- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- AS-602-90-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00772-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- K. J. J.
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. J. J. 2011 m. balandžio 4 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61 (AG-43/03-2011) ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir atsakovas; Komisija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. balandžio 19 d. skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Per nustatytą terminą pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2011 m. vasario 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą Nr. R2-158; 2) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir 03-317; 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61 (AG-43/03-2011); 4) įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams bei peržiūrėti Kainų komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimai Nr. 03-316 ir Nr. 03-317) juos pakeičiant naujai priimtais nutarimais, t. y. nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija“ šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamųjų bei šilumos ir karšto vandens kainų kintamų dedamųjų patikslintas formules, įvertinti faktinę situaciją, atitinkančią planuojamus realizuoti šilumos ir karšto vandens kiekius pagal įrengtus apskaitos prietaisus gyventojų butuose (apskaitos prietaisai butuose jau turėjo būti įrengti).
Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatytus reikalavimus, todėl dar kartą buvo nustatytas terminas iki 2011 m. gegužės 6 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: 1) pateikti teismui įrodymus apie kreipimąsi į Komisiją su prašymu peržiūrėti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 juos pakeičiant naujai priimtais nutarimais, t. y. nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija“ šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamųjų bei šilumos ir karšto vandens kainų kintamų dedamųjų patikslintas formules, įvertinti faktinę situaciją, atitinkančią planuojamus realizuoti šilumos ir karšto vandens kiekius pagal įrengtus apskaitos prietaisus gyventojų butuose (apskaitos prietaisai butuose jau turėjo būti įrengti); 2) patikslintame skunde paaiškinti, kada sužinojo apie prašomus panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir 03-317 bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Per nustatytą terminą pareiškėjas pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad 2011 m. balandžio 18 d. patikslintą skundą palaiko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir 03-317, priimti atsisakė. Kitoje dalyje skundą priėmė nagrinėti.
Teismas atkreipė dėmesį, kad patikslintame skunde pareiškėjas reiškia naujus reikalavimus panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir 03-317, bei paaiškina, kad apie juos sužinojo tik 2011 m. kovo 30 d. Teismas nustatė, kad skundžiamas 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-316 2010 m. gruodžio 22 d. buvo paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 97-1148, todėl akivaizdu, kad viešai paskelbto nutarimo vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad skundžiamas 2010 m. gruodžio 15 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Nr. 03-317 taip pat buvo paskelbtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje, todėl konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą ir skundui paduoti ir dėl šio nutarimo. Pridūrė, jog iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad minėtų nutarimų teisėtumo pareiškėjas, kreipdamasis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, neskundė, skundžiamų nutarimų vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, o atnaujinti šio termino pareiškėjas neprašo, todėl patikslintą skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir 03-317, teismas priimti atsisakė (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą toje dalyje, kuria jis prašė įpareigoti Komisiją peržiūrėti 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317, juos pakeičiant naujai priimtais nutarimais, atsižvelgiant į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog kreipėsi į Komisiją su minėtu prašymu, todėl negalima laikyti, kad tokio pobūdžio ginčas apskritai kilo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. J. J. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas tuo atveju, jei teismas laikytų, kad terminas yra praleistas, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti patikslinto skundo dalyje, kurioje teismas skundą atsisakė priimti ir šioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį pakeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjui apie jo prašomus panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 turėjo tapti žinoma atitinkamai 2010 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. gruodžio 25 d. (jų paviešinimo teisės aktų numatyta tvarka datos), tačiau jis su skundu į teismą kreipėsi tik 2011 m. balandžio mėnesį, t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą. Akcentavo, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, neprašė atnaujinti praleisto apskundimo termino, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pareiškėjo atskirajame skunde išreikštas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą apeliacinės instancijos teismo yra nesvarstytinas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis dėl ginčijamų aktų į pirmos instancijos teismą, kartu su skundu pateikiant įrodymais grįstą prašymą dėl termino atnaujinimo.
II.
Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 18 d. pakartotinai su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. gruodžio 5 d. trūkumams pašalinti.
Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti terminą, netiksliai nurodė teismo nutarties datą (2011 m. lapkričio 7 d., nors tokia data nepriimta jokia teismo nutartis), kartojo atsisakytus priimti reikalavimus, nepateikdamas jokių papildomų įrodymų nei dėl termino praleidimo, nei dėl to, kad kreipėsi į Komisiją, kas buvo nurodyta 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 panaikinimo ir įpareigojimo šiuos nutarimus pakeisti.
