- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2S-384-828/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Pareiškėjas
- UAB „Hausera”
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Panevėžio apygardos prokuratūrai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Hausera” atskirajį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Hausera“ skundą dėl 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo, 2020 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo panaikinimo, suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Panevėžio apygardos prokuratūrai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Hausera“ prašo: 1) panaikinti 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. I. nutarimą; 2) panaikinti 2020 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; 3) įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir apginti grubiai pažeistą viešąjį interesą – kreiptis į teismą dėl 2018 m. birželio 6 d. Fermos statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, jo pagrindu atliktos teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir šios neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
2. Nurodė, kad statant Fermą (4 336,44 m2 ploto ypatingą statinį) – nebuvo atliktas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nesilaikyta specialiųjų paveldosaugos ir architektūrinių bei priešgaisrinių reikalavimų, institucijoms buvo nurodyti fiktyvūs kvalifikacijos atestatų neturintys ir privalomuoju draudimu neapsidraudę statybos dalyviai, patikrinimams buvo teikiamas suklastotas statybos darbų žurnalas, o statybos dokumentus patys savo pačių patikrinimui pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) darbuotojai. Nepaisant šitokios gausos Fermos statybų bei 2018 m. birželio 6 d. Fermos statybos užbaigimo akto Nr.: (duomenys neskelbtini) išdavimo ydingumą patvirtinančių aplinkybių egzistavimo – prokurorės viešojo intereso pažeidimo neįžvelgė ir jį apginti atsisakė. 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas ir 2021 m. vasario 15 d. nutarimas yra nepagrįsti, nes prokurorės skundžiamuose nutarimuose: visiškai nepagrįstai 2020 m. liepos 24 d. Inspekcijos surašytame statybos užbaigimo akto patikrinimo akte Nr. UTA-2 nustatytą pažeidimą sutapatino su specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pažeidimu, ir todėl netinkamai atliko nurodytų aplinkybių vertinimą viešojo intereso pažeidimo aspektu; nutarimuose vadovavosi tos pačios institucijos (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos), kurios sprendimai ir veiksmai buvo ydingi bei turėtų būti analizuojami teisėtumo aspektu, nuomone. t. y. prokurorės suteikė galimybę netinkamus sprendimus priėmusiai institucijai pačiai užmaskuoti savo neteisėtą elgesį ir jį pateisinti; 2021 m. vasario 15 d. nutarime prokurorė nurodė, esą „pagal PAV įstatymo 2 priedo 1.2 papunktį turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, jeigu planuojamas kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių). Karvių, bulių auginimas nepatenka į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas)“. Nors Fermos projektinėje dokumentacijoje buvo nurodyta, jog planuojama laikyti vos 200 galvijų, tačiau faktinė situacija ženkliai skiriasi nuo fiktyviai nurodytosios dokumentuose. Realybėje 4 336,44 m2 ploto Fermoje yra įrengta beveik 600 vietų galvijams laikyti, realiai joje laiko daugiau nei 400 grynaveislių mėsinių galvijų bandą. Nė viena prokurorė neįsigilino į UAB „Hausera“ nurodytas faktines aplinkybes, kad Fermoje realiai yra laikomi ne vieno, o dviejų ūkių gyvuliai – ūkininkės A. S. ir jos tėvo ūkininko A. C., tačiau tam nėra atliktas privalomas tokio masto ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas; nors prokurorės skundžiamuose nutarimuose ir sutiko, kad mėšlas netelpa Fermoje taip, kaip nurodyta projektuose, tačiau Hauseros argumentus (t. y. tuos pačius argumentus, kad mėšlas netelpa) – laikė nepagrįstais; Aplinkybių, kad Fermos situacija neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (minimalaus atstumo iki gretimų pastatų, priešgaisrinės užtvaros (priešgaisrinės sienos (ekrano)) įrengimo, privažiavimo kelių įrengimo ir Fermos priestato matmenų atitikimo techniniam projektui) – prokurorės pačios nepatikrino, todėl jų išvados, paremtos išimtinai vien tik iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gautais atsakymais, laikytinos nepagrįstomis; 2021 m. vasario 15 d. nutarime prokurorė nurodė, esą „skundo argumentai <...> dėl Inspekcijos darbuotojų, įkėlusių ir tikrinusių Fermos statybos užbaigimo dokumentus į IS „Infostatyba“, statybos dalyvių kvalifikacijos, draudimo ir suklastoto statybos darbų žurnalo pildymo, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo, kadangi prokurorės išvados paremtos aplinkybių visumos analize“. Tačiau tokie motyvai yra naikintini kaip prieštaraujantys pamatiniam konstituciniam teisinės valstybės principui. UAB „Hausera“ prašo įvertinti ne pasirinktinai vieną ar kitą aplinkybę atskirai, o jų visumą, kuomet statant ypatingą statinį (4 336,44 m2 ploto Fermą) – neatliekamas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nesilaikoma specialiųjų paveldosaugos ir architektūrinių bei priešgaisrinių reikalavimų, institucijoms yra nurodomi fiktyvūs kvalifikacijos atestatų neturintys ir privalomuoju draudimu neapsidraudę statybos dalyviai, patikrinimui teikiamas suklastotas statybos darbų žurnalas, o statybos dokumentus patys savo pačių patikrinimui teikia Inspekcijos darbuotojai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo Nr. 13.12.-8., kuriuo paliktas galioti 2020 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimas Nr. 6-VI-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
