Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-615-106-2011

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso nr. 1-30-1-00358-2008-1

2011 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. O. G., nuteistojo V. P. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir vienerius metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiosios V. O. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista iš civilinio atsakovo AB „duomenys neskelbtini“ 1 031,86 Lt. turtinės žalos, o iš civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ 76 547,2 Lt. neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje V. O. G. civilinis ieškinys atmestas.

Priteistas iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiajai V. O. G. 3000 Lt. proceso išlaidų atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2008 m. liepos 24 d., apie 11.50 val., Statybininkų pr., prie namo Nr. 45, Klaipėdoje, darbo metu vairuodamas UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį autobusą Mersedes Benz 0405, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 metrų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, iš autobusų stotelės „Darželis“ pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad nekelia pavojaus ir nekliudo kitiems asmenims, pervažiavo kojas iš autobuso išlipusiai ir nespėjusiai nuo jo nueiti V. O. G.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta V. O. G. sveikata.

Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė KET (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 53 p., nustatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugojimui ir netrukdyti eismo; 145 p., nustatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Netekusi abiejų kojų apeliantė naudotis visuomeniniu transportu t.y. nuvažiuoti į sodą, vaistinę, parsinešti maisto, gydymo įstaigas, kapines jau nebegali ir toliau nebegalės. Mano, kad teismas neteisingai konstatuoja, kad jos sūnus turi automobilį. Ryšium su tuo, ji pareiškė civilinį ieškinį 128 000,00 litų sumai turtinei žalai atlyginti t.y. įsigyti jai labai būtinus, gyvybiškai svarbius daiktus (pritaikytas pervežti invalido vežimėlį ir žmogų be kojų ir invalido vežimėlį, pritaikytą prie minėto automobilio), tačiau teismui atrodė, kad tai jos "vaikiški" kaprizai ir nepagrįstas reikalavimas. Atmesdamas ieškinį, teismas motyvuoja, kad dėl judėjimo, bendravimo galimybių iš esmės sumažėjimo ji pareiškė ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Galėtų sutikti su šiuo teismo motyvu, jeigu teismas būtų tenkinęs jos ieškinį neturtinei žalai atlyginti ne 80 000,00 litų, o 500 000,00 litų. Dabar priteistos 80 000,00 litų sumos jai nepakanka net automobilio įsigijimui. Kyla klausimas, kodėl teismas pamiršo teisingumo principą, kurį taip gražiai reklamuoja nuosprendyje, tačiau juo visiškai nesivadovauja.

Nurodo, kad butas antrame aukšte kuriame ji gyvena, invalidei be kojų visiškai nepritaikytas. Esant tokiai jos būklei, jai buvo pasiūlytas vieno kambario butas, esantis "Danės Vingis" kvartale. Jo kvadratūra 40,5 kv. m., kaina 263 250,00 Lt, butas turi požeminę parkavimo vietą 30 000,00 litų vertės. Šiai sumai ji pareiškė civilinį ieškinį, tačiau teismas jį atmetė kaip nepagrįstą ir su tokiu teismo pateiktomis išvadomis nesutinka.

Atsikirtimu į nuteistojo V. P. ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinius skundus Vladislava O. G. prašo juos atmesti.

Nurodo, kad V. P. apeliacinis skundas negali būt patenkintas, nes jame iš esmės nenagrinėjama V. P. padaryto autoįvykio aplinkybės ir jų ryšys su jai padarytu sunkiu kūno sužalojimu. V. P. prašo teismo baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau nenurodo kokiu pagrindu.

Teigia, kad apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad V. P. KET nepažeidė, nes negalėjo matyti, kad ji pargriuvo. Šis apelianto teiginys prieštarauja KET 53 bei 145 punktų nuostatoms ir šių straipsnių reikalavimus apeliantas pažodžiui perrašė skunde nurodydamas, kad KET reikalavimus pažeidė ji, o kaltinamasis V. P., pervažiuodamas autobuso ratais kojas, atvirkščiai KET nepažeidė.

