Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, aukštojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. spalio 25 d. apie 19:00 val. parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kesko Senukai Lietuva“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) paėmė garso sistemą „JBL PARTYBOXSTAGE 320“, kurios vertė 699.00 Eur ir ant minėtos garso sistemos pakuotės neteisėtai užklijavo kitos pigesnės prekės belaidės kolonėlės „JBL CHARGE 5“, kurios vertė 119.00 Eur brūkšninio kodo lipduką ir apie 19:05 val. kasoje Nr. 5 pateikdamas apmokėjimui už prekę grynaisiais pinigais 119.00 Eur - garso sistemą „JBL PARTYBOXSTAGE 320“, kurios tikroji vertė yra 699.00 Eur (nuo pakuotės nuskaičius brūkšninį kodą į kasą buvo įvestos belaidės kolonėlės „JBL CHARGE 5“) tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB „Kesko Senukai Lietuva“ priklausantį turtą - garso sistemą „JBL PARTYBOXSTAGE 320“ - 699.00 Eur vertės. Tokiais neteisėtais veiksmais apgaule įgijo svetimą UAB „Kesko Senukai Lietuva“ priklausantį 699.00 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš 2024 m. spalio 26 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prekių apmokėjimo kvito matyti, kad 19:04:30 UAB „K“ įgaliotas atstovas R. M. įsigijo belaidę kolonėlę „JBL CHARGE 5“ mėlyna, kodas 69258198209, už 119 Eur (b. l. 6).

2024 m. spalio 29 d. pakvitavimu garso sistema/kolonėlė ,,JBL PARTYBOXSTAGE 320“ grąžinta V. P. (V. P.) (b. l. 46).

2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateiktų 6 vnt. vaizdo įrašų apžiūra:

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu apklaustas G. M. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Posėdžio metu parodė, kad nesutinka tik su prekės nurodyta verte, nurodė, kad reali prekės rinkos vertė yra 450 eurų. Pateikė teismui „Senukai“ prekės istoriją, nuo spalio 25 d. iki bylos nagrinėjimo teisme prekės vertė nebuvo pakilusi daugiau kaip 450 eurų. Taip pat pateikė „Senukai“ išankstinę sąskaitą-faktūrą, argumentuojant tuo, kad tai nėra akcijinė vertė; pateikė teismui prekės rinkos kainą, pas jokį pardavėją nėra didesnės kainos nei 470 eurų; pateikė sąskaitą-faktūrą, kur nurodyta prekės kaina 479 eurų; pateikė kainos kitimo grafiką, nuo spalio 1 d. iki vasario 24 d. prekės kaina kito minimaliai, 50 eurų.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir vaizdo įrašų apžiūros protokolas bei teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose aiškiai užfiksuoti kaltinamojo neteisėti veiksmai, kaip jis paima iš lentynos supakuotą garso kolonėlę, įdeda į pirkinių vežimėlį ir išeina iš skyriaus. Toliau, išsitraukęs iš rūbų ant dėžės klijuoja barkodą, pastato kitą prekę jį uždengdamas, stumdamas vežimėlį išeina. Tada ateina prie kasos Nr. 5 su pirkinių vežimėliu, pateikia prekes atsiskaitymui, kasininkė nuskenuoja prekės barkodą, paduoda vyrui atsiskaitymo už prekę kvitą. Kaltinamajam išėjus iš kasų skyriaus, matoma, kaip apsaugos darbuotojas vedasi kaltinamąjį, ir apsaugos poste matoma, kaip kaltinamasis nuo prekės įpakavimo nulupa barkodą, užsikiša už kelnių.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus kaltinamasis save atpažino, nurodė, kad užklijavo kitos prekės etiketę, kitos prekės lipduką atsispausdino, kurį rado internete. Nuplėštą lipduką įsidėjo į kelnes. Atsineštas lipdukas jau buvo išteptas klijais. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. P. taip pat patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis paėmęs kolonėlę pakeitė barkodą, kurį išsitraukė iš savo kišenės. Be kita ko, tarnybiniame pranešime dėl asmens dalinės apžiūros nurodyta, kad atliekant G. M. dalinę apžiūrą rastas brūkšninis kodas.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia kaltinamojo pozicija, kadangi kaltinamojo pridėtuose dokumentuose matyti, jog būtent „Senukai“ internetinėje parduotuvėje mažesnė kaina nei 500 Eur buvo nurodyta prekei su nuolaida, t. y. turint lojalumo kortelę. Be lojalumo kortelės šios garso sistemos kaina yra 699 Eur. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog įvykio vietos apžiūros protokolo priede, t. y. fotolentelėje, užfiksuota garso sistemos „JBL PARTYBOXSTAGE 320“ kaina nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. spalio 25 d.) – 699 Eur, o turint lojalumo kortelę – 439 Eur (b. l. 23). Tai, kad kitose parduotuvėse šios garso sistemos kaina yra mažesnė nei „Senukuose“, niekaip nesudaro pagrindo perkvalifikuoti kaltinamojo padarytą veiką į BK 182 straipsnio 4 dalį, nes kaltinamasis minėtą veiką padarė būtent „Senukai“ parduotuvėje, kur tuo metu šios garso sistemos kaina buvo 699 Eur. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne turtą pagrobusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). Kaltinamasis taip pat teigia, kad jis sumokėjo 119 Eur, o garso sistemos vertė 699 Eur, taigi pardavėjas patyrė 580 Eur nuostolį (699 Eur – 119 Eur = 580 Eur), tačiau tai bet kokiu atveju viršija 10 MGL (500 Eur) ir kaltinamojo padaryta veika negali būti perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog G. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl G. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei G. M. asmenybę – neteistas, per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, dirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra bauda. Taigi, už padarytą BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, G. M. skirtina 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (mėnesinės pajamos apie (duomenys neskelbtini) eurų atskaičius mokesčius), baudos mokėjimą atideda 10 mėnesių laikotarpiui.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekamas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: brūkšninį kodą ir kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

G. M. nustatyti 10 (dešimties) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. M., kad paskirta bauda per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: brūkšninį kodą ir kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.