buvo atsakingas už E ir F korpusus, jam parodė vaizdo įrašą. Jame matė užfiksuotus du darbo rūbais apsirengusius vyrus, nešančius „tašes“. Iš kokio korpuso jie išėjo, nepamena. Vaizdo kamera buvo nukreipta tiesiai į duris. Asmenys praėjo pro kamerą ir dingo. Tą dieną kameros buvo užfiksavusios jo autobusiuką, į kurį jo žmonės krovė betoną. Žmonės buvo su darbo rūbais. Buvo skiriamieji ženklai, blizgančios, šviesą atspindinčios juostos. Įmonės pavadinimo ant rūbų nebuvo. N. ir Ž. turėjo specialią aprangą, kadangi kitaip į objektą nepateksi, bet ant rūbų įmonės ženklo nebuvo, jie turėjo įmonės transportą – baltą Renault. Jam teigė, kad ukrainiečiai baigę savo darbus, išvažiuoja į Ukrainą, turi instrumentus ir nori parduoti, kad jie [Ž. su N.] šiuos instrumentus nusipirko ir perpardavė. Tomis dienomis gal ir lankėsi pas N., ieškojo jo. Dėl šio įvykio skambino tiek vienam, tiek kitam. Kolega pasakė 4-5 tūkst. eurų, už tiek turbūt buvo pirkęs įrankius, bet šie įrankiai jau buvo praradę savo vertę. Iki susitikimo su kolega nežinojo šių įrankių vertės ir tik susitikus buvo įvardinta tokia suma. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), santechniku. 2019 m. gruodžio 21 d. dirbo objekte (duomenys neskelbtini),. Tą dieną dirbo nuo 8 val. iki 16 val., su juo kartu dirbo V. F., A. Š. ir R., pavardės ir kontaktų nežino. Pabaigę darbus, kaip ir kiekvieną kartą po darbų, įrankius sudėjo į F korpuso šilumos punkto patalpą, į dėžes, o šilumos punkto patalpą uždarė darbų vadovas A. Š.. Šilumos punkto durys buvo metalinės ir jos visada buvo rakinamos. Užrakinus, šilumos punkto patalpas raktą palikdavo plyšyje tarp durų ir sienos. Tai, kad raktas ten guli, žino tik jis, A. Š., V. F. ir R. Padėto rakto toje vietoje pamatyti neįmanoma, jo nesimato. 2019 m. gruodžio 23 d. atėjus į šilumos punkto patalpą, A. Š. ir V. F. pasakė, kad nėra įrankių ir kad durų dešinėje pusėje buvo išlaužtos perfojuostos (metalinės juostos) ir tokiu būdu patekta į patalpą. Šios durys buvo tvirtinamos prie sienos su keturiomis perfojuostomis (metalinėmis juostomis) iš kairės pusės ir keturiomis perfojuostomis (metalinėmis juostomis) iš dešinės pusės (1 t., 113 – 114 b. l.).
