- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- AS-858-187-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00772-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- K. J. J.
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas K. J. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. balandžio 4 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (t. I, b. l. 1-4), kuriuo prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61 (AG-43/03-2011) ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir atsakovas, Komisija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi (t. I, b. l. 11-12) nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. balandžio 19 d. skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Per nustatytą terminą pareiškėjas pateikė patikslintą skundą (t. I, b. l. 14-20), prašydamas: 1) panaikinti 2011 m. vasario 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą Nr. R2-158; 2) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir 03-317; 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61 (AG-43/03-2011); 4) įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams bei peržiūrėti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Nutarimai) juos pakeičiant naujai priimtais nutarimais, t. y. nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija“ šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamųjų bei šilumos ir karšto vandens kainų kintamų dedamųjų patikslintas formules, įvertinti faktinę situaciją, atitinkančią planuojamus realizuoti šilumos ir karšto vandens kiekius pagal įrengtus apskaitos prietaisus gyventojų butuose (apskaitos prietaisai butuose jau turėjo būti įrengti).
Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatytus reikalavimus, todėl dar kartą buvo nustatytas terminas iki 2011 m. gegužės 6 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: 1) pateikti teismui įrodymus apie kreipimąsi į Komisiją su prašymu peržiūrėti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 juos pakeičiant naujai priimtais nutarimais, t. y. nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija“ šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamųjų bei šilumos ir karšto vandens kainų kintamų dedamųjų patikslintas formules, įvertinti faktinę situaciją, atitinkančią planuojamus realizuoti šilumos ir karšto vandens kiekius pagal įrengtus apskaitos prietaisus gyventojų butuose (apskaitos prietaisai butuose jau turėjo būti įrengti); 2) paaiškinti, kada sužinojo apie prašomus panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (t. I, b. l. 93-94).
Per nustatytą terminą pareiškėjas pateikė paaiškinimus (b. l. 99-102), nurodydamas, kad 2011 m. balandžio 18 d. patikslintą skundą palaiko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi (t. II, b. l. 31-33) pareiškėjo patikslintą skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317, priimti atsisakė. Kitoje dalyje skundą priėmė nagrinėti.
Teismas atkreipė dėmesį, kad patikslintame skunde pareiškėjas reiškia naujus reikalavimus panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317, bei paaiškina, kad apie juos sužinojo tik 2011 m. kovo 30 d. Teismas nustatė, kad skundžiamas 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-316 2010 m. gruodžio 22 d. buvo paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 97-1148, todėl akivaizdu, kad viešai paskelbto nutarimo vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pažymėjo, kad skundžiamas 2010 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimas Nr. 03-317 taip pat buvo paskelbtas Komisijos interneto svetainėje, todėl konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą ir skundui paduoti ir dėl šio nutarimo. Pridūrė, jog iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad minėtų nutarimų teisėtumo pareiškėjas kreipdamasis į VAGK neskundė, skundžiamų Nutarimų vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, o atnaujinti šio termino pareiškėjas neprašo, todėl patikslintą skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir 03-317, teismas priimti atsisakė. Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundą toje dalyje, kuria jis prašė įpareigoti Komisiją peržiūrėti 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317, juos pakeičiant naujai priimtais nutarimais, atsižvelgiant į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog kreipėsi į Komisiją su minėtu prašymu, todėl negalima laikyti, kad tokio pobūdžio ginčas apskritai kilo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. J. J. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 41-43) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas tuo atveju, jei teismas laikytų, kad terminas yra praleistas, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti patikslinto skundo dalyje, kurioje teismas skundą atsisakė priimti, ir šioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį pakeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi (t. II, b. l. 59-64) pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjui apie jo prašomus panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 turėjo tapti žinoma atitinkamai 2010 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. gruodžio 25 d. (jų paviešinimo teisės aktų numatyta tvarka datos), tačiau jis su skundu į teismą kreipėsi tik 2011 m. balandžio mėnesį, t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą. Akcentavo, jog pareiškėjas teikdamas skundą neprašė atnaujinti praleisto apskundimo termino, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pareiškėjo atskirajame skunde išreikštas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą apeliacinės instancijos teismo yra nesvarstytinas.
II.
Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 18 d. pakartotinai su prašymu (t. II, b. l. 67-68) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi (t. II, b. l. 69) nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. gruodžio 5 d. trūkumams pašalinti.
Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti terminą, netiksliai nurodė teismo nutarties datą (2011 m. lapkričio 7 d., nors tokia data nepriimta jokia teismo nutartis), kartojo atsisakytus priimti reikalavimus, nepateikdamas jokių papildomų įrodymų nei dėl termino praleidimo, nei dėl to, kad kreipėsi į Komisiją, kas buvo nurodyta 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui patikslintą skundą (t. II, b. l. 71-74), kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 panaikinimo ir įpareigojimo šiuos nutarimus pakeisti.
Pareiškėjas prašyme nurodė, jog įstatymo numatyta tvarka kreipėsi į VAGK, kurios 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61(AG/03-2011) gavo tik 2011 m. kovo 17 d.. Teigė, jog įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį sprendimą 2011 m. balandžio 4 d. skundu apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsižvelgdamas į tą faktą, jog nagrinėjant jo skundą VAGK posėdyje dalyvavo Komisijos atstovės, kurios pasisakė. Pažymėjo, jog tai reiškia, kad Komisijai jo skundai tiek iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, tiek iš VAGK buvo parsiųsti, todėl jis manė, jog papildomai kreiptis į ją nereikia, nes, kaip minėta, svarstant jo skundus VAGK posėdyje – dalyvavo ir pasisakė dvi Komisijos atstovės, o jų pasisakymų pagrindu ir buvo priimtas 2011 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 32-61 (AG-43/03-2011). Manė, jog jis terminų nepraleido ir todėl, kad Komisijos 2010 m. gruodžio 15 nutarimas Nr. 03-317 apskritai nėra skelbtas nei „Valstybės žiniose“, nei „Informaciniuose pranešimuose“. Nurodo, jog, jei teismas vis dėlto spręstų, kad terminai skundui paduoti dėl Komisijos nutarimų Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 yra praleisti, jis prašo teismą įvertinti nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių šie terminai praleisti, ir terminus skundui paduoti atnaujinti.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi (t. II, b. l. 75-76) pareiškėjo K. J. J. 2011 m. gruodžio 5 d. patikslintą skundą nutarė laikyti nepaduotu, o teismo posėdyje nagrinėti skundo reikalavimus, kurie buvo priimti 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi.
Teismas konstatavo, jog nors pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. padavė teismui patikslintą skundą, iš šio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai analogiški pareiškėjo anksčiau teiktiems skundams, dėl kurių priėmimo yra priimtos tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys. Pažymėjo, jog naujų aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku realizuoti įstatymų suteikiamas teises, pareiškėjas nenurodė bei nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Padarė išvadą, jog pareiškėjas nepašalino 2011 m. lapkričio 25 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė teismui įrodymų nei dėl skundo padavimo termino praleidimo, nei dėl kreipimosi į Komisiją, kas buvo nurodyta 2011 m. gegužės 6 d. teismo nutartyje, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti reikalavimus, kuriuos buvo atsisakyta priimti minėtoje 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje.
IV.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (t. II, b. l. 87-88), kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą jo paduoto patikslinto skundo klausimams išspręsti, t. y. kai buvo atsisakyta priimti patikslintą skundą dalyje, kurioje jis prašė panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 bei įpareigoti Komisiją šiuos nutarimus peržiūrėti, juos pakeičiant naujai priimtais nutarimais.
Atskirajame skunde nurodė, jog nežiūrint į tai, kad savo 2011 m. gruodžio 5 d. patikslintu skundu jis argumentavo termino praleidimo priežastis, papildomai nurodydamas, kad Komisijos atstovės dalyvavo posėdyje svarstant jo skundą VAGK, pirmosios instancijos teismas dėl šių jo nurodytų aplinkybių nepasisakė. Nurodė, jog nesutinka su tuo, kad nepateikė jo teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nes juos jis grindė byloje esančia medžiaga, t. y. išreikalauta byla iš VAGK. Manė, kad ABTĮ 23-24 straipsnio reikalavimus įvykdė, nes reikiami įrodymai byloje surinkti (t. I, b. l. 21-14, 31-90, 103-180, t. II, b. l. 1-30, 38-40, 44-49, 56-58, VAGK bylos l. 12-38, 40-43, 48-49), todėl pagrindas terminą atnaujinti nagrinėjamu atveju buvo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartyje (t. II, b. l. 97-101) nurodė, jog kertinis pareiškėjo argumentas buvo tas, kad jis įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į VAGK, kurios 2011 m. kovos 14 d. sprendimą gavo tik 2011 m. kovo 17 d., o VAGK vykusiame posėdyje dalyvavo dvi Komisijos atstovės, todėl jis pagrįstai manė, kad papildomai į Komisiją jam kreiptis nereikia. Taigi pareiškėjas iš esmės pažymi, jog VAGK jo skundą savo posėdyje nagrinėjo kartu su skundų medžiaga, išreikalauta iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Komisijos, todėl jis ir nepateikia papildomų įrodymų, bylojančių apie jo kreipimąsi į Komisiją. Tuo tarpu rašytinį apsirikimą dėl netikslios nutarties datos nurodymo pareiškėjas savo pakartotiniu kreipimųsi pašalino. Teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas dėl priežasčių, dėl kurių, kaip teigia pareiškėjas, jis praleido terminą skundui paduoti, turėjo pasisakyti iš esmės, t. y. išanalizuoti jo dėstomus argumentus, patikrinti, ar sutinka su byloje surinktais įrodymais, ir motyvuotai nuspręsti, ar nurodomos priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis.
