Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei O. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žalos ir nuostolių priteisimo, ir atsakovės O. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

27. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

28. Įstatyme yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

29. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

31. Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių teiktus paaiškinimus, abejoja ieškovo paaiškinimais, jog jis artimai nebendravo su atsakovės bendradarbe L. K. iki balandžio mėnesio, nes kaip atsakovė nurodė, jog jau sausio mėnesį ieškovo elgesys pasikeitė jos atžvilgiu, kai ieškovas pradėjo bendrauti su jos bendradarbe L. K., ieškovas netgi buvo likęs pas L. K. svečiuose ir namo negrįžo keturias dienas. Teismo vertinimu tarp ieškovo ir kitos moters buvo užsimezgęs artimas ryšys, atsakovė nurodė, jog su ieškovu pradėjo nesutarti būtent, kai jis pradėjo bendrauti su kita moterimi, be to, ieškovas ir neneigia aplinkybės, jog jis bendravo su kita moterimi nuo sausio mėnesio, tik teigia, jog jų santykiai nebuvo artimi. Teismo vertinimu ieškovą ir kita moterį siejo glaudūs ir artimi ryšiai, kuriuos ieškovas siekė nuslėpti, o kai to nebegalėjo daugiau daryti, nutarė išsikraustyti iš namų ir pateikė atsakovei prašymą dėl santuokos nutraukimo.

32. Teismas nurodo, jog neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinio atžvilgiu nebuvimą, bendravimą su kitu asmeniu ir tų santykių pavertimą tokiais, kad jie yra svarbesni nei santykiai su sutuoktine(iu), šių santykių slėpimą vienas nuo kito. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, jog ieškovo artimas ir nevienkartinis bendravimas su kita moterimi, lankymasis jos namuose, šalims gyvenant kartu santuokoje, šių santykių slėpimas nuo atsakovės bei jų pavertimas svarbesniais nei santykiai su atsakove, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas santuokos metu buvo neištikimas atsakovei, taip pat pažeidė lojalumo pareigą ir jo kaltė dėl neištikimybės yra įrodyta (CPK 178 straipsnis).

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

38. Teismas nurodo, jog neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.

41. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes – atsakovė patyrė pažeminimą, dvasinius ir emocinius sukrėtimus bei išgyvenimus dėl ieškovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, atsakovei skirtas medikamentinis gydymas, psichologų pagalba, į ieškovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į laiką, kurį šalys kartu gyveno. Be to, pateikti medicinai dokumentai patvirtina, jog atsakovė po trejų metų pertraukos vėl pradėjo lankytis pas psichiatrus, be to, jai nustatyta depresija, skiriamas medikamentinis gydymas, atsakovė kasdiena vartoja vaistus. Sprendžiant dėl neturinės žalos atlyginimo dydžio yra svarbi ir teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose. Šiuo atveju išklausius atsakovės paaiškinimus, įvertinus medicininius dokumentus, kurie apibūdino atsakovės savijautą dėl santuokos išrimo, jos nerimą, prasidėjusios panikos priepuolius, nemigą, taip pat įvertintina ir tai, jog ir anksčiau atsakovė turėjo psichologinių sveikatos problemų, dėl atsakovės psichinės būsenos, jos patiriamų panikos priepuolių yra kaltas ne tik ieškovas, bet ir jo draugė, kurios atsakovė bijo, dėl ieškovo draugės elgesio kreipėsi pagalbos į policiją, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįsta atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovo 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.245 - 6.250 straipsniai). Tokia suma neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija atsakovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

42. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę „G.“, o atsakovei – „G.“. Atsakovė su šiuo reikalavimo sutinka. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės ieškovui – „G.“, atsakovei „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos turto ir prievolių padalinimo.

43. Nutraukiant santuoką turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu šalys bendro nekilnojamojo bei kilnojamojo registruotino turto neįgijo.

44. Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šalys nurodė, jog santuokos metu bendrų bei asmeninių prievolių neįgijo (CPK 178 straipsnis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

46. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusius nuostolius, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

