- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-680-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01066-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-262-451/2023, pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. D. 5 792,40 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad ieškovas ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo išmokėti ieškovui 20 000,00 litų (5 792,40 Eur) per penkis metus, kiekvienais metais sumokėdamas po 5 000,00 litų (1 448,10 Eur). Atsakovas visą sumą turėjo sumokėti iki (duomenys neskelbtini), tačiau savo įsipareigojimų nevykdo ir iki šiol nesumokėjo nei vienos įmokos ar jos dalies.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pateikė į bylą priešieškinį, kuriuo prašė prižinti (duomenys neskelbtini) šalių susitarimą negaliojančiu.
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovas skolos atsiradimo pagrindą kildina iš paveldėjimo teisinių santykių. (duomenys neskelbtini) mirė šalių tėvas A. D.. Kauno 5-ojo notaro biuro notarė Lijana Gačionienė (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą mirusiojo įpėdiniams – sūnui (atsakovui) A. D. ir dukrai Z. V.. Ieškovas A. D. į testamentą nebuvo įtrauktas, nes turto palikėjas A. D., dar būdamas gyvas, padovanojo ieškovui kitą turtą – žemė sklypus. Nei atsakovas, nei Z. V. neginčijo dovanojimo sandorių, nes taip buvo su palikėju susitarta. Ginčijamas sandoris sudarytas ieškovo iniciatyva, o atsakovas suklydo dėl ginčo sandorio esmės, kuri yra esminis sutarties elementas.
Šalies argumentai
5. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad testatorius A. D. (duomenys neskelbtini) testamentu, kurio pagrindu ir buvo išduoti paveldėjimo liudijimai testamentiniams įpėdiniams atsakovui A. D. ir Z. V. (buv. Z. D.), savo mirties atveju patvarkė, kad jam nuosavybės teise priklausiančią (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 (vieną antrąją) dalį paliko Z. V. ir A. D. bei įpareigojo atsakovą A. D. sumokėti ieškovui A. D. kompensaciją 20 000,00 Lt per vienerius metus nuo jo mirties. Būtent šio testamento pagrindu, negalėdamas išmokėti kompensacijos bei šalims sutarus dėl kompensacijos išmokėjimo termino pratęsimo ir buvo sudaryta ginčijama (duomenys neskelbtini) sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui A. D. iš atsakovo A. D. 5 792,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo išmokėti ieškovui 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) pinigų dalį, paveldėtą iš tėvo A. D. pagal testamentą, paveldėjimo bylos Nr. 64/2011, pranešimo apie palikimo priėmimo reg. Nr. LG-4214. Šia sutartimi buvo pratęstas pinigų išmokėjimo terminas nuo vienerių metų iki penkerių metų, kasmet sumokant ieškovui po 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur).
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia
8. Vadovaudamasis CK 1.90 straipsnio nuostatomis, teismas pažymėjo, kad atsakovas suklydimą įrodinėja dviem aplinkybėm: 1) atsakovas nežinojo, kad palikėjas buvo perleidęs ieškovui nekilnojamojo turto objektus; 2) atsakovas nežinojo, kad paveldimo turto nesudarė piniginės lėšos.
9. Iš pateiktų į bylą duomenų teismas nustatė, kad palikimą po A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal testamentą priėmė du jo vaikai: atsakovas (sūnus) ir dukra Z. V.. Paveldimą turtą sudaro: 2130/2256 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 81/200 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 81/200 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šiame testamente nustatytas įpareigojimas atsakovui – sumokėti ieškovo naudai 20 000,00 litų kompensaciją per 1 metus nuo palikėjo mirties dienos. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini).
10. Sekančią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), šalys sudarė ginčijamą susitarimą, todėl, anot teismo, atsakovui buvo gerai žinoma, koks turtas sudarė palikimą, kaip jis buvo padalintas ir kokia pinigų sumą jis turėjo sumokėti ieškovui. Atsakovas taip pat žinojo, kad jis paveldi nekilnojamąjį turtą, o ne pinigines lėšas, ir kad pagal testamentą jis privalo sumokėti ieškovui 20 000,00 litų kompensaciją. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis sudarė sandorį klysdamas dėl jo esmės.
11. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu ieškovui buvo padovanotas 1,59 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – 0,1367 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – 0,0350 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
12. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad jis nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio, jeigu jam būtų žinomas faktas, kad ne visas turtas buvo įtrauktas į testamentą, teismas pažymėjo, kad pats atsakovas byloje nurodė, jog žemės sklypas buvo padovanotas ieškovui, o vėliau ir pats atsakovas padovanojo dalį sklypo ieškovui, todėl teismas atmetė šiuos atsakovo argumentus kaip prieštaraujančius faktiniams bylos įrodymams ir paties atsakovo paaiškinimams teismo posėdžio metu. Remdamasis išdėstytu, teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) susitarimą sudarė suklydimo įtakoje.
Dėl skolos priteisimo
13. Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigė, jog ginčo susitarimą pasirašė gerai jo nesuprasdamas bei paprašytas motinos, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad jis žinojo susitarime nurodomos skolos dydį bei skolos pagrindą, t. y. kad ieškovo reikalaujam 20 000,00 litų suma priklauso jam dėl investicijų į tėvų namą, kuris testamentu buvo užrašytas atsakovui ir jo sesei.
14. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skolą ieškovui sumokėjo. Nors byloje yra pateiktas notarinis patvirtinimas (bylos priedas Nr. 1, paveldėjimo bylos Nr. 64/2011 12 puslapis), kad atsakovas sumokėjo ieškovui 20 000,00 Eur (kas atitinka 5 792,40 Eur), kurie buvo numatyti testamente, tačiau ieškovas savo reikalavimą grindžia ne testamentu, o (duomenys neskelbtini) susitarimu. Atsakovas nurodė, kad asmeniškai ieškovui nėra sumokėjęs 20 000,00 litų (teismo posėdžio laikas 00:37:00), todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad skola buvo sumokėta dar iki ginčo susitarimo sudarymo. Atsakovas patvirtino, kad vietoj 20 000,00 litų, numatytų testamente, jis padovanojo ieškovui nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu atsiskaitė su juo. Teismas su tokiais argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos po testamento sudarymo, testamentas po dovanojimo sutarčių pakeistas nebuvo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, kad šeimoje buvo kabama apie 20 000,00 Eur išmokėjimą ieškovui po palikimo atsiradimo. Be to, ginčo sutartis buvo sudaryta jau po dovanojimo sutarčių, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo laikyti, jog ieškovas ir atsakovas sudarė ginčo sutartį, numatančią skolos išdėstymą, kai skola jau buvo padengta kitu būdu. Atsakovui neįvykdžius (duomenys neskelbtini) susitarimu prisiimtų įsipareigojimų bei nenustačius teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
15.1. Teismas klaidingai nurodė palikimą sudarantį turtą ir neįvertino, kad palikimą sudarė ne tik tiesiogiai testamente nurodytas turtas, bet ir iki palikėjo mirties ieškovui padovanotas palikėjo turtas. Teismas šališkai vertino bylos aplinkybes. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių paveldimo turto balansą sudarė ne tik tiesiogiai testamente nurodytas nekilnojamasis turtas sūnui A. D. (apeliantui) ir dukrai Z. V., bet ir ieškovui padovanotas palikėjui priklausęs nekilnojamasis turtas.
15.2. Ieškovui padovanoti žemės sklypai negalėjo būti įtraukti į testamentą, nes ieškovas, kaip vienas iš trijų palikėjo vaikų, buvo apdovanotas prieš palikėjo mirtį. Todėl likusį nekilnojamąjį turtą palikėjas paliko testamentu kitiems dviem savo vaikams – sūnui A. D. (apeliantui) ir dukrai Z. V., o ieškovas net nebuvo įtrauktas į testamentą, nes turėjusi atitekti palikimo dalis jam buvo padovanota.