V.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi (t. II, b. l. 111-114) nutarė pareiškėjo K. J. J. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkinti ir atsisakyti priimti K. J. J. 2011 m. gruodžio 5 d. skundo dalį dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. 03-316 ir Nr. 317 panaikinimo ir pareigojimo šiuos nutarimus pakeisti, t. y. nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija” šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamųjų bei šilumos bei karšto vandens kainų kintamųjų dedamųjų patikslintas formules, įvertinant faktinę situaciją, atitinkančią planuojamus realizuoti šilumos ir karšto vandens kiekius pagal įrengtus apskaitos prietaisus gyventojų butuose (apskaitos prietaisai butuose jau turėjo būti įrengti). Teismo posėdyje nagrinėti skundo reikalavimus, kurie buvo priimti 2011 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi, t. y.: 1) panaikinti 2011 m. vasario 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą Nr. R2-158; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61(AG-43/03-2011); 3) įpareigoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 32 straipsnio 4 dalį Komisija nustatytas šilumos bazines kainas skelbia „Valstybės žinių” priede „Informaciniai pranešimai”. Pareiškėjo skundžiamas Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-316 2010 m. gruodžio 22 d. buvo paskelbtas „Valstybės žinių” priede „Informaciniai pranešimai” ir įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, karšto vandens tiekėjai, keičiantis karšto vandens kainoms, iki mėnesio 25 dienos apie tai viešai informuoja vartotojus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 17 straipnio 9 dalimi, Komisijos nutarimai priimami viešame posėdyje, o pagal Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 03-19, 102 punktą vieši Komisijos nutarimai paskelbiami Komisijos interneto svetainėje. Taigi pareiškėjui apie jo prašomus panaikinti Komisijos Nutarimus turėjo tapti žinoma atitinkamai 2010 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. gruodžio 25 d. Todėl teismas vertino, kad būtent šis momentas ir pripažintinas atskaitos tašku dėl teisės pasinaudoti teismine gynyba. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2011 m. balandžio mėnesį, t. y. akivaizdžiai praleidęs vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Nutarimų kreipdamasis į VAGK neskundė. Jis 2011 m. kovo 3 d. VAGK pateikė papildymą prie skundo, kuriame išreiškė savo poziciją dėl Nutarimų, tačiau nepareiškė jokio reikalavimo dėl jų. VAGK posėdžio protokolas taip pat patvirtina, kad pareiškėjas papildomų reikalavimų dėl minėtų Nutarimų panaikinimo ir/ar pakeitimo nereiškė. Be to, šis papildymas rodo, kad apie Nutarimų priėmimą pareiškėjui jau buvo žinoma 2011 m. kovo 3 d.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl Komisijos sprendimų į teismą kreipėsi ne pirmą kartą, todėl jam yra žinoma Nutarimų paskelbimo tvarka. Teismas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1855-426/2011, kurioje inter alia sprendžiamas Nutarimų teisėtumo klausimas. Šioje byloje pareiškėjas atstovauja Lietuvos nacionalinės vartotojų teisių federacijos interesus. Taigi pareiškėjas kaip Lietuvos nacionalinės vartotojų teisių federacijos atstovas turi visas įstatymo suteiktas teises ginti savo poziciją dėl Nutarimų panaikinimo. Teismas konstavo, jog pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo posėdyje nagrinėtini tie skundo reikalavimai, kurie buvo priimti 2011 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi, t. y.: 1) panaikinti 2011 m. vasario 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą Nr. R2-158; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61(AG-43/03-2011); 3) įpareigoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams.
VI.