Civilinio ieškovo atstovas S. J. parodė, kad prašomą priteisti žalą sudaro pavogti įrankiai, darbo priemonės, konkrečios sumos nurodytos sąskaitose. Įrankiai buvo naudoti, tačiau veikiantys. Buvo tokių įrankių, kuriuos turi mažai įmonių, be kurių pabaigti darbus būtų sudėtinga. Raktai ir smulkūs įrankiai skirti profesionaliam naudojimui ir kainuoja nemažai, daug kainuoja specialios užspaudimo replės. Iš esmės, buitiniam naudojimui nebuvo pritaikomo nei vieno prietaiso, tai buvo specifiniai, specialiai santechnikos darbams atlikti skirti įrankiai. Suktuką, gręžtuvą, kampinį šlifuoklį galima buvo pritaikyti ir kitur. Daiktai buvo saugomi šilumos punkte. Kur buvo dedamas raktas, jis nežinojo, tai žinojo darbuotojai ir darbų vadovas. A. Š. pasakė, kad išlaužtos durys, nėra įrankių. Tada jis paprašė atsukti kameras, pamatė įmonės (duomenys neskelbtini), autobusiuką. Žmonių veidų neprisimena, bet jie buvo panašūs į kaltinamuosius. Paskambinęs (duomenys neskelbtini), direktoriui pranešė apie esamą situaciją, direktorius pasakė, kad išsiaiškins. Išgirdo versiją, kad ukrainiečiai prašė paimti įrankius, kita versija, kad ten jų įrankiai buvo. Tarėsi, kad iki pietų grąžinus įrankius nesikreips į policiją, kadangi įrankiai grąžinti nebuvo, iškvietė policijos pareigūnus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, civilinio ieškovo atstovas parodė, kad jo vadovaujama įmonė nedidelė, inventorizacija neatliekama. Sąskaitoje faktūroje suma nurodyta be pridėtinės vertės mokesčio, ieškinyje sumos nurodytos su pridėtinės vertės mokesčiu. Objekte vagystės metu buvo vykdomi baigiamieji darbai, visi įrankiai buvo laikomi venoje vietoje ir tik jie toje patalpoje laikė įrankius. Žinojo, kad yra stebėjimo kameros, sargas, turėjo būti saugu. Teritorijoje iš viso būdavo apie 1000 darbuotojų, buvo ir ukrainiečių, uzbekistaniečių. Turtas buvo apdraustas, tačiau draudimas negalioja, kadangi daiktai pavogti ne iš jų patalpų. Kai pavagiama iš objekto, draudimas negalioja. Įrankius naudoja apie 3-5 metus, paskui jiems reikalingas remontas, bet remontas kainuoja brangiau nei daiktas. Įrankiams, kurie turi bent jau 3 metų aptarnavimo garantiją, bendras vaizdas įtakos neturi. Įrankiai atrodo panaudoti, kadangi jie neguli, o yra naudojami. Įrankių įmonėje nebuvo po vieną komplektą, tik užspaudimo antgaliai ir replės buvo. Užspaudimo reples naudojo ne pilnus metus. Kai kurie įrankiai buvo pirkti specialiai tam objektui, kad nereiktų nuomotis. Civilinio ieškovo atstovas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
UAB (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 4 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 21 d., statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvykdyta vagystė, kurios metu pavogti UAB (duomenys neskelbtini), priklausantys statybiniai įrankiai. Nustatyta, kad pavogti akumuliatorių įrankių komplektas, 1 vnt., kurio vertė 1000,00 eurų; presas „Akku-Press“ + akum+žibin, 1 vnt., kurio vertė 1293,73 eurų; „Rems“ užspaudimo replių rinkinys M15-M35, 1 vnt., kurio vertė 543,39 eurų; dėžė su įdėklu 2 užspaudimo replėmis, l vnt., kurio vertė 81,34 euro; užspaudimo replės M42, 1 vnt., kurio vertė 598,90 euro; replės užspaudimo TH 16, 1 vnt., kurio vertė 119,74 euro; replės užspaudimo TH 18, 1 vnt., kurio vertė 119,74 euro; replės užspaudimo TH 20, l vnt., kurio vertė 119,74 euro; replės užspaudimo TH 26, 1 vnt., kurio vertė 119,74 euro; replės užspaudimo TH 32, 1 vnt. kurio vertė 119,74 euro; raktai Catch S1“+S1.1/2“S2“, 1 vnt., kurio vertė 114,35 euro; Suvir ap P-4a 650 W+antg 20-40+žirkl+dėžė, 2 vnt., kurių bendra vertė 358,40; suvirinimo antgaliai 2 d 50, 1 vnt., kurio vertė 17,33 euro; vamzdžių Kalibratorius 14-16-18-20-25-26-32, 1 vnt., kurio vertė 60,50 euro; smulkūs įrankiai, kurių bendra vertė 200 eurų. Bendrai padaryta žala – 4866,64 eurų (1 t., 19 – 20 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus rašte dėl žalos patikslinimo nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 21 d., statybvietėje (duomenys neskelbtini), įvykdyta vagystė, kurios metu buvo pavogti statybiniai įrankiai, priklausantys UAB (duomenys neskelbtini), įmonei. Patikrinus nustatyta, kad pavogtas Uponor presavimo įrankis, 1 vnt., kurio vertė 240,00 eurų; 1 REMS vamzdžių presavimo įrenginys, 1 kompl., kurio vertė 2575,29 eurų; akumuliatorinis įrankių komplektas Bosch, 1 kompl., kurio vertė 826,45 eurų; lituokliai, 2 vnt., kurių vertė 324,86 eurų; smulkūs įrankiai (vamzdžių raktai), kurių bendra vertė 200,00 eurų. Bendrai įmonei padaryta žala - 4166,60 eurų (1 t., 22 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 23 d., 13.09 val., iš statybvietės, šeštadienį, pavogti įrankiai ir santechninės medžiagos (1 t., 25 b. l.).