15.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui padovanotieji žemės sklypai nėra palikimo dalis. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad palikėjas padovanojo žemės sklypus, iš kurių du žemės sklypus jau po testamento sudarymo. Ieškovas gavo tėvų turto dalį ir todėl šis turtas nebebuvo įtrauktas į palikimą, o ieškovas gavo savo palikimo dalį dar palikėjui būnant gyvam.
15.4. Teismas netinkamai nustatė ginčijamos sutarties sudarymo suklydimo esmę, nes šiuo konkrečiu atveju buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ir kitų esminių sąlygų. Teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad ieškovui 20 000,00 litų suma, priklausanti dėl investicijų į tėvų namą, kuris testamentu buvo užrašytas atsakovui ir jo sesei, buvo žodiniu susitarimu gražiuoju grąžinta dovanojimo sutartimi, padovanojant jam nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) po testamento sudarymo. Būtent dėl šios priežasties ieškovas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą testamentiniam įpėdiniui (apeliantui) priėmus palikimą. Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų turėjęs neginčytiną ir galiojančią testamentinės išskirtinės teisę gauti palikėjo testamente nurodytus 20 000 Lt, jis būtų neabejotinai kreipęsis į notarą, kai tik įgijo teisę reikalauti, kad toks įpareigojimas būtų įvykdytas. Tačiau ieškovas to nepadarė, o pasinaudodamas apelianto teisiniu neišprusimu pakišo pasirašyti ieškovo parengtą (duomenys neskelbtini) skolos lapelį, kuris neturi jokio teisinio pagrindo.
15.5. Į bylą buvo pateiktas rašytinis įrodymas – notarinis patvirtinimas, kad apeliantas sumokėjo ieškovui 20 000,00 Eur (kas atitinka 5 792,40 Eur), kurie buvo numatyti testamente, tačiau teismas nusprendė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia ne testamentu, o nauju (duomenys neskelbtini) susitarimu, kuriame apeliantas neva įsipareigojęs sumokėti tą pačią, kaip ir testamente nurodytą 20 000 Lt sumą pinigų. Apelianto nuomone, teismas vertino tik ieškovo nurodytas aplinkybes ir argumentus ir visai neatsižvelgė į apelianto pateiktas aplinkybes ir faktus.
15.6. Testamentinė išskirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė, kurią įpėdinis įsipareigoja įvykdyti sutikdamas priimti palikimą. Tai reiškia, kad testamentiniam įpėdiniui priėmus palikimą, išskirtinės gavėjas įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę. Testamentinės išskirtinės gavėjas turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Ieškovas, nors su juo buvo atsiskaityta mainais padovanojant jam kitus žemės sklypus, buvo nesąžiningas ir nusprendė, kad gali dar kartą neteisėtai pasipelnyti išsireikalaujant testamente nurodytą sumą iš apelianto. Tačiau jis praleido 3 mėn. įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl elgdamasis nesąžiningai ir nutaikęs progą pakišo apeliantui pasirašyti savo parengtą (duomenys neskelbtini) ginčijamą susitarimą, numatantį skolos išdėstymą, nors skola jau buvo padengta kitu būdu, o apeliantas pasirašymo momentu gerai nesuprato minėto susitarimo esmės.
15.7. Kad atsakovo ginčijama (duomenys neskelbtini) sutartis neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir yra neteisėta patvirtina ir tai, jog tokio pobūdžio sandoriams įstatymas numato notarinę formą (CK 1.74 str. 1 d.), kildinant skolos prievolę iš testamento, ją turi patvirtinti ne tik notaras, bet ir kili testatoriaus palikimo paveldėtojai, todėl jau vien šie pažeidimai daro šį sandorį negaliojančiu (CK 1.93 str. 3 d.).