Taip pat atsikirtime teigiama, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - teise vienerius metus vairuoti kelių transporto priemonę. Šis prašymas negali būti patenkintas, nes V. P. grubiai pažeidė KET 53 ir 145 punktų nuostatas, todėl šioje dalyje nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsikirtimu teigiama, kad apeliantai nepagrįstai prašo teismo atmesti teismo priteistą 80 000,00 Lt neturtinę žalą. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-03 nuosprendžiu nepagrįstai tenkino tik iš dalies jos civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl to ji kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama šioje dalyje nuosprendį pakeisti tenkinant jį visiškai, tačiau visiškai netenkinti ieškinį neturtinei žalai atlyginti kaip prašo apeliantai būtų neteisėta, nes tai prieštarautų CK normoms ir moralės normoms.

Atsikirtimu į nukentėjusiosios V. O. G. apeliacinį skundą nuteistojo V. P. gynėjas ir civilinio atsakavo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas advokatas Henrikas Mackevičius prašo atmesti V. O. G. apeliacinį skundą, tenkinti V. P. bei civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini‘ apeliacinius skundus.

Atsikirtime teigiama, kad nukentėjusioji nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria atmesta jos civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo - išlaidos nukentėjusiosios sutuoktinio kapavietės tvarkymui, negautos pajamos, išlaidos automobilio, invalido vežimėlio bei naujo buto įsigijimui. Advokato nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 05 03 nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, o nukentėjusiosios skundas šioje dalyje - atmestinas.

Nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atmestini nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai atsižvelgė į šalies ekonominius gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, būtinybę atsižvelgti į visuomenės interesą, išlai­kyti tam tikra nukentėjusiojo asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Kartu pažymima, kad at­mestinas ir kitas apeliantės argumentas, neva teismas, vertindamas neturinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji yra pensininkė ir našlė, nes teismų praktika nenumato, kad sprendžiant neturtinės žalos atlygini­mo klausimą turi būti atsižvelgiama į nukentėjusiojo turtinę ar socialinę padėtį.

Atsižvelgiant tai, kad nukentėjusioji neįvykdė savo procesinės pareigos pagrįsti civilinio ieškinio reikalavimus, nurodomos išlaidos bei šių išlaidų dydžiai nėra pagrįsti objektyviu poreikiu, byloje pateikta pakankamai duomenų, kad nukentėjusiosios poreikius galima patenkinti kitais, racionalesniais ir pigesniais būdais, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2011-05-03 nuosprendį, nepadarė nukentėjusiosios nurodomų materialinės ar procesinės teisės normų taikymo pažeidimų, nukentėjusios apeliacinis skundas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-03 nuosprendžio dalis, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, pakeistas, civilinį ieškinį atmetant.

Nuteistojo V. P. gynėjo ir nukentėjusiosios O. V. G. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo.

Pagal BPK 367 str. 2 d. nuostatas civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę apskųsti teismo nuosprendį tik dėl civilinio ieškinio, todėl kolegija dėl bausmės ir dėl kaltės nagrinėja tik nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. P. nusikalstamus veiksmus.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. P. dėl nukentėjusiosios sužalojimo yra nekaltas, nes atlikęs visus būtinus veiksmus - įvykdęs savo pareigą įsitikinti, jog pradėti judėti autobusu yra saugu, nepastebėjo nukentėjusiosios V. O. G., nes ji nugriuvo vairuotojui nematomoje zonoje. Remiasi byloje esančia autoįvykio schema, iš kurios matyti, kad pasukus autobusą kampu, nematoma zona prie trečiųjų autobuso durų – 15 cm. (t. 2 b. l. 37).

Toks apelianto argumentas prieštaringas. Ta aplinkybė, kad pradėjus autobusui važiuoti iš stovėjimo vietos, buvo pervažiuotos nukentėjusiosios kojos, patvirtina, kad pradėdamas važiuoti vairuotojas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu.

