- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-137-209/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21324-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. E. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-739-893/2018 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (a. b. l. 3-7). Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 24 d. (a. b. l. 2).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi paskyrė E. S. papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas nurodė, kad E. S. probacijos vykdymo laikotarpiu sistemingai padaryti administraciniai nusižengimai, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos – baudos, sudaro pagrindą jam skirti Probacijos tarnybos siūlomą papildomą BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
II. Skundo argumentai
3. Skundu E. S. prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad jis vykdo jam paskirtus įpareigojimus, stengiasi mokėti skolas. Dirba, atskaičiavus baudas ir išlaidas maistui jam lieka nedaug pinigų, todėl paskirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę yra netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
4. Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.
5. Iš pateiktos teisės normos matyti, kad papildomų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip ir skiriant bausmę, taip ir šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi bausmės tikslais, nes baudžiamojo poveikio priemonės būtent ir padeda įgyvendinti, užtikrinti kriminalinei bausmei keliamus tikslus. Šiuo konkrečiu atveju E. S. daugiausia baustas administracine tvarka už tai, kad važiavo autobusu neturėdamas bilieto. Šių nusižengimų fakto nuteistasis neginčija. Pasak nuteistojo, jis į darbą keliauja viešuoju transportu, iš gautos algos išlaiko šeimą (gyvena su drauge, kuri turi mažametį vaiką), moka baudas. Apylinkės teismo posėdžio metu ir nuteistasis, ir prokuroras prašė netenkinti probacijos tarnybos teikimo ir, apygardos teismo teisėjo vertinimu, toks prašymas yra pagrįstas.
6. Bausmės vykdymas negali būti suprantamas kaip formalus procesas. Logiška ir adekvatu yra reikalauti iš nuteistojo tokio elgesio, kuriuo jis pakartotinai nepažeistų teisės aktų nuostatų, tačiau vien tik formalus pažeidimų faktas nesuponuoja poreikio griežtinti bausmę ar baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam. Nagrinėjamu atveju nuteistasis stengiasi vykdyti paskirtus įpareigojimus, deda pastangas sumokėti nurodytas pinigų sumas, tačiau yra susidariusi situacija, kuomet jis turi važiuoti viešuoju transportu be bilieto, nes neturi tam lėšų. Iš visumos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis realiai deda pastangų ir stengiasi keisti savo elgesį, o be to, - paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra sunkiai suderinama su nuteistojo asmenybe, nes jis nusižengimus daro dėl to, kad jo prasta finansinė padėtis, o paskirta baudžiamojo poveikio priemonė taip pat yra finansinio pobūdžio.
7. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017). Kaip minėta, vien formalus nusižengimų padarymas negali būti vertinamas atsietai nuo bendro byloje nustatytų aplinkybių konteksto. Apygardos teismo teisėjas daro išvadą, kad nuteistasis, vis dėlto, stengėsi elgtis tinkamai, susirado darbą, bando vykdyti jam paskirtus įpareigojimus ir didžiąją dalį jų vykdo, todėl tikslinga nuteistojo atžvilgiu dar kartą išreikšti pasitikėjimą ir neskirti jam papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ir apsiriboti probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimu. Nuteistasis taip pat dar kartą įspėtinas dėl pareigos nedaryti administracinių nusižengimų.
8. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad tikslinga tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.