Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos TOO „Keruen EW“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-3024/13, suinteresuotas asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „LAS FREIGHT“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreikia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės sutartį sudarydamos.

Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos A. T. 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus, jo diskrecijos ribos - patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 49 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o 51 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą; 2) oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 3) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio punkto 1, 2, 3 papunkčiuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus. Dvišalės tarptautinės sutarties 5 straipsnyje numatyta, kad prašymai suteikti teisinę pagalbą surašomi prašymą pateikiančios susitariančiosios šalies kalba ir prie jų pridedamos patvirtintos vertimų kopijos į kitos susitariančiosios šalies kalbą arba rusų kalbą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą (b. l. 1). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė patvirtintą prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo sprendimo kopiją, kurio duomenimis teisminio nagrinėjimo metu atsakovė (suinteresuotas asmuo UAB „LAS FREIGHT“) buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau dėl nežinomų priežasčių į teismo posėdį neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (b. l. 3 – 7). Taip pat pareiškėja pateikė Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo pranešimą dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo įsiteisėjimo ir priverstinio vykdymo (b. l. 2), Alytaus rajono apylinkės teismo patvirtinimą dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo įteikimo suinteresuoto asmens UAB „LAS FREIGHT“ atstovui (b. l. 8 – 9), pareiškėjos 2016 m. liepos 2 d. suinteresuotam asmeniui išsiųstą raginimą geruoju įvykdyti Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą (b. l. 10 – 11). Teismas, įvertinęs išvardintus dokumentus, konstatuoja, kad pareiškėja pateikė visus procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį inicijavimui reikalingus dokumentus.

Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai, t. y. teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja jos įstatymams. Be to, Tarptautinės sutarties 55 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotam asmeniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Tarptautinės sutarties 55 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtą teismo sprendimą turi būti aiškinamas kitų sutarties normų, inter alia, sutarties 51 straipsnio, nustatančio prašymo leisti vykdyti sprendimą nagrinėjimo būtinąsias prielaidas, kontekste (Lietuvos A. T. 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Vienas būtinųjų prašymo priedų, nurodytas Tarptautinės sutarties 51 straipsnyje, apibrėžiamas kaip dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Tokia formuluotė duoda pagrindą išvadai, kad teismo šaukimo įteikimo sąlyga yra svarbi ne tuo, kad asmuo informuojamas apie kiekvieną posėdį, o tuo, kad jam pranešama apie vykstantį prieš jį procesą, todėl taikant šį atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindą būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises (Lietuvos A. T. 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–410/2000). Be to, Tarptautinės sutarties 51 straipsnyje nurodytas teismo šaukimas, kaip civilinio proceso įstatymų numatomas informavimo dokumentas, yra išvestinis iš kitų tiesioginių teismo dokumentų, todėl tikrinant šio pagrindo buvimą galima remtis ir kitais, lygiaverčiais teismo šaukimams, dokumentais, kuriuose buvo duomenys apie pradėtą prieš atsakovą procesą, jo esmę (Lietuvos A. T. 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėja kartu su prašymu pateikė prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo sprendimo kopiją, kurio duomenimis teisminio nagrinėjimo metu atsakovė (suinteresuotas asmuo UAB „LAS FREIGHT“) buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau dėl nežinomų priežasčių į teismo posėdį neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (b. l. 3 – 7). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad suinteresuoto asmens atstovui 2015 m. gegužės 11 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo įteiktas Lietuvos Respublikoje prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas (b. l. 8 – 9). Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo, žinodamas apie prieš jį užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą bei turėdamas galimybę pasinaudoti tos valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, tarp jų - apskųsti teismo sprendimą, priimtą jam nedalyvaujant teismo posėdyje, ir taip siekti jo peržiūrėjimo, pasinaudojo šiomis priemonėmis. Prašymą dėl pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos jį atmesti vien dėl to, kad atsakovas nedalyvavo viename iš teismo posėdžių; pasitikėjimo kitos susitariančiosios valstybės teismų institucijomis principas šiuo atveju reiškiasi tuo, kad jų priimti sprendimai dėl bylos nagrinėjimo į teismo posėdį neatvykus asmeniui yra teisėti, kadangi užsienio valstybės sprendimo pripažinimas neapima jo teisėtumo kontrolės (Lietuvos A. T. 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pats suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybių, kad UAB „LAS FREIGHT“ žinojo apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą bei turėjo galimybę jame dalyvauti, sprendžia, jog aptariamu pagrindu atsisakyti Lietuvos Respublikoje pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą negalima.

Išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, buvo išspręstas ginčas tarp privačių subjektų dėl prievolės vykdymo. Taigi, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai).