4. Nustatė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tam nenustačius teisinio pagrindo. Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, prokurorė kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamento Anykščių skyrių, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, Anykščių rajono savivaldybės administraciją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymais pateikti nagrinėjamam klausimui aktualius dokumentus, atlikti patikrinimus ir pateikti išvadas, susipažino su informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ patalpintais aktualiais teismų procesiniais sprendimais, gautus duomenis analizavo, vertinusi tyrimo metų surinktų duomenų ir įrodymų visumą, nustatė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones, savo išvadas argumentavo.
5. Iš 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo, nustatė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas ir išnagrinėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymas dėl viešojo intereso gynimo (Fermos išdėstymas žemės sklype neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bei projekto A laidos sprendinių, daugiau negu 1 m keičiant pastato vietą žemės sklype; pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos ir kt.). Prokurorės 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones (prašymo nagrinėjimo byla Nr. 10.5.-19/2020). Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu prokurorės 2020 m. rugsėjo 28 d. procesinis sprendimas pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir paliktas galioti. Konstatuota, kad nustatyti teisės aklų pažeidimai nesuponuoja viešojo intereso, kuris konkrečiu atveju yra nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsauga, pažeidimo, prokurorės atlikto tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas atitinka teismų formuojamą praktiką ir yra pakankami išvadai, kad ginčo teisiniame santykyje nėra viešojo intereso pažeidimo. Šis aukštesniojo prokuroro procesinis sprendimas yra galiojantis.
6. Teismas konstatavo, jog prokurorai tyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas nutarimuose motyvavo. Todėl teismas sprendė, kad, nėra pagrindo daryti išvadą, jog prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėja UAB „Hausera“, savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Pareiškėja UAB „Hausera“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021-04-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. I. 2021-02-15 nutarimą; panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. 2020-12-15 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių 2020-10-30 UAB „Hausera“ prašymą išnagrinėti iš naujo.
9. Nurodo, jog teismui išsamiai išdėstė, kodėl prokurorių nutarimai buvo neišsamūs, aplinkybės analizuotos nepakankamai, dėl to prokurorių nutarimai yra netinkamai motyvuoti ir naikintini. Tačiau teismas šių argumentų visiškai neanalizavo, nė dėl vieno iš jų atskirai nepasisakė, todėl nutartis turi būti panaikinta.
10. Mano, kad prokurorės netinkamai naudojosi diskrecijos teise. Apeliantės nurodytos aplinkybės yra daugiau nei pakankamos tam, kad susiformuotų pagrįstas įsitikinimas viešojo intereso pažeidimu – deja, jas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė išanalizavo tik paviršutiniškai ir neišsamiai, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė ir teismas jų apskritai net nevertino, nenurodydami praktiškai jokių motyvų dėl pačių aplinkybių, apsiribojant tik Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės neišsamių motyvų pakartojimu bei perrašymu.
11. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarime aptariant pažeidimus nurodyta, kad bene kiekvienas iš jų, įvertintas atskirai, galėtų reikšti viešojo intereso pažeidimą, tačiau nesuprantama, kodėl visas jų kompleksas vis dėlto buvo vertintas kaip viešojo intereso nepažeidžiantis.
12. Nurodo, kad 2020-07-24 Inspekcija surašė statybos užbaigimo akto patikrinimo aktą Nr. UTA-2, kuriame nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pastato išdėstymas žemės sklype neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, daugiau negu 1 m keičiant pastato vietą žemės sklype, t.y. buvo nustatyta esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių.
