Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Jungtiniai Gruzijos uostai“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Tbilisio miesto teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Jungtiniai Gruzijos uostai“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti 2010 m. lapkričio 25 d. Tbilisio miesto teismo sprendimą dėl skolos priteisimo.

2011 m. lapkričio 10 d. Tbilisio miesto teismas rezoliucija nusprendė AB „Tbilisio Tarptautinis oro uostas“ teisėtu teisių perėmėju pripažinti UAB „Jungtiniai Gruzijos uostai“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 810 straipsnyje nustatyta, jog užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimai pripažįstami vadovaujantis CPK nuostatomis. Lietuvos Respublika ir Gruzijos Respublika nėra sudariusios tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, todėl šios bylos nagrinėjimui ir Tbilisio miesto teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo pripažinimui yra taikomos CPK nuostatos.

CPK 810 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, netikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra įstatyme nustatytų pagrindų nepripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir neleisti jo vykdyti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė tinkamai patvirtintą prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Gruzijos Respublikos teismo sprendimo kopiją (b.l. 11-13), jo vertimą į lietuvių kalbą (b.l. 14-17), iš kurio (sprendimo) turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, tačiau atsiliepimo nepateikė (b.l. 40-41, 45), prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas įsiteisėjo ir yra vykdytinas bei Gruzijos Respublikoje nebuvo vykdomas (b.l. 23-24, 26-27). Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė visus procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti inicijavimui reikalingus dokumentus.

Teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui, 2015 m. vasario 10 d. pranešimu apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei informavimu išsiuntė suinteresuotam asmeniui pareiškėjo prašymą su priedais. Suinteresuotam asmeniui šiame dokumente buvo išaiškinta jo teisė pateikti atsiliepimą, nustatytas šio procesinio dokumento pateikimo teismui terminas (iki 2015 m. kovo 2 d.), tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tbilisio miesto teismo sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, buvo išspręstas ginčas tarp privačių subjektų dėl prievolės vykdymo. Taigi, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai), o aptariamo sprendimo pripažinimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktai).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą užsienio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą išieškotą sumą pervesti pareiškėjui (b.l.6) į jo nurodytą sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-332-258/2015, AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo iškelta bankroto byla. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi suinteresuotam asmeniui yra iškelta bankroto byla, o teismo nutartis yra įsiteisėjusi, kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka modifikuojama atsižvelgiant į bankroto procedūrų specifiką. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas pasisako dėl pripažintų užsienio valstybių teismų sprendimų vykdymo, kai skolininkui iškelta bankroto byla.

Siekdamas pripažinto ir leisto vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo priverstinio vykdymo, kreditorius, gavęs teismo nutarties, kuria pripažintas ir leistas vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas, patvirtintą kopiją ir vykdomąjį raštą privalo kreiptis į antstolį. Pažymėtina, kad bylos dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti pasižymi tam tikra specifika – pareiškėjai tokio pobūdžio bylose dažniausiai yra užsienio valstybių subjektai, siekiantys užsienio valstybės teismo sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikoje. Procesiniai dokumentai užsienio subjektams dažniausiai yra įteikiami tarptautinių dvišalių ar daugiašalių sutarčių numatyta tvarka, galinčia užimti itin daug laiko. Dėl šios priežasties įprastas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti mechanizmas, susiklosčius skolininko nemokumo situacijai, yra netaikytinas, kadangi užsienio valstybės subjektas galėtų netekti galimybės gauti finansinio reikalavimo patenkinimą skolininko bankroto byloje vien dėl ilgai užtrunkančių procesinių dokumentų įteikimo procedūrų. Dėl to, atsižvelgiant į kreditorių lygiateisiškumo principą, aplinkybę, kad visų kreditorių reikalavimai įmonės bankroto byloje tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, šioje situacijoje mutatis mutandis taikytinos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei pareiškimą ir tenkinimą.

Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. ĮBĮ 18 straipsnis reglamentuoja inter alia vykdomųjų dokumentų perdavimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal šio straipsnio nuostatas antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.

Proceso įstatymas nenumato pareigos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, ją perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau numato galimybę atitinkamą bylą išnagrinėjusį teismą informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie byloje dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. Be to, kaip minėta, ĮBĮ įtvirtinta pareiga antstoliui perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus. CPK 626 straipsnio 3 punktas numato, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolis sustabdo vykdomąją bylą ir persiunčia vykdomuosius dokumentus bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Sistemiškai aiškindamas šias nuostatas ir atsižvelgdamas į faktą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo, įsiteisėja nuo priėmimo momento, teismas daro išvadą, kad nors ĮBĮ eksplicitiškai nenumatyta vykdomųjų dokumentų perdavimo tiesiogiai iš bylą išnagrinėjusio teismo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvarka, atsižvelgiant į bylų dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo specifiką, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, reikalaujantį inter alia kuo skubesnio bylų nagrinėjimo ir operatyvaus procedūrų vykdymo, vykdomieji dokumentai pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių teismų sprendimus turėtų būti perduodami skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šios išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bankroto bylose. Aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu, nereikalauja papildomo tvirtinimo bankroto byloje. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui šiuo atveju perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Šios taisyklės taikomos ir dėl teismo sprendimų, kuriais Lietuvos Respublikoje yra pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybių teismų ir arbitražų sprendimai (CPK 773 straipsnio 2 dalis). Todėl pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje 2010 m. lapkričio 25 d. Tbilisio miesto teismo sprendimą, ši nutartis, jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pats 2010 m. lapkričio 25 d. Tbilisio miesto teismo sprendimas bei minėto teismo sprendimo patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą perduodami BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Minėtų dokumentų pagrindu šis teismas turėtų spręsti klausimą dėl pareiškėjų įtraukimo į BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorių bankroto byloje sąrašą su užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pripažintu Lietuvos Respublikoje, patvirtinto dydžio finansiniais reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 7 straipsniu, 809 straipsniu, 810 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 15 ir 18 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Gruzijos Respublikos Tbilisio miesto teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą, kuriuo iš AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ AB „Tbilisio tarptautinis oro uostas“ naudai priteista 18 075,35 Gruzijos larių (GEL) skolos bei 51 015,20 Gruzijos larių (GEL) baudų, iš viso 69 090,55 Gruzijos larių (GEL) ir 2072,71 Gruzijos larių (GEL) bylinėjimosi išlaidų.

Patvirtintą šios nutarties kopiją, vykdomąjį raštą, Gruzijos Respublikos Tbilisio miesto teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir minėto teismo sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą perduoti Vilniaus apygardos teismui į civilinę bylą Nr. B2-332-258/2015.

Šios nutarties ir vykdomojo rašto kopijas išsiųsti pareiškėjui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.