- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- 1-739-893/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21324-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grzickas
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Advokatai
- Romas Žvirblis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2017 m. gegužės 3 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė tris smūgius kumščiu D. M. į veidą, nuo kurių pastarasis nukrito ant žemės, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veide, apatinio žandikaulio lūžiu pakrumplio srityje abipus ir 32-33 dantų srityje. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad aptariamo įvykio dieną jis, jo draugė Ž. ir pastarosios draugė K. susirašė su nukentėjusiuoju D. M. ir nusprendė nuvykti pas jį į namus. Važiavo trise: jis (E. S.), Ž. ir K.. Atvyko pas D. į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Ž. buvo nuėjusi į parduotuvę alaus, kurį po to visi vartojo D. namuose. D. susikivirčijo su Ž. dėl muzikos, nes Ž. norėjo muziką paleisti, o D. neleido jai to padaryti. D. pastūmė Živilę ir jai davė antausį, jai nukrito akiniai. Tada jis (E. S.) atsistojo ir sudavė tris smūgius Dariui į žandikaulį. Pripažįsta, kad tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dariui sudavė dėl to, jog užstojo savo merginą Živilę, jam nepatiko D. elgesys su Ž., nepatiko, jog D. ją muša per veidą. Po smūgių D. parkrito ir susiėmė už veido. Tada jis (E. S.) paėmė Živilę, K. ir pasakė, kad jie eina namo, minties kviesti Dariui greitąją pagalbą nebuvo, įvykio metu jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Sudavęs smūgius, jis su merginomis išėjo iš buto, nukentėjusiojo daiktų neėmė. Nukentėjusiojo ieškinį dėl gydymosi išlaidų pripažįsta, taip pat sutinka, jog padarė nukentėjusiajam moralinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto D. M. parodymų matyti, kad aptariamo įvykio dieną savo mobiliojo ryšio telefone jis rado savo pažįstamos Ž. praleistą skambutį, o jai paskambinus, pastaroji pasakė, jog nori užeiti į svečius ir pašnekėti. Į svečius Ž. atvyko su jo pažįstamu E. S. ir K. Š.. Jis K. pažįsta apie 10 metų, o su E. susipažino prieš 6 mėnesius. Jis visus tris įsileido į vidų. Bendravimas buvo draugiškas, bet jie visi trys psichologiškai darė spaudimą jam, kad pasakytų, kur yra K. draugas, vardu Justas. Jiems bendraujant ir jam stovint prie virtuvės durų, prie jo priėjo E. ir tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jam į žandikaulį. Po sumušimo visi trys pasišalino iš jo buto. K. Š. nieko jam nedarė, jai pretenzijų neturi. Savo veiksmais E. S. sukėlė jam fizinį skausmą - Žalgirio ligoninėje jam nustatytas žandikaulio lūžis. (t. 1, b.l. 47, 51-53).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos K. Š. parodymų matyti, kad įvykio dieną ji kartu su pažįstamu E. ir drauge Ž. K., kuri gyvena kartu su ja, atėjo pas savo draugą D. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) į butą pirmą kartą. Bute jie bendravo, visi trise gėrė alų, kai vienu metu, tiksliai kada pasakyti negali, D. M. sukonfliktavo su Ž. K., po ko D. M. trenkė ranka, kuria neužfiksavo, vieną kartą Ž. K. lyg tai į dešinį, tiksliai pasakyti negali, smilkinį, dėl ko Ž. K. nukrito akiniai ir tada E. nesusivaldė dėl tokio D. M. poelgio ir dešinės rankos kumščiu, lyg tai tris kartus, tiksliai pasakyti negali, bet tikrai ne mažiau trijų kartų, sudavė D. M. į kairę veido pusę, tiksliai kur, neužfiksavo. Tada D. M. bandė dengtis rankomis veidą, bet susvyravo ir nukrito ant grindų, po ko E. jam du kartus spyrė, lyg tai dešine, tiksliai pasakyti negali, koja į galvą, tiksliai kur neužfiksavo, nes ji nusisuko ir nežiūrėjo kas toliau vyksta. Ž. K. tuomet bandė atitraukti E. nuo D. M., bet E. ją tris kartus nustūmė į kitą kambarį. Tuomet ji pastebėjo, kad D. M. atsidūrė už buto durų, o jie tada visi trise išėjo iš D. M. buto ir nuėjo į stotelę, po ko nuvažiavo namo (t. 1, b.l. 147)
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos Ž. K. parodymų matyti, kad įvykio dieną ji kartu su drauge K. Š. ir draugu E. atvažiavo pas savo draugą D. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas jį atvyko, nes D. M. jai paskambino ir pasikvietė į svečius. Tik atvykus pas jį į butą, D. M. pasakė „aš draustas ir pas mane bute viskas drausta“. Bute jie visi vartojo alų, išgėrė gal 4 litrus alaus. Viso bendravimo metu D. M. ją įžeidinėjo įvairiais žodžiais, taip pat įžeidinėjo ir K. Š.. O vienu metu, kai ji su D. M. stovėjo jo buto virtuvėje, jie su juo susiginčijo, tuomet D. M. jai trenkė vieną kartą ranka, kuria neužfiksavo, į dešinę veido pusę, dėl ko nukrito akiniai. Tada E. atsistojo ir pasakė „gana“ bei sudavė D. M. kumščiu, kurios rankos pasakyti negali, neužfiksavo, nes ieškojo akinių. Taip pat negali pasakyti kiek kartų sudavė, nes ieškojo akinių ir kaip viskas vyko toliau nematė. Kai surado akinius, ji E. pasakė, kad ,,einam“ ir jie visi trys išėjo, bute pasiliko D. M. (t. 1, b. l. 181).