2019 m. gruodžio 23 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad patalpos yra statomame daugiabučio tipo name (duomenys neskelbtini),. Įvažiavimas į daugiabučio namo teritoriją yra ribojamas pakeliamais atitvarais, teritorija aptverta metaline tvorele, daugiabučiai namai suskirstyti korpusais. Apžiūrimos daugiabučio namo patalpos yra F korpuse. Priešais namo F korpusą yra E korpusas, virš kurio įėjimo durų yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta į F korpuso įėjimą. F korpuso įėjimo durys yra metalinės su stiklo paketu, rakinamos viena įleidžiama spyna. Akivaizdžių išorinių spynos apgadinimų nenustatyta. Nusileidus laiptais į pirmą aukštą yra metalinės durys, už kurių yra koridorius. Koridoriaus kairėje pusėje yra metalinės durys, vedančios į pirmo aukšto patalpas, koridoriaus dešinėje pusėje yra durys, vedančios į garažą. Įėjus pro duris, vedančias į pirmo aukšto patalpas, yra koridorius, kurio dešinėje sienoje yra 4 metalinės durys (su įėjimo durimis) (1 t., 31 – 45 b. l.).
2020 m. sausio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini),. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašai fiksuoja vaizdą, statybvietėje (duomenys neskelbtini),. Apžiūrėtas vaizdo įrašas File 20191221161949.Avi, 12/21/2019 16:19:49. Vaizdo įrašas spalvotas, bet prastos kokybės. Vaizdo įraše matoma statybvietė, į kurią atvažiuoja baltos spalvos furgonas, valstybinio numerio ir furgono modelio nesimato. Vaizdo įrašo laiku 16:20:36 iš baltos spalvos furgono keleivio ir vairuoto pusės išlipa du asmenys, veido bruožų, tai, kaip jie atrodo, nesimato. Vaizdo įrašo trukmė 01:47 min. (1 t., 50 – 53 b. l.).
Byloje pateiktas proceso veiksmų protokolo specialusis priedas, kurio fotolentelėje pateiktos dvi fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini),, baltos spalvos furgonas (1 t., 53 b. l.).
2020 m. vasario 3 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo NVR_ch_main_20191221171657_20191221171807; 2019-12-21 17:16:57. Vaizdo įrašas nespalvotas, fiksuotas lauko vaizdas statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini),. Vaizdo įrašo laiku 00:10 sek. vaizdo įraše pasirodo iš pastato išeinantis vyriškis. Matosi, kad vyriškis vilki tamsius drabužius su gobtuvu, veido bruožų įžiūrėti neįmanoma, ant dešinės pusės peties užsimetęs nešasi tamsią didelę rankinę. Paskui vyriškį eina kitas vyriškis, veido bruožų nesimato. Vyriškis vilki tamsius drabužius, striukė su atšvaitais, kurie šviečia, vyriškis nešasi didelį maišą. Vaizdo įrašo laiku 00:39 sek. vyriškiai dingsta iš vaizdo įrašo akiračio ir po poros sekundžių atsiranda vaizdo kameros akiratyje. Vaizdo įrašo trukmė 01:11 min. Įjungus vaizdo įrašą NVR_ch_main_20191221171937_20191221172010-2.dav, 2019-12-21 17:19:37. Vaizdo įrašas nespalvotas, fiksuotas statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini),, lauko vaizdas. Vaizdo įrašo laiku 00:10 sek. iš pastato išeina vyriškis, vilkintis tamsius drabužius su atšvaitais, kurie šviečia, užsidėjęs gobtuvą. Vyriškis rankose nešasi didelį maišą, veido bruožų nesimato. Vaizdo įrašo laiku 00:28 sek. vyriškis dingsta iš vaizdo įrašo akiračio. Vaizdo įrašo trukmė 00:32 sek. (1 t., 74 – 77 b. l.).
