- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e2-9350-496/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00861-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė (pirm.)
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- UAB Tomadas
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), Valstybinę mokesčių inspekciją Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui M. V., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomadas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. V. 11 968,50 skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. UAB „Tomadas“ su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – VPK) sudarė Viešojo pirkimo dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios 5.16 punktu ieškovė įsipareigojo iš ankstesnio paslaugų vykdytojo G. S., firmos saugojimo aikštelės nemokamai pergabenti saugomas arba konfiskuotas transporto priemones į savo saugojimo aikštelę. 2017 m. rugpjūčio 17 d., ieškovė su VPK sudarė susitarimą, kurio 1 punktu ieškovė įsipareigojo iš G. S., firmos saugojimo aikštelės tolimesniam saugojimui pergabenti transporto priemones į savo saugojimo aikštelę. 2017 m. rugsėjo 7 d., priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktu ieškovė perėmė saugojimui mopedą „Delta“ be valstybinių numerių, kuris buvo sulaikytas 2015 m. liepos 27 d. Ieškovė iš VPK tik 2019 m. rugsėjo 6 d. gavo informaciją, kad mopedą „Delta“ eismo įvykio metu valdė M. V.. 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau ieškovės teigimu atsiskaitymo už suteiktas paslaugas negavo. Kadangi mopedas eismo įvykio metu buvo be valstybių numerių, tai nustatyti solidarų jo savininką ieškovė neturi galimybės o VPK nėra pateikusi tokios informacijos. Atsakovui taip pat tenka pareiga atlyginti priverstinio saugojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalį. Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200, 23 punktu atsakovas visada turėjo galiojančią teisę kreiptis į policijos komisariatą įstatymų nustatyta tvarka ir gavęs leidimą atsiimti priverstinai saugomą transporto priemonę taip nedidindamas mokėtinos sumos už jo saugojimą. Mopedas ieškovės aikštelėje yra saugomas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki ginčo nagrinėjimo teisme dienos (t. y. iki 2020 m. birželio 12 d. ), 1010 dienų, vienos paros saugojimo įkainis 11,85 Eur.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nutemptas mopedas, kurį vairavo atsakovas, ginčo byloje dėl to nėra. Atsakovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo atitinkamai nubaustas. Už šį pažeidimą policijos pareigūnai priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ir patalpinti priverstiniam saugojimui. Šią transporto priemonę saugojo S., firma, tačiau ieškovė, laimėjusi viešąjį pirkimą, perėmė visas transporto priemones iš ankstesnio paslaugos tiekėjo, tame tarpe ir šį atsakovo vairuotą mopedą. Kadangi priverstinai saugojo jį remiantis sutartimi, sudaryta su (duomenys neskelbtini) AVPK, todėl reikalauja už saugojimą atlyginimo. Atsakovas iki šiol prievolės nėra įvykdęs. Už transporto priemonės priverstinį saugojimą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. birželio 12 d., už 1010 parų, skaičiuojant po 11,85 Eur (su PVM) už kiekvieną priverstinio saugojimo parą yra susidariusi 11 968,50 Eur skola. Transporto priemonės savininkas arba valdytojas, norėdamas susigrąžinti transporto priemonę turi kreiptis į AVPK, kuri išduoda leidimą ir su leidimu atvykus į aikštelę bei atsiskaičius yra grąžinama transporto priemonė. Leidimu grąžinti transporto priemonę tūri rūpintis pats savininkas arba valdytojas. Transporto priemonė yra grąžinama pagal pateiktą VPK leidimą, o kiti dokumentai saugojimo aikštelei neturi reikšmės. Savininko ir valdytojo yra solidari atsakomybė, o ieškovė renkasi tą atsakovą, kurį nori, šiuo atveju ieškovė pasirinko M. V.. Duomenys apie galimą savininką nurodyti pačiame nutarime dėl nuobaudos skyrimo. Ieškovė daug kartų kreipėsi į VPK dėl informacijos pateikimo, tačiau tik 2019 m. rugsėjo 16 d. gavo atsakymą ir 2019 m. rugsėjo 25 d., ieškovė kreipėsi į atsakovą. Po sutarties pasibaigimo skaičiuoja skolą toliau, tęstinumas išlieka. Atsakovas yra vienas iš subjektų, valdytojas ir pažeidėjas, todėl jis nurodytas atsakovu. Ieškovė dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu nesprendžia ir palaiko ieškinį pilna apimtimi. Šiuo atveju nėra pagrindo visiškai neatlygti skolos. Atsakovo pozicija dėl bešeimininkio turto yra siekis išvengti prievolės. Atsakovas yra tinkamas subjektas, prievolė jam atlyginti išlaidas yra numatyta įstatymo. Įstatyme numatyta solidarioji atsakomybė, tai atsakovas įvykdęs prievolę gali pasinaudoti regreso teise ir dalį reikalavimo nukreipti į savininką. Jeigu būtų dėtos pastangos ir transporto priemonė būtų atsiimta laiku, tai nebūtų tokia didelė ieškinio suma. Atsakovas net nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl savo teisės įgyvendinimo dėl transporto priemonės atsiėmimo. Vien tai, kad mopedas nėra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas, tai nereiškia, kad trečiasis asmuo negali išduoti leidimo. Tai, kad nėra nustatytas savininkas nieko nekeičia. Dėl viešosios pirkimo sutarties yra laimėtas naujas viešasis pirkimas ir paslaugos yra (duomenys neskelbtini) AVPK toliau teikiamos ir transporto priemonė yra toliau tebesaugoma. Ieškinio suma yra paskaičiuota ankstesniosios viešo pirkimo sutarties pagrindu. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad mopedas būtų pripažintas bešeimininkiu turtu, todėl ieškinį prašo tenkinti pilna apimtimi.
