Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė.

1. M. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-7765-2025 nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarymą 60 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. birželio 20 d., 2.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,47 promilės neblaivumas, viešoje vietoje nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

2. M. K. atstovas advokatas R. R. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus prašydamas Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7765-2025 panaikinti.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 23 d. nutarimu M. K. atstovo advokato R. R. skundą tenkino, panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7765-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. nutraukė nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Taip pat priteisė M. K. iš valstybės 700 Eur jo patirtoms išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr.30-ANR_N-7765-2025 nepakeistą; nepriteisti iš valstybės M. K. patirtų 700 Eur išlaidų advokato R. R. paslaugoms apmokėti. Pagrindiniai argumentai:

4.1. Teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino byloje esančius duomenis – neatsižvelgė į renginio organizatoriaus K. Š. policijai pateiktus parodymus ir jo neapklausė teisme, nors jis tiesiogiai stebėjo M. K. neadekvatų elgesį. Teismas taip pat neįvertino liudytojo E. P. parodymų, patvirtinančių, kad M. K. buvo stipriai neblaivus, kabinėjosi prie žmonių, trukdė tiek renginio organizatoriams, tiek policijos pareigūnams ir dėl savo neblaivumo padarė viešosios tvarkos pažeidimus. Bylos nagrinėjimo metu M. K. nuslėpė aplinkybes, kad prieš E. B. pavartojo fizinį smurtą ir padarė turtinę žalą suplėšydamas brangius marškinius. Skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino visų esminių aplinkybių ir nepagrįstai priėmė sprendimą, neatitinkantį faktinių bylos duomenų.

4.2. Nesutinka su tuo, jog M. K. iš valstybės priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugomos apmokėti dydžio, tyrėjo vertinti ir atsižvelgti į rekomendacijoje nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį, administracinio nusižengimo teisenos trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį ir kt. M. K. atstovo prašyme subendrintas skirtingų su atstovavimu susijusių išlaidų išvardijimas neleidžia įvertinti jų individualaus turinio apimties, būtinumo, pagrįstumo. Pažymėjo, jog M. K. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija rekomenduotino dydžio, tačiau vien tai nesuteikia pagrindo priteisti prašomos 700 eurų galimos proceso išlaidų atlyginimo sumos.

5. M. K. atstovas advokatas R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

5.1. Nurodė, jog nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad M. K. klube elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie žmonių ar kitaip trukdė viešąją tvarką. Įvykio metu ar nedelsiant po jo jokie asmenys nesikreipė į policiją su pareiškimais dėl M. K. tariamai neteisėtų veiksmų. M. K. pats išsikvietė policiją, o vėliau būtent šie jį užpuolę asmenys bandė suformuoti klaidingą įvykio versiją, tai jokiu būdu nepaneigia teismo nustatytų faktų ir nesudaro pagrindo konstatuoti orumo ar dorovės įžeidimo, būnant neblaiviam. M. K. iškart po įvykio kreipėsi su pareiškimu per e.Policijos sistemą dėl to, kad buvo užpultas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo priedo, tik praėjus 1,5 mėnesio – 2025 m. rugpjūčio 5 d., t. y. po to, kai M. K. iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš apsaugos darbuotojus, atsirado naujas, vadinamasis „contra pareiškimas“, kuriame apsaugos darbuotojas E. B. teigia, kad pareiškėjas esą smūgiavo jam į pilvą ir suplėšė labai brangius marškinius. Tačiau ši informacija, atsiradusi tokiais akivaizdžiai gynybiniais terminais, negali būti laikoma patikima, objektyvia ar tinkama administracinės bylos įrodymų vertei įvertinti. M. K. apie šį pareiškimą nebuvo informuotas, jam jokie įtarimai pagal šį pareiškimą nėra pareikšti iki šiol. Tai reiškia, kad institucija pati neturi faktinio pagrindo šiems teiginiams pagrįsti ir manyti, kad M. K. tai nuslėpė nuo teismo. Net ir hipotetiškai vertinant apelianto teiginius apie neva padarytus smurtinius veiksmus ar turtinę žalą, tokios aplinkybės patenka ne į administracinės, bet į baudžiamosios atsakomybės ribas ir jų vertinimas negalimas administracinio nusižengimo byloje. Administracinio nusižengimo protokole tokių aplinkybių nebuvo ir negalėjo būti nurodyta, todėl bandymas plėsti kaltinimo ribas akivaizdžiai pažeidžia proceso taisykles. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama tik neperžengiant protokole nurodytos veikos ribų – neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, tačiau jokių įrodymų, kad orumas ar dorovė buvo įžeisti, byloje nėra.