Pareiškėjas prašyme nurodė, jog įstatymo numatyta tvarka kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir VAGK), kurios 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61(AG/03-2011) gavo tik 2011 m. kovo 17 d., ką pagrindžia byloje esantys įrodymai. Teigia, jog įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį sprendimą 2011 m. balandžio 4 d. skundu apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsižvelgdamas į tą faktą, jog nagrinėjant jo skundą VAGK, jos posėdyje dalyvavo Komisijos atstovės, kurios pasisakė (teismas turėtų išreikalauti iš VAGK 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 32-61 (AG-43/03-2011) su jį lydinčia pilna šios komisijos posėdžio medžiaga). Pažymi, jog tai reiškia, kad Komisijai jo skundai tiek iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, tiek iš VAGK buvo pasiųsti, todėl jis manė, jog papildomai kreiptis į ją nereikia, nes, kaip minėta, svarstant jo skundus VAGK posėdyje – dalyvavo ir pasisakė dvi Komisijos atstovės, o jų pasisakymų pagrindu ir buvo priimtas 2011 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 32-61 (AG-43/03-2011), kuris buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei kuris yra byloje. Mano, jog, remiantis šiais pagrindais, jis terminų nepraleido ir todėl, kad Komisijos 2010 m. gruodžio 15 nutarimas Nr. 03-317 apskritai nėra skelbtas nei „Valstybės žiniose“ nei „Informaciniuose pranešimuose“, todėl tas turėjo įtakos nutarimo teisiniam kvalifikavimui, nes norminis administracinis aktas laikomas negaliojančiu, kol jis nėra paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju nutarimas Nr. 03-317 nebuvo tinkamai paskelbtas. Nurodo, jog jei teismas vis dėlto spręstų, kad terminai skundui paduoti dėl Komisijos nutarimų Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 yra praleisti, jis prašo teismą įvertinti nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių šie terminai praleisti, ir terminus skundui paduoti atnaujinti, įvertinti, kad terminai praleisti dėl svarbių priežasčių.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo K. J. J. 2011 m. gruodžio 5 d. patikslintą skundą nutarė laikyti nepaduotu, o teismo posėdyje nagrinėti skundo reikalavimus, kurie buvo priimti 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi.
Teismas konstatavo, jog nors pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. padavė teismui patikslintą skundą, iš šio skundo turinio matyti, jog jame išdėstyti argumentai analogiški pareiškėjo anksčiau teiktiems skundams, dėl kurių priėmimo yra priimtos tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys. Pažymėjo, jog naujų aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku realizuoti įstatymų suteikiamas teises, pareiškėjas nenurodė bei nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Padarė išvadą, jog pareiškėjas nepašalino 2011 m. lapkričio 25 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė teismui įrodymų nei dėl skundo padavimo termino praleidimo, nei dėl kreipimosi į Komisiją, kas buvo nurodyta 2011 m. gegužės 6 d. teismo nutartyje, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti reikalavimus, kuriuos buvo atsisakyta priimti minėtoje 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje.
IV.
Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 12 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą jo paduoto patikslinto skundo klausimams išspręsti, t. y. kuriuose buvo atsisakyti priimti patikslintą skundą dalyje, kurioje jis prašė panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 bei įpareigoti Komisiją šiuos nutarimus peržiūrėti, juos pakeičiant naujai priimtais nutarimais.