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas atsakovui buvo išduotas (duomenys neskelbtini), t. y. iki (duomenys neskelbtini) susitarimo sudarymo. Paveldėjimo teisės liudijime buvo aiškiai nurodytas paveldimas turtas, jo masė ir tai, kad paveldimo turto nesudaro piniginės lėšos. Pirmosios instancijos teismas vertino ir aplinkybę, kad atsakovui buvo žinoma, kokį turtą jis paveldi, todėl apeliantui galėjo ir turėjo būti žinoti, kad ieškovui padovanoti žemės sklypai nėra palikimo dalis. Be to, vienas iš žemės sklypų buvo padovanotas ieškovui, atsakovui ir jų seseriai, kurie vėliau, nesant galimybės suformuoti tris atskirus sklypus, savo dalis padovanojo ieškovui.
16.2. Atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad paveldimą turtą sudarė ne tik tiesiogiai testamente nurodytas nekilnojamasis turtas, bet ir ieškovui padovanotas palikėjui priklausęs nekilnojamasis turtas, savo poziciją grindžia tik subjektyviais pasvarstymais.
16.3. Aplinkybė, kad ieškovui palikėjas (ginčo šalių tėvas A. D.) yra padovanojęs nuosavybės teisėmis valdytą žemę, nėra ir negali būti pagrindas teigti, kad su ieškovu palikėjas atsiskaitė už investicijas į namą, kurį pagal testamentą paveldėjo atsakovas, juolab, kad A. D. testamente yra nurodyta kokį konkretų turtą, kas ir kokiomis dalimis turi paveldėti, ir nekalbama apie visą turtą, kuris priklausys testatoriui mirties dieną. Be to, padovanotų žemės sklypų, įskaitant ir paties atsakovo dovanotos vieno iš žemės sklypų dalies vertės yra ženkliai mažesnės nei paveldėto pagal testamentą namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė. Dėl šios aplinkybės nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovui 20 000,00 litų suma, priklausanti dėl investicijų į tėvų namą, kuris testamentu buvo užrašytas atsakovui ir jo sesei, buvo žodiniu susitarimu grąžinta dovanojimo sutartimi, padovanojant ieškovui nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) po testamento sudarymo, juolab, kad testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), o palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Todėl testatorius turėjo galimybę išreikšti savo valią dėl turto, kuris bus paveldėtas po jo mirties, ir pakeisti ją, pakeisdamas savo (duomenys neskelbtini) testamentą, jeigu toks susitarimas būtų buvęs sudarytas.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad palikėjo A. D. testamente nurodyta išskirtinė yra įvykdyta, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas A. D. teismo posėdžio metu pripažino, jog asmeniškai ieškovui nėra sumokėjęs 20 000,00 litų (teismo posėdžio laikas 00:37:00), kuriuos turėjo sumokėti pagal testamentą, todėl toks apeliacinio skundo teiginys yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
18. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) šalių pasirašytos sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo per penkerius metus išmokėti ieškovui 20 000 Lt (ekvivalentas eurais – 5 792,40 Eur), kasmet mokėdamas po 5 000 Lt (b. l. 2). Anot atsakovo, pasirašydamas ginčijamą susitarimą jis suklydo dėl sutarties esmės, kadangi šis susitarimas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) testamento pagrindu ir jame numatytą testamentinę išskirtinę, pagal kurią jis su ieškovu atsiskaitė.
19. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino visiškai, o atsakovo priešieškinį dėl (duomenys neskelbtini) susitarimo (sutarties) pripažinimo negaliojančiu atmetė.
20. Atsakovas apeliaciniu skundu parašo panaikinti teismo ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21.1. Šalių tėvas A. D. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. IR-16965 pagrindu padovanojo savo sūnui A. D. (ieškovui) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
21.2. A. D. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausančią 2130/2256 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, po ½ dalį paliko dukrai Z. V. ir sūnui A. D. (atsakovui). Tuo pačiu testamentu palikėjas įpareigojo A. D. (atsakovą) sumokėti A. D. (ieškovui) 20 000 Lt kompensaciją per vienerius metus nuo palikėjo mirties dienos. Testamentas patvirtintas Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Inokaitienės, reg. Nr. RI-945.