2020 m. rugpjūčio 24 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad mopedas, kuriam įstatymu yra taikoma privaloma registracija, nuo teisės pažeidimo iki šios dienos nėra įregistruotas VĮ „Regitra“, nėra išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas bei nėra teisėtai ir oficialiai įregistruotas jo savininkas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai laikytinas bešeimininkiu daiktu nuo jo sulaikymo momento iki šios dienos. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo nuostatomis (redakcija nuo 2015 m. vasario 1 d., iki 2016 m. sausio 18 d., galiojusi įvykio metu), (duomenys neskelbtini) AVPK priėmusi sprendimą priverstinai nuvežti mopedą ir surašiusi aktą, šią transporto priemonę privalėjo įtraukti į (duomenys neskelbtini) AVPK apskaitą ir užregistruoti Priverstinio transporto priemonių nuvežimo registracijos žurnale. Nuo to momento mopedas laikinai perėjo (duomenys neskelbtini) AVPK atsakomybėn. 2015 m. rugpjūčio 30 d. įsiteisėjus teismo nutarimui administracinėje byloje Nr. A2.6.-571-496-2015, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl padaryto pažeidimo, mopedas konfiskuotas nebuvo. Vadovaujantis anksčiau minėtu įsakymu ir darant prielaidą, jog mopedas turi savininką, (duomenys neskelbtini) AVPK privalėjo ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 31 d., priimti sprendimą gražinti mopedą savininkui (valdytojui), surašyti leidimą ir apie tai informuoti savininką (valdytoją). Tačiau nei atsakovas, nei V. M. apie tai informuotas nebuvo ir tokio leidimo iš (duomenys neskelbtini) AVPK negavo. Darant prielaidą, kad vis tik (duomenys neskelbtini) AVPK tinkamai informavo ir suteikė leidimą formaliam savininkui V. M. ar atsakovui atsiimti mopedą, tačiau jo iki šiol neatsiėmus bei (duomenys neskelbtini) AVPK žinant, kad mopedas nėra tinkamai įregistruotas ir nėra registracijos liudijimo, (duomenys neskelbtini) AVPK turėjo ir privalėjo dar kartą suprasti bei konstatuoti, jog mopedas yra bešeimininkis. Tokiu atveju (duomenys neskelbtini) AVPK privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2015-03-19 iki 2016-12-31) (toliau - Taisyklės) 3.2. punktu, todėl (duomenys neskelbtini) AVPK privalėjo kreiptis į teismą ir informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją, pateikdami duomenis, jog jų žinioje yra bešeimininkis daiktas - mopedas ir inicijuoti jo perdavimą valstybei, todėl už šio daikto saugojimą, vadovaujantis Taisyklių 33 punktu, saugojimo išlaidas susidariusias iki šio turto perdavimo mokesčių inspekcijai, apmoka valstybės institucijos, kurių žinioje buvo šis saugomas turtas, iš joms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Vadovaujantis šiuo reglamentavimu už bešeimininkio mopedo saugojimą ieškovei turėtų susimokėti (duomenys neskelbtini) AVPK iš tam skirtų asignavimų, o ne atsakovas, kuris nėra ir negali būti šio ginčo subjektu. Taip pat vadovaujantis Taisyklių 4.6. punktu (duomenys neskelbtini) AVPK turėjo pakankamai laiko ir pagrindo įvertinti bei suprasti, jog mopedas yra bešeimininkis, todėl turėjo vieną iš galimybių, šią transporto priemonę utilizuoti. Tokiu atveju nebūtų susidaręs įsiskolinimas už saugojimą ieškovei, kuris tęsiasi beveik 4 metus. Ieškovė sąmoningai didina įsiskolinimą, tam kad ateityje gautų didesnes pajamas už transporto priemonių saugojimą. Šiame ginče ieškovė taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl susidariusio didelio įsiskolinimo už saugojimo paslaugą, dėl jos paties neveiklumo ir nerūpestingumo. Be to, atsakovas gavęs ieškovės 2019 m. rugpjūčio 25 d., pranešimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, nedelsiant, per savo sutuoktinės elektroninį paštą susisiekė su ieškovės atstove. Ji buvo informuota, kad atsakovas nėra mopedo savininkas ir nurodė, kad savininkas gali būti V. M. ir pateikė tai įrodančius dokumentus. Po šių dokumentų pateikimo, ieškovės atstovė daugiau jokių prašymų ar pranešimų atsakovui nepareiškė ir tokiu savo elgesiu leido pagrįstai suprasti, jog ieškovė daugiau jokių pretenzijų nebeturi. Ieškovė galimai sąmoningai ieškinyje nutyli aplinkybę, jog transporto priemonės atsiėmimas galimas tik turint transporto priemonės registracijos liudijimą. Mopedo savininkas iki šiol nėra nustatytas, todėl atsakovo solidari atsakomybė su bešeimininkiu turtu yra neįmanoma, negalima ir įstatymo nenumatyta. Ieškovės reikalaujama 11968,50 Eur suma už bešeimininkio ir galimai beverčio mopedo saugojimą, yra nepagrįstai per didelė ir neatitinka protingumo bei proporcingumo principų.