Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos, trečiojo asmens UAB „Emlita“ apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. S., K. A., V. M. T., S. V., V. J., G. J., UAB „Galinta ir Partneriai“, UAB „Artali“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Emlita“ dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 25 d. leidimo statyti naujus statinius Nr. LNS-33-151125-00177 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-11-25 leidimą statyti naujus statinius Nr. LNS-33-151125-00177. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovai yra savininkai ir/arba bendraturčiai žemės sklypų ir pastatų, esančių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaimynystėje. Statybos darbams kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise UAB „Emlita“, vykdyti yra išduotas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-11-25 leidimas statyti naujus statinius Nr. LNS-33-151125-00177. Siekdami Statinio projekto profesionalaus įvertinimo ir galimų pažeidimų identifikavimo, ieškovai kreipėsi į teismo ekspertą G. T., prašydami ištirti, ar Statinio projektas ir Statybos leidimas atitinka aukštesnės galios teisės aktų nustatytus normatyvinius reikalavimus. Atlikęs detalų statinio projekto tyrimą, teismo ekspertas nustatė, kad numatytų statyti statinių sprendiniai pažeidžia esminius Detaliuoju planu nustatytus reikalavimus, Specialiuosius reikalavimus ir teisės aktų reikalavimus. Statybos leidimu leistų statyti statinių statyba yra nesuderinama su Detaliojo plano sprendiniais, Statybos leidimas neatitinka nustatytų Specialiųjų reikalavimų, prieštarauja imperatyviems Statybos įstatymo, Žemės įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad Statybos leidimas yra išduotas pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, todėl neteisėtas ir turi būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų argumentus, atsiliepimų į apeliacinius skundus motyvus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl trečiojo asmens UAB „Emlita“ prašymas nagrinėti skundus žodinio proceso tvarka netenkintinas.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-11-25 leidimą statyti naujus statinius Nr. LNS-33-151125-00177.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Apeliantės su apeliaciniais skundais bei atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė papildomus įrodymus – eksperto S. M. ekspertizės aktą Nr. 16-35, UAB S. J. architektūros studijos užklausimą ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016-10-18 raštą, sklypo planą bei Registro banko išrašą. Ieškovai su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė eksperto G. T. 2016-10-27 ekspertinio nagrinėjimo papildymą. Kadangi šiais papildomais įrodymais yra grindžiami apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodyti motyvai, minėti įrodymai pridėtini prie bylos. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl proceso teisės normų pažeidimo, kurio negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Šias įstatymo normas aiškinant kartu su CPK 43 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais, darytina išvada, jog teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad byloje atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašymo tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu CPK 45 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2015-11-25 išdavė trečiajam asmeniui UAB „Emlita“ leidimą Nr. LNS-33-151125-00177 statyti naujus statinius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB S. J. architektūros studijos parengtą statinio projektą „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 2015-08-TDP“. Minėtu leidimu leista statyti 2 (du) atskirus gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatus (kategorija - neypatingas), elektros, nuotekų šalinimo, ir vandentiekio inžinerinius tinklus. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančiai UAB „Emlita“. Statybos leidimas taip pat išduotas UAB „Emlita“ kaip statytojai, todėl esant ginčui dėl statybos leidimo, kuriuo leista minėtame sklype statyti statinius, panaikinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik Palangos miesto savivaldybės administracija kaip statybos leidimą išdavusi institucija, bet ir UAB „Emlita“ yra materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai ir turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, nesiūlė ieškovams pakeisti UAB „Emlita“ procesinės padėties ir įtraukti UAB „Emlita“ dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnio 3 dalis) ir nepaaiškino netinkamos šalies neįtraukimo ar nepakeitimo procesinių padarinių. Pagal CPK 45 straipsnį, reglamentuojantį netinkamos šalies pakeitimą, tinkamo atsakovo, turinčio pareigą atsakyti į ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, t. y. netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra, neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai savo ieškinį iš esmės grindė Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto G. T. 2016-05-09 ekspertinio nagrinėjimo metu padarytomis išvadomis, jog statybos leidimas negalėjo būti išduotas, kadangi Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projekto sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo 5 straipsnio Esminiai statinio architektūros reikalavimai, nuostatų (vietoje dvibučių gyvenamųjų namų suprojektuoti daugiabučiai gyvenamieji namai, vietoje dvišlaičio stogo suprojektuotas plokščias stogas; STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų (neišlaikytas pastatų atstumas nuo sklypo ribos, privažiavimo plotis neatitinka normatyvinio, neišlaikytas sodinamų medžių atstumas iki pastatų; Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatų. Žemės sklypo Palangoje unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas - bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, todėl sklype negalėjo būti projektuojamas privažiavimas prie gyvenamųjų namų ir klojami namų inžineriniai tinklai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą rėmėsi išimtinai tik ieškovų pateikto minėto eksperto išvadomis. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Pažymėtina, kad tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo ekspertizė nebuvo paskirta, todėl ieškovų pateiktos eksperto išvados gali būti vertinamos tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vertinti eksperto išvadų pagrįstumą kartu su atsakovės bei trečiojo asmens atsiliepimuose į ieškinį nurodytais nesutikimo su ieškiniu argumentais bei pašalinti prieštaravimus tarp ieškovų pateiktų eksperto išvadų bei trečiojo asmens UAB „Emlita“ pateiktų įrodymų. Be to, su apeliaciniu skundu UAB „Emlita“ pateikė papildomus įrodymus – UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro vyr. eksperto prof. dr. S. M. ekspertizė aktą Nr. 16-35, kurio išvadose nurodyta, jog tyrimo metu nenustatyta, jog suprojektuoti pastatai neatitiktų kokių nors dvibučiams gyvenamiesiems namams keliamų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad pastatai nepažeidžia jokių reikalavimų, taikomų dvibučiams gyvenamiesiems pastatams ir gali būti naudojami kaip dvibučiai gyvenamieji pastatai. Dėl suprojektuotų stogų konstrukcijos ekspertas nurodo, jog projekte dalis stogo suprojektuoti plokščios konstrukcijos. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad stogas – šlaitinės konstrukcijos, todėl darytina išvada, kad stogai dvišlaičiai, kadangi aiškinamajam raštui teikiama viršenybė prieš projekto brėžinius. Atstumas tarp pastatų ir sklypo ribos atitinka norminius reikalavimus, taip pat norminius reikalavimus atitinka privažiavimas bei inžineriniai tinklai. Taigi, matyti, kad trečiojo asmens UAB „Emlita“ bei ieškovų pateiktų ekspertų išvados viena kitai iš esmės prieštarauja. Nors kaip teigia, ieškovai, nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo ir nesinaudojo teise prašyti teismo skirti teismo ekspertizę, tačiau esant anksčiau minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog tik išanalizavus visas su statybos leidimo teisėtumu susijusias aplinkybes bei ištyrus visus byloje patektus įrodymus, bei apsvarsčius galimybę skirti teismo ekspertizę, galima spręsti klausimą dėl ieškinio pagrįstumo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinių skundų argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir įvertinus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, išsprendus klausimą dėl UAB „Emlita“ procesinės padėties, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas dėl proceso teisės normų pažeidimo ir neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.