- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- eAS-481-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04683-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. gruodžio 2 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjo V. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame jis prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. 1P-88 „Dėl pripažinimo V. A. padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir jo atleidimo iš tarnybos“; grąžinti pareiškėją į tarnybą – Kybartų pataisos namų direktoriaus (pataisos vyriausiojo pareigūno tarnybinis rangas) pareigas; priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 3 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. balandžio 14 d. teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paskelbtą konkursą Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigoms eiti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme dėl tikėtino jo reikalavimų pagrįstumo nurodė, kad byloje ginčijamas atsakovo 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymas buvo priimtas praleidus terminą nuobaudai skirti, pareiškėjas neturi kriminalinės žvalgybos surinktų duomenų, kurių pagrindu jam buvo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, pareiškėjas artimiesiems abonentus perdavė 2009 m., o nuobaudą už šį pažeidimą skyrė tik 2016 m. Pareiškėjas dėl jam galbūt padarytos didelės žalos nurodė, kad kyla grėsmė priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jog teismo sprendimas nebus įgyvendintas, jo buvusios pareigos bus užimtos ir jam lygiaverčių pareigų nebus pasiūlyta. Pareiškėjo vertinimu, kyla pagrįsta rizika, kad jis negalės būti grąžintas į tas pačias pareigas ir dėl ko palankus teismo sprendimas negalės būti įgyvendintas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą pareiškėjo prašymui išspręsti. Pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str., 102 str.).
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 102 straipsnyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimas atnaujinamas pašalinus aplinkybes ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Administracinė byla sustabdyta teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. eI-1275-968/2017 ir eI-1389-463/2017. Kadangi sustabdytoje byloje jokie procesiniai veiksmai byloje negali būti atliekami, bylos nagrinėjimas atnaujinamas pareiškėjo pateiktam prašymui išspręsti. Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paskelbtą konkursą Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigoms eiti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Prašymui pagrįsti pareiškėjas pateikė duomenis iš Teisingumo ministerijos tinklalapio apie skelbiamą konkursą į Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nagrinėjant bylą iš esmės bus vertinamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1P-88 teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės dėl termino skirti nuobaudą praleidimo, kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo tarnybinio patikrinimo metu negali pagrįsti būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tenkinus pareiškėjo skundą, atsakovas įsiteisėjusį teismo sprendimą privalėtų vykdyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro diskrecija skelbti konkursus, į pareigas skirti asmenis laikantis teisės aktų reikalavimų. Ta aplinkybė, kad paskelbtas konkursas į Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigas, nelaikoma, kad priėmus kitą asmenį į nurodytas pareigas, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Be to, jei pareiškėjas patirtų žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, galėtų ją išsiieškoti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo ir tai, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti tiesiogiai siejamas su nagrinėjamu ginču, bylos ribomis. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintas (ABTĮ 70 str. 4 d.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paskelbtą konkursą Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigoms eiti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Reikalavimo užtikrinimo priemonės, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis, administracinėje byloje taikomos, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo argumentas, kad skundžiamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės, yra netinkamas, nes šiuo metu yra vertinamas būtent skundo prima facie pagrįstumas ir ši aplinkybė svarbi sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, o minėti teismo argumentai nepagrįsti.