Nustatyta, kad autobusas maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje buvo sustojęs ne prie šaligatvio krašto ( Įvykio vietos apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 7-11). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog įvykio vieta buvo apžiūrėta aplaidžiai dėl ko kyla abejonių dėl kaltinamojo kaltės įrodymų pakankamumo, nubraižytoje autoįvykio schemoje pažymėta autobuso padėtis, kraujo dėmės lokalizacija, išmatuoti atstumai nuo šaligatvio krašto iki autobuso. Tai, kad autoįvykio schemoje nėra nurodytos apžiūros valandos ir minutės bei pridėtas įvykio vietoje nubraižytos įvykio vietos schemos juodraštis, kuriame užfiksuoti duomenys visiškai sutampa su įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad schema nubraižyta neteisingai. Ant autoįvykio schemos yra vairuotojo V. P. parašas, kuris patvirtina, kad nubraižyta schema atitinka autoįvykį, jokių prieštaravimų dėl schemos nepareikšta. Pasak apelianto nesiaiškinta, kokį atstumą autobusas nuvažiavo po keleivių išlaipinimo. Šią aplinkybę nurodė pats nuteistasis V. P., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklausos metu nurodęs, kad pavažiavus apie 1 metrą išgirdo šaukiant, kad sužalojo žmogų (t. 1 b. l. 63-64, t. 2, b. l. 14-16). Kad autobusas buvo sustojęs ne prie šaligatvio krašto, apie 1 metro atstumu nuo jo teisiamajame posėdyje taip pat pripažino pats nuteistasis, kas atitinka užfiksuotus duomenis. Apeliantas ir savo skunde neteigia, kad nukentėjusioji buvo sužalota eidama šaligatviu. Akivaizdu, kad ji buvo sužalota būdama važiuojamoje gatvės dalyje.

Apylinkės teismas, įvertinęs nustatytas įvykio aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. jam inkriminuotą veiką padarė dėl neatsargumo - nusikalstamo nerūpestingumo. V. P. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Apeliantai taip pat nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta, ar po eismo įvykio nukentėjusiajai skirtas gydymas buvo tinkamas, ar kojų sužalojimai iš tiesų buvo vienintelė sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Autoįvykio metu nukentėjusiajai kojos sužalojimai gavosi pervažiavus jas autobuso ratams. Tai patvirtina, specialisto išvada Nr. G 150/09(03). Padaryti kojų sužalojimai sukėlė realų pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir sunkų V. G. sveikatos sutrikdymą. Dėl kojų sužalojimų išsivystė sunkus šokas, mažakraujystė, vėliau – kairės pėdos, dešinės čiurnos, dešinio kelio sąnario, bei dešinės šlaunies odos nekrozė, po to dešinio kelio sąnario pūlingas artritas, pūliuojantys abiejų kojų minkštųjų audinių defektai. Dėl to nukentėjusiajai buvo atliktos net kelios sudėtingos chirurginės operacijos, ko pasėkoje amputuotos abi nukentėjusiosios kojos. Kad V. G. būtų netinkamai gydyta, tokių duomenų byloje nėra.

BK 281 straipsnis baudžiamąją atsakomybę numato vairuotojui, kuris pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo BK 281 straipsnio 1-6 dalyse numatyti padariniai. Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė. KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar sunkūs sveikatos sutrikdymai. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšis tarp kelių eismo dalyvio (dalyvių) eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 53 p. yra bendro pobūdžio ir nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugojimui ir netrukdyti eismo, todėl jo taikymas, kaip pagrįstai teigiama nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose, yra perteklinis. Visiškai pakanka Kelių eismo taisyklių 145 p., kuris nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Tais atvejais, kai pažeidžiami specialieji KET reikalavimai ir šie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su BK 281 straipsnyje numatytais padariniais, bendrųjų KET reikalavimų pažeidimai (pvz., KET 53 p.) papildomai nenurodomi. Apylinkės teismas teisingai iš kaltinimo pašalino KET 51 p. pažeidimą kaip perteklinį, tačiau nepagrįstai paliko KET 53 p. pažeidimą, kuris taip pat yra bendro pobūdžio, taip pat atkartojantis bei ap­imantis 145 p., numatytą KET. Nuosprendyje nurodyta, kad BK 281 str. 3 d. numatyti padariniai kilo V. P. pažeidus specialius KET reikalavimus numatytus 145 p. Asmens pripažinimas kaltu pagal BK 281 straipsnį grindžiamas tais KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. V. P. gynėjo apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinamas teiginys, jog V. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53 p.