5.2. Asmeniui būti neblaiviam savaime nėra draudžiama ir tai nesudaro nusižengimo sudėties. Būtent Institucija privalėjo įrodyti kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Nei tarnybiniuose pranešimuose, nei policijos pareigūnų paaiškinimuose, nei apeliacinio skundo prieduose nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad M. K. būtų buvęs agresyvus, nesiorientavęs ar įžeidęs kieno nors orumą ir (ar) dorovę viešoje vietoje. Teismo posėdžio metu pareigūnai patys negalėjo aiškiai paaiškinti, kodėl būtent M. K. buvo sulaikytas, o ne jį užpuolę asmenys. M. K. nebuvo agresyvus, nevengė pareigūnų, vykdė visus nurodymus, buvo sužalotas ir pats siekė pateikti pareiškimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas esą nutylėjo kažkokias aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti – ne M. K., o Institucija privalo surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius kaltinimą. Bandymas administracinėje byloje remtis tik vėliau atsiradusiais ir akivaizdžiai gynybiniais „contra“ pareiškimais (kaltinimais), neturint jokios realios įvykių fiksacijos ar operatyvinės informacijos, tik patvirtina, kad pradinis policijos nutarimas buvo nepagrįstas.

5.3. Dėl liudytojo K. Š. apklausos nurodo, jog ne teismas privalo surinkti įrodymus, pagrindžiančius kaltinimą. Teismas neprivalo savo iniciatyva kviesti liudytojų ar rinkti įrodymų, jei Institucija nepateikė prašymo arba nepagrindė, kodėl tokia apklausa yra būtina. Šiuo atveju Institucija pati nedalyvavo bylos nagrinėjime, neprašė apklausti renginio organizatoriaus, be to, tokio asmens teiginiai nėra ir nebuvo užfiksuoti procesiškai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, matomoms iš vaizdo įrašų.

5.4. Patirtos 700 Eur išlaidos advokato paslaugoms atitiko rekomenduotiną dydį ir buvo pagrįstos bylos apimtimi, sudėtingumu, poreikiu analizuoti vaizdo medžiagą, rengti procesinius dokumentus, dalyvauti posėdyje ir vertinti ikiteisminio tyrimo duomenis. Institucija nepagrindė, kodėl šios išlaidos esą yra per didelės ar nebūtinos. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad išlaidos turėjo būti vertinamos kitaip ar turėjo būti sumažintos, negali paneigti teismo teisėto ir detaliai motyvuoto sprendimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022, Nr. 2AT-4-511/2023).

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu M. K. atžvilgiu, teigdama, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje.

8. Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Nagrinėjamu atveju M. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 20 d., 2.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,47 promilės neblaivumas, viešoje vietoje nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Institucijos 2025 m. liepos 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Minėtu nutarimu M. K. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

10. M. K., nesutikdamas su šiuo procesiniu sprendimu, pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2023 m. liepos 7 d. nutarimą. Skundas motyvuotas tuo, jog vien asmens neblaivumas savaime negali būti laikomas aplinkybe, įžeidžiančia žmogaus orumą ir dorovę, nes gėrimų vartojimas leistinoje vietoje (klube, kuriame prekiaujama gėrimais) neužtraukia administracinės atsakomybės. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys į įvykio aplinkybes, jog M. K. buvo užpultas penkių asmenų, jis galėjo neaiškiai ar nerišliai kalbėti iš susijaudinimo ar dėl to, kad pareigūnai be jokios priežasties nekreipė dėmesio į jį užpuolusius asmenis, kuriuos buvo galima ne tik sulaikyti, bet bent jau nustatyti jų tapatybes. Skunde nurodyta, jog byloje nebuvo nustatyta ANK 484 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo kvalifikuojančių požymių – žmogaus orumo ir dorovės įžeidimo, nes pareigūnus iškvietęs asmuo pats prieš tai buvo užpultas; jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir turtinė žala; iš jo laikinai atimtas telefonas; jis buvo dėl įvykio susijaudinęs; asmuo pareigūnų atžvilgiu nesielgė agresyviai, vykdė visus nurodymus, bendradarbiavo; pagal asmens pareiškimą dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jis pripažintas nukentėjusiuoju. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai skundžiama nutartimi M. K. skundą tenkino motyvuodami tuo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. kaltei pagal ANK 484 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. K. nutarime nurodytu metu būdamas neblaivus, skundžiamame nutarime nurodytais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo M. K. veiksmuose. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde Institucija pateikia subjektyvų situacijos vertinimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties.

