Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas

5. Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo Ministras pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Departamentas 2016-07-18 raštu Nr. 1S-26882 (Popierinė byla, b. l. 11) Ministeriją informavo apie tai, kad: Departamente 2016-07-07 gautas Kybartų PN direktoriaus pranešimas Nr. 1/2-4566, kad pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-06-27 nutartį 2016-07-07 apie 10 val. iš Kybartų PN lygtinai su intensyvia priežiūra buvo paleistas nuteistasis D. T.; Departamente 2016-07-13 paruošta pažyma Nr. LV-2595 (Popierinė byla, b. l. 12–14), kurioje pažymima, kad Kybartų PN administracija sistemingai pažeidinėja BVK 159 ir 180 straipsnių reikalavimus, paleisdama iš įstaigos nuteistuosius, kuriems teismas taikė lygtinį paleidimą, dar negavusi vykdymo dokumentų iš teismo; Departamento direktoriaus 2016-07-14 įsakymu Nr. V-249 sudaryta komisija atlikti tarnybinį patikrinimą dėl įstaigos darbuotojų, kuriuos į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Kybartų PN direktorius, veiksmų teisėtumo. Taip pat nustatyta, kad: atsižvelgdamas į Departamento 2016-07-18 raštą, Ministras 2016-07-25 įsakymu Nr. 1P-57 sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl Kybartų PN direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo (toliau – Komisija) (Popierinė byla, b. l. 15); pareiškėjui 2016-07-28 įteiktas tos pačios dienos pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (1.39.)7R-5890, į kurį atsakydamas pareiškėjas 2016-08-02 pateikė pasiaiškinimą Nr. 5195 (Popierinė byla, b. l. 16–24); Komisija 2016-08-22 Ministrui pateikė išvadą Nr. 40P-447 „Dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo“ (toliau – Išvada), kuria pasiūlė pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (Popierinė byla, b. l. 87–93); Ministras, be kita ko, atsižvelgdamas į Išvadą 2016-09-12 priėmė skundžiamą Įsakymą (Popierinė byla, b. l. 99), kuriuo pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

8. Įvertinus Įsakymo ir Išvados turinį, matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda (papeikimas) skirta nustačius, kad jis:

– 2016-07-07 patvirtindamas Pažymėjimą dėl nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo, neįsitikino, kad tam egzistuoja teisinis pagrindas, fiktyviai patikrino Pažymėjime nurodytus duomenis, nesirėmė kituose dokumentuose pateikiama informacija, nesukontroliavo, kad jam kartu su Pažymėjimo projektu būtų pateikta visa medžiaga, ir taip pažeidė nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vykdymo procedūrą, įtvirtintą, be kita ko, BVK 159 straipsnio 1 dalyje (joje nustatyta, kad pataisos įstaiga, gavusi teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-04-22 įsakymu Nr. 1R-136 patvirtinto Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymas) (Popierinė byla Nr. 38–41) 7.5 punktą (jame įtvirtinta funkcija užtikrinti nuteistųjų priėmimo į įstaigą, laikymo joje, nukreipimo į kitas įstaigas ir jų paleidimo iš vadovaujamos įstaigos teisėtumą), o kartu ir bendruosius reikalavimus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, užtikrinti, kad teisės aktų būtų laikomasi jo vadovaujamoje įstaigoje, t. y. konstatuota, kad jis pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalį (joje nustatyta, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ) 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą (jame nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų), VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus (pagal juos valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas)), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Kybartų PN nuostatų (toliau – Kybartų PN nuostatai) 17.3 punktą (pagal jį Kybartų PN direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai).