Iš 2017 m. gegužės 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1434/2017 (01) matyti, kad D. M. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, apatinio žandikaulio lūžis pakrumplio srityje abipus ir 32-33 dantų srityje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje dėl apatinio žandikaulio lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b.l. 117-118).
2017 m. spalio 12 d. apžiūros protokolu užfiksuotas 2017 m. gegužės 3 d. adresu (duomenys neskelbtini) darytas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 54-55).
2017 m. liepos 12 d. apžiūros protokolu užfiksuotas garso įrašas pokalbio tarp D. M. ir Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus specialistės (t. 1, b.l. 114-115).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas laiko, kad kaltinamojo E. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. S. kaltė dėl nesunkaus D. M. sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, o kaltinamojo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog kaltinime nurodoma įvykio data - 2017 m. gegužės 4 d., tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių duomenų, proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog aptariamo įvykio data yra 2017 m. gegužės 3 d., todėl minėtas rašymo apsirikimas taisytinas, laikant, jog nusikalstamos veikos padarymo data yra 2017 m. gegužės 3 d.
Dėl E. S. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. S. vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką realia laisvės atėmimo bausme, yra baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 29-31), vėl nusikalto padarydamas smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybėms E. S. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis E. S. kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus, daro išvadą, kad kaltinamasis suprato savo elgesio netinkamumą ir dar yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra tikslinga E. S. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei skiriant jam BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių ir nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis E. S. atsakingas už nukentėjusiojo D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.
Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3735,08 eurų turtinės ir 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame 2018 m. kovo 20 d. civiliame ieškinyje nukentėjusysis D. M. nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu jam buvo kompensuota 763,03 eurų turtinės žalos, todėl ieškinys dėl turtinės žalos yra mažinamas iki 2972,05 eurų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas advokato padėjėjas R. Žvirblis patikslino, jog ieškinys dėl turtinės žalos turi būti mažinamas, išskaičiuojant iš jo proceso išlaidas, ir galutinė nukentėjusiojo patirta turtinė žala, kurią prašoma priteisti, yra 2172, 05 eurai, taip pat prašoma priteisti 8000 eurų už neturtinę žalą ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad jis papildomam maitinimui išleido 81, 72 eurus, kelionės išlaidoms išleido 139,70 eurus, už odontologo paslaugas sumokėjo 99,95 eurus, negautas darbo užmokestis sudarė 1892,94 eurus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatas nukentėjusiajam mokama kompensacija atitinkamai mažinama, jeigu asmuo gavo valstybinio socialinio draudimo fondo ar kitas išmokas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusysis D. M. gavo 1451,28 eurų ligos išmoką, todėl turtinė žala patirta dėl nukentėjusiojo negauto darbo užmokesčio mažinama iki 441,66 eurų.
Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis D. M. taip pat prašė priteisti E. S., K. Š. ir Ž. K. veiksmais iš jo pagrobto turto vertę, t.y. 720,77 eurus. Iš bylos duomenų matyti, jog 2017 m. spalio 31 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamosios K. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, (t 2., b. l. 44-47), prokuroro 2017 m. spalio 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamosios Ž. K. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 1, b.l. 13-17), prokuroro 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dalyje dėl nusikalstamos veikos (perkvalifikuota veika), numatytos BK 180 str. 1 d., bei toliau tęsiamas tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarymo. (t. 1., b.l. 19-23), todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl jo nurodytos pagrobto turto vertės, t.y. 720,77 eurų, priteisimo iš kaltinamojo atmetama.
Taigi, atėmus iš nukentėjusiojo D. M. nurodytos patirtos turtinės žalos, t.y. 2172, 05 eurų, pirmiau nurodytas sumas – nukentėjusiojo nurodyto pagrobto turto vertę, t.y. 720,77 eurų, bei nukentėjusiajam išmokėtos 1451,28 eurų ligos išmokos sumą, matyti, jog nukentėjusiojo patirta turtinė žala, kurią sudaro 441,66 eurų negautų pajamų, 81,72 eurų papildomo maitinimo išlaidų, 139,70 eurų kelionės išlaidų, 99,95 eurų odontologo paslaugoms, nukentėjusiajam yra atlyginta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam D. M. E. S. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusius padarinius, kuriuos nukentįjusysis jaučia iki šiol. Nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė fizinį skausmą ir didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais, dėl ko jautė ir jaučia nepatogumus.
Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 1520 eurų nukentėjusiajam D. M. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad ir ši žala nukentėjusiajam yra atlyginta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu.
Nepaisant to, kad D. M. padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, teismas atkreipia kaltinamojo E. S. dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta nukentėjusiąjam.
Bylos duomenimis, nukentėjusysis advokato padėjėjui už suteiktas paslaugas sumokėjo 1400 eurų, į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas dėl jo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo yra pagrįstas (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 209,65 eurų civilinį ieškinį. Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. galutinę bausmė – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant E. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, ir būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.
Paskirti E. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant E. S. tokią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
Priteisti iš E. S. 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) eurų D. M. advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Priteisti iš E. S. 209,65 (du šimtus devynis eurus ir šešiasdešimt penkis centus) eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Bausmės pradžią E. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.