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad L. Š. pateikė vamzdžių plėstuvą „Milwaukee“ ir lombardo paskolos kvito kopiją J 058895 (1 t., 83 – 88 b. l.). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota lagamino su "Milwaukee" vamzdžių plėstuvu apžiūra (1 t., 89 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2 veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. N. skambino ukrainietis, vardu S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini),. Nustatyta, kad telefono numeris priklauso UAB „Bitė Lietuva“ operatoriui, yra išankstinio apmokėjimo ir paskutinį kartą šiuo numeriu buvo naudotasi 2019 m. balandžio 2 d., 23.16.22 val. (2 t., 88 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2 veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus telefono numerio (duomenys neskelbtini),, priklausančio R. N. išklotinę, nustatyta, kad R. N. neskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini),. Nenustatyta, kad R. N. būtų skambinęs į šį telefono numerį (2 t., 87 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko ir tas, kas įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją pagrobė svetimą turtą.
R. N. bei D. Ž. neigė padarę nusikalstamą veiką. R. N. teismui teigė, kad per pietų pertrauką susipažino su ukrainiečiu S., kuris jo teiravosi apie galimybę parduoti jam priklausančius įrankius, kadangi turėjo išvažiuoti į Ukrainą ir jam reikėjo pinigų. Apie galimybę parduoti įrankius paklausė D. Ž., šiam sutikus, gruodžio 21 d. objekte su D. nuėjo į kitą korpusą, į rūsį, kur prie sienos stovėjo krepšys, maišas ir dėžė. Nežiūrėjo, kas ten sudėta. Visa tai nunešė į darbinį automobilį ir išvažiavo. Su S. susisiekti nepavyko, jo telefonas buvo išjungtas. Kaltinamojo teigimu, išvažiavę iš objekto paskambino D. žmonai, kuriai atvažiavus į deglinę perdavė instrumentus.
Kaltinamasis D. Ž. taip pat teisme kėlė versiją, jog R. N. prašė padėti parduoti baltarusio ar ukrainiečio (tiksliai neįvardijo), norinčio išvažiuoti į savo šalį ir neturinčio pinigų, turimus instrumentus. Sutiko pagelbėti. Statybvietėje nuėjo prie F korpuso, kur buvo sudėti įrankiai. Nusileido į apačią, kur koridoriuje gulėjo instrumentai. Vis tai paėmę susidėjo į automobilį ir išvažiavo. K. R. pasakė, jog būtų geriau, kad direktorius nematytų vežamų įrankių, paskambino savo žmonai, kuriai, jo prašymu, atvažiavus į degalinę ir perdavė paimtus instrumentus.
Teismo vertinimu, šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Bylą nagrinėjant teisme liudytojas A. Š. parodė, kad gruodžio 21 d., dirbo F korpuso laiptinė rūsyje, ten kur ir buvo sudėti įrankiai. Baigus darbą, apie 16 val., uždarė duris ir išėjo. Raktą padėjo į skylę, esančią tarp sienos ir staktos. Pirmadienį, pirmas atvažiavęs į objektą, pastebėjo, kad durys yra sulaužytos, nors jas ir atidarė raktu. Iš patalpos buvo dingę akumuliatoriniai daiktai, presas, lituokliai.