– toleruodamas Departamento direktoriaus 2002-05-06 įsakymu Nr. 57 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų Įskaitos tarnybų darbo instrukcijos (toliau – Įskaitos tarnybų darbo instrukcija) 127 punkte (jame nustatyta, kad iš teismų gautos dokumentų dėl suimtųjų ir nuteistųjų paleidimo kopijos neturi kelti abejonių dėl jų autentiškumo; jeigu teismo nuosprendžio ar nutarties kopijos nepatvirtintos teisėjo parašu, nėra teismo antspaudo su Lietuvos valstybės herbu, sunkiai įskaitomas tekstas arba šie dokumentai gauti ne tiesiogiai iš teismo, o per kitus asmenis, įskaitos tarnyba skubiai turi prašyti tinkamo dokumento kopijos arba kitaip patikslinti dokumento autentiškumą) įtvirtinto teisinio reguliavimo neatitinkančią praktiką, kai teismas apie nutartis, potvarkius ir apskųstus teismo sprendimus Kybartų PN informuodavo telefonu, nesukontroliavęs, kad nuo 2016-01-19 iki 2016-07-07 iš Kybartų PN nebūtų išleisti 26 nuteistieji ir asmeniškai pasirašęs nuteistiesiems M. M., J. S., M. K. išduotus pažymėjimus anksčiau negu pataisos įstaiga gavo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo potvarkius dėl nutarties vykdymo netinkamai organizavo vadovaujamos įstaigos darbą, dėl aplaidumo nevykdė atliekamo darbo kontrolės, neužtikrino, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo teisėtumo užtikrinimo. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė pareigą tinkamai organizuoti įstaigos darbą, įtvirtintą BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte (jame nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalo organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos), užtikrinti įstaigai pavestų funkcijų vykdymą ir kontrolę, įtvirtintą Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1 punkte (pagal jį Kybartų PN direktorius vadovauja įstaigai, užtikrindamas jai pavestų funkcijų vykdymą ir įstaigos padalinių veiklos kontrolę), o kartu ir bendruosius reikalavimus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, užtikrinti, kad teisės aktų būtų laikomasi jo vadovaujamoje įstaigoje, t. y. konstatuota, kad jis pažeidė jau minėtą Statuto 25 straipsnio 2 dalyje, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose, Kybartų PN nuostatų 17.3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą.

9. Pareiškėjas iš esmės nekvestionuoja tarnybinio tyrimo metu nustatytų faktų, kad D. T. neteisėtai buvo paleistas iš Kybartų PN esant sustabdytam Vilkaviškio rajono teismo 2016-06-27 nutarties vykdymui, ir kad nuo 2016-01-19 iki 2016-07-07 iš Kybartų PN anksčiau negu pataisos įstaiga gavo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo potvarkius dėl nutarties vykdymo buvo išleisti dar 26 nuteistieji, o nuteistiesiems M. M., J. S., M. K., kurių lygtinio paleidimo dokumentus tarnybinio tyrimo metu atsitiktinės atrankos būdu tikrino Komisija, išduotus pažymėjimus pasirašė Kybartų PN direktorius V. A.. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai (žr., pvz., Popierinę bylą, b. l. 31–33, 42–86); taigi dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Iš skundo turinio ir pareiškėjo (jo atstovės) pateiktų paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kad už nustatytus pažeidimus jam, pažeidimų padarymo metu ėjusiam Kybartų PN direktoriaus pareigas, galėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė.

10. Pareiškėjas teigia, kad D. T. lygtinio paleidimo proceso teisėtumą privalėjo užtikrinti Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D., kurią nagrinėjamu atveju privalėjo sukontroliuoti Kybartų PN direktorius R. Z.. Vertindamas šį teiginį, teismas pažymi, kad jis nėra teisiškai reikšmingas. Kaip matyti iš Išvados turinio, nagrinėjamu atveju Ministerija, įvertinusi Kybartų PN direktoriaus priimtuose įsakymuose (t. y. Kybartų PN direktoriaus 2006-07-03 įsakymu Nr. 7-10/81 patvirtintuose Kybartų PN Įskaitos grupės nuostatuose, Kybartų PN direktoriaus 2014-11-28 įsakymu Nr. 7-10/26 patvirtintuose Įskaitos grupės vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, Kybartų PN direktoriaus 2014-03-17 įsakymu Nr. 7-10/47 patvirtintame Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme) įtvirtintą teisinį reguliavimą, nekvestionuoja aplinkybės, kad iš esmės šioje įstaigoje buvo suformuota hierarchinė sistema, kuri sudarė prielaidas užtikrinti, kad nuteistieji iš jos lygtinai būtų paleidžiami tik esant teisiniam pagrindui, t. y. nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat Ministerija konstatavo, kad pagal nustatytą sistemą užtikrinti, jog asmenys iš šios pataisos įstaigos būtų paleidžiami lygtinai tik esant teisiniam pagrindui, privalėjo Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D., o jos funkcijų vykdymo kontrolę turėjo vykdyti Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas R. Z.. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, kad Įskaitos grupės vyresniosios specialistės L. D. ir Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo R. Z. funkcijų atlikimo vertinimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, šiame teismo sprendime nebus vertinama, ar nagrinėjamu atveju minėti pareigūnai jiems pavestas funkcijas atliko tinkamai.