Atskirajame skunde nurodo, jog nežiūrint į tai, kad savo 2011 m. gruodžio 5 d. patikslintu skundu jis argumentavo termino praleidimo priežastis, papildomai nurodydamas, kad Komisijos atstovės dalyvavo posėdyje svarstant jo skundą VAGK ir kt. (žr. išreikalautą iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylą l. 48 – 49), pirmosios instancijos teismas dėl šių jo nurodytų aplinkybių nepasisakė apskritai. Nurodo, jog nesutinka su tuo, kad nepateikė jo teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nes juos jis grindė byloje esančia medžiaga, t. y. išreikalauta byla iš VAGK. Teigia, jog jo reikalavimas yra aiškus ir konkretus, nes skundu pareiškėjas turi nurodyti, o ne įrodyti reikalavimą (dalyką), jo pagrindą bei įrodymus (ar jų buvimo vietą), patvirtinančius reikalavimo teisę. Mano, kad ABTĮ 23-24 straipsnio reikalavimus įvykdė pilnai, nes reikiami įrodymai byloje surinkti (t. 1, b. l. 21-14, 31-90, 103-180, t. 2, b. l. 1-30, 38-40, 44-49, 56-58, taip pat žr. VAGK bylos l. 12-38, 40-43, 48-49), todėl pagrindas terminą atnaujinti nagrinėjamu atveju buvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į atskirąjį pareiškėjo skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakymo laikyti patikslintą pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 panaikinimo ir įpareigojimo šiuos nutarimus pakeisti, paduotu. Pažymėtina, jog teismas savo atsisakymą motyvuoja tuo, jog pareiškėjas, pakartotinai pateikdamas skundą, nepašalino jam to paties teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi nurodytų skundo trūkumų, t. y. jis nepateikė jokių papildomų įrodymų nei dėl termino praleidimo, nei dėl to, kad kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos 2011 lapkričio 25 d. nutartį, kuria jis buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus ir jo pakartotinai paduotą skundą, su tokia teismo pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog pareiškėjo esminis reikalavimas šioje proceso stadijoje buvo – atnaujinti jo praleistą terminą Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimams Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 apskųsti. Šį savo prašymą jis 2011 m. gruodžio 5 d. prašyme grindė dėstydamas aplinkybes, kurios, jo manymu, jam sutrukdė įstatymo numatytais terminais pateikti skundą, akcentuodamas, jog jo teiginius pagrindžiantys įrodymai jau yra byloje. Pridurtina, jog kertinis pareiškėjo argumentas buvo tas, kad jis įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į VAGK, kurios 2011 m. kovos 14 d. sprendimą gavo tik 2011 m. kovo 17 d., o VAGK vykusiame posėdyje dalyvavo dvi Komisijos atstovės, todėl jis pagrįstai manė, kad papildomai į Komisiją jam kreiptis nereikia. Taigi, pareiškėjas iš esmės pažymi, jog VAGK jo skundą savo posėdyje nagrinėjo kartu su skundų medžiaga, išreikalauta iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, o tą patvirtina byloje esanti iš VAGK išreikalauta medžiaga, todėl jis, kaip suprastina, ir nepateikia papildomų įrodymų, bylojančių apie jo kreipimąsi į Komisiją. Tuo tarpu rašytinį apsirikimą dėl netikslios nutarties datos nurodymo, kaip matyti, pareiškėjas savo pakartotiniu kreipimųsi pašalino.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje iš tiesų yra iš VAGK, kurioje, kaip matyti, vyko jo skundo nagrinėjimas, persiųsta medžiaga, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl priežasčių, dėl kurių, kaip teigia pareiškėjas, jis praleido terminą skundui paduoti, turėjo pasisakyti iš esmės, t. y. išanalizuoti jo dėstomus argumentus, patikrinti, ar jie sutinka su byloje surinktais įrodymais, ir motyvuotai nuspręsti, ar šios jo nurodomos priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis, leidžiančiomis taikyti ABTĮ numatytą praleisto termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis).
Teismas, nustatęs pareiškėjui terminą trūkumams, susijusiems su įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo pateikimu, pašalinimui ir gavęs tokius įrodymus, turėjo spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo, neigiamai išsprendęs klausimą dėl termino atnaujinimo, teismas galėjo priimti nutartį dėl skundo grąžinimo. Neteisingi yra teismo motyvai, jog termino atnaujinimo klausimas jau buvo sprendžiamas, todėl pareiškėjui pateikus naują prašymą neturi būti sprendžiamas iš naujo. Procesinio prašymo netenkinimas neužkerta kelio asmeniui reikšti naują analogišką prašymą, nes Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato, kad teismo nutartis, kuria byla nėra išnagrinėjama iš esmės turi res iudicata galią (išskyrus atvejus, kai šalis pareiškia valią dėl savo materialinių teisių – pvz. skundo atsisakymas, o teismas nutraukia bylą).
Pažymėtina, kad ABTĮ, reglamentuojantis skundo priėmimo klausimą, būtent termino klausimą, nenustato naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas. Toks naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo negalėtų būti patenkintas, nėra nustatytas ir ABTĮ bendrosiose nuostatose, reglamentuojančiose procesinius terminus (65 – 67 straipsniai). Įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas.
Remiantis tuo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamas patikslintą pareiškėjo skundą nepaduotu, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nepagrįstai nevertino pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų skundo praleidimo priežasčių. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiama nutartis naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo K. J. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.