Pažymėtina, kad pareiškėja be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą užsienio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą išieškoti priteistas sumas pareiškėjai bei vykdymo metu areštuoti suinteresuoto asmens sąskaitas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-965-324/2016, suinteresuotam asmeniui UAB „LAS FREIGHT“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Nemokumo advokatas“, teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi – suinteresuotas asmuo UAB „LAS FREIGHT“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Kadangi suinteresuotam asmeniui įsiteisėjusia teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla, todėl kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka modifikuojama atsižvelgiant į bankroto procedūrų specifiką. Esant nurodytai situacijai Lietuvos apeliacinis teismas papildomai pasisako dėl Lietuvos Respublikoje pripažinto užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymo, kai skolininkui iškelta bankroto byla.

Pagal bendrą taisyklę, kreditorius siekdamas Lietuvos Respublikoje pripažinto ir leisto vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo priverstinio vykdymo, gavęs teismo nutarties, kuria pripažintas ir leistas vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas, patvirtintą kopiją ir vykdomąjį raštą privalo kreiptis į antstolį. Praktikoje procesiniai dokumentai, tarp jų ir teismo nutartis dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, užsienio subjektams, dažniausiai yra įteikiami tarptautinių dvišalių ar daugiašalių sutarčių numatyta tvarka, galinčia užimti itin daug laiko. Dėl šios priežasties įprastas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti mechanizmas, susiklosčius skolininko nemokumo situacijai, yra netaikytinas, kadangi užsienio valstybės subjektas galėtų netekti galimybės gauti finansinio reikalavimo patenkinimą skolininko bankroto byloje vien dėl ilgai užtrunkančių procesinių dokumentų įteikimo procedūrų. Dėl to, atsižvelgiant į kreditorių lygiateisiškumo principą, aplinkybę, kad visų kreditorių reikalavimai įmonės bankroto byloje tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, šioje situacijoje mutatis mutandis taikytinos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei pareiškimą ir tenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2T-40-381/2015).

Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. ĮBĮ 18 straipsnis reglamentuoja inter alia vykdomųjų dokumentų perdavimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal šio straipsnio nuostatas antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.

Taigi proceso įstatymas nenumato pareigos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, ją perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau numato galimybę tokio pobūdžio bylą išnagrinėjusį teismą informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie byloje dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. Be to, kaip minėta, ĮBĮ įtvirtinta pareiga antstoliui perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus. CPK 626 straipsnio 3 punktas numato, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolis sustabdo vykdomąją bylą ir persiunčia vykdomuosius dokumentus bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Sistemiškai aiškindamas šias nuostatas ir atsižvelgdamas į faktą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo, įsiteisėja nuo priėmimo momento, teismas daro išvadą, kad nors ĮBĮ eksplicitiškai nenumatyta vykdomųjų dokumentų perdavimo tiesiogiai iš bylą išnagrinėjusio teismo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvarka, atsižvelgiant į bylų dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo specifiką, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, reikalaujantį inter alia kuo skubesnio bylų nagrinėjimo ir operatyvaus procedūrų vykdymo, vykdomieji dokumentai pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių teismų sprendimus turėtų būti perduodami skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šios išvados atitinka Lietuvos A. T. formuojamą praktiką bankroto bylose. Aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu, nereikalauja papildomo tvirtinimo bankroto byloje. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui šiuo atveju perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko (Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Šios taisyklės taikomos ir dėl teismo sprendimų, kuriais Lietuvos Respublikoje yra pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybių teismų ir arbitražų sprendimai (CPK 773 straipsnio 2 dalis). Todėl pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, ši nutartis ir jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pats Lietuvos Respublikos Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas perduodami UAB „LAS FREIGHT“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Minėtų dokumentų pagrindu šis teismas turėtų spręsti klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo į UAB „LAS FREIGHT“ kreditorių bankroto byloje sąrašą su užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pripažintu Lietuvos Respublikoje, patvirtinto dydžio finansiniais reikalavimais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3024/13, kuriuo nuspręsta išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „LAS FREIGHT“ (juridinio asmens kodas 302504856) Kazachstano Respublikos įmonei TOO „Keruen EW“ 13 877,00 Eur (trylika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) skolos, 84 852,00 tengius (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du) valstybinės rinkliavos ir 27 255,00 tengius (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtai penkiasdešimt penki) bylinėjimosi išlaidų.

Patvirtintą šios nutarties kopiją, vykdomąjį raštą, Kazachstano Respublikos Almatos miesto specializuoto ekonominio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir minėto teismo sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą perduoti Kauno apygardos teismui į civilinę bylą Nr. B2-965-324/2016.

Šios nutarties ir vykdomojo rašto kopijas išsiųsti pareiškėjai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.