11. Įvertinus Išvados ir Įsakymo turinį nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda (papeikimas) skirta ne už tai, kad įstaigoje nebuvo sukurta tinkama nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įstaigos sistema, bet už tai, kad pareiškėjas, būdamas įstaigos vadovu, iš esmės neužtikrino šios sistemos veikimo ir netgi toleravo nustatytos tvarkos pažeidinėjimus. Tiek rašytiniai įrodymai (žr., pvz., Popierinę bylą, b. l. 31–33, 42–86), tiek teisme duoti liudytojo R. Z. parodymai patvirtina, kad, nepaisydamas savo paties įsakymais nustatytos tvarkos, pats pareiškėjas sudarė tokią situaciją, kuriai esant nuteistųjų lygtinio paleidimo dokumentus Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D. rengė ir teikė įstaigos direktoriui pasirašyti nesudarydama galimybės juos kontroliuoti už tai atsakingam Kybartų PN direktoriaus pavaduotojui R. Z.. Todėl nagrinėjamu atveju, 2016-07-07 tvirtinant Pažymėjimą dėl nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo, ne R. Z., o pareiškėjui kilo pareiga asmeniškai įsitikinti, kad tam egzistuoja teisinis pagrindas, taip pat jis asmeniškai privalėjo atlikti Įskaitos grupės vyresniosios specialistės L. D. parengtų dokumentų ir Pažymėjime nurodytų duomenų kontrolę, be kita ko, pareikalauti, kad jam kartu su Pažymėjimo projektu būtų pateikta visa su nuteistojo D. T. lygtiniu paleidimu susijusi medžiaga. Teismo nuomone, pareiškėjui to nepadarius, Ministerija Išvadoje ir Įsakyme pagrįstai konstatavo, kad jis neužtikrino nuteistojo D. T. paleidimo iš vadovaujamos įstaigos teisėtumo ir taip pažeidė Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 punktą, o kartu ir Statuto 25 straipsnio 2 dalyje, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose, Kybartų PN nuostatų 17.3 punkte įtvirtintus bendruosius reikalavimus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, užtikrinti, kad teisės aktų būtų laikomasi jo vadovaujamoje įstaigoje. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susijęs su neigiamomis pasekmėmis, t. y. nuteistasis D. T. buvo neteisėtai lygtinai paleistas į laisvę. Teismo nuomone, nurodytas pareiškėjo pažeidimas nelaikytinas formaliu ar nereikšmingu. Fakto, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą nepaneigia aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju lygtinio paleidimo dokumentus ir Pažymėjimo dėl nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo projektą rengė Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D., kuriai už aplaidų pareigų vykdymą taip pat buvo skirta tarnybinė nuobauda (papeikimas). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jis nėra tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo.

12. Kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo teiginiai, kad Išvadoje nepagrįstai remiamasi R. Z. parodymais. Kartu teismas pažymi, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už tai, kad jis, būdamas įstaigos vadovu, neužtikrino įstaigoje sukurtos nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įstaigos sistemos veikimo. Nustatyta, kad nagrinėjamais atvejais lygtinio paleidimo dokumentus jo tiesioginiu pavedimu rengė Įskaitos grupės vyresnioji specialistė L. D. ir teikė juos pasirašyti tiesiogiai įstaigos direktoriui, nesudarant galimybės juos kontroliuoti už tai atsakingam Kybartų PN direktoriaus pavaduotojui R. Z.. Todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su R. Z. funkcijų atlikimo vertinimu (pareiškėjas nurodo, kad R. Z. buvo pavesta kontroliuoti lygtinio paleidimo procesą, kad jis analizuodavo sau pavaldžios Įskaitos grupės vadovo veiklą, rengdavo metinio tarnybos veiklos vertinimo projektus ir teikdavo siūlymus dėl šios grupės vadovo veiklos vertinimo, kad visuose teiktuose siūlymuose šios Įskaitos grupės vadovo veiklą buvo siūloma vertinti tik gerai ir labai gerai, kad direktoriaus pavaduotojas nė karto nebuvo pateikęs jokio siūlymo dėl dabar jau jo vadinamos „netaikytinos praktikos“ keitimo, tobulinimo, kad ant kai kurių nuo 2016-01-19 iki 2016-07-07 lygtinai paleistų asmenų lygtinio paleidimo dokumentų pareiškėjas negalėjo pasirašyti, nes buvo kasmetinėse atostogose, po jais greičiausiai pasirašė tuo metu pareiškėją pavadavęs R. Z.) nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės yra teisiškai nereikšmingi.

13. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad praktika nuteistųjų lygtinį paleidimą vykdyti raštinėje neužregistravus visų tam reikalingų originalių dokumentų Kybartų PN buvo taikoma, siekiant nepažeisti Konvencijos 5 straipsnio, BPK 346 straipsnio, BVK 159 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad tokia praktika neprieštaravo BVK 159 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui ir buvo būtina siekiant tinkamai vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.2 punkto reikalavimus. Teismas iš esmės pritaria dėl nurodyto pareiškėjo teiginio Ministerijos atsiliepime išdėstytiems argumentams (t. y. kad teisė į lygtinį paleidimą nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį, kad nuteistųjų paleidimas teisės aktuose siejamas su dokumentų, o ne informacijos apie atitinkamą faktą gavimu ir jokie alternatyvūs variantai, įskaitant informacijos gavimą telefonu, teisės aktuose nėra numatyti, kad nuteistųjų paleidimo tvarka ir momentas yra reglamentuoti įstatymu (BPK 346 straipsnyje, BVK 159 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje) ir pareiškėjas neturi teisės savo nuožiūra nevykdyti teisės aktų reikalavimų), todėl išsamiau dėl jų nepasisako. Kartu teismas pažymi, kad pagal BVK 159 straipsnio 1 dalį (pataisos įstaiga, gavusi teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos), Įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 137 punktą (iš teismų gautos dokumentų dėl suimtųjų ir nuteistųjų paleidimo kopijos neturi kelti abejonių dėl jų autentiškumo, o jeigu teismo nuosprendžio ar nutarties kopijos nepatvirtintos teisėjo parašu, nėra teismo antspaudo su Lietuvos valstybės herbu, sunkiai įskaitomas tekstas arba šie dokumentai gauti ne tiesiogiai iš teismo, o per kitus asmenis, įskaitos tarnyba skubiai turi prašyti tinkamo dokumento kopijos arba kitaip patikslinti dokumento autentiškumą) ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punktą (įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti; dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą; dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami) aiškinant sistemiškai, akivaizdu, kad vykdyti nuteistųjų lygtinį paleidimą BVK 159 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (t. y. teismo potvarkio vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su nutarties nuorašu) pagrindu galima tik tuomet, kai jie nekelia abejonių dėl jų autentiškumo ir tik nuo to momento, kai jų gavimas nustatyta tvarka yra įregistruojamas įstaigoje. Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų kontekste įvertinus surinktą medžiagą, teismui nekyla abejonių, kad nuo 2016-01-19 iki 2016-07-07 Kybartų PN buvo toleruojami sisteminiai nurodytų teisės normų pažeidinėjimai, t. y. teismas apie nutartis, potvarkius ir apskųstus teismo sprendimus Kybartų PN informuodavo telefonu, o 26 nuteistiesiems (įskaitant M. M., J. S., M. K.) pažymėjimai apie lygtinį paleidimą buvo išduoti anksčiau negu įstaigoje buvo gauti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo potvarkiai dėl nutarties vykdymo. Įvertinus šių pažeidimų pobūdį, akivaizdu, kad jie laikytini sisteminiais, tačiau pareiškėjas ne tik kad jų nepripažįsta, bet juos neigia ir teisina.

15. Įvertinęs pareiškėjo padarytus tarnybinius pažeidimus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principu, teismas konstatuoja, kad Ministras, remdamasis Išvadoje išdėstytais argumentais, pareiškėjo atliktą veiką įvertino tinkamai, o Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, t. y. tik antra pagal griežtumą iš keturių galimų (Statuto 29 straipsnio 2 dalis), yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismo nuomone, pareiškėjui parenkant tarnybinę nuobaudą, buvo tinkamai atsižvelgta į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tai, kad žalą, susijusią su lygtinai paleisto į laisvę nuteistojo D. T. grąžinimu į Kybartų PN pareiškėjas atlygino tik po Įsakymo priėmimo, nesuteikia pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią pareiškėjo tarnybinę atsakomybę. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Įsakymu jam skirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga, atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Pareiškėjas teigia, kad jam tarnybinė nuobauda skirta praleidus Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą nuobaudai skirti, nes apie nuteistojo D. T. paleidimą iš Kybartų PN Departamentui buvo pranešta 2016-07-07 (ši diena laikytina pažeidimo paaiškėjimo diena), o tarnybinė nuobauda Įsakymu paskirta 2016-09-12. Šie pareiškėjo argumentai atmestini. Pareiškėjo pateiktas Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, susijusio su 30 dienų termino skaičiavimu, aiškinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (žr. LVAT 2013-10-23 aprobuotą LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalį); Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522–915). Šioje byloje nustatyta (to neneigia ir pareiškėjas), kad tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2016-08-22, o skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2016-09-12, t. y. nepraleidus Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino. Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl kitų tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo procedūrų teisėtumo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant Įsakymą ir pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą visos Statute ir Nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytos procedūros buvo išlaikytos (žr. šio teismo sprendimo 6 punktą), todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

17. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.