13. Pastato išdėstymo žemės sklype neatitikimas projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas – nėra specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pažeidimas, o tai yra visiškai atskiras ir savarankiškas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ pažeidimas.
14. Skundžiamuose nutarimuose visiškai nepagrįstai šio reikalavimo pažeidimas buvo sutapatintas su specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pažeidimu, todėl nurodytų aplinkybių vertinimas viešojo intereso aspektu buvo atliktas netinkamai.
15. Nurodo, kad ūkininkė privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, bet to nepadarė. Skundžiamuose nutarimuose tai nebuvo vertinta, aplinkybės kaip Inspekcija galėjo taip statytai fermai išduoti statybos užbaigimo aktą ir pripažinti ją tinkama naudoti – prokurorėms įtarimų nesukėlė.
16. Kultūros paveldo departamentas 2016-06-16 fermos statybai išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, tačiau nepaisant paveldosaugos reikalavimų II dalies 2 ir 3 punktams neatitikimų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyrius 2018-05-23 pasirašė fermos statybos užbaigimo aktą Nr.: (duomenys neskelbtini). Nė viename teisės akte ar kitame dokumente nenurodyta, kad statytojui būtų leidžiama tokių specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nesilaikyti ar juos ignoruoti. Šis pažeidimas privalo būti vertinamas ne atskirai išimtas iš konteksto (kaip buvo atlikta priimtuose nutarimuose), o komplekse kartu su gausybe kitų įvykdytų pažeidimų, ir tai tik dar labiau sustiprina būtinybę pažeistą viešąjį interesą apginti.
17. Visiškai nepagrįstai nebuvo įžvelgtas akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, kuomet ūkininkas A. C., veikdamas savo ir dukros vardu, pasistatė 4 336,44 m2 ploto fermą su beveik 600 vietų galvijams laikyti ir realiai joje laiko 400-500 galvijų bandą – tačiau tam nėra atliktas privalomas tokio masto ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.
18. Pagal išduotus reikalavimus, statant fermą turėjo būti numatytos priemonės paviršinių nuotekų tvarkymui – švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti ir užterštoms nuotekoms surinkti, tačiau to nėra padaryta.
19. Viešojo intereso pažeidimas pasireiškė tuo, kad pastačius fermą buvo neįrengtos ne mažesnės kaip 475 m3 talpos mėšlides, srutų kauptuvai ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvės – įvykdyti akivaizdūs aplinkosaugos pažeidimai.
20. Fermos situacija neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (minimalaus atstumo iki gretimų pastatų, priešgaisrinės užtvaros (priešgaisrinės sienos (ekrano)) įrengimo, privažiavimo kelių įrengimo ir fermos priestato matmenų atitikimo techniniam projektui).
21. Pažymi, kad dokumentus fermos statybos užbaigimui į IS „Infostatyba“ įkėlė ne ūkininkė ar jos įgalioti asmenys – o pačios Inspekcijos darbuotojai, t.y. tam, kad patys vėliau galėtų atlikti savo įkeltų dokumentų patikrinimą.
Šalies argumentai
22. Apeliantas prašo įvertinti ne pasirinktinai vieną ar kitą aplinkybę atskirai, o jų visumą, kuomet statant ypatingą statinį (4 336,44 m2 ploto Fermą) – neatliekamas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nesilaikoma specialiųjų paveldosaugos ir architektūrinių bei priešgaisrinių reikalavimų, institucijoms yra nurodomi fiktyvūs kvalifikacijos atestatų neturintys ir privalomuoju draudimu neapsidraudę statybos dalyviai, patikrinimui teikiamas suklastotas statybos darbų žurnalas, o statybos dokumentus patys savo pačių patikrinimui teikia Inspekcijos darbuotojai.
23. Mano, kad tokiomis aplinkybėmis priimtas fermos statybos užbaigimo aktas negali būti laikomas teisėtu, ir kad šie pažeidimai nėra tik individualaus ir visuomenei nereikšmingo pobūdžio, o sukelia aiškiai išreikšto viešojo intereso pažeidimą.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
25. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių argumentų, galinčių patvirtinti teiginius apie neišsamų jo prašymo (skundo) išnagrinėjimą, taip pat nenurodė konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų. Iš esmės bendro pobūdžio teiginiai dėl procesinių spendimų pagrįstumo yra susiję su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku.