12. ANK 484 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą viešose vietose, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ne bet koks pasirodymas viešumoje, asmeniui esant neblaiviam, užtraukia administracinę atsakomybę, o tik toks, kuris įžeidžia kito asmens orumą ir dorovę.

13. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu M. K. buvo neblaivus, nustatytas girtumo laipsnis– 1,47 prom. Renginys, kuris vyko prie klubo, atitinka teismų praktikos viešosios vietos apibūdinimą, nes tai yra atvira erdvė, į kurią bet kuriuo metu be leidimo gali ateiti pašaliniai asmenys. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sąvokų „žmogaus orumas“ ir „visuomeninė dorovė“ įstatymų leidėjas konkrečiai nėra apibrėžęs, todėl teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis, bendrai išpažįstamomis vertybėmis ir pan.

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. paaiškino, kad, klube kilus konfliktui dėl eilės, jis buvo užpultas penkių asmenų, kurie jį smaugė ir atėmė apyrankę. M. K. iškvietė policiją ir nurodė užpuolikus, tačiau jų tapatybė ir neblaivumas nebuvo tikrinami. Jam neleido grįžti į klubą pasiimti daiktų. Vėliau, būdamas šoko būsenos, nesuprato sulaikymo priežasčių. Kitą dieną per e.Policiją pateikė pareiškimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis pripažintas nukentėjusiuoju. Liudytojas E. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad surašė tarnybinį pranešimą apie įvykį festivalyje prie klubo „Rąžė“. Aiškindamasis situaciją su organizatoriais, jis sužinojo, kad M. K. kabinėjosi prie žmonių, trukdė renginio eigai ir elgėsi neblaiviai. M. K. sulaikė, nes šis trukdė aiškintis aplinkybes, rėkavo, „kalbėjo ant viršaus“, buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, pynėsi žodžiai. M. K. policijai skundėsi, kad buvo smaugtas, tačiau neatsirado liudytojų, kurie tai patvirtintų, ir akivaizdžios žalos nebuvo matyti. Organizatoriai ir apsaugos darbuotojai nurodė, kad M. K. kabinėjosi prie žmonių, tačiau oficialių pareiškimų dėl jo elgesio nepateikė. Taip pat buvo paminėta, kad pareiškėjas galėjo suplėšyti vieno asmens marškinius, tačiau šio asmens duomenys tarnybiniame pranešime neužfiksuoti. M. K. nustatytas apie 2 promilių girtumas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. D. neatsiminė, kaip M. K. elgėsi įvykio dieną. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašytų matyti, jog M. K. kalba sunkiai suprantamai, galbūt apsvaigęs, į pareigūnų klausimus reaguoja ir pateikia atsakymus, M. K. elgesys, užfiksuotas pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose, ramus – nėra priešiškumo, nevartojami keiksmažodžiai, eisenos sutrikimų nepastebima.

15. Nagrinėjamu atveju, vertinant anksčiau aprašytus byloje apklaustų asmenų parodymus, pareigūnų kūno kamerų užfiksuotus vaizdus, matyti, kad M. K. būsena įvykio metu vertinta kaip neadekvataus, apsvaigusio nuo alkoholio dėl to, kad šis „kalbėjo ant viršaus“, buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, pynėsi žodžiai. Vis dėlto byloje nėra duomenų, jog kurie nors asmenys būtų nurodę, jog įvykio metu buvo įžeisti ar buvo pažemintas jų orumas. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. įvykio metu buvo neblaivus, šios aplinkybės jis ir neginčija, tačiau, kaip minėta, ANK 484 straipsnyje numatytam nusižengimui inkriminuoti nepakanka tik neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje fakto. Svarbu įvertinti ir tai, ar nagrinėjamu atveju buvo įžeistas žmonių orumas ir dorovė. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų, kad M. K. viešoje vietoje būtų elgęsis neadekvačiai, nesiorientavęs aplinkoje, svirduliavęs, kabinėjęsis prie praeivių, t. y. jo neblaivumas nebuvo akivaizdus pašaliniams, todėl visuomeninės dorovės jis taip pat neįžeidė. Svarbu pažymėti, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų nenustatyta, jog M. K. išsakyti žodžiai buvo necenzūriniai ar kiti žmogaus orumą žeminantys ar menkinantys žodžiai.