S. J. apklaustas teisme parodė, kad paskambinęs A. Š. jam pranešė, jog išlaužus duris dingo įrankiai. Paprašius atsukti kameras, pamatė vaizdo įraše užfiksuotą (duomenys neskelbtini), autobusiuką. Nors žmonių veidų neprisiminė, tačiau, S. J. teigimu, užfiksuotų žmonių veidai buvo panašūs į kaltinamųjų.
Liudytojas Z. V. bylą nagrinėjant teisme taip pat pavirtino, jog po įvykdytos vagystes, jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuoti du vyrai, nešantys „tašes“. Kameros buvo užfiksavusios ir jo firmos autobusiuką, į kurį jo žmonės krovė betoną. Liudytojo teigimu, vyrai buvo apsirengę darbo drabužiais, ant kurių jokių firmos skiriamųjų ženklų nebuvo. N. N. ir D. Ž., taip pat turėjo specialią aprangą be įmonės skiriamųjų ženklų ir būtent tą dieną, jiems buvo duota užduotis važiuoti įmonės automobiliu ir sukrauti betoną.
Kaltinamųjų pateiktą versiją, jog jie tik padėjo Ukrainos piliečiui realizuoti jo turimus įrankius, teismo vertinimu prieštarauja, byloje surinktiems įrodymams.
Ikiteisminio tyrimo metu išanalizavus R. N. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini),, išklotinę nenustatyta, jog R. N. būtų kas skambinęs iš telefono numerio (duomenys neskelbtini),. Šį numerį R. N. įvardino kaip numerį, priklausantį Sašai. Be to tyrimo metu buvo nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Bitė Lietuva“ operatoriui yra išankstinio apmokėjimo ir paskutinį kartą juo naudotasi 2019 m. balandžio 2 d. Pažymėtina ir tai, kad iš R. N. parodymų seka, jog paėmus įrankius su Saša jam susisiekti nebepavyko. Asmens telefonas buvo išjungtas. Sugretinus šias aplinkybes, matyti, kad laikotarpiu, kada buvo įvykdyta vagystė, telefono numeris (duomenys neskelbtini), buvo jau nebenaudojamas, be to nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad R. N. kas būtų skambinę iš šio telefono numerio.
Analizuojant kaltinamųjų parodymų turinį, matyti, kad abu kaltinamieji buvo suinteresuoti nuslėpti nuo direktoriaus paimtus įrankius, dėl to jis, paskambinęs savo žmonai ir susitikęs su ja sutartoje vietoje, perdavė įrankius ir tik po to grįžo į darbą. Nelogiška, kad asmenys, norėdami tik padėti realizuoti daiktus ir turėdami paaiškinimus apie šių įrankių teisėtą įgijimą ir siekį juos realizuoti, vengtų susitikti su įmonės direktoriumi, taip siekdami išvengti klausimų apie turimus įrankius.
Vienas iš BK 178 straipsnio 2 dalyje vagystę kvalifikuojančių požymių yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi įsibrovimo ir saugomos teritorijos sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Saugoma teritorija - tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija - tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.).
Liudytojai A. Š., V. F. bei E. V. teisme tvirtino, kad pabaigę darbus, įrankius dėdavo į F korpuso šilumos punkto patalpą, patalpos durys buvo rakinamos. Apie tai kur yra dedamas raktas žinojo tik keli žmonės, o iš patalpos įrankiai buvo pavogti išlaužus durų metalinius tvirtinimus. Ikiteisminio tyrimo metu šios patalpos buvo apžiūrėtos, nustatyta, kad įvažiavimas į daugiabučio namo teritoriją , yra ribojamas pakeliamu atitvaru, teritorija aptverta, F korpuso įėjimo durys rakinamos. Analizuojant liudytojų A. Š., V. F. bei E. V. parodymų turinį matyti, kad į patalpas iš kurios dingo UAB (duomenys neskelbtini), priklausantys įrankiai buvo patekta išlaužus patalpos duris, todėl teismas vienareikšmiškai daro išvadą, kad nusikalstama veika padaryta įsibraunant į patalpą. Dėl šios priežasties R. N. ir D. Ž. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip vagystės įsibrovus į patalpas, t. y., tinkamai ir teisingai kvalifikuotos kaip BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
Dėl kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kaltinamiesiems skirtinos bausmės, kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę bei tolesnio taikymo ir bausmių bendrinimo
Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių
Kaltinamojo R. N. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lengvinančių aplinkybių teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.
Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. N., teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkaudamas su D. Ž., padarė vieną apysunkę baigtą nusikalstamą veiką. R. N. išsituokęs, nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, anksčiau teistas 9 kartus, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, šios faktinės aplinkybės rodo, kad R. N. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. Ž., teismas taip pat vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę. Kaip šioje byloje neginčytinai nustatyta, kaltinamasis D. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkaudamas su R. N., padarė vieną apysunkę baigtą nusikalstamą veiką. D. Ž. susituokęs, augina mažametį vaiką, todėl pripažintina, kad yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, tačiau anksčiau teistas net 16 kartų, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, šios faktinės aplinkybės rodo, kad ir D. Ž., net ir turėdamas šeimą, dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, taip pat nėra linkęs laikytis įstatymų, gerbti visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, D. Ž. anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo.
Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. N. ir D. Ž. už jų padarytą nusikaltimą paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę), taip pat atsižvelgus į tai, kad nustatytos po dvi R. N. ir D. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kiekvienam kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis kiek mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.
Tiek R. N., tiek D. Ž. šiuo metu atlieka ankstesniais įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
Dėl laikinojo sulaikymo įskaitymo į bausmę, tolesnio kardomųjų priemonių taikymo
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamas R. N. laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina paskelbus nuosprendį kaip nebetikslinga, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. nuo 2019 m. gruodžio 23 d., 23.10 val., iki 2019 m. gruodžio 25 d., 11.51 val. (dvi paras), buvo laikinai sulaikytas, laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką. Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši priemonė naikintina paskelbus nuosprendį kaip nebetikslinga, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
UAB (duomenys neskelbtini), atstovas direktorius S. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 4866,64 eurų turtinės žalos atlyginimo, teismo posėdyje atstovas motyvuotai atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus dėl prašomos priteisti sumos dydžio, kilmės, paaiškino, kad pavogti įrankiai buvo iš esmės išimtinai skirti profesionaliam naudojimui atliekant santechnikos darbus, visi įrankiai buvo naudojami, savo tiesioginio funkcionalumo nepraradę, kai kurie įrankiai ir prietaisai apskritai buvo įgyti būtent statybos objektui (duomenys neskelbtini),, kuriame ir buvo pavogti.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 168-211/2018). Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo - pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016).
Byloje pateikti duomenys, liudytojų parodymai neginčytinai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini), buvo įgijusi įrankius ir prietaisus, kuriuos naudojo savo paslaugoms teikti, santechnikos įrengimo darbams atlikti, įrankiai statybos objekte buvo saugomi rakinamoje patalpose, ribotai naudota informacija apie rakto buvimo vietą, todėl teigti, jog civilinis ieškovas neapdairiai, neatsakingai elgėsi su pavogtais daiktais nėra jokio pagrindo. Spręstina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, prašoma priteisti suma reali, todėl ieškinys tenkintinas, 4866,64 eurai turtinės žalos priteistina solidariai iš kaltinamųjų.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kompaktinės plokštelės su saugos kamerų vaizdo įrašais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-992/2021 ir po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. teismo nuosprendžiu skirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir R. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį, taip pat tame pačiame nuosprendyje nurodytą R. N. taikyto laikino sulaikymo laiką – nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 30 d.
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu skirta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir D. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio ir 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti D. Ž. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 23 d., 23.10 val., iki 2019 m. gruodžio 25 d., 11.51 val. (dvi paras) ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 30 d.
Tenkinti UAB (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį, priteisti solidariai iš D. Ž. ir R. N. UAB (duomenys neskelbtini), naudai 4866,64 eurų turtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles su saugos kamerų vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-992/2021
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.