Šalies argumentai
26. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė, surinko duomenis dėl Pareiškėjos 2020 m. spalio 30 d. prašyme nurodytų aplinkybių. Tyrimo metu kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - ir VMVT) Utenos departamento Anykščių skyrių, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, Anykščių rajono savivaldybės administraciją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymais pateikti nagrinėjamam klausimui aktualius dokumentus, atlikti patikrinimus ir pateikti išvadas, susipažino su informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ patalpintais aktualiais teismų procesiniais sprendimais, gautus duomenis analizavo. Įvertinusi tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, nustatė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones, savo išvadas argumentavo.
27. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2021 m. vasario 15 d. nutarime Nr. 13.12.-8, remdamasi tyrimo medžiaga (prašymų nagrinėjimo bylų Nr. 10.5.-25/2020, Nr. 10.5.-19/2020 medžiagomis) bei teisiniu reguliavimu, išsamiai atsakė į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl skundžiamo prokurorės nutarimo, argumentavo savo išvadas (pasisakė dėl ginčo teisinio santykio, nustatytų faktinių aplinkybių, taikytinų teisės aktų nuostatų, prokurorui priskirtų kompetencijos ribų ir kt.). Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad prokuroras atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui, tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo teismui nustatytų ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis), skundžiamos nutarties motyvuose išvardijo ir nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad prokurorai, vykdydami proceso normų nustatytas procedūras, padarė pažeidimus. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartis atmesti Pareiškėjos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 13.12.-8 palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 6-VI-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos UAB „Hausera“ atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
30. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl prokuratūros sprendimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Todėl įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui.
32. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, yra teisinga, ką pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ir padarė.
33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, tirdamos pareiškėjos pareiškimą ir skundą, prokurorės atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nutarimuose vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl neturi pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiškėjos pareiškimo ir skundo nagrinėjimo procedūras. Juolab, kad pareiškėja nei pareiškime apylinkės teismui, nei atskirajame skunde iš esmės to ir neginčija, t. y. nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padariusios prokurorės nagrinėjusios pareiškėjos pareiškimą ir skundą.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą arba imtis kitų viešojo intereso gynimo priemonių ar ne, suteikia prokurorui. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ir suformuota teismų praktika, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą.
35. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Pareiškėja prokurorų nutarimų neteisėtumą grindžia skirtingų savo ir prokurorių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Apeliantė siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones, pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetenciją.
36. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą, nes jame nurodyti reikalavimai peržengė teismo diskrecijos ribas, kadangi pareiškėja reikalavo, jog teismas atliktų pakartotinį pareiškėjos prokurorui teikto skundo aplinkybių ir argumentų vertinimą, o tokios teisės, kaip minėta, teismas neturi. Teismas, savo diskrecijos ribose, patikrino ir įvertino prokurorių atliktą tyrimą ir skundžiamoje nutartyje pasisakė, jog prokurorės veikė aktyviai, nagrinėdamos atitinkamai pareiškėjos prašymą bei skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamento Anykščių skyrių, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, Anykščių rajono savivaldybės administraciją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymais pateikti nagrinėjamam klausimui aktualius dokumentus, atlikti patikrinimus ir pateikti išvadas, susipažino su informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ patalpintais aktualiais teismų procesiniais sprendimais, gautus duomenis analizavo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad prokurorės nepadarė proceso teisės normų, nustatančių pareiškėjos prašymo ir/ar skundo nagrinėjimo procedūras, pažeidimų.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiami prokurorių nutarimai nagrinėjamu atveju yra pakankamai motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti esminiai argumentai, kurie sąlygojo prokurorių sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorės, tirdamos pareiškėjos pareiškimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose pakankamai išsamiai analizuota pareiškėjos pareiškime ir skunde pateikta informacija. Prokurorės, atsižvelgdamos į teismų praktiką dėl viešojo intereso gynimo, argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, prokurorės nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorių padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
38. Apeliantė atskirajame skunde nurodo eilę faktinių aplinkybių, kurios, jos nuomone, patvirtina būtinybę prokurorui imtis viešojo intereso gynimo priemonių, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas neturi teisės nei įpareigoti, nei pasiūlyti prokurorui ginti viešąjį interesą. Priešingu atveju būtų peržengtos teismo kompetencijos ribos šiuo klausimu. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų, kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis).
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamus prokurorių nutarimus, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, teisingai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.