16. Apygardos teismas taip pat nepagrįstais laiko Institucijos apeliacinio skundo argumentus, jog teisme nebuvo apklaustas renginio organizatoriaus K. Š.. Pažymėtina, kad proceso metu Institucija nedalyvavo nagrinėjant M. K. skundą ir neprašė K. Š. apklausti teisme, todėl šis asmuo pagrįstai nebuvo kviečiamas liudyti, o pirmosios instancijos teismas neprivalėjo savo iniciatyva rinkti papildomų įrodymų, kurių nebuvo prašyta rinkti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Institucijos argumentai dėl neva K. Š. neapklausimo teisme yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, byloje esantys rašytiniai duomenys paneigia Institucijos teiginius dėl tariamai neadekvataus M. K. elgesio. Iš E. P. 2025 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo „Dėl viešosios tvarkos pažeidimo“ matyti, kad tą pačią dieną policijos budėtojas gavo pranešimą, jog M. K. ką tik smaugė renginio organizatorius, atėmė apyrankę ir išmetė į lauką, o pats M. K. pareigūnų laukia kieme. Atvykus į vietą, pareigūnus pasitiko asmuo (M. K.), nurodęs, kad buvo smaugtas ir išvarytas iš renginio.

17. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad M. K. Institucijos nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už ANK numatytą pažeidimą, kurį jis padarė 2025 m. birželio 20 d., apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini), už tai, kad M. K., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,47 promilės girtumas, viešoje vietoje nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl tariamai nuslėptų aplinkybių apie fizinio smurto pavartojimą ar turtinės žalos padarymą nėra reikšmingi nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai, kadangi šios aplinkybės nepatenka į inkriminuojamo administracinio pažeidimo sudėtį ir neturi įtakos administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymiais, o skundžiamas nutarimas atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl skundo argumentai atmestini kaip nepagrindžiantys nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, o būtent – apklausė asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino rašytinius įrodymus. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog M. K. veiksmuose nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai. Apygardos teismas daro išvadą, kad vien Institucijos subjektyvus vertinimas, kad nagrinėjamu atveju padarytas ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė atstovavimo išlaidų priteisimą reglamentuojančias ANK ir BPK normas ir pagrįstai iš valstybės priteisė atstovavimo išlaidų atlyginimą M. K..

20. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

21. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Sprendžiant patirtų išlaidų (ne)atlyginimo klausimą, vertintina, kad ši administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patrauko asmens M. K. skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo nutarimu Institucijos nutarimas pripažintas neteistu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nustatyta, jog M. K. nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, patirtos išlaidos turi būti atlygintos.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko pagal M. K. atstovo advokato skundą, o M. K. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, į tai, jog M. K. atstovas advokatas dalyvavo žodiniame procese bei gynė M. K. teises ir joms atstovavo, įvertinęs teisinės pagalbos pobūdį bei jai skirtą atstovo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis anksčiau aptartais teisinio reguliavimo ir protingumo bei sąžiningumo principais, nusprendžia, jog prašoma 700 Eur suma nelaikytina nei nepagrįsta, nei neproporcingai didele, juo labiau kad pati Institucija sutinka, jog prašomos priteistini bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl priteistinų sumų nurodytų dydžių, todėl priteistinos M. K. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Atsižvelgiant į tai, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

25. Klaipėdos apygardos teisme gautas M. K. atstovo advokato R. R. prašymas priteisti atstovaujamajam iš valstybės 350 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

26. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y., kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

27. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Atsižvelgiant į tai, jog policijos apeliacinis skundas atmestinas, o M. K. administracinė teisena pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti iš valstybės pastarojo turėtas išlaidas už atstovo pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti M. K. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų išlaidų atstoto advokato paslaugos apmokėti, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.