Pareiškėjas K. J. J. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 115-118) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą dėl patikslinto skundo dalyje, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 bei įpareigoti Komisiją peržiūrėti 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 juos pakeičiant naujai priimtais nutarimais, t. y. nustatant atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija” šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamųjų bei šilumos ir karšto vandens kainų kintamųjų dedamųjų patikslintas formules, įvertinant faktinę situaciją, atitinkančią planuojamus realizuoti šilumos ir karšto vandens kiekius pagal įrengtus apskaitos prietaisus gyventojų butuose, taip pat skundą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti kitam teisėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajame skunde pareiškėjas remiasi argumentais, išdėstytais skunde. Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad vartotojas dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teisėja 2012 m. sausio 31 d. nutartyje nenurodė, kad skundžiamas Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-317 nebuvo tinkamai paskelbtas. Komisijos interneto svetainėje įstatymais neįteisinta skelbti Komisijos nutarimus. Teigia, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-1855-426/2011, kurioje sprendžiamas Nutarimų teisėtumo klusimas ir kurioje pareiškėjas atstovauja Lietuvos nacionalinės vartotojų teisių federacijos interesus, tačiau byloje yra tik procesinis atstovas. Be to, nurodytoje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamųjų bei šilumos ir karšto vandens kainų kintamųjų dedamųjų patikslintų formulių, įvertinant faktinę situaciją, atitinkančią planuojamus realizuoti šilumos ir karšto vandens kiekius pagal įrengtus apskaitos prietaisus gyventojų butuose. Mano, jog galimai praleisti terminai kreiptis į teismą yra praleisti dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėja L. A. galėjo būti subjektyviai nešališka. Pareiškėjo vertinimu, teisėja yra iš anksto nusistačiusi ir nepaiso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis išaiškintų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi (t. II, b. l. 75-76) pareiškėjo K. J. J. 2011 m. gruodžio 5 d. patikslintą skundą nutarė laikyti nepaduotu ir teismo posėdyje nagrinėti skundo reikalavimus, kurie buvo priimti 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino 2011 m. lapkričio 25 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė teismui įrodymų nei dėl skundo padavimo termino praleidimo, nei dėl kreipimosi į Komisiją, kas buvo nurodyta 2011 m. gegužės 6 d. teismo nutartyje, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti reikalavimus, kuriuos buvo atsisakyta priimti minėtoje 2011 m. gegužės 6 d. teismo nutartyje. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi (t. II, b. l. 97-101) ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas buvo grąžintas nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas priėmė 2012 m. sausio 31 d. nutartį. Šios nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo K. J. J. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkinti ir atsisakyti priimti K. J. J. 2011 m. gruodžio 5 d. skundo dalį dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. 03-316 ir Nr. 317 panaikinimo ir pareigojimo šiuos nutarimus pakeisti, teisėtumas.
Teisėjų kolegija nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 136 straipsnis numato, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Šiuo atveju ta pati taisyklė yra taikytina ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pažymi, jog jis nepraleido termino kreiptis su skundu į teismą, tačiau, jeigu teismas manytų, kad terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti. Pabrėžtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 32 straipsnio 4 dalimi, Komisija nustatytas šilumos bazines kainas skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pareiškėjo skundžiamas Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-316 2010 m. gruodžio 22 d. buvo paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalį karšto vandens tiekėjai, keičiantis karšto vandens kainoms, iki mėnesio 25 dienos apie tai viešai informuoja vartotojus. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2008, Nr. 135-5228) 17 straipsnio 9 dalį Komisijos nutarimai priimami viešame posėdyje, o pagal Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 03-19, 102 punktą vieši Komisijos nutarimai paskelbiami Komisijos interneto svetainėje. Duomenų, kad atsakovo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-317 nebuvo paviešintas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra. Šios aplinkybės dėl pareiškėjo kreipimosi panaikinti skundžiamus Komisijos nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 yra nurodytos ir priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartyje Nr. AS525-509/2011 (t. II, b. l. 59-64). Pabrėžtina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui apie jo prašomus panaikinti Komisijos nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 turėjo tapti žinoma atitinkamai 2010 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. gruodžio 25 d. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2011 m. balandžio mėnesį, t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą.
Pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Teisėjų kolegija nurodo, jog kreipimosi į administracinį teismą termino nustatymas nepaneigia teisminės gynybos prieinamumo principo, nes nustatytas terminas yra procesinio pobūdžio ir tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą. Teismui, proceso dalyviams ar kitiems asmenims pažeidus įstatymų reglamentuotą proceso tvarką, taip pat ir procesinius terminus, neretai kyla tiesioginės ar netiesioginės procesinės pasekmės, turinčios įtakos dalyvaujančių byloje asmenų teisėms ar pareigoms. Todėl asmeniui, praleidusiam įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti ir nesant svarbių aplinkybių, pagrindžiančių termino praleidimą, turi kilti įstatyme numatyta teisinė pasekmė – teismas jo skundą turi atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas kaip termino praleidimo priežastį kreiptis į teismą dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 panaikinimo nurodo tai, kad skundžiamas Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-317 nebuvo tinkamai paskelbtas, be to, jis įstatymo numatyta tvarka kreipėsi į VAGK, kurios 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61(AG/03-2011) gavo tik 2011 m. kovo 17 d. Teigia, jog įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį sprendimą 2011 m. balandžio 4 d. skundu apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsižvelgdamas į tą faktą, jog nagrinėjant jo skundą VAGK posėdyje dalyvavo Komisijos atstovės, kurios pasisakė. Pažymi, jog Komisijai jo skundai tiek iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, tiek iš VAGK buvo pasiųsti, todėl jis manė, jog papildomai kreiptis į ją nereikia.