21.3. Po testamento sudarymo A. D. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. IR-2695 pagrindu padovanojo savo sūnui A. D. (ieškovui) 2900/3330 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);
21.4. A. D. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. IR-2697 pagrindu padovanojo kitam savo sūnui A. D. (atsakovui) prieš tai minėto žemės sklypo 215/3330 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir tos pačios dienos Dovanojimo sutarties Nr. IR-2699 pagrindu padovanojo savo dukrai Z. V. 215/3330 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);
21.5. Turto palikėjas (testatorius) A. D. (duomenys neskelbtini) mirė.
21.6. Palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė A. D. (atsakovas), Z. V. (duktė), D. U. D. (palikėjo sutuoktinė), o (duomenys neskelbtini) – ir A. D. (ieškovas). Palikėjo sutuoktinė D. U. D. (duomenys neskelbtini) pareiškimu privalomosios palikimo dalies atsisakė.
21.7. Po palikimo priėmimo A. D. (atsakovas) ir Z. V. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. IR-7275 pagrindu padovanojo A. D. (ieškovui) savo tėvo A. D. dovanotas dalis, kiekvienas po 215/3330, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendra vidutinė rinkos vertė yra 11 759 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos dovanojimo sutarties metu ieškovui padovanoto turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis buvo nurodyta 40 600 Eur (DOK-27423/2023-03-03, priedas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, 2 pdf.).
21.8. Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė Lijana Gačionienė (duomenys neskelbtini) A. D. (atsakovui) ir Z. V. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo atsakovas ir jo sesuo iš savo tėvo A. D. paveldėjo po ½ dalį 2130/2256 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 81/200 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 81/200 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla Nr. 64/2011.
21.9. Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė Lijana Gačionienė (duomenys neskelbtini) patvirtino A. D. (ieškovo) (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo ieškovas patvirtino ir garantavo, kad pagal Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I. patvirtintame testamente, reg. Nr. RI-945, nurodytą išskirtinę A. D. (atsakovas) A. D. (ieškovui) pilnai ir tinkamai įvykdė visą testamentinę išskirtinę. Taip pat savo parašu ieškovas patvirtino, kad 20 000 Lt gavo. Notarė paliudijo A. D. parašo tikrumą, notarinio reg. Nr. LG-164.
22. Ieškovas savo reikalavimus grindžia (duomenys neskelbtini) šalių pasirašyta sutartimi, patvirtinančia atsakovo įsipareigojimą sumokėti ieškovui per penkis metus 20 000 Lt sumą, kuris (įsipareigojimas) kildinamas iš paveldėjimo teisinių santykių, t. y. minėto (duomenys neskelbtini) testamento ir paveldėjimo bylos Nr. 64/2011.
23. Iš pateiktos į bylą (duomenys neskelbtini) sutarties (raštelio) turinio matyti, kad A. D. (atsakovas) įsipareigojo per penkerius metus išmokėti A. D. 20 000 Lt pinigų dalį jo paveldėtą iš tėvo A. D. pagal testamentą, Paveldėjimo byla Nr. 64/2011, pareiškimas apie palikimo priėmimą, reg. Nr. LG-412, pratęsiant pinigų dalies išmokėjimo terminą nuo vienerių metų po tėvo A. D. mirties iki penkerių metų, kasmet išmokant po 5 000 Lt.
24. Atsakovas viso procesu metu įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) sutartis buvo įvykdyta kitu būdu, t. y. padovanojant ieškovui apeliantui priklausančią žemės sklypo dalį (sprendimo 22.7 punktas), skolos raštelis buvo pasirašytas nesąžiningų ieškovo veiksmų įtakoje, atsakovui nesupratus ginčijamos sutarties turinio esmės.
25. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, juos atmetė, sprendime, be kita ko, konstatuodamas, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) notarinis patvirtinimas apie atsakovo testamentinės išskirtinės tinkamą įvykdymą yra teisiškai nereikšmingas, kadangi ieškovas savo reikalavimą grindžia ne testamentu, o (duomenys neskelbtini) sutartimi.
26. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nesutinka.
27. Pažymėtina, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 straipsnio 4 dalis). Vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei (CK 1.63 straipsnio 5 dalis).
28. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 48 punktas).
29. Tam, kad vienašalis sandoris, kaip asmens valios sukurti vienašalį įsipareigojimą išraiška, būtų teisiškai įpareigojantis, paprastai nereikalingas kito asmens sutikimas, kadangi tokio sandorio sudarymas nelemia pareigų kitam asmeniui atsiradimo, o juo sukuriama prievolė yra vienašalė. Dėl tokio vienašalio sandorio jį sudariusiam asmeniui atsiranda pareiga kito asmens naudai atlikti tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo jo, o kitas asmuo įgyja savarankišką teisę reikalauti vienašaliame sandoryje nustatytos jį sudariusio asmens pareigos įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019, 34 punktas; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2022, 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-1075/2023).
30. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį vienašalio sandorio reglamentavimą, jo reikšmę, pasekmes ir kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio sprendimo 21.9 punkte nurodytas rašytinis įrodymas – ieškovo (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kuriuo jis patvirtino ir garantavo, kad pagal Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I. patvirtintame testamente, reg. Nr. RI-945, nurodytą išskirtinę A. D. (atsakovas) A. D. (ieškovui) pilnai ir tinkamai įvykdė visą testamentinę išskirtinę, kad ieškovas 20 000 Lt gavo, patvirtintą Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės L. G. (duomenys neskelbtini) parašu, yra vienašalis sandoris, pagal kurį ieškovas neteko teisės reikalauti testamentinės išskirtinės įvykdymo (20 000 Lt sumokėjimo) iš atsakovo.
31. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijamos sutarties dalykas aptvirtina, kad atsakovo įsipareigojimas sumokėti ieškovui 20 000 Lt skolą kildinamas iš testamentinės išskirtinės (iš tėvo A. D. testamento, paveldėjimo bylos Nr. 64/2011), minėtas ieškovo vienašalis sandoris yra galiojantis ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, taigi sukuriantis ieškovui pareigą nereikalauti iš atsakovo pagal testamentinę išskirtinę jam priklausančio turto (pinigų), o atsakovui teisę būti atleistam nuo tokios prievolės įvykdymo (CK 6.193 straipsnis).
32. Antra, iš procesinių ieškovo dokumentų nematyti, kad ginčijama (duomenys neskelbtini) sutartis būtų kildinama iš kitų teisinių santykių (paskolos, rangos, nuomos ir pan.), tokių santykių nenustatinėjo ir nenustatė pirmosios instancijos teismas, todėl teismo sprendimo motyvai apie formalų ieškovo pagrindą reikalauti skolos atlyginimo vien tik pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį, nenustačius tokios skolos atsiradimo pagrindo, yra teisiškai nepagrįsti ir neparemti įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis (CPK 185straipsnis).
33. Trečia, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą po palikimo priėmimo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. IR-7275, kuria jis padovanojo ieškovui 215/3330 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šio sandorio sudarymo laiką, padovanoto sklypo vertę ir testamentinės išskirtinės vertę, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir daro daugiau tikėtiną išvadą, kad pagal testamentinę išskirtinę atsakovas atsiskaitė su ieškovu ne pinigais, bet nekilnojamuoju turtu (žeme) (CPK 185 straipsnis).
34. Ketvirta, ginčijama (duomenys neskelbtini) sutartis yra dviprasmiška ir faktiškai neįvykdoma, kadangi remiantis jos turiniu atsakovas turėtų sumokėti ieškovui per skolos išdėstymo laikotarpį ne 20 000 Lt, bet 25 000 Lt (5000 Lt x 5 m.).