48. Šalių teikti paaiškinimai, pateikta SMS žinutė patvirtina, jog ieškovas, kartu su kita moterimi L. K., dėl kurios paliko atsakovę, 2023-06-22 atėjo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė pamačiusi, jog ieškovas atėjo ne vienas, durų neatidarė. Buvo iškviesta policija, tačiau ir atvykus policijai atsakovė durų neatidarė, o atidarius duris avariniu būdu ir įėjus į butą, atsakovei buvo prasidėjęs panikos priepuolis ir jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, jog atsakovė buto durų neatidarė ne tyčia, o todėl jog bijojo ieškovės draugės L. K., su kuria buvo atėjęs ieškovas, nes kaip nustatyta iš bylos duomenų, gegužės mėnesį tarp atsakovės ir L. K. buvo įvykęs konfliktas darbe, kurio metu L. K. žemino atsakovę, be to atsakovė gegužės mėnesį buvo pasikreipusi į policiją dėl L. K. grasinimų, nes balandžio mėnesį buvo gavusi iš jos žinutę, kurioje L. K. nurodė atsakovei, „jog jei ji bus gera, tai jai leis gyventi bute, o jei ne tai turės išsikelti“. O kai atvyko policija, atsakovei jau buvo prasidėjęs panikos priepuolis ir ji nebegalėjo savęs kontroliuoti, todėl durų neatidarė ir policijos pareigūnams. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog ieškovas apie konfliktą įvykusį tarp atsakovės ir L. K. žinojo, bet nepaisant to, atėjo į butą su moterimi, kurios atsakovė bijo, be to prieš ateidamas jai nepranešė, todėl atsakovė pamačius ją ir ieškovą išsigando, ir jai prasidėjo panikos priepuolis. Tai, jog atsakovė jautėsi blogai ir jai buvo būtina medikų pagalba patvirtino ir pats ieškovas, jog atsakovei buvo iškviesta greitoji pagalba. Taigi ieškovas, žinodamas apie atsakovės ligą, apie jos savijautą, apie tai, jog ji bijo moters su kuria ieškovas pradėjo gyventi, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, ateidamas į namus su ja, be to, ieškovui nebuvo jokios būtinybės tuo metu įeiti į butą, nes kaip nurodė teismo posėdžio metu, norėjo pasiimti tik kelis daiktus, kuriuos neabejotina galėjo pasiimti kitą kartą. Taigi ieškovui būtinybės kviesti meistrą dėl avarinio durų atrakinimo dėl ko vėliau reikėjo pakeisti raktą, nebuvo jokio poreikio, ieškovas pats priėmė sprendimą atidaryti duris avariniu būdu, ko pasėkoje ir buvo sugadinta jam priklausančio turto – buto durys, todėl pripažintina, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra, todėl ieškinio reikalavimas dėl 72,00 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl skolos už sumokėtas draudimo įmokas priteisimo.

50. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog šalys po santuokos sudarymo gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise ieškovui buvo įregistruotas nuo 2020-05-13 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, abi šalys bute buvo deklaravusios savo gyvenamąją vietą, taigi butą laikė šeimos būstu. Atsakovė 2021-03-01 sudarė su Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas ieškovui, asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas – (duomenys neskelbtini), kuriame šalys gyveno santuokos metu. Ieškovas žinojo apie atsakovės sudarytą buto draudimo sutartį ir tam neprieštaravo. Atsakovė kiekvieną mėnesį iš savo banko sąskaitos sumokėdavo draudimo įmoką. Visos šios aplinkybes leidžia daryti išvadą, jog abi šalys, būdamos santuokoje, nutarė apdrausti gyvenamąjį būstą, ir nors draudimo įmokas mokėjo atsakovė, tačiau pažymėtina, jog sutuoktinių pajamos yra bendras jų turtas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl laikytina, jog draudimo įmokos buvo mokamos ne iš asmeninių atsakovės lėšų, bet iš bendrų sutuoktinių lėšų. Byloje nustačius, jog ieškovas atsakovę paliko nuo 2023-04-01, todėl laikytina, jog toliau turto draudimo įmokas atsakovė mokėjo iš asmeninių lėšų, o įvertinus, jog butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, taigi apdraustas turtas yra ieškovo, todėl ieškovui kyla prievolė atlyginti atsakovės turėtas išlaidas, sumokėtas turto draudimo įmokas nuo 2023-04-01 iki 2024-01-10. Pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023-04-10 iki 2024-01-10 atsakovė sumokėjo 77,20 Eur draudimo įmokų už ieškovui priklausantį turtą.

52. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas yra skolingas atsakovei 77,20 Eur, nes šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovė iš asmeninių lėšų apmokėjo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto draudimo įmokas, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 77,20 Eur skola, kita reikalavimo dalis atmestinas kaip nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).

Dėl skolos už sumokėtus buto mokesčius priteisimo.

53. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 613,18 Eur nuostolių atlyginimo. Nurodo, jog 2023 m. balandžio mėnesį išsikraustė iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) ir leido atsakovei jame gyventi. Tačiau, atsakovė, gyvendama bute ir naudodamasis paslaugomis – vandeniu, internetu, dujomis, elektra jų neapmokėjo, taip pat nemokėjo namo administratoriui mokesčių susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu ir visas sąskaitas apmokėjo ieškovas, todėl iš atsakovės prašo priteisti 613,81 Eur už ieškovo tiekėjų pateiktas ir apmokėtas sąskaitas už laikotarpį nuo 2023-04-01 iki 2023-07-31.

55. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame abi šalys deklaravo savo gyvenamąją vietą. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas nuo 2023 m. balandžio mėnesio bute negyvena ir bute liko gyventi tik atsakovė. Pateiktos sąskaitos patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023-04-01 iki 2023-07-31 butui buvo tiekiamas šildymas, vanduo, elektra, dujos. Atsakovė šiomis paslaugomis naudojosi, tačiau pateiktų sąskaitų neapmokėjo, o už atsakovės naudotas paslaugas su tiekėjais atsiskaitė ieškovas. Kaip minėta atsakovė sutinka atlyginti ieškovo patirtas išlaidas už atsakovės naudotas paslaugas už vandenį, elektrą, dujas, šilumą, viso 221,21 Eur (51,98 Eur +96,56 Eur +63,25 Eur +9,12 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovui.

56. Taip pat pateikti duomenys patvirtina, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo tiekiamos Tellia internetas ir televizija, paslaugos buvo tiekiamos iki 2023-06-01, o nuo 2023-06-02 Tellia internetas ir televizija buvo perkeltas ir tiekiamas kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesutinka ieškovui sumokėti už šias paslaugas, teigia, jog jomis nesinaudojo, be to ieškovas bute buvo atjungęs internetą ir televiziją. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, jog ji neturi pareigos sumokėti už butui teiktas televizijos ir interneto paslaugas, nes šios paslaugos butui buvo tiekiamos, atsakovė bute gyveno, todėl labiau tikėtina, jog jomis naudojosi, tačiau ieškovo prašoma 211,60 Eur suma mažintina, įvertinus tai, jog nuo 2023-06-02 butui šios paslaugos nebebuvo tiekiamos ir už birželio mėnesį buvo pateikta sąskaita už internetą – 0,66 Eur, televiziją 0,53 Eur, maršrutizatoriaus nuomą 0,08 Eur, televizijos priedelio nuomą 0,03 Eur, suteikta nuolaida 0,07 Eur, viso atsakovei buvo suteikta paslaugų už 1,23 Eur, o sąskaitoje nurodytos 19,90 Eur sumos atsakovė neturi pareigos mokėti, nes būtent ieškovas nutarė pakeisti paslaugų tiekimo adresą ir šią sąskaitos dalį turi apmokėti buto savininkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovės priteistina 113,40 Eur (37,39 Eur +37,39 Eur +37,39 Eur + 1,23 Eur) skola už interneto ir televizijos suteiktas paslaugas, kurias apmokėjo ieškovas.

57. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kuriai nuosavybės teise nepriklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), pareigos mokėti mokesčius daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorei UAB „Civinity namai Klaipėda“. Atsakovė nesutinka atlyginti ieškovo patirtų išlaidų, kurias ieškovas patyrė apmokėdamas namo administratorės UAB „Civinity namai Klaipėda“ pateiktas sąskaitas, nurodo, jog šios prievolės vykdymas priklauso ieškovui, kaip turto savininkui, o ji sutinka sumokėti tik už laiptinės valymą ir teritorijos priežiūrą – 44,60 Eur (6,13 Eur x 4 mėn. – 24,52 Eur, 5,02 Eur x 4 mėn. – 20,08 Eur).

58. Teismas nurodo, jog daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

59. Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą (8.1 punktas); už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą, liftus, kitus potencialiai pavojingus įrenginius) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, neviršijantį savivaldybės tarybos nustatyto statinio techninės priežiūros maksimalaus tarifo (8.2 punktas); už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nurodytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą; abiem atvejais tarifas negali viršyti savivaldybės tarybos patvirtintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų (8.3 punktas); už kitas paslaugas – pagal šių paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas šių paslaugų sąmatas ir tarifus (8.7. punktas); mėnesines kaupiamąsias įmokas – pagal kaupiamosios įmokos tarifą, nustatytą vadovaujantis Kaupimo tvarkos aprašu ir (ar) kitais teisės aktais, nustatančiais lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti) (8.8. punktas).

60. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (10 punktas); Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (11 punktas); Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (13 punktas).

61. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

62. Bylos duomenys patvirtina, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsižvelgiant į aptarą teisinį reglamentavimą pareiga mokėti namo administratoriui mokesčius tenka būtent turto savininkui, šiuo atveju ieškovui, byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų sudariusios susitarimą pagal kurį ieškovas būtų atleistas nuo pareigos mokėti mokesčius už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ sumokėtus mokesčius, t. y. kaupiamąsias lėšas bendroms namo reikmėms, techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, bendro naudojimo elektros tinklo įrenginių profilaktiką, administravimą, stambiagabaritinių šiukšlių surinkimą ir išvežimą, stogo remontą, kurių mokėjimo pareiga tenka buto savininkui, atmestinas kaip nepagrįstas. Įvertinus tai, jog atsakovė, naudojosi namo laiptine, taip pat bendru kiemu ir sutiko sumokėti mokesčius už laiptinių valymą ir teritorijos priežiūrą, todėl iš atsakovės priteistina 44,60 Eur.

63. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas yra sudaręs paslaugų sutartį su UAB „Viena sąskaita“, kuri suteikia paslaugas visus mokesčius mokėti vienoje paskyroje, už šias paslaugas kiekvieną mėnesį nuo 2023-04-01 iki 2023-07-31 sumokėjo po 1,99 Eur. Viso sumokėta 7,96 Eur. Atsakovė sutinka sumokėti pusę sumos, t. y. 4,00 Eur. Šalių teikti paaiškinimai patvirtina, jog šalims gyvenant kartu bute, mokesčiai buvo mokami vienoje paskyroje per UAB „Viena sąskaita“, taigi darytina išvada, jog abiem šalims toks sąskaitų surinkimo ir apmokėjimo būdas tiko. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutiko sumokėti už jai suteiktas paslaugas – vandenį, elektrą, dujas, šildymą, o ieškovui tenka pareiga sumokėti namo administratoriui, visos sąskaitos buvo surinktos UAB „Viena sąskaita“ ir įtrauktos mokėti vienoje paskyroje, todėl abi šalys turėjo pareigą paslaugos teikėjui UAB „Viena sąskaita“ sumokėti už suteiktas paslaugas. Kadangi ieškovas laikotarpiu nuo 2023-04-01 iki 2023-07-31 atsiskaitė su UAB „Viena sąskaita“, tai atsakovė yra skolinga ieškovui ir turi pareigą sumokėti skolą ieškovui, be to kaip minėta atsakovė sutinka ją sumokėti, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 4,00 Eur.

64. Apibendrinant tai kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovui priteistina 383,21 Eur (221,21 Eur + 113,40 Eur + 44,60 Eur + 4,00 Eur) skolos (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

65. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas.

66. Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 131,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

67. Atsakovę byloje atstovavo advokatė, kurią paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. 2024-02-12 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, jog atstovaujant atsakovę valstybė patyrė 562,08 Eur išlaidų.

68. Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovo ieškinys tenkintas 35 proc., nes pripažinta, jog santuoka nutrauktina, tačiau dėl ieškovo kaltės (50 proc.), ieškovo turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas, dėl skolos tenkintas iš dalies (56 proc.).

69. Atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimai tenkinti 78 proc., reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės tenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir tenkintas iš dalies, tačiau svarbu pažymėti, jog priešieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo būti iš anksto žinomas, apskaičiuotas, nes jį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, todėl laikytina, kad atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos pritesimo iš esmės buvo patenkintas, kadangi buvo pripažinta, kad ieškovas atsakingas dėl neturtinės žalos atsakovei padarymą, o konkretų žalos dydį nustatė teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2013-07-18 sprendime byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2023-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023), reikalavimas dėl skolos tenkintas iš dalies (33 proc.).

70. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, iš ieškovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t. y. 438,42 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis), taip pat 165,00 Eur (109 Eur už santuokos nutraukimą, 22 Eur už turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, 34 Eur už neturtinės žalos priteisimą) žyminio mokesčio už atsakovės pareikšto priešieškinio patenkintus reikalavimus, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, valstybei, o iš atsakovės ieškovui priteistina 45,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės O. (O.) G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo V. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: V. G. – „G.“, O. G. – „G.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Priteisti atsakovei O. G. iš ieškovo V. G. 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovei O. G. iš ieškovo V. G. 77,20 Eur skolos.

Priteisti ieškovui V. G. iš atsakovės O. G. 383,21 Eur skolos.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. G. 45,85 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. G..

Priteisti valstybei iš ieškovo V. G. 438,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Išaiškinti, jog ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš ieškovo V. G. 165,00 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas – 5661, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną darbo dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.