Teisėjų kolegija, remdamasi ankščiau nurodytais argumentais ir numatytu teisiniu reguliavimu dėl skundžiamų Komisijos nutarimų panaikinimo, nurodo, jog pagal Energetikos įstatymo 17 straipsnio 9 dalį Komisijos nutarimai priimami viešame posėdyje, o pagal Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 03-19, 102 punktą vieši Komisijos nutarimai paskelbiami Komisijos interneto svetainėje. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011 taip pat nurodė šias aplinkybes ir pabrėžė, kad duomenų, kad atsakovo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-317 nebuvo paviešintas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra (t. II, b. l. 59-64). Pabrėžtina, jog šiuo atveju tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, todėl jo argumentas, kad Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-317 nebuvo tinkamai paskelbtas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nurodytų nutarimų kreipdamasis į VAGK neskundė (VAGK byla, b. l. 1-3), 2011 m. kovo 3 d. VAGK pateiktame papildyme prie skundo nors ir nurodė savo poziciją dėl nurodytų nutarimų, tačiau atitinkamo reikalavimo dėl jų nepateikė (VAGK byla, b. l. 40-43), taip pat ir VAGK posėdyje jokių reikalavimų dėl nutarimų nenurodė (VAGK byla, b. l. 48). Pabrėžtina, kad 2011 m. kovo 3 d. VAGK pateiktame papildyme prie skundo pareiškėjas išreiškė savo nesutikimą su Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimais Nr. 03-316 ir Nr. 03-317, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutikdamas su priimtais aktais nepagrįstai ir nepateisinamai delsė kreiptis į teismą su skundu dėl nurodytų nutarimų panaikinimo. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties pareiškėjo pasirinktu jo elgesio variantu ir nesuteikia pagrindo atnaujinti praleistą terminą dėl skundžiamų Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 panaikinimo.
Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat atsisakė priimti pareiškėjo 2011 m. gruodžio 5 d. skundo dalį dėl įpareigojimo skundžiamus nutarimus pakeisti, t. y. nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija” šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamųjų bei šilumos bei karšto vandens kainų kintamųjų dedamųjų patikslintas formules, įvertinant faktinę situaciją, atitinkančią planuojamus realizuoti šilumos ir karšto vandens kiekius pagal įrengtus apskaitos prietaisus gyventojų butuose (apskaitos prietaisai butuose jau turėjo būti įrengti). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas šį pareiškėjo reikalavimą traktavo kaip išvestinį iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 ir atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamu pagrindu atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad yra kilęs ginčas su Komisija dėl reikalavimo skundžiamus nutarimus pakeisti, t. y. nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija” šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dedamųjų bei šilumos bei karšto vandens kainų kintamųjų dedamųjų patikslintas formules, įvertinant faktinę situaciją, atitinkančią planuojamus realizuoti šilumos ir karšto vandens kiekius pagal įrengtus apskaitos prietaisus gyventojų butuose (apskaitos prietaisai butuose jau turėjo būti įrengti). Tai, kad pareiškėjas 2011 m. kovo 3 d. VAGK pateiktame papildyme prie skundo nurodė savo poziciją dėl nurodytų nutarimų (VAGK byla, b. l. 40-43), nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog buvo kilęs ginčas su Komisija dėl reikalavimo skundžiamus nutarimus pakeisti. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra pagrįstas pareiškėjo nesutikimu su priimta nutartimi, o ne konkrečiomis ir objektyviais įrodymais patvirtintomis aplinkybėmis bei atitinkamais motyvais, paremtais ABTĮ numatytais teisiniais pagrindais. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu bei konstatuoti, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės.
Pažymėtina, jog iš pirmosios instancijos teismo priimtos 2012 m. sausio 31 d. nutarties pašalinus (pakeitus naujais) šioje nutartyje nurodytus motyvus, naikinti pačios nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo K. J. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.