35. Penkta, sutiktina su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovo veiksmus galima laikyti nesąžiningais, kadangi įstatymo nustatyta tvarka nepriėmęs testamentinės išskirtinės (CK 5.24 straipsnis), ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl skolos pagal testamentą parėjus beveik 10 metų nuo ginčijamos sutarties sudarymo.
36. Aptartos aplinkybės leidžia daryti jau paminėtą išvadą, kad esant galiojančiam ir nenuginčytam (duomenys neskelbtini) vienašaliam ieškovo sandoriui, po to sekęs ranka surašytas ir pasirašytas skolos raštelis negali sukurti ieškovui teisių, o atsakovui pareigų pagal testamentinę išskirtinę. Vadovaujantis išdėstytu, yra pagrindas teigti, kad ginčijamą sutartį atsakovas pasirašė neteisingai suvokdamas faktines aplinkybes, nes prieš tai aptarti įrodymai patvirtina, jog atsakovas buvo įsitikinęs, kad su ieškovu pagal testamentinę išskirtinę atsiskaitė – padovanojo jam savo žemės sklypo dalį. Šią išvadą patvirtina jau minėtas paties ieškovo notariškai patvirtintas pripažinimas apie skolos padengimą, ir jo tolimesni veiksmai, kai dėl skolos išieškojimo jis kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo ginčijamos sandorio sudarymo dienos.
37. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad minėtoje CK 1.90 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami sandorio, sudaryto suklydus, pripažinimo negaliojančiu padariniai. Pripažinus, kad vienai iš sandorio šalių iš esmės suklydus sandoris negalioja, taikoma dvišalė restitucija. Papildomi padariniai priklauso nuo atsakovo kaltės. Jeigu ieškovas įrodo, kad suklydo dėl atsakovo kaltės, tai šis privalo ieškovui atlyginti turėtas išlaidas, turto netekimą ar sužalojimą. Šito neįrodęs ieškovas privalo kitai sandorio šaliai atlyginti turėtas išlaidas, turto netekimą ar sužalojimą (Mikelėnas, V.; Vileita, A; ir Taminskas, A. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001, p. 199; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).
38. Aptartos bylos aplinkybės leidžia sutikti su atsakovo priešieškinio argumentais, kad pasirašydamas ginčijamą sutartį jis suklydo dėl sandorio esmės, todėl yra pagrindas apginti jo pažeistas teises CK 1.90 straipsnio nurodytu būdu ir pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucija šiuo atveju netaikytina, nes ieškovas A. D. iš atsakovo A. D. jokių pinigų pagal minėtą skolos raštelį negavo.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė neteisėta ir nepagrįstą sprendimą. Nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti ir pripažinti A. D. bei A. D. (duomenys neskelbtini) susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose
40. Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Nustatyta, kad atsakovo A. D. pirmosios instancijos teisme patirto bylinėjimosi išlaidos siekė 631 Eur , kurios susidarė iš 131 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas taip pat patyrė 631 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė iš 131 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 500 Eur turėtos teisinės paslaugos. Taigi, iš viso atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 262 Eur.
42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
43. Atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.10 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2023 m. kovo mėnesį parengtą priešieškinį yra 4 497,50 Eur (1 799 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.), o maksimalus dydis už 2024 m. vasario mėnesį parengtą apeliacinį skundą yra 3 430,94 Eur (2 018,20 Eur bruto × 1,7 (8.10 p.). Todėl visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).
44. Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, siekė 6,64 Eur ir yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. TAR, 2023, Nr. 2023-24579), kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 8 Eur, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. D. ieškinį atmesti, atsakovo A. D. priešieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti A. D. ir A. D. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį, pagal kurią A. D. įsipareigojo išmokėti A. D. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) per penkis metus, išmokant kiekvienais metais po 5 000 Lt (po 1 448,10 Eur), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Priteisti atsakovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 262 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atlyginimą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.