Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. vasario 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaiko savo skundą jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodo, kad po surašymo protokolo buvo išvežta į ligoninę, pablogėjo jos sveikata, nepatogumai dėl vaikščiojimo į teismus, nes apie tai turėjo informuoti mokyklos vadovybę, tai sukėlė stresą ir dėl šių aplinkybių atsirado pagrindas reikalauti neturtinės žalos. Pareigūnai neteisėtai surašė jai protokolą ir dėl tokių veiksmų turi atlyginti žalą 250 Eur.

Vadovaujasi ATPK 257 straipsniu ir teigia, jog laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog objektyvios tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje procesas yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu pareigūno įsitikinimu. Mano, kad šiuo atveju bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės lėmė vidinį pareigūnės įsitikinimą, jog pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris tikrinant jos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teisme, pasirodė klaidingas, tačiau nebuvo nustatyta, kad patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn ar nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą buvo koks nors šališkumas ar kitoks suinteresuotumas bylos baigtimi, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimas ar netgi piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais arba kokie nors administracinio proceso pažeidimai. Daro išvadą, kad nesant policijos pareigūnės priešingų teisės reikalavimams pažeidimų vien tik vėliau dėl neginčytinų įrodymų nepakankamumo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, o tai reiškia, kad nutarimas, kuriuo pareiškėjai skirtas įspėjimas, iš esmės nesukėlė jokių teisinių pasekmių ar kitokių asmens teisių ar laisvių suvaržymo, priėmimas pats savaime negali nulemti tokio neigiamo poveikio asmens emocinei būsenai, kuris gali būti pagrįstai pripažintas neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme ir įvertintas pinigais. Mano, kad jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti patirtą neturtinę žalą (jei tokia būtų kilusi), pareiškėja nepateikia.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašo bylos nagrinėjimą atidėti, nes atstovas dalyvaus teismo posėdyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, atsakovui dalyvavimas privalomas nenustatytas, todėl nėra pagrindo bylos nagrinėjimo atidėti. Byla nagrinėtina iš esmės nedalyvaujant atsakovo atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos J. F. reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 250,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią pareiškėja patyrė dėl Klaipėdos AVPK veiksmų.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).

CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

LVAT žalos atlyginimo bylose yra pasisakęs, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, svarbu tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015). Darytina išvada, jog kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia turi būti vertinama, kokie veiksmai buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės prašo atlyginti žalą dėl to, kad jos atžvilgiu buvo surašytas nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos AVPK nesilaikė pareigos teisėtai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes.

Iš rašytinės administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-07-30 pareiškėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 31P-34873361-15. Pareiškėjai 2015-07-30 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas; jos veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nutarimas Nr. 31N-34874662-15 surašytas 2015-07-30. Minėtas nutarimas pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėja 2015-07-13, apie 21.00 val., būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vakaro metu kėlė triukšmą, daužydama į duris, sienas, grindis, t. y. trikdė viešąją rimtį. Pareiškėja 2015-07-30 nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2015-10-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-180-997/2015 J. F. skundą tenkino ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato 2015-07-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-34874662-15 panaikino bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimas 2015-10-30 įsiteisėjo.

Sprendžiant pareiškėjos pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.). Be to, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014-06-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).

LVAT yra nurodęs, kad tam, jog skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2017-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra nurodęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimo turinio matyti, kad teismas padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų pareiškėjos kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų, todėl Klaipėdos AVPK 2015-07-30 nutarimas panaikintas ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Tačiau teismo vertinimu, šioje byloje nėra pateikti tokio pobūdžio įrodymai, kurie patvirtintų aplinkybę, kad Klaipėdos AVPK pareigūnas, surašydamas 2015-07-30 nutarimą, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatė visų nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nutarimą surašęs pareigūnas atliko nutarime nurodytam pažeidimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. 2015-07-13 E. J. pareiškime „Dėl kaimynės chuliganizmo” nurodyta, kad kaimynė iš 39 buto 2015-07-13 apie 21:00 val. su bokalu trenkė į duris, baladojos į duris, kojomis spardė (kalba netaisyta). Z. B. 2015-07-23 paaiškinimais praneša, jog 2015-07-13 apie 21 val. sklido triukšmas iš 39 buto; kaimynė baladoja į sienas, grindis, lubas, šūkauja; matė stiklo šukes (kalba netaisyta). G. M. 2015-07-27 paaiškinimais paaiškina, jog 2015-07-13 laikotarpyje nuo 20.50 val. iki 23 val., kaimynė iš 39 buto daužė kažkuo į sieną (kalba netaisyta). Pareiškėja 2015-07-30 paaiškinimais nurodo, kad netriukšmavo, o buvo kaimynų melagingai apkaltinta (kalba netaisyta). Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėja 2015-07-30 tarnybiniame pranešime nurodo, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko moteris, kuri paaiškino, jog ne pirmą kartą kaimynė iš 39 buto daužo jos duris, moteris grįžusi iš lauko pasiėmė bokalą, kurį metė į buto duris, bei kojomis spardė.

Analizuojant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimo turinį bei anksčiau aptartą nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, jog Klaipėdos AVPK 2015-07-30 nutarimas teismo buvo panaikintas dėl pareigūnų priešingai nei teismo vertintų patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai patikrinimo metu ar vėliau pareiškėjai surašant protokolą ir nutarimą, elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, jog tokių aplinkybių nenustatė ir apylinkės teismas. Taip pat nagrinėjamoje byloje tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų neteikia pareiškėja. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai ATPK 183 straipsnio 1 dalies pažeidimą konstatavo įvertinę tuo metu surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, o tai, kad vėliau priimtas nutarimas buvo apylinkės teismo panaikintas, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, nesudaro pagrindo pareigūnų veiksmų priimant nutarimą vertinