Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui K. S., ieškovės S. V. įgaliotam atstovui A. V., ieškovei K. A., jų atstovui advokatui J. P., ieškovo B. M. (B. M.) atstovei advokatei Ž. G.,

atsakovams uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui R. Š., atstovui advokatui G. G., Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K.,

trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei vyriausiajai specialistei G. P., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui architektui S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. S., K. A., V. M. T., S. V., V. J., G. J., B. M. (B. M.), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamų atstovo advokato J. P., patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei S. J. architektūros studijai, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 25 d. leidimo statyti naujus statinius Nr. LNS-33-151125-00177 ir statybos padarinių pašalinimo bei 2017 m. lapkričio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCE-100-171123-0019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovas V. K. prašė ieškovų ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Paaiškino, kad visų pirma, ieškovai neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinio, be to, jie nenurodė, kaip atsakovės (duomenys neskelbtini) statyba pažeidžia jų teises ir interesus. Statytoja (duomenys neskelbtini) įsigijo nuosavybėn žemės sklypą ir jame kaip šio sklypo savininkė turi teisę naudoti savo žemės sklypą savo nuožiūra. Ieškovų teiginiai, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) pastatyti pastatai yra per arti, yra visiškai nepagrįsti, nes projekte numatyti atstumai iki kaimyninio žemės sklypo yra išlaikyti. Statybos projektas atitiko visus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, todėl ir buvo atsakovei išduotas statybos leidimas. Patvirtina, kad statiniai atitinka kraštovaizdį, ir atsakovės (duomenys neskelbtini) pastatai toje teritorijoje yra vieni gražiausių. Savivaldybės architektai patikrinę projektą, jokių pažeidimų ar nukrypimų nuo teisės aktų reikalavimų nenustatė.

Dėl ginčo dalyko

Faktinės bylos aplinkybės

Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Palangos miesto savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos pavaduotojas, atliekantis vedėjo funkcijas pastato statybai, 2015 m. balandžio 28 d. patvirtino Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 89 (toliau – Specialieji architektūros reikalavimai) pastatų - dviejų dvibučių gyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybai, kuriuose numatyta, kad statytoja (duomenys neskelbtini), rengdama statybos projektą ir statydama pastatus, privalo vadovautis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-386, sprendiniais. Architektūriniam sprendimui ir išplanavimui numatomi tokie sprendiniai – architektūriniai pastatų sprendiniai turi būti projektuojami kompleksiškai, išlaikant vieningą architektūrinę stilistiką sklype, išlaikant mastelio, tūrio ir erdvių santykių vientisumą gretimoje teritorijoje. Projektuojamų pastatų architektūra turi derėti prie gretimų sklypų užstatymo. Fasadų apdailai naudoti apdailos medžiagas ir spalvas, būdingas Palangos kurorto architektūrai, derinantis prie aplinkinio kraštovaizdžio, nesumenkinant ir neužgožiant esamos kraštovaizdžio vertybės. Paruošti fasadų spalvinį sprendimą. Fasadų apdailai naudoti tinką, apdailines plytas, medines dailylentes. Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), stogai turi būti dvišlaičiai, vieno pastato tūris – iki 500 m², pastatų tūriai neblokuojami, neskaidomi, sklypo užstatymo tankis – iki 0,15; intensyvumas – iki 0,35; maksimalus pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki stogo kraigo viršaus – 8,50 m; maksimaliai saugoti sklype esamus želdinius ir skirti ne mažiau 40 proc. sklypo ploto priklausomiems želdiniams.

2015 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracija statytojui (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą Nr. LNS-33-151125-00177 statyti naują statinį pagal projektuotojo (duomenys neskelbtini) parengtą statinio projektą: dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 2015-08-TPD, parengtas 2015 m., kurio vadovas S. J., statybos vietoje – žemės sklypo (ų) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k. v, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo leidimu statytojui leidžiama statyti naujus gyvenamosios paskirties statinius - dviejų butų pastatus, elektros tinklus (inžinerinius tinklus), nuotekų šalinimo tinklus, vandentiekio tinklus; leidžiamų statyti naujų pastatų rodikliai: pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji dviejų butų, pastatų skaičius – du, butų skaičius – keturi, bendrasis plotas – 405,14 m², naudingasis plotas – 405,14 m², tūris – 1708 m³.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovų patikslintas ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo bei deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo atmestinas.

Dėl procesinio teisės kreiptis į teismą termino (ne)praleidimo

Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ši asmens teisė yra neatskiriamai susijusi su pareiga minimą teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš jų – kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai kelia tris skirtingo pobūdžio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, pašalinti statybos padarinius ir panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą.

Taigi, vienu iš reikalavimų prašoma pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą. Toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013 ir kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, šiuo atveju yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 166-181).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-556/2015).

Teismas su atsakovės (duomenys neskelbtini) procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais apie ieškovų susižinojimo apie ginčijamo statybą leidžiančio dokumento momentą nesutinka. Ieškovai tvirtina, kad apie ginčijamą statybos leidimą sužinojo 2016 m. vasario 10 d., kai ieškovui K. S. Palangos miesto savivaldybės administracija įteikė ginčijamą statybos leidimą. Teismo vertinimu, pagal anksčiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai sužinoma apie konkretaus viešojo administravimo subjekto priimto akto turinį. Šiuo atveju vien informacija apie tai, kad išduotas statybos leidimas nesuponuoja, kad ieškovams tapo žinomas ir šio leidimo turinys (pastato paskirtis, rodikliai, statytojas, projektas ir kt.). Byloje yra įrodymai, kad K. S. 2016 m. sausio 21 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydamas pateikti statybą leidžiančius dokumentus, o Palangos miesto savivaldybė ieškovui šiuos dokumentus pateikė 2016 m. vasario 10 d. Tai, kad ieškovas K. S. 2016 m. sausio 21 d. prašyme Palangos miesto savivaldybei nurodė apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomus statybos darbus, ir tai, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“, ieškovo K. S. teigimu, nebuvo įregistruotas statybos leidimas minėtame žemės sklype, nors, kaip iš byloje esančių duomenų matyti, kad toks leidimas įregistruotas buvo, nesuponuoja išvados, kad ieškovams jau tuo metu buvo žinomas ginčijamo akto turinys. Taigi, vien faktas, kad ieškovai ėmėsi veiksmų ginti savo teises, pasitikrindami informacinėje sistemoje „Infostatyba“ apie pradėtą statybą, dar neįrodo, kad jiems buvo žinoma apie statybos leidimą ir jo turinį, t. y., kokiam konkrečiai statiniui išduotas statybos leidimas, kokios yra asmenų teisės ir pareigos. Teismo vertinimu, šiuo duomenų neturėjimas, apsunkino ieškovų galimybes suvokti savo subjektinių teisių galimo pažeidimo dydį ir atitinkamai jas ginti.

Atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, kad byloje, esančiame išraše iš Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ matyti, kad yra visi sužinojimui apie pažeidžiamas teises būtini duomenys (kas ir kada priėmė skundžiamą aktą ir jo turinys). Teismas pažymi, kad dėl informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenų jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ yra nurodytas tik statybą leidžiančio dokumento numeris, išdavimo data, statybos adresas ir dokumentą išdavusi institucija. Ši informacija neatskleidžia individualaus administracinio akto turinio, kadangi nėra aišku kas yra statytojas, ką leidžiama statyti ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-556/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pagal byloje esančius duomenis ir aktualią teismų praktiką, sužinojimo apie ginčijamą statybos leidimą momentas nagrinėjamu atveju laikytinas tada, kai buvo susipažinta su ginčijamu statybos leidimo turiniu. Taigi, termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžia yra 2016 m. vasario 10 d., kai Palangos miesto savivaldybė ieškovui K. S. pateikė ginčo statybos leidimą. Ieškovų teiginiai bei rašytiniai įrodymai apie sužinojimo faktą byloje nėra paneigti, todėl konstatuotina, kad ieškovai 2016 m. kovo 10 d. pareiškę skundą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, numatyto specialaus procedūrinio termino.

Ieškovai padidino savo ieškinio reikalavimus ir taip pat prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCE-100-171123-0019 galiojimą, tvirtinimą ir registraciją. Kadangi apie statybos užbaigimą statytojas, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, pateikė ginčijamą Deklaraciją, kai atlikta statinio ekspertizė, todėl tokia Deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Tokia Deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartį Nr. T-8-2015, 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101-2014, 2013 m. liepos 16 d. nutartį Nr. T-83-2013). Byloje nustatyta, kad ieškovai šio termino taip pat nepraleido.

Dėl teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ginčijant statybos leidimą ir reikalaujant pašalinti neteisėtos statybos padarinius

CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, t. y. statinio statymo savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, turi teisę kreiptis į teismą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015). Privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (o nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atstovaujant būtent privatiems asmenims), šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

Siekiant išsiaiškinti, ar šioje nagrinėjamoje byloje ieškovų nurodomi nukrypimai nuo statinio projekto sudaro pagrindą spręsti, kad dėl jų galėtų būti pažeistos jų teisės ir interesai, kokius konkrečiai neigiamus padarinius ieškovams sukelia jų nurodomi pažeidimai, tikslinga, visų pirma, analizuoti ieškovų argumentus, susijusius su suprojektuotų (o šiuo metu jau pastatytų) pastatų neatitikimu esminiams ir specialiesiems architektūros reikalavimams, kitų teisės aktų reikalavimams, statybą leidžiančio dokumento neteisėtumu ir deklaracijos apie statybos užbaigimo galiojimu.

Dėl ieškovų argumentų, susijusių su suprojektuotų pastatų neatitikimu esminiams statinių architektūros ir Specialiesiems statinių architektūros reikalavimams ir statybą leidžiančio dokumento neteisėtumu

Ieškovai tiek patikslintame ieškinyje, tiek rašytiniuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo atsižvelgta į tai, kad suprojektuoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), neatitinka esminių statinio architektūros reikalavimų ir Specialiųjų architektūros reikalavimų pastato statybai, t. y. suprojektuoti pastatai atitinka daugiabučio namo (trijų ir daugiau butų gyvenamojo namo) kriterijus, pastatai yra ne dviejų aukštų, o trijų aukštų, stogas yra plokščias, o ne dvišlaitis, pastatai yra sublokuoti, jie nedera prie kraštovaizdžio, be to, statybos techniniame projekte želdinių plotas numatytas mažesnis, nei numatyta Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 5 straipsnis (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) numatė esminius statinio architektūros reikalavimus. Šiame straipsnyje numatyta, kad statinio architektūra turi būti tokia, kad ji neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5–43) (1 punktas); statinys derėtų prie kraštovaizdžio (2 punktas), atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (3 punktas); atitiktų statinio paskirtį (4 punktas); neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių sistemų reikalavimams (5 punktas).

Dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties

Ieškovai, kaip pagrindinį savo patikslinto ieškinio reikalavimų argumentą nurodo, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių(duomenys neskelbtini), statybos projekte yra suprojektuoti ir šiuo metu jau pastatyti daugiabučiai, nors statybą leidžiantis dokumentas išduotas dviejų dvibučių pastatų statybai. Atsakovai su tokiais ieškovų argumentais nesutinka ir teigia, kad projektuojami ir pastatyti statiniai yra du dvibučiai gyvenamieji namai.

Ieškovams prašant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (buvęs - Palangos miesto apylinkės teismas) nutartimi 2018 m. kovo 23 d., kuri patikslinta 2018 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi, paskyrė statybos techninio projekto ir statinio, statomo žemės sklype, esančiame ( - ), Palangoje, statybos ekspertizę, o 2018 m. rugpjūčio 23 d. surašytas ekspertizės aktas. Šis ekspertizės aktas, kurį surašė atestuotas statybų ekspertas, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnyje tokiam dokumentui, kaip įrodymui, keliamus reikalavimus, t. y. jame pateikiamos išvados dėl klausimų, reikalaujančių specialių mokslo ir technikos srities žinių, ekspertizės akte nurodyta, į kuriuos klausimus ekspertas atsakyti neturėjo galimybės. Atlikęs statybos ekspertizę (duomenys neskelbtini) teismo ekspertas A. S. konstatavo, kad dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto „A“ laidoje“ yra suprojektuota – pastate Nr. 1-2 butai, ir pastate Nr. 2 – 2 butai; butų skaičius pastatuose negali būti padidintas ar sumažintas, neatlikus kapitalinio remonto (apimančio, laikančiųjų pastato konstrukcijų – vidaus laiptų panaikinimo) bei paprastojo remonto (vidaus inžinerinių tinklų keitimo ir kt.) darbų atlikimo be kapitalinio remonto projekto parengimo ir atitinkamų statybos leidimų gavimo. Teismo posėdžio metu ekspertas A. S. patvirtino, jog suprojektuoti ir jau pastatyti pastatai visiškai atitinka dvibučiams gyvenamiesiems pastatams keliamus reikalavimus, o norint juos perstatyti į daugiabučius, statytojas turėtų atlikti didelius kapitalinio remonto darbus, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti naują statybos leidimą.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) savo argumentams dėl pastatų paskirties pagrįsti pateikė 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus, (duomenys neskelbtini) nepriklausomo eksperto S. M. ekspertinį nagrinėjimą, kuris, įvertinęs statybos techninio darbo projekto „A“ laidą, Nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodė, kad suprojektuoti ginčo pastatai atitinka dvibučiams gyvenamiesiems pastatams keliamus reikalavimus ir jie gali būti naudojami kaip dvibučiai pastatai, todėl suprojektuotų pastatų paskirtis yra dvibučiai gyvenamieji pastatai. Atsakovė (duomenys neskelbtini) taip pat pateikė ir nepriklausomo Lietuvos Respublikos eksperto V. Š. ekspertinį tyrimą ir 2017 m. liepos 14 d. statinio ekspertizės aktą Nr. 108 J. Nepriklausomas ekspertas V. Š., atlikęs situacijos vietoje ir dokumentacijos vertinimą, fotofiksaciją, pateikė išvadą, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dvibutis, gyvenamasis pastatas, atitinkantis projektą ir yra dviejų aukštų su pastogėje įrenginėjamomis patalpomis (mansardoje); yra gyvenamosios paskirties dviejų butų, kurių plotai (72,66 m² ir 126,73 m²), namas skirtas gyventi dviems šeimoms bei įregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“; pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dvibutis, gyvenamasis pastatas, atitinkantis projektą ir yra dviejų aukštų su pastogėje įrenginėjamomis patalpomis (mansardoje); yra gyvenamosios paskirties dviejų butų, kurių plotai (70,52 m² ir 121,88 m²), namas skirtas gyventi dviems šeimoms bei įregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“. Atlikus statybinę techninę ekspertizę, pagal atliktus matavimus, skaičiavimus, pateiktų dokumentų analizę, nepriklausomas ekspertas V. Š. nustatė, jog pastatai, yra pastatyti ir baigiami įrengti pagal Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų reikalavimus, taip pat pagal statybos leidimą, nenukrypstant nuo teritorijos planavimo dokumentų, projektų. Statyba vykdoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje bei vadovaujantis tiek 2014 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos patvirtintu detaliuoju planu, 2015 m. balandžio 28 d. specialiaisiais architektūriniais reikalavimais Nr. 89, tiek ir galiojančiais statybos techniniais reglamentais. Teismo posėdžio metu liudytojas nepriklausomas ekspertas V. Š. patvirtino savo išvadas, nurodydamas, jog jam nekyla abejonių, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) suprojektuoti pastatai yra dvibučiai gyvenamieji pastatai, nes jie visiškai neatitinka daugiabučių namų paskirties. Tam, kad šie pastatai būtų daugiabučiai, reikėtų atlikti daug ir sudėtingų darbų – reikėtų išgriauti laiptines, praplatinti duris, pritaikyti pastatus neįgaliesiems ir pan.

Ieškovai taip pat pateikė 2016 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto G. T. ekspertinį nagrinėjimą ir jo papildymą, kuriuose, priešingai, nei prieš tai aptartose teismo eksperto A. S. pateiktose išvadose ir ekspertinius tyrimus, atlikusių specialistų S. M. ir V. Š. išvadose dėl statinių paskirties, nurodyta, kad dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projekte namo Nr. 1 butų skaičius – keturi butai, atlikus minimalius pertvarkymus – įrengus atskirus įėjimus į pastato aukštų patalpas iš laiptinės ir, panaikinus vidaus patalpų laiptus, butų skaičių abiejuose namuose būtų galima padidinti iki 6 butų, todėl anot eksperto G. T., dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projekte suprojektuoti namai atitinka daugiabučių namų (trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas) kriterijus.

Teismas neabejoja, kad Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba yra kompetentinga institucija, kurios nariai yra savo srities profesionalai, tačiau nagrinėjamu atveju, jų išsakyta nuomonė (išvada) minėtame sprendime apie tai, kad S. J. suprojektavo daugiabučius pastatus, savaime neturi jokios savarankiškos reikšmės, o tuo labiau privalomosios galios, jis iš esmės yra tik tarpinis rekomendacinio pobūdžio administracinės procedūros dokumentas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-178-525/2018).

Be to, vertinant PET padarytas išvadas, būtina atsižvelgti į tai, kad jos padarytos, atsižvelgiant iš dalies į S. J. paaiškinimus dėl automobilių vietų skaičiaus, į G. T. ekspertinį tyrimą, dėl kurio išvadų teismas pasisakė pirmiau, ir į ieškovų PET pateiktą statybos techninį projektą („0“ laidą), nevertinant statybos techninio darbo projekto „A“ laidos, būtent kurio pagrindu, padarius tam tikrus neesminius patikslinimus, buvo pastatyti du dvibučiai gyvenamieji ginčo pastatai bei užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, PET sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl S. J. suprojektuotų ginčo pastatų išsakyta nuomonė, paremta tik architektų įžvalgomis, nėra pagrįsta visais objektyviais duomenimis (faktais), taip pat ir teisės aktų normomis, ir, priešingai, nei teigia ieškovai, savaime neįrodo, kad šiuo atveju buvo iš esmės suprojektuoti (duomenys neskelbtini) priklausantys daugiabučiai gyvenamieji pastatai.

Be to, ieškovai, teigdami, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) ginčo pastatai yra daugiabučiai gyvenamieji pastatai, rėmėsi ir 2017 m. birželio 4 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad statomas (pastatytas) pastatas (duomenys neskelbtini), yra trijų aukštų, įėjimai į statinį yra iš visų statinio pusių, statinys yra daugiabutis. Iš ieškovų teismui pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolė darydama tokias išvadas rėmėsi vien vizualiu matymu, tačiau tam, kad būtų atsakyta į klausimą, ar pastatyti pastatai yra daugiabučiai, būtina analizuoti bei įvertinti suprojektuotų ir pastatytų pastatų atitiktį teisės aktų reikalavimams, statybos techniniams reglamentams, o esant būtinybei pasitelkti asmenis, turinčius specialių žinių statybos srityje, todėl, tikėtina, kad antstolė neturi reikalingų specialiųjų žinių, ir darydama išvadas dėl pastatų paskirties, galėjo viršyti savo kompetencijos ribas. Taigi, teismo vertinimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra daugiabučiai, pasiremiant tik vizualiu antstolės matymu, nesuteikia jokios reikšmingos informacijos apie tikrąją šių pastatų paskirtį.

Dėl suprojektuotų pastatų stogų ir pastatų aukštingumo

Ieškovai taip pat nurodo, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą pastatų statybai, buvo pažeisti pastatų aukštingumo rodikliai, nes suprojektuoti ir pastatyti pastatai yra labai aukšti, be to jie yra trijų aukštų, o ne dviejų aukštų su mansarda, o pastatų stogai neatitinka dvišlaičiams stogams, keliamų reikalavimų.

Atsižvelgiant į eksperto A. S. išvadas bei paaiškinimus teisme, atsižvelgiant, į tai, kad eksperto išvada turi reikšmingą įrodomąją galią, lyginant su kitais įrodymais, teismas neturi pagrindo netikėti teismo paskirto eksperto išvadomis, todėl ieškovų argumentai, kad suprojektuoti ir jau pastatyti ginčo pastatai yra trijų aukštų, o statinių stogai neatitinka dvišlaičių stogų reikalavimų, atmetami kaip nepagrįsti.

Nepriklausomo eksperto V. Š. statinio techninės ekspertizės akte Nr. 108 J, esančiame (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 2 d. pastatų – gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), aukščio nustatymo aktuose nurodyta, kad išmatavus pastato aukštį tacheometru „Trimble S6“, nustatyta, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštis nuo žemės paviršiaus yra lygus – 8,48 m; o pastato, unikalus Nr. 4400-4183-6180, aukštis nuo žemės paviršiaus yra 8,45 m.

Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suprojektuotų ir jau pastatytų pastatų aukštis neviršija 8,5 m, t. y. nepažeidžia pastatų aukštingumo, atitinka Specialiojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, Specialiuosius architektūrinius reikalavimus, tiek statybos techniniame projekte numatytus aukščio parametrus, tiek statybos leidime numatytą reikalavimą dėl pastatų aukščio.

Dėl suprojektuotų pastatų blokavimo

Ieškovai taip pat nurodė, kad statybos projekto sprendinys, kuriuo metalo konstrukcijomis jungiami pastatai, neatitinka Specialiųjų architektūros reikalavimų, nes metalinėmis konstrukcijomis siekiama sublokuoti pastatus, tačiau tai neatvaizduota statybos projekto brėžiniuose. Teismas su tokiais ieškovų argumentais taip pat nesutinka.

Specialiųjų architektūrinių reikalavimų 4.1 punkte numatyta, kad pastatų tūriai negali būti blokuojami, jie turi būti skaidomi.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.4 punkte apibūdinami sublokuoti (blokuoti) namai – tai gyvenamieji namai, turintys bendrą, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus. Iš šios nuostatos spręstina, kad namų blokavimas turi būti vientisa, atitinkamų kokybinių parametrų siena.

Metalinių sijų, įrengtų tarp pastatų, projektiniai sprendiniai pateikti techninio projekto dalyje „Konstrukcijos“ (laida „0“, 2015 m.), taip pat ir statybos techninio darbo projekto „A“ laidoje, kurioje numatyta, kad projektuojamos metalo konstrukcijos – metalinės sijos; kiekviena sija vienu galu remiasi į pastatą, kitu galu – į kitą pastatą.

Teismo ekspertas A. S. pateiktoje išvadoje konstatavo, kad dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto (laida „0“, 2015) dalys BD, SP, SA – sudėtyje, įsegtame dokumente 2015 m. balandžio 28 d. Specialieji architektūros reikalavimai pastato statybai Nr. 89 nenustatyti reikalavimai pastatų konstrukcijoms (išskyrus sąvoką – dvišlaičiai stogai). Suprojektuotų tarp pastatų, metalinių sijų įrengimas ar jų pašalinimas neįtakoja pastatų Nr. 1 ir Nr. 2 projektinių sprendinių atitikimo esminiams statinio reikalavimams, nurodytiems Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Metalinės sijos įrengtos tarp pastatų vertintinos, kaip atsikišę pastatų elementai, kurie pagal Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 24 d.) 133.1, 133.5 punktus į pastatų antžeminės dalies tūrį neįskaičiuotini. Teismo ekspertas A. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčo pastatai, pašalinus metalines konstrukcijas, nenugriūtų, šios konstrukcijos yra tik architekto kūrybinis sumanymas, kurios du namus apjungia į vieną bendrą vaizdą, tačiau jokios paskirties neatlieka. Be to, pažymėjo, kad statybos projekte (projekto dalyse) nėra jokios rašytinės nuorodos ar projekto sprendinio, patvirtinančio, kad suprojektuotos metalinės sijos tarp pastatų yra skirtos terasoms įrengti, ir tokiu būdu blokuoti ginčo namus.

Analogiškas išvadas dėl dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), tūrių sublokavimo, pateikė ir ekspertinį tyrimą atlikęs nepriklausomas ekspertas S. M., kuris savo išvadoje nurodė, kad nustatant pastatų tūrį nėra įtraukiamos konstrukcijos, išsikišančios iš išorinių atitvarų (konsolės, antenos, kaminai ir pan.), išsikišančios architektūrinės dalies. Šiuo atveju yra suprojektuoti du tūriai: du išorės sienomis ir stogu apriboti pastatai, tarp pastatų esančios iš sienų išsikišančios sijos nėra tūriniai elementai, nėra pastatų tūrių dalis. Pastatų tūriu blokavimu laikomas betarpiškas jų sujungimas, prišliejimas vienas prie kito. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomas ekspertas S. M. padarė išvadą, kad ginčo pastatų tūriai nėra sublokuoti, o nagrinėjamu atveju yra suprojektuoti du tūriai: išorės sienomis ir stogu apriboti pastatai. Suprojektuoti pastatai atitinka 2015 m. balandžio 28 d. Specialiųjų architektūrinių reikalavimų 4.1 punktą ir reikalavimus dėl pastatų tūrių neblokavimo.

Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ekspertinių tyrimų išvadas, šiuo atveju nenustatyta, jog ginčo pastatai, kuriuos jungia neturinčios jokios funkcinės paskirties metalinės konstrukcijos, būtų sublokuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad statybos projekto sprendinys, susijęs su metalo konstrukcijomis, neatitinka Specialiųjų architektūros reikalavimų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nes metalinės sijos tarp pastatų yra tik atsikišę pastatų elementai, kurie neturi jokios funkcinės paskirties, į pastatų antžeminės dalies tūrį neįskaičiuojami ir šiuo konkrečiu atveju išpildo tik architektūrinį dizainą.

Dėl želdinių ploto

Ieškovai taip pat teigia, kad statybos projekte neišlaikytas ne mažiau kaip 40 procentų želdinių apsodinimo reikalavimas, nes suprojektuotas želdynų plotas tesiekia 33 procentai. Šiuos argumentus ieškovai grindžia į bylą pateiktu eksperto G. T. atliktu ekspertiniu tyrimu dėl priklausomųjų želdynų ploto, numatyto statybos projekte. Ekspertas G. T. savo išvadą grindžia statybos projekto brėžinyje, esančiu Medžių taksacijos ir apželdinimo planu, kuriame apželdintos žemės plotas nurodytas 598,3 m². Kadangi apželdinamas plotas turi būti – 718,8 m² (1797 m² (bendras žemės sklypo plotas) x40 proc.) , tai statybos projekte numatytas 120,5 m² mažesnis apželdinamasis plotas (718,8 m² – 598,3 m²=120,5 m²).

Viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,1797 ha, tai reiškia, kad apželdinamasis sklypo plotas turi būti – 718,8 m². Statybos projekte, esančio sklypo plano M:100 lentelėje „Sklypo bendrieji rodikliai“ nurodyta, kad apželdinamas žemės plotas (veja) – 598,3 m². Taip pat projekte nurodyta, kad į želdinių plotą įeina ir 5 metrai apsaugos zonos želdynai (342 m²), esantys greta vandens telkinio. Taigi, statybos projekte numatytas visas apsodinamas želdiniais plotas yra 940,30 m², t .y. 52 procentai (0,94030 ha / 0,1797 ha x 100 proc.), kas atitinka tiek Detaliojo plano, tiek ir Specialiųjų architektūrinių reikalavimų sąlygas dėl ne mažesnio, kaip 40 procentų žemės sklypo apsodinimo želdiniais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (akto redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., Žin., 2007, Nr. 137-5624) 8 punktas išvardija, kokie plotai nėra priskiriami priklausomųjų želdynų plotams, t. y. užstatymo (8.1 p.); pravažiavimų, šaligatvių ir nuo grindų (įrenginių, skirtų vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų) (8.2 p.); požeminių garažų antžeminės dalies, jei joje natūraliame grunte neauga medžiai ir krūmai (8.3 p.); sporto aikštynų ir sporto aikštelių (8.4 p.). Taigi, šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad į priklausomųjų želdynų plotus nėra priskiriami želdynai, esantys greta vandens telkinių, todėl, priešingai, nei teigia ieškovai, jie taip yra priskirtini priklausomųjų želdynų plotams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta ieškovų argumentus, kad dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių Tvenkinių g. 45, Palangoje, statybos projekte numatytas 120,5 m² mažesnis apželdinamas sklypo plotas, t. y. 33 procentai vietoje 40 procentų, nes jie yra nepagrįsti.

Dėl suprojektuotų pastatų (ne)derėjimo prie kraštovaizdžio

2016 m. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3.3.2 dalyje „Architektūriniai reglamentai“ nurodyta – pastatų tūriai, architektūrinė stilistika, formos sprendžiamos vienoje dermėje su gamtine aplinka; tūriai nedideli, stilius modernus ir šiuolaikiškas, atitinkantis šiuolaikinius žmogaus reikalavimus pastatų estetikai. Fasadų ir stogų medžiagiškumas, spalviniai sprendiniai atspindintys Plaušės kvartalo urbanistinę koncepciją. Gyvenamųjų pastatų architektūrai keliami papildomi reikalavimai: pastatai šiuolaikiškos architektūros, būtini šlaitiniai stogai, stogų medžiagiškumas ir spalva neribojami, fasadų apdailai naudojamos įvairios medžiagos – stiklas, medis, apdailinė plyta ir t. t. Sklypo aptvėrimui numatomos gyvatvorės. Specialiųjų architektūros reikalavimų 4.1 punkte nurodyti reikalavimai architektūriniam sprendimui ir išplanavimui, t. y. projekto pastatų architektūra turi derėti prie gretimų sklypų užstatymo. Fasadų apdailai naudoti apdailos medžiagas ir spalvas, būdingas Palangos kurorto architektūrai, derinantis prie gamtinio kraštovaizdžio, nesumenkinant ir neužgožiant esamo kraštovaizdžio. Fasadų apdailai naudoti tinką, apdailines plytas, medines dailylentes.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priede įtvirtinta tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys, kurie sutinkamai su Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalimi, tikrina projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Byloje nustatyta, kad UAB „S. J. architektūros studija“ parengtą statinio projektą (su jame nurodytais architektūriniais sprendiniais dėl medžiagiškumo, fasado apdailai naudojamų medžiagų, pastatų suderinamumo su kraštovaizdžiu ir kt.) patikrino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, Palangos miesto savivaldybės administracija (2014 m. rugsėjo 9 d. teritorijų planavimo komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolas Nr. 32/4) ir jam pritarė. Be to, Statybą, leidžiančių dokumentų išdavimo Palangos miesto savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. A1-1060, 13 punktas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakingus asmenis (architektus) patikrinti ar projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (13.2.4 punktas), taip pat ir gyvenamųjų namų derėjimą prie esamo kraštovaizdžio. Taigi, statomų gyvenamųjų namų architektūros bei stiliaus darnos su kraštovaizdžiu vertinimas priskirtas savivaldybės administracijos darbuotojų – architektūrinį išsilavinimą turinčių asmenų kompetencijai. Byloje duomenų, kad statybos projekto tikrinimo metu, kompetentingi savivaldybės administracijos darbuotojai, būtų nustatę statomų gyvenamųjų namų architektūros neatitikimą kraštovaizdžiui pagal Specialiuosius architektūros reikalavimus pastatų statybai, nėra, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovai. Byloje esančios ginčo pastatų fotofiksacijos leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pastatyti ginčo pastatai yra šiuolaikiški, modernūs, išsiskiriantys išskirtiniu architektūrinio dizaino stiliumi, todėl sutiktina su ieškovais, kad jie neabejotinai skiriasi nuo ieškovų gyvenamųjų namų, tačiau vien tik ieškovų skirtingas, nei atsakovų, architektūros grožio bei pastatų derėjimo prie kraštovaizdžio subjektyvus suvokimas, nepasitenkinimas atsakovės (duomenys neskelbtini) suprojektuotų ir pastatytų pastatų rezultatais ar architektūriniais sprendimais, negali būti pagrindas išvadai, jog suprojektuoti pastatai neatitinka esminių architektūros reikalavimų kraštovaizdžiui.

Dėl užstatymo tipo

Dėl kitų ieškovų argumentų, susijusių su įvažiavimo pločio ir atstumų reikalavimų pažeidimu

Teismo paskirtas ekspertas A. S. išvadoje konstatavo, kad įvažiavimo plotis nuo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sklypų ribos iki pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atitinka atstumo reikalavimus, nustatytus Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Ekspertas taip pat nurodė, kad išvadų skirtumą lyginant su eksperto G. T. išvadomis sąlygojo, jog ekspertas G. T. duodamas išvadą apie 3 m pravažiavimo plotį, rėmėsi Sklypo tvarkymo plano brėžinyje, sutartiniais ženklais parodyta betoninių trinkelių danga (automobiliams) – teigdamas, jog minėta danga numatyta beveik visame sklype. Faktiškai brėžinyje betoninių trinkelių dangos plotis tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypų ribos ir pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodytas nuo 3,09 iki 3 metrų pločio, tačiau pravažiavimui įrengti, projekte numatytas pravažiavimo plotis (nedetalizuojant dangos tipą) atitinkamai sudaro 3,09 +4,19 m iki 3,00 +0,6 =3,60 m, kas atitinka atstumo reikalavimus.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo eksperto A. S. išvadomis, kad įvažiavimo plotis atitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. 9.6, 9.6.1 punktuose nustatyto minimalaus automobilių privažiavimo pločio reikalavimus, ir pripažįsta, jog ieškovų nurodyti argumentai dėl įvažiavimo pločio nepagrįsti, o paremti netiksliais ekspertinį tyrimą atlikusio eksperto paskaičiavimais.

Ieškovai taip pat teigia, kad nėra išlaikyti atstumo reikalavimai nuo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo ribos.

Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovės (duomenys neskelbtini) pastatyto statinio teisėtumą, aktualus Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9.2 punkte įtvirtinti mažiausi leistini atstumai: priešgaisriniai – tarp Namų ir kitų pastatų – nustatomi pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus (9.2.1. punktas); sanitariniai – tarp Namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių, priklausomai nuo jų paskirties, – nustatomi pagal Reglamento 2 priedą (9.2.2 punktas); užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą (9.2.3. punktas): tarp statinių pamatų ir inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių – nustatomi pagal [6.1.5] (9.3.2.1. punktas); tarp įvairios paskirties inžinerinių tinklų – nustatomi pagal [6.1.5] (9.2.3.2. punktas); tarp želdinių ir statinių elementų – nustatomi pagal Reglamento 3 priedą (9.2.3.2 punktas); užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą nustatomi pagal Reglamento 8 priedą (9.2.4 punktas);

Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atstumo nuo ginčo pastatų iki vandens telkinio reikalavimai, numatyti 2016 m. Detaliajame plane (5 metrai), taip pat nepažeisti.

2014 m. lapkričio 27 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-386 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino 0,1387 ha ploto žemės sklypo detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), nustatė žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Detaliojo plano aiškinamajame rašte Žemės sklypas, kurios plotas S–0.1387 ha yra gyvenamoji G1-1/1387m² vienbučių/dvibučių pastatų statybos teritorija. Teritorijos naudojimo tipas – mišri gyvenamoji. Gyvenamosios paskirties sklypuose užstatymo tankis, įvertinus Plaušės kvartalo specialųjį planą, 0,15, užstatymo intensyvumas 0,35. Sklypas užstatomas iki 2 aukštų gyvenamuoju pastatu su priklausiniais (sodybinis užstatymas). Leistinas pastatų aukštis - 8.5 m. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje nurodomos galimos užstatymo ribos. Užstatymo riba (pietinėje sklypo dalyje) planuojama ant sklypo ribos. Įvertinama galimybė, kad kaimyninis sklypas ( apie 410 m2) bus prijungtas prie planuojamo 0.1387 m² ploto žemės sklypo. Gautas žemės sklypo savininko sutikimas. Užstatymo riba nutolusi nuo kitų kaimyninių žemės valdų – pagal galiojančias normas bei priešgaisrinius reikalavimus – 4 m iki sklypo ribos, užstatymo riba nuo privažiavimo kelio - 4 m iki sklypo ribos, nuo vandens telkinio 5 m (vandens telkinio apsaugos juosta ). Šis detalusis planas paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantis (http://www.palanga.lt/index.php?3182942377).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat, įvertinus tai, kad Specialiajame plane yra pateikti detalizuoti Bendrojo plano sprendiniai, darytina išvada, kad Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, tuo pačiu ir Bendrojo plano sprendiniams, todėl ieškovų argumentai, kad Statybos leidimas pagal tuo metu galiojantį 2014 m. Detalųjį planą negalėjo būti išduotas, nes gyvenamųjų namų statyba šioje teritorijoje negalima, yra atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl ieškovų teisių ir teisėtų interesų (ne) pažeidimo

Ieškovai yra fiziniai asmenys, neturintys teisės atstovauti kitų asmenų, visuomenės grupių interesų, o taip pat ir valstybės interesų, todėl jų ieškinys, kaip ir minėta pirmiau, gali būti grindžiamas tik tais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, kurie pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, kaip gretimo sklypo savininkų.

Teismas nesutinka su tokiais ieškovų argumentais. Visų pirma, teismas nustatė, kad ginčo pastatai nėra daugiabučiai, o ieškovų įvardijami galimi nepatogumai (padaugės gyventojų, automobilių, triukšmas, oro tarša ir t. t.) dar nėra realūs, jie tik preziumuojami. Be to, niekur nėra įtvirtinta, kiek asmenų gali gyventi viename bute ar dviejų butų name, t. y. ir vienbučiame name teoriškai gali gyventi tiek asmenų, kiek ir dviejuose dvibučiuose namuose. Teismas vertina, kad ginčo rajone gyvenant keliais asmenimis daugiau, nei ieškovai tikėjosi pirkdami savo būstus, žymiai nepasikeis nei triukšmo lygis, nei padidės oro tarša, nei automobilių eismo intensyvumas ar kitos gyvenimo sąlygos.

Teismas sutinka su ieškovais, kad ginčo pastatai architektūriniu požiūriu skiriasi nuo ieškovų gyvenamųjų namų savo stilistika, tačiau iš byloje esančių fotofiksacijų matyti, kad teritorijoje, gretimuose žemės sklypuose, kuriame gyvena ieškovai, taip pat yra kitokių, nei ieškovų turimų, namų, besiskiriančių savo architektūriniais sprendiniais, tačiau duomenų, kad ieškovai būtų išreiškę rūpestį ir kreipęsis dėl kitų jų gyvenamajame rajone, esančių pastatų statybos teisėtumo, byloje nėra. Taip pat nepagrįstas ieškovų argumentas, kad dėl ginčo pastatų jų namų vertė greičiausiai sumažės, nes ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškovų teisės dėl ginčijamo statybą leidžiančio dokumento ir dėl galimai savavališkos statinio statybos buvo pažeistos jų teisės ir interesai, t. y. kad ginčo statinių atsiradimas lemia ieškovų nuostolių atsiradimą, sumažina ir kokia apimtimi jų turimo turto vertę ar iš esmės pablogina gyvenimo sąlygas, suvaržo ieškovų teises ir pablogina gyvenimo kokybę. Teismas šioje byloje nustatė ir dar kartą pažymi, kad ginčo statiniai nepažeidžia esminių architektūros reikalavimų, Specialiųjų architektūros reikalavimų, statiniai atitinka pastatų paskirtį, aukštingumą, tūrį ir kitus reikalavimus, taip pat jie atitinka Bendrajame plane, Specialiajame bei Detaliuose planuose nurodytą teritorijos užstatymo tipą, naudojimo būdą, o ieškovų nurodytos aplinkybės apie, jų nuomone, atsakovės galimos veiklos prognozes, būsimą įtaką ieškovų teisėms ir pan., nepagrįstos priežastinį ryšį tarp vykdomos (šiuo metu jau įvykdytos) statybos ir ieškovų nurodytų galimų pasekmių įrodančiais įrodymais, ieškovai byloje nekėlė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Be to, patys ieškovai, nors ir nurodė aplinkybes, pažeidžiančias jų teises, tačiau jų neįrodinėjo, nenurodė, kokius konkrečius neigiamus padarinius jiems ar jų nuosavybei sukelia jų nurodomi pažeidimai, teismas taip pat nenustatė, kurios sąlygos netenkinamos techniniu statybos projektu ir kokiu būdu jos pažeidžia ieškovų teises. Ieškovai iš esmės patikslintą ieškinį grindė vien norminių teisės aktų pažeidimais, tačiau vien to nepakanka paneigti išvadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu dėl bylos faktų. Tai reiškia, kad ieškovų argumentai dėl jų teisių pažeidimo laikytini teisiškai nepagrįstais (neįrodytais) (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl statybos leidimo (ne)teisėtumo

Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracija statytojui (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą Nr. LNS-33-151125-00177 statyti naują statinį pagal projektuotojo (duomenys neskelbtini) parengtą statinio projektą: dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 2015-08-TPD, parengtas 2015 m., kurio vadovas S. J., statybos vietoje – žemės sklypo (ų) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k. v, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo leidimu statytojui leidžiama statyti naujus gyvenamosios paskirties statinius - dviejų butų pastatus, elektros tinklus (inžinerinius tinklus), nuotekų šalinimo tinklus, vandentiekio tinklus; leidžiamų statyti naujų pastatų rodikliai: pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji dviejų butų, pastatų skaičius – du, butų skaičius – keturi, bendrasis plotas – 405,14 m², naudingasis plotas – 405,14 m², tūris – 1708 m³.

Iš šių teisės normų darytina išvada, jog statybos leidimas gali būti pripažintas neteisėtu dėl to, kad jis pažeidžia statybos normatyvinius dokumentus, kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkamo statinio statybai tuo atveju, jei, visų pirma, įrodoma, kad teisės aktams prieštarauja statinio projektas, pagal kurį konkretus statybos leidimas buvo išduotas.

Ištyrus bylos įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai, ginčydami statybos leidžiančio dokumento teisėtumą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog jų teisės buvo pažeistos ir teismas nenustatė nei ieškovų viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami patikslinto ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nei ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, todėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą nugriauti statinius atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškovų argumentų, susijusių su deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo

Byloje taip pat kilo ginčas dėl surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo. Ieškovai prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCE-100-171123-00194, motyvuojant tuo, kad deklaracija deklaruojamas neteisėtų statybos projekto ir pagal jį išduoto Statybos leidimo sprendinių realizavimas. Be to, buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, nes nebuvo atliktas Statybos leidimo teisėtumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi pirmiau paminėta tvarka, pateikė prašymą ir ekspertizės aktus – 2017 m. lapkričio 21 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio – dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 1A2b(p) konstrukcijų atitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams ekspertizės aktą Nr. 17-343 ir 2017 m. lapkričio 21 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito surašytą statinio – dviejų butų gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 2A2b(p), konstrukcijų atitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams ekspertizės aktą Nr. 17-344 per IS „Infostatyba. Įkėlus šiuos dokumentus IS „Infostatyba“ automatiškai pati suformavo ir užregistravo ginčijamą 2017 m. lapkričio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-171123-00194. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis 2017 m. lapkričio 23 d. statytoja (duomenys neskelbtini), deklaracijų ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įregistravo ginčo pastatus Nekilnojamojo turto registre.

Trečiojo asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo nagrinėjamu atveju deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma buvo tvirtinti, nes atsakovė (duomenys neskelbtini), deklaruodama apie statybos užbaigimą, IS „Infostatyba“ pateikė statinių ekspertizes. Inspekcija neorganizavo užbaigimo procedūros ir nepriėmė jokių administracinių sprendimų dėl ginčijamų deklaracijų patvirtinimo.

Teismui konstatavus, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantys pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti, nepažeidžiant esminių architektūros ir Specialiųjų architektūros sprendinių, nenustačius, jog yra padarytas koks nors imperatyvių normų pažeidimas, neteisingai užpildžius deklaraciją, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo ir panaikinti atsakovės (duomenys neskelbtini) pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, ir kuria deklaruota, kad gyvenamųjų pastatų statybą užbaigta pagal statybos projekto sprendinius ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Deklaracija apie dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą surašyta teisėtai, pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti deklaraciją, nėra, teismas šioje byloje nenustatė, kad gyvenamųjų pastatų statyba vyko ne pagal statybą leidžiantį dokumentą, pažeidžiant esminius architektūros ir Specialiųjų architektūros, statybos projekto sprendinius, todėl darytina išvada, jog teisėtai surašytos ir pateiktos deklaracijos teisinės pasekmės pripažįstamos teisėtomis, ir neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl nėra pagrindo naikinti jos galiojimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimas panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCE-100-171123-00194 atmestinas.

Dėl taikytinos teismų praktikos

Ieškovai ir jų atstovas nurodo, kad teismas turi atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017.

Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovų ir jo atstovų nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ieškovų nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017 byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo, pagal šį statybos leidimą statomo pastato atitikties teisės aktų reikalavimams bei nuostolių atlyginimo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad 943 kv. m bendro ploto statomas pastatas yra ne vienbutis, bet 24 butų daugiabutis namas, ginčo statinio konstrukcijų bendrieji architektūriniai sprendimai atitiko daugiabučio namo požymius, šioje byloje teismo ekspertas patvirtino, kad yra statomas ne vienbutis gyvenamasis namas, o daugiabutis gyvenamasis namas, o ekspertizės akte buvo nurodyta, kad atstačius išgriautas pertvaras ir užmūrijus iškirstas angas būtų galima išskirti 24 patalpų grupes, kurios galėtų būti naudojamos kaip atskiri butai, be to, nustatyta, kad statytojui išdavus statybos leidimą ginčo sklype statyti vienbutį gyvenamąjį namą vos po keturių dienų buvo užfiksuota, kad statytojas interneto tinklapyje ėmė pardavinėti 24 butus tame pačiame statomame name, pavadintame „Sakalo vila“. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visai kitokios faktinės aplinkybės – teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (taip pat ir eksperto išvadą bei byloje esančius ekspertinius tyrimus), konstatavo, kad ginčo sklype suprojektuoti ir jau pastatyti ne daugiabučiai, bet du gyvenamieji pastatai, kuriuose yra po du butus, todėl teismas sprendžia, kad taikyti civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017 suformuotą teismų praktiką nėra pagrindo, nes visiškai skiriasi bylos faktinės aplinkybės.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90), todėl teismo nuomone, kiti ieškovų nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Šioje byloje sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo taikytinos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (ginčui aktuali nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) (dabar - atsakovė), paduodant apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-655-588/2016 sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-160-730/2017, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, neišspręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nurodydamas, kad tą privalės padaryti iš naujo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, tai šiuo sprendimu ieškovų ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovų lygiomis dalimis.

(duomenys neskelbtini), po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo, taip pat pateikė prašymą priteisti jai turėtas 3170,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovė nurodė, kad šias išlaidas patvirtina pridėtos 2016 m. balandžio 4 d., PVM sąskaitos faktūros APB16 Nr. 287, 2016 m. balandžio 20 d., APB16 Nr. 319, 2016 m. birželio 2 d., ADB 16 Nr. 454, 2016 m. lapkričio 8 d. ADB16 Nr. 774.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)nagrinėjant bylą pagal ieškovų skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teisme, nagrinėjant bylą pagal ieškovų pradinį ieškinį Palangos miesto apylinkės teisme (perdavus bylą pagal teismingumą), po to - apeliaciniame teisme, patyrė išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Tuo metu trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini) atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatė L. D.. Trečiasis asmuo(duomenys neskelbtini) bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos administraciniam teisme, Palangos miesto apylinkės teisme (perdavus bylą pagal teismingumą), po to apeliaciniame teisme, 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ teisines paslaugas ir ataskaitas, iš kurių matyti, kad advokatė L. D. dėl pareiškėjų skundo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (dėl statybos leidimo panaikinimo) teikė konsultacijas, peržiūrėjo dokumentus, rinko įrodymus bei su jais susipažino, iš viso suteiktų paslaugų – 8 valandos, už 1161,60 Eur (su PVM). Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ dėl suteiktų atsakovei (duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų išrašė jai 2016 m. balandžio 4 d., sąskaitą faktūrą APB16 Nr. 287, didesnei sumai, t. y. - 1306,80 Eur (su PVM) sumai, nei nurodyta ataskaitoje, nenurodant už kokias konkrečias teisines paslaugas ši sąskaita išrašyta, joje tik nurodyta, kad atliktų darbų kiekis – 9 valandos. 2016 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervedė advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ 1306,80 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „PVM sąsk. APB 16 Nr. 287, operacijos suma – 1306,80 Eur“.

Teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) teismui teikė prašymus priteisti 1161,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, taip pat pateikdama ataskaitą, iš kurios matyti, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos (duomenys neskelbtini) už 1161,80 Eur, o 2016 m. balandžio 4 d., sąskaitoje faktūroje APB16 Nr. 287 teisinės paslaugos, dėl kurių jos išrašytos, nekonkretizuotos, todėl teismas daro išvadą, kad dalis bylinėjimosi išlaidų nėra tinkamai pagrįstos, kas sudaro pagrindą jas mažinti ir priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) 1161,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ suteiktas teisines paslaugas.

Taip pat atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo priteisti 1742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos, kurią teikė advokatė L. D., t. y. 435,60 Eur - už susipažinimą su byla ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (pirmosios instancijos teisme) (PVM sąskaita faktūra APB16 Nr. 454, 2016 m. birželio 6 d. sąskaitos išrašas), ir 1306,80 Eur – už ekspertinio tyrimo išvados Nr. 16-35 analizę, už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (apeliaciniame teisme) (PVM sąskaita faktūra, serija APB16 Nr. 287, mokėjimo nurodymas Nr. 18775).

Atsižvelgiant į tai, kad visos šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovų atsakovei (duomenys neskelbtini) už advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatės L. D. suteiktą teisinę pagalbą priteistinos iš viso 2904,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Taip pat nustatyta, kad iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdžiuose, konsultuojantis bei sprendžiant kitus su byla susijusius klausimus, (duomenys neskelbtini) atstovavo advokatų kontoros „Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai“ advokatas G. G.. Atsakovė UAB „Emlita“ prašo priteisti jai 5300,00 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas už advokato G. G. jam teikiamas paslaugas iš naujo bylą nagrinėjant teisme, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus).

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, dalyvavimą posėdžiuose, teiktinų paslaugų apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, taip pat, į teisinių paslaugų teikimo pastovumą, teismas pripažįsta realiomis, būtinomis ir pagrįstomis atsakovės (duomenys neskelbtini) turėtas teisinės pagalbos išlaidas advokatui G. G., teikiant konsultacijas, rengiant byloje atsiliepimus į patikslintus ieškinius ir į ieškovų rašytinius paaiškinimus, rengiant prašymus dėl įrodymų prijungimo, dėl skiriamos ekspertizės pagrįstumo, ekspertų kandidatūrų ir kitus prašymus, atstovaujant teismo posėdžiuose (iš viso penkiuose), todėl iš ieškovų atsakovei (duomenys neskelbtini) priteistinos jos patirtos 5300,00 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato G. G. teisinės pagalbos teikimu, iš ieškovų (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2.1, 2.2., 2.4, 2.6, 2.9, 8.2, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19 punktai).

Taip pat nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), siekdama pagrįsti savo atsikirtimus, kreipėsi į antstolį J. P., kad šis konstatuotų aplinkybes, jog ginčo pastatuose yra po du butus kiekviename, taip pat atstumus nuo ginčo pastatų iki vandens telkinio. Už šias paslaugas atsakovė antstoliui sumokėjo 181,50 Eur ir pateikė tai pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Kadangi išlaidos, patirtos renkant įrodymus, yra priskirtinos prie kitų būtinų išlaidų, teismas atmetęs ieškinį, šias 181,50 Eur dydžio išlaidas, susijusias su antstolio įvykdytu faktinių aplinkybių konstatavimu, pripažįsta pagrįstomis, ir priteisia atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė (duomenys neskelbtini) taip pat prašo šioje civilinėje byloje jai priteisti 7119,15 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ suteiktas teisines paslaugas.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 21 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jai kilus abejonių dėl ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių teisėtumo, ji kreipėsi į advokatų kontorą „Sorainen ir partneriai“ dėl šių aplinkybių įvertinimo. Advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ nuomone, visi turimi duomenis sudaro pagrindą panaikinti ieškovams išduotus statybos leidimus ir statybos užbaigimo deklaracijas. Dėl šių galimų pažeidimų atsakovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinę statybos inspekciją raštais, nurodydami minėtus pažeidimus ir prašydami ginti viešąjį interesą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1017-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03655-2018-3), pagal 2018 m. spalio 29 d. pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-60-170828-01518 dėl gyvenamojo namo su poilsio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galiojimą ir panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – gyvenamojo namo, su poilsio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, trečiuoju asmeniu šitoje byloje yra (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ suteiktas teisines konsultacijas dėl teismo paskirtos ekspertizės ir teisių pažeidimo, nėra susijusios su nagrinėjama byla, joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų statybos teisėtumo, o šis ginčas nagrinėjamas kitoje - administracinėje byloje, todėl atsakovės (duomenys neskelbtini) šios patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ suteiktas paslaugas, teikiant konsultacijas, ekspertinius tyrimus bei parengtus tyrimo ekspertizės aktus. Iš pateiktų sąskaitų ir mokėjimo dokumentų matyti, kad UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ atsakovei suteikė šias paslaugas – parengė ekspertizės aktą Nr. 16-35 - už 4840,00 Eur, ekspertizės tyrimo aktą Nr. 16-35A – už 302,50 Eur, ekspertizės tyrimo aktus Nr. 16-46, Nr. 16-47 – už 450,00 Eur, eksperto išvadas Nr. 16-35C – už 181,50 Eur, eksperto išvadas Nr. 16-35D– už 121,00 Eur, pateikė konsultacijas dėl išvadų palyginimo (raštas I-010)– už 200,00 Eur, konsultacijas (2017 m. lapkričio 3 d.) – už 72,60 Eur, konsultacijas dėl statybos leidimo galiojimo – už 60,50 Eur. Taip pat (duomenys neskelbtini) prašo iš ieškovų priteisti ir jos patirtas 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už eksperto V. Š. atliktą ekspertinį tyrimą dėl dvibučių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos ekspertams ar kitiems, specialių žinių, turintiems asmenims, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ be ekspertinių tyrimų bei išvadų parengimo, atsakovei(duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. liepos 5 d., 2017 m. lapkričio 3 d. teikė ir konsultacijas, tačiau, iš pateiktų dokumentų, nėra aišku, išskyrus 2017 m. rugpjūčio 9 d. konsultaciją, pateiktą teismui raštu Nr. I-010, kokio pobūdžio konsultacijos buvo teikiamos, kaip jos susijusios su nagrinėjama byla, todėl teismas negali spręsti, ar šios atsakovės patirtos išlaidos konsultacijoms atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, kaip tai numato CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Be to, iš atsakovės(duomenys neskelbtini) pateiktos bylinėjimosi išlaidų suvestinės matyti, kad atsakovei 2017 m. lapkričio 27 d. buvo teiktos eksperto konsultacijos dėl statybos leidimo galiojimo. Iš byloje esančios šios konsultacijos turinio matyti, kad joje yra analizuojami išimtinai teisinio pobūdžio klausimai, nurodant teismų praktikos išaiškinimus, susijusius su statybos leidžiančio dokumento galiojimu, deklaravus statybos užbaigimą, tačiau atsakovę (duomenys neskelbtini) kaip minėta, viso bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, todėl tokio pobūdžio konsultaciją atsakovei galėjo suteikti ir jos atstovas, profesionalus teisininkas (advokatas), turintis teisinių žinių, todėl šios bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė atsakovė už šią konsultaciją, nepriteistinos. Pateikta į bylą 2017 m. rugpjūčio 9 d. nepriklausomo eksperto S. M. konsultacija, kurioje yra lyginami nepriklausomų ekspertų S. M. ir G. T. atsakymai, pateikti ekspertinių tyrimų metu, teismo vertinimu, nebuvo būtina, ji perteklinė, be to, teismas ja nesirėmė, todėl ir šios bylinėjimosi išlaidos tenka pačiai atsakovei (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti ekspertinio tyrimo išvados Nr. 16-46, Nr. 16-47, susijusios ne su nagrinėjama byla, o su ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos vietos, pastatų paskirties bei aukštingumo tyrimais, todėl atsakovės(duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos, susijusios su šiais ekspertiniais tyrimais, taip pat nepriteistinos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, netenkinus ieškovų reikalavimų, jie privalo atlyginti atsakovei (duomenys neskelbtini) jos patirtas 5445,00 Eur išlaidas už UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertinių tyrimų bei išvadų parengimą, ir 1300,00 Eur už eksperto V. Š. atliktą ekspertinį tyrimą bei išvadų pateikimą, iš viso 6745,00 Eur, nes teismas šiame sprendime ne tik vertino nepriklausomų ekspertų S. M. ir V. Š. atliktų ekspertinių tyrimų išvadas (išskyrus S. M. ekspertinio tyrimo išvadų Nr. 16-46, Nr. 16-47), bei V. Š. posėdžio metu teiktų paaiškinimų, įrodomąją reikšmę. Kita atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 1206,60 Eur, už UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ teiktas konsultacijas ir ekspertinio tyrimo išvadas Nr. 16-46, Nr. 16-47, nepriteisiamos pirmiau nurodytais motyvais.

Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai (CPK 89 straipsnis).

2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžiuose dalyvavo ekspertas A. S. ir davė paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės išvadų. Teismas šiame sprendime ne tik vertino eksperto A. S. atliktos ekspertizės akto įrodomąją reikšmę, bet ir pasisakė dėl teismo posėdžio metu eksperto duotų parodymų įrodomosios galios. Todėl teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir laiku pateiktus į bylą tinkamus įrodymus apie eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia priteisti iš ieškovų 49,91 Eur išlaidoms už eksperto A. S. pareigų atlikimą teismo posėdyje atlyginti (CPK 89 straipsnio 1 ir 4 dalys, CPK 91 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 2420,00 Eur. Už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą iš šių lėšų buvo sumokėta 1694,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovų priteista 49,91 Eur suma išlaidoms už eksperto A. S. pareigų atlikimą teismo posėdyje, tai iš ieškovų įmokėto ir likusios nepanaudotos avanso dalies, išmokama 49,91 Eur suma UAB „Vakarų regiono statybos konsultacinis biuras“ ekspertui, o likusi avanso dalis grąžintina ją sumokėjusiam ieškovui K. S. ( CPK 91 straipsnio 3 dalis).

Patikslintą ieškinį atmetus visiškai, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas patyrė 47,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovų patikslinto ieškinio, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 -270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų K. S., K. A., V. M. T., S. V., V. J., G. J., B. M. (B. M.), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 25 d. leidimo statyti naujus statinius Nr. LNS-33-151125-00177 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo bei 2017 m. lapkričio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCE-100-171123-0019 panaikinimo atmesti.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovų K. S., K. A., V. M. T., S. V., V. J., G. J., B. M. (B. M.), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 15161,50 Eur (penkiolikos tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt vieno euro ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, t. y. po 1895,19 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 19 ct).

Priteisti valstybei iš ieškovų K. S., K. A., V. M. T., S. V., V. J., G. J., B. M. (B. M.), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 47,20 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo po 5,90 Eur (penkis eurus ir 90 ct).

Iš Plungės apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, esančios 726,00 Eur sumos, kurią ieškovas K. S. įmokėjo kaip avansą ekspertizės išlaidoms padengti, išmokėti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 49,91 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 91 ct) pagal 2019 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą SKBa Nr. 000290; likusią sumą grąžinti ieškovui K. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.