2. Atsakovas paskelbė konkursą į pareigas, kurias pareiškėjas ėjo iki šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas vienu iš keliamų reikalavimų prašo grąžinti pareiškėją į tarnybą – Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigas, į kurias siekiama paskirti kitą asmenį. Tokiu atveju pareigos, į kurias pareiškėjas prašo jį grąžinti, bus užimtos. Tai reiškia, kad pareiškėjas negalės būti grąžintas į eitas pareigas, kol jas eis naujai paskirtas asmuo. Vadinasi, teismo sprendimo įgyvendinimas ne tik, kad būtų apsunkintas, bet galbūt ir neįmanomas. Todėl teismo nurodytas reikalavimas, kad „prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti tiesiogiai siejamas su nagrinėjamu ginču, bylos ribomis“, yra akivaizdžiai tenkinamas. Nepagrįstas ir teismo motyvas dėl galimybės patirtą žalą išsiieškoti vėliau teisės aktų nustatyta tvarka, nes pačių reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis ir yra užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui. Tokios žalos įvertinimas, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų būti tik sąlyginis. Teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, į pareigas, labai tikėtina, bus paskirtas kitas asmuo ir pareiškėjas negalėtų būti grąžintas į eitas pareigas. Žalą perspektyvine prasme pareiškėjas galėtų įvertinti tik labai ribotai, kadangi tarnybos stažas, darbas netoli gyvenamos teritorijos, pareigų įtaka asmens prestižui ir kt. tik sąlyginai gali būti įvertinama pinigais. Pareiškėjas tik teoriškai galėtų apskaičiuoti, kiek būtų galėjęs eiti eitas pareigas, kiek pataisos pareigūno darbo stažo netektų, ar prarastų teisę į pareigūno senatvės pensiją, ar galėtų susirasti kitą panašų darbą mažai urbanizuotoje gyvenamoje vietovėje ir kt. Taigi įvertinti žalos dydį laikotarpiui po teismo sprendimo įsiteisėjimo praktiškai neįmanoma. Be to, dėl žalos atlyginimo turėtų kreiptis ir inicijuoti naują bylą. Tai reikštų ne tik papildomus kaštus, bet tolesnį bylinėjimąsi, kurio būtų išvengta, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų taikytos ir reikalavimas (grąžinti pareiškėją į pareigas) galėtų būti įgyvendintas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjas negalės būti grąžintas į tas pačias pareigas, skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė.
3. Šios bylos specifiškumas, lyginant su kitomis tarnybinių ginčų bylomis, yra tai, kad ginčo teisiniams santykiams taikomas Tarnybos Kalėjimų departamente statutas (toliau – ir Statutas), kuris nenumato aiškaus pagrindo, jog konkurso būdu paskirtas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų, jei į jas grąžinamas neteisėtai atleistas direktorius. Statuto 33 straipsnio 2 dalies 21 punktas numato, kad pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas. Akcentuotina, kad šios nuostatos išaiškinimų teismų praktikoje nėra. Statuto 33 straipsnio 2 dalies 21 punkto formuluotę „įstatymų nustatytais atvejais“ aiškinant kaip apimančia VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytus požymius, nepašalina realios grėsmės, kad konkurso būdu į pareigas paskirtas naujas Kybartų pataisos namų direktorius galėtų ginčyti savo atleidimą ir tokiu atveju pareiškėjo grąžinimas į tarnybą būtų uždelstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. kovo 8 d. paskelbtą atranką Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigoms eiti, kadangi, jo teigimu, įvykdžius atranką ir į šias pareigas paskyrus kitą asmenį būtų apsunkintas jo grąžinimas į anksčiau eitas pareigas. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1P-73 atranka Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigoms eiti buvo atšaukta, taigi pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė jokių teisinių pasekmių nesukels, todėl atskirasis skundas yra atmestinas. Papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pritaria teismo argumentams, kad bet kuriuo atveju pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra, tačiau, atsižvelgdama į esamą situaciją, mano, jog detaliau pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų nėra tikslinga.?
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Tikrinamoje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1P-88 „Dėl pripažinimo V. A. padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir jo atleidimo iš tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo ir prašė grąžinti pareiškėją į tarnybą – Kybartų pataisos namų direktoriaus (pataisos vyriausiojo pareigūno tarnybinis rangas) pareigas. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paskelbtą konkursą Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigoms eiti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...> Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Svarbu pažymėti, kaip nurodė atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1P-73 atranka Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigoms eiti buvo atšaukta. Tai patvirtina, kad šioje proceso stadijoje ir netikslinga svarstyti pareiškėjo pageidaujamos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.