V. P. pagrįstai nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 145 p., nustatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta V. O. G. sveikata. V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuoja pagal BK 281 str. 3 d.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise taikymo sąlyga – asmuo, naudodamasis ta specialia teise padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 1 dalyje pateiktame pavyzdiniame tokių teisių sąraše nurodyta ir teisė vairuoti kelių transporto priemonę. Apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantui baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, skirta, konstatavus, kad apeliantas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę, šiukščiai pažeidė KET 145 punkte numatytus reikalavimus, pervažiavo nukentėjusiosios kojas, dėl to atsirado labai sunkios pasekmės - buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata, amputuotos abi kojos. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę BK nuostatos nebuvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas neskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Nors teise vairuoti transporto priemones yra pagrįsta V. P. darbinė veikla ir dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės jam atimama galimybė metus laiko toliau dirbti turimą darbą ir dėl to, kaip nurodo jo gynėjas apeliaciniame skunde, gali pasunkėti šeimos turtinė padėtis, šios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl specialios teisės atėmimo, negali būti lemiančios. Nuteistasis gali dirbti darbą, kuriam nebūtina teisė vairuoti transporto priemones. Teismas, skyręs V. P. laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidėjo dvejiems netams. Apeliantas kaltu pažeidęs KET bei padaręs nusikalstamą veiką neprisipažįsta, jo padarytas KET pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes, todėl kolegija neturi pagrindo išvadai, kad baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas V. P. naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemonę minimaliam – vienerių metų terminui paskirta nepagrįstai. Ši baudžiamoji poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji prašo priteistą neturtinę žalą padidinti iki 500 000 litų, nuteistojo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas prašo jos ieškinį atmesti ar teismo nustatytą 80 000 neturtinę žalą sumažinti, nes neatsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį, kitas aplinkybes, taip pat į tai, kad nukentėjusioji pati buvo labai neatsargi, nugriuvo važiuojamojoje kelio dalyje.

Nuosprendis dėl neturtinės žalos keistinas, nukentėjusiosios V. O. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

CK 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).

Kadangi nustatyta, jog V. O. G. sužalojo V. P., eidamas darbines pareigas, vairuodamas AB duomenys neskelbtini autobusą, žalą, taip pat ir neturtinę, nukentėjusiajai turi atlyginti jo darbovietė tiek, kiek nepadengia draudimo atlyginimas.

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusiajai, pernelyg sureikšmino visuomenės bei civilinio atsakovo interesus, pažeisdamas interesų pusiausvyros principą, kurį deklaruoja, bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Piliečio interesai negali būti menkiau vertinami negu visuomenės ar civilinio atsakovo interesai.

Vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nors pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, be ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Kaip matosi iš byloje esančių specialistų išvadų, nukentėjusioji V. O. G. po patirto abiejų kojų sužalojimo, jas pervažiavus autobuso ratams, patyrė daugybinius kojų lūžius. Kaip matosi iš medicininės dokumentacijos ir pažymos, V. O. G. dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma ilgą laiką – nuo 2008-07-24 iki 2011-03-28. Republikinės Klaipėdos ligoninės reanimacijoje buvo gydoma nuo 2008-07-24 iki 2008-08-26, po to pervežta į Kauno medicinos universiteto klinikas ir gydoma nuo 2008-08-26 iki 2008-10-16, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje nuo 2008-12-02 iki 2009-03-16, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nuo 2009-03-16 iki 2009-04-15.Reabilitacinėse ligoninėse gydėsi nuo 2008-11-17 iki 2008-12-02 ir nuo 2010-06-10 iki 2010-06-26. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje jai buvo atliktos dvi kaulų ir sąnarių operacijos, trys odos ir poodinio sluoksnio operacijos, Kauno medicinos universiteto klinikose buvo atliekama plastinė rekonstrukcinė chirurgija ( t.3, b. l. 43-49). Nukentėjusiajai buvo amputuotos abi kojos, dėl to ji tapo visiškai nedarbinga. Dėl visų šių aplinkybių neabejotinai nukentėjusioji patyrė dideles fizines kančias bei stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kuriuos patiria iki šiol, nes visiškai negrįžtamai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, ji tapo visiškai nedarbinga, prikaustyta prie invalido vežimėlio, nes dėl amžiaus negali naudotis kojų protezais ( t. 3, b. l. 136), todėl gyvenime ir buityje patiria labai didelius nepatogumus, yra labai priklausoma nuo kitų žmonių, jai paskirta rūpyba ( Teismo nutartis, t. 2, b. l. 3-5). Nukentėjusiosios gydymosi laikotarpiu mirė jos sutuoktinis ( Mirties liudijimas t. 2, b. l. 67), kurio mirtį ji suvokia kaip jos patirtos traumos pasekmę, nes jos nuomone sutuoktinis dėl jos sužalojimo labai išgyveno, be to, ji būdama sužalota negalėjo sergančiu sutuoktiniu pasirūpinti. Kad nukentėjusiosios sutuoktinis mirė dėl tos priežasties, jog išgyveno dėl nukentėjusiosios sužalojimo, nėra patvirtinta jokiais bylos duomenimis, nes mirė dėl skrandžio ligos, kuria sirgo ir anksčiau, bet ta aplinkybė, kad ji negalėjo pasirūpinti sergančiu sutuoktiniu, ką iki tol darė, jai sukėlė papildomos neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusiajai padaryta didelė neturtinė žala.

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010), vadovaudamasi formuojama teismų praktika ( 2K -228/2007 ( 90 000 Lt), 2k-612/2006 ( 70 000 Lt), 2K-444/2006 3k -3-371/2003 ( 120 000 Lt), 2K -114/2008 ( 60 000 Lt), 34-3-298/2007 ( 290 000 Lt) ir kt. ) bei protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai padaryta 150 000 Lt neturtinė žala. Priteistina žalą mažintina ta dalimi, kuri atlyginta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą – 3452,80 litais.

Priešingai, negu teigiama nuteistojo ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliaciniuose skunduose, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiosios didelis neatsargumas būtų sąlygojęs žalos atsiradimą.

CK 6. 282 str. nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas gali būti atmestas. Kaip nustatyta, nukentėjusioji buvo išlaipinta ne ant šaligatvio, bet važiuojamojoje kelio dalyje. Tai, kad nukentėjusioji, esant nepatogiam išlipimui iš autobuso pargriuvo ir autobusui pradėjus važiuoti nespėjo pasitraukti iš važiuojamosios dalies, šios aplinkybės negalima vertinti kaip didelio jos neatsargumo, sąlygojančio civilinio ieškinio mažinimą.

Aplinkybė, kad nukentėjusioji koja siekė nukritusio bato ir dėl to galėjo būti sužalota, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, akivaizdžiai išgalvota ir neparemta jokiais bylos duomenimis.

Nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismo priteistas 80 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per di­delis, neatitinkantis realios šiandieninės ekonominės situacijos šalyje, jog V. P. vienas išlaiko šeimą, todėl jo šeima dėl priteisto civilinio ieškinio atsidurs sunkioje turtinėje padėtyje. Pažymėtina, kad žala priteisiama ne iš V. P.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje neturtinė žala priteisiama iš padidinto pavojaus šaltinio valdytojo – UAB „duomenys neskelbtini“. Regreso tvarka išieškant iš nuteistojo atsiradusią žalą, gali būti atsižvelgiama į jo kaltės rūšį, turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Pareiškimas, kad neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas dėl realios šiandieninės ekonominės situacijos šalyje, yra deklaratyvus, kolegija dėl neturinės žalos dydžio pasisakė, neturtinė žala, padaryta nusikalstamai veiksmais, turi būti atlyginta.

Dėl gydymo išlaidų.

Nuteistojo ir civilinio atsakovo skunduose ginčijama priteista 1031,86 Lt suma medikamentų įsigijimo išlaidoms padengti. Teigiama, jog neaišku, kokiu tikslu jie buvo pirkti, ar visi jie buvo skirti sužalojimo sukeltoms pasekmėms gydyti, neaišku, kiek išlaidų padengė Valstybinė ligonių kasa.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji pateikė kasos kvitus ir PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias vaistų už 487,83 Lt įsigijimą (t. 3, b. l. 13-28). Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad nors nukentėjusioji V. O. G., būdama sunkiai sužalota, negalinti judėti ir pati savarankiškai įsigyti medikamentų, neišsaugojo visų gydymo (vaistų įsigijimo) išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau jos nurodyto dydžio išlaidos, atsižvelgiant į sužalojimų sunkumą ir gydymo trukmę, atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Kolegija su teismo argumentais visiškai sutinka. Atsižvelgiant į gyvenimišką patirtį, kad gydymasis ligoninėje visada susijęs su nemažomis išlaidomis, nes tenka pirkti vaistus, tvarsliavą, lašines bei kt., o nukentėjusioji, būdama sunkiai sužalota, negalėjo pati surinkti išlaidas pateisinančius dokumentus, konstatuoja, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 1031,86 Lt priteisimo medikamentams įgyti yra visiškai pagrįstas ir šioje dalyje skundai netenkintini.

Dėl kitų V. O. G. apeliacinio skundo argumentų dėl civilinių ieškinių.

Apeliantė teigia, kad teismas neteisėtai atmetė jos 15 000 ieškinį dėl sutuoktinio J. G. kapavietės tvarkymo. Skundas nepagrįstas.

Kaip nustatyta, dar iki eismo įvykio nukentėjusios V. O. G. sutuoktinis J. G. sirgo keletą metų. Be to, J. G. mirties liudijime užfiksuota mirties priežastis K 25.0 – ūmi skrandžio opa su kraujavimu (2 t., b. l. 67). Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad J. G. mirtis nėra tiesioginė V. P. nusikalstamos veikos pasekmė ir pagrįstai atmetė V. O. G. 15 000 Lt. dydžio turtinį reikalavimą.

Taip pat pagrįstai teismas atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl 5000 Lt priteisimo, kuriuos nukentėjusioji prašė priteisti, motyvuodama, kad ji neteko šių pajamų, nes dėl sužalojimo kaip anksčiau nebegalės sode užsiauginti daržovių. Byloje yra pažyma, kad apeliantė tikrai turi jos vardu registruotą kolektyvinio sodo sklypą, tačiau nukentėjusioji teismui nepateikė jokių įrodymų, kad iš šio sklypo turėjo kokių nors pajamų ir kad jas prarado. Ieškinys neįrodytas ir pagrįstai atmestas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, jog teismas nepagrįstai nepriteisė 128 000 Lt įsigyti invalido vežimėlį bei specialų automobilį bei 263 250 Lt naujam butui įsigyti ir prašo civilinį ieškinį visiškai patenkinti, šias sumas priteisti.

Nukentėjusiosios skundas dėl šios ieškinio dalies tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos nukentėjusiosios civilinius ieškinius nurodė, jog turtinė žala pagal CK 6.249 str. 1 d. yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusioji iki sužalojimo automobilio neturėjo, automobilio nevairavo, jos turtinis reikalavimas naujam automobiliui įsigyti neįeina į minėtu įstatymu apibrėžtą turtinės žalos sampratą. Iš esmės analogiškai motyvuodamas teismas atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl buto pirmame aukšte įsigijimo, teigdamas, kad minėtas reikalavimas neįeina į CK 6.249 str. 1 d. apibrėžtą turtinės žalos sampratą, nukentėjusioji iki sužalojimo ir dabar gyvena bute, šio buto ji neprarado, jo vertė nesumažėjo. Teismo nuomone, visus nukentėjusiosios nepatogumus, atsiradusius dėl patirto sužalojimo kompensuoja priteista neturtinė žala.

Kolegija nesutinka su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad sveikatos sužalojimo atveju taikytina CK 6.283 str. norma, kuri įtvirtina visišką žalos atlyginimo principą. Jos taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-357/2008). CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Nagrinėjamu atveju visiškas žalos atlyginimo principas yra įgyvendinamas per draudiminį mechanizmą, kurio metu draudikas prisiima pareigą atlyginti žalą, gaudamas draudimo įmokas.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto Diomeno Vitkaus išvada Nr. G150/09(03) nustatyta, kad O. V. G. padarytas dešiniojo šlaunikaulio tolimojo galo skeveldrinis sąnarinis lūžis, dešinės blauzdos kaulų artimojo ir tolimojo galo lūžiai, kairiojo šeivikaulio fragmentinis lūžis, kairiojo blauzdikaulio tolimojo galo, šokikaulio ir kulnikaulio skeveldriniai lūžiai, didelės plėštinės – traiškytinės kairės pėdos žaizdos ir masyvios abiejų kojų minkštųjų audinių kraujosruvos, ko pasėkoje buvo amputuotos abi kojos. Prašydama priteisti turtinę žalą nurodo, kad netekusi abiejų kojų, į sodą, gydymo ir kitas įstaigas, negali važiuoti visuomeniniu transportu, todėl jai reikalinga specialiai neįgaliems žmonėms vežioti pritaikyta transporto priemonė su automobilio elektrohidrauliniu liftu. Siekiant grąžinti O. V. G. į tą padėtį, kuri būtų jai nesant sužalotai, būtina užtikrinti O. V. G. galėjimą savarankiškai naudotis buitimi, laisvą judėjimą tiek gyvenamajame plote, tiek ir už jo ribų. Tokia būtinybė kyla, remiantis tiek bendraisiais žalos atlyginimo principais, tiek ir Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. įtvirtintais principais, numatančiais, kad neįgaliųjų socialinė integracija turi būti organizuojama skatinant neįgaliuosius būti savarankiškais, jiems turi būti sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. V. G. butas yra antrame aukšte, dėl mažos kvadratūros bei siaurų įvažiavimų ji negali naudotis tualetu ir vonia, negali savarankiškai vežimėliu išvažiuoti į lauką. O. G. pagrįstai skundžiasi, kad jai turi būti sudaryta galimybė nuvykti pas gydytoją, pirkinių, aplankyti sutuoktinio kapą, išvykti į sodą bei kitais reikalais. Tam jai reikalinga transporto priemonė, pritaikyta jos reikmėms. Tai iš dalies pripažino ir civilinio atsakovo atstovas.

Kolegijos nuomone, V. O. G. pageidavimas įsigyti visiškai naują butą bei visiškai naują automobilį svarstytinas, nes, kaip jau buvo minėta, žalos atlyginimas nėra asmens praturtėjimo kitų asmenų sąskaita priemonė. Sprendžiant klausimą dėl V. O. G. buities sąlygų pritaikymo jos reikmėms, būtina nustatyti, ar negalima pritaikyti jos buto, ar jos buto, esančio antrame aukšte, nėra galimybės pakeisti į analogišką butą pirmame aukšte. O. V. G. pageidaujant būtinai įsigyti naują butą, svarstytina, jog jos butas yra ne naujas, jo vertė žymiai mažesnė ( Preliminarus rinkos vertės nustatymas, t.2, b. l. 21-23 ). Analogiškai spręstinas klausimas ir dėl transporto priemonės įsigijimo. Kadangi O. V. G. iki įvykio transporto priemonės neturėjo, vairuotojo teisių neturi, akivaizdu, kad transporto priemonės pati nevairuotų ir ja naudotųsi tik epizodiškai ir svarstytina, ar tam tikslui nepakaktų techniškai tvarkingos nors ir naudotos transporto priemonės. Pirmosios instancijos teismas šių galimybių nenagrinėjo. Sprendžiant civilinio ieškinio klausimus dėl buto pritaikymo ar įsigijimo bei transporto priemonės įsigijimo šioje byloje reikalingi papildomi duomenys. Šių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sąnaudų, o tai pažeistų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, iš dalies pažeistų ir asmens teisę į efektyvų, greitą ir teisingą nubaudimą. Apeliacinės instancijos teisme šis klausimas negali būti išnagrinėtas iš esmės. BPK 115 str. 2 d. nurodoma, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neatidėjus baudžiamos bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų dokumentų, negalima tiksliai apskaičiuoti priteistinos kompensacijos dėl turtinės žalos dydžio, be to atsižvelgdamas, kad O. G. yra surašiusi ieškinį dėl papildomų turtinių reikalavimų, kurie bus nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, pripažįsta O. V. G. teisę į civilinį ieškinį, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3 d. 2 p. ir 328 str. 4 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. P. gynėjo ir nukentėjusiosios V. O. G. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, 2011 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendį, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 3 d., pakeisti:

iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti teiginį, jog V. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53 p.;

priteistą V. O. G. neturtinę žalą iš UAB „duomenys neskelbtini“ padidinti iki 146 547, 2 Lt;

nuosprendžio dalį, kurioje atmestas V. O. G. civilinis ieškinys dėl buto sąlygų pagerinimo ir transporto priemonės įsigijimo panaikinti, pripažinti V. O. G. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl kito būsto įsigijimo ar esamo buto pritaikymo invalido reikmėms bei transporto priemonės, pritaikytos invalidui vežioti, įsigijimo ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo apeliacinį skundą atmesti.