Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingridai Jakubonienei,

atsakovės atstovui advokatui Egidijui Labuckui ir atsakovo atstovui advokatui Antanui Skrebutėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams K. K. ir A. M., trečiajam asmeniui J. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai K. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimu, priimtu 2022-03-23 civilinėje byloje Nr. e2-683-880/2022, K. K. ir A. M. laikinai apribota tėvų valdžia nepilnametės dukros G. M. atžvilgiu, priteistas išlaikymas iš K. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš A. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi, priimta 2022-04-11 civilinėje byloje Nr. e2YT-3716-880/2022, G. M. nustatyta nuolatinė rūpyba, nepilnametės nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirta J. G., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas rūpintoją (duomenys neskelbtini). Nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nei atsakovė, nei atsakovas jokių veiksmų susigrąžinti vaiką neatliko ir nesistengia to padaryti: motina nesprendžia žalingo alkoholio vartojimo problemos, socialinių darbuotojų teigimu, piktnaudžiauja alkoholiu ir toliau, vaiko nelanko ir juo nesidomi tiek, kad nenutrūktų emocinis ryšys, nemoka priteisto išlaikymo, tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų dukros atžvilgiu, jis ja nesirūpina, nebendrauja, neteikia išlaikymo. Akivaizdu, kad atsakovai turėjo laiko padėčiai pakeisti ir imtis visų priemonių auginti dukrą patys, tačiau taip neįvyko. Jie yra visiškai nusišalinę nuo savo, kaip tėvų pareigų. Atsakovams neužtenka motyvacijos pradėti tinkamai vykdyti tėvų pareigas, keisti žalingą gyvenimo būdą, jie geriau renkasi, kad jų vaiką augintų ir juo rūpintųsi rūpintoja. Nei socialinę pagalbą atsakovų šeimai teikusioms institucijoms nepavyko padėti atsakovams pakeisti jų gyvenimo būdo, nei jie patys darė kokius nors veiksmus tam, kad dukra galėtų grįžti į namus ir būtų sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios laikino apribojimo panaikinimo. Atsakovai dėl abejingumo savo pareigoms, t. y. ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl savo kaltės neatlieka motinos ir tėvo pareigų ir nėra jokių duomenų rodančių, kad padėtis ateityje gali pasikeisti. Toks tėvų pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas, nesirūpinimas vaiku, iš esmės pažeidžia jų vaiko interesus, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos K. K. ir tėvo A. M. valdžią nepilnametės dukros G. M. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, kadangi nuo laikino tėvų valdžios apribojimo praėjus metams atsakovai susigrąžinti dukros nesiekė, duomenų, jog situacija galėtų pasikeisti, nėra. Nepilnametės G. M. patiriamas tėvų nenoras rūpintis ja, neatsakingas elgesys jos atžvilgiu daro nepataisomą žalą jos asmenybės formavimuisi, todėl neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaiko interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio, reguliuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai valdžią įgyvendina prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Byloje nustatyta, kad K. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimu, priimtu 2022-03-23 civilinėje byloje Nr. e2-683-880/2022, K. K. ir A. M. laikinai apribota tėvų valdžia nepilnametės dukros G. M. atžvilgiu, priteistas išlaikymas iš K. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš A. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi, priimta 2022-04-11 civilinėje byloje Nr. e2YT-3716-880/2022, G. M. nustatyta nuolatinė rūpyba, nepilnametės nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirta J. G., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas rūpintoją (duomenys neskelbtini).

Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro 2022-10-19 rašte nurodyta, kad specialistai nuo 2022-05-03 dirba su globėjos J. G., gyv. (duomenys neskelbtini), globojančios G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos seserį A. P., gim. (duomenys neskelbtini), šeima. Biologiniai G. M. ir A. P. tėvai su globos centro specialistais nesusisiekė, nebendravo. Pasak globėjos, mama G. paskambina maždaug kartą per savaitę. Kartais mergaitė pati paskambina mamai. G. duoda telefoną pasikalbėti su mama A.. Mergaitės motinos skambučiais džiaugiasi, nori, kad paskambintų. Pasitaiko, kad mama paskambina kelias dienas iš eilės arba neskambina dvi savaites. Globėja su mergaitėmis rugpjūčio 30 d. buvo nuvykusios aplankyti mamos. Pasak globėjos, paskutinio susitikimo metu jai atrodė, kad motina su mergaitėmis bendravo šaltai, tarsi būtų laukusi, kada išvažiuos. Globėjos teigimu, mama vaikų aplankyti nebuvo atvykusi, išlaikymo neteikia.

Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2022-10-27 akte Nr. 8GVA-8.8.18-440 užfiksuota G. M. nuomonė apie ryšį ir bendravimą su tėvais. Mergaitė pasakojo: „Su mama retai susitinkame. Mes pas mamą nuvažiuojame. Buvome pas mamą prieš rugsėjį. Susitikimas praėjo gerai. Su mama jau dažniau susiskambiname. Būtų gerai pas mamą grįžti. Mama dažniau rūpinasi mumis, pasiskambina, paklausia, kaip mums sekasi. Kai aš skambinu mamai, ne visada prisiskambinu, nes ji dirba arba kažką daro. Bet ji man perskambina“.

Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2022-11-04 rašte nurodyta, kad K. K. nėra motyvuota susigrąžinti dukras į savo šeimą, nesprendžia esminės alkoholio vartojimo problemos, nekuria saugios aplinkos savo namuose, nerodo iniciatyvos stiprinant tarpusavio ryšius su dukromis, nevyksta jų aplankyti, ryšį palaiko tik telefonu, neteikia joms išlaikymo. A. M. santykių su dukra beveik nepalaiko, nebendrauja, išlaikymo neteikia, santykiai su dukra yra nutrūkę. Stiprinti ir atkurti tarpusavio ryšio vyras pripažįsta neturintis motyvacijos, teigia, jog auginti dukrą neturi sąlygų. K. K. ir A. M. turėjo pakankamai daug laiko išspręsti šeimoje esančias problemas, rodyti motyvaciją ir pastangas, siekiant susigrąžinti dukras į šeimą, tačiau turimo laiko neišnaudojo, esamų problemų nesprendė, nerodė motyvacijos stiprinti tarpusavio ryšius su dukromis ir siekti jas susigrąžinti.

Pagalbos plane 2022-11-04 užfiksuota, kad G. M. tėvai K. K. ir A. M. nededa pastangų ir nekeičia elgesio bei toliau vengia atlikti savo pareigas.

Vaiko (G. M.) globos (rūpybos) peržiūros 2022-11-09 akte Nr. 8GPA-8.8.18-444 užfiksuota, kad vaiko motina K. K. vaiku nesirūpina, nelanko, nesidomi, išlaikymo neteikia. Motina tik kartais paskambina vaikui, motinos bendravimas su vaiku minimalus, neužtikrina vaiko geriausių interesų. Globėja pati inicijuoja motinos susitikimus su vaiku, atveža vaiką į motinos namus, motinos ir vaiko susitikimai trunka 10-15 min. Motina neišnaudoja net ir šios galimybės pabendrauti ir pabūti su savo dukra. K. K. nesistengia ir nekeičia savo elgesio, nesprendžia savo problemų, piktnaudžiauja tėvų valdžia, pagalbos plane numatytų ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdo. Mergaitės tėvas A. M. visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų, vaiku nesirūpina, nelanko, nesidomi, išlaikymo neteikia, santykių su dukra nepalaiko, nebendrauja. A. M. paskutinį kartą su dukra bendravo apytiksliai prieš metus laiko, santykiai su dukra nutrūkę. A. M. nesistengia ir nekeičia savo elgesio, nesprendžia problemų, piktnaudžiauja tėvų valdžia, pagalbos plane numatytų ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdo.

SODROS ir Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašai patvirtina, kad K. K. ir A. M. yra nedirbantys, su darbo santykiais susijusių pajamų neturi.

Nuo laikino atsakovų tėvų valdžios apribojimo praėjo vieneri metai, tačiau ieškovės atstovės ir trečiojo asmens (rūpintojos) J. G. paaiškinimai, anksčiau aptarti įrodymai leidžia teismui spręsti, kad padėtis iš esmės nepasikeitė. Atsakovės bendravimas su dukra apsiriboja retais telefoniniais pokalbiais, kurių metu atsakovė vaikui daugiau skundžiasi savo gyvenimu, tačiau nesidomi, kaip dukrai sekasi ir kaip ji gyvena. Abu atsakovai nesidomi nei dukros sveikata, nei mokslais, nesiaiškina, ar materialiai dukrai nieko netrūksta, jos visiškai nelanko nei gyvenamojoje vietoje, nei mokykloje, neleidžia su ja laisvalaikio ir nesirūpina jos pomėgiais, nepadeda formuotis jos pasaulėžiūrai ar spręsti kitų dukros rūpesčių jos kasdieniniame gyvenime. Tokie atsakovų veiksmai negali būti pripažinti kaip tinkamas teisės ir pareigos – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, realizavimas. Priešingai, teismas daro išvadą, kad tokie atsakovų veiksmai, vertintini kaip visiškas nesirūpinimas savo dukra ir vengimas atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu.

Atsakovų nepilnametė dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini). Pagal jos amžių ir brandą jai ypač būtina užtikrinti jos psichinį saugumą, o tėvų elgesys, kai vaikas apleidžiamas, nesirūpinama jo fiziniais poreikiais, psichine sveikata, nesidomima mokslais, žaloja nesubrendusios asmenybės psichiką, menkina savivertę.

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, atsakovė iš dalies darbinga, gauna išmokas, tačiau abu atsakovai visiškai nesirūpina, kad jų dukra gautų iš jų priteistą išlaikymą ar kitokią materialinę pagalbą. Tokie jų veiksmai taip pat parodo jų nenorą rūpintis vaiku ir vengimą atlikti savo, kaip tėvų, pareigas.

Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovai visiškai nevykdo tėvų (motinos ir tėvo) pareigų: visiškai nesirūpina dukra, neteikia išlaikymo, nepakankamai bendrauja ir nededa jokių pastangų sukurti nuolatinę saugią aplinką dukrai augti ir vystytis savo gyvenamojoje vietoje, t. y. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpina vaiku, kas sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus pagrindus riboti jų valdžią. Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovų valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinama atsakovams, kad apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka tėvų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat atsakovams išaiškinama, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis). Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022-03-23 sprendimu iš atsakovų išlaikymas nepilnametei dukrai priteistas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022-04-11 nutartimi jai nustatyta globa (rūpyba), paskirta globėja (rūpintoja) ir nustatyta nepilnametės gyvenamoji vieta, todėl sprendime papildomai šie klausimai nespręstini.

Atsakovai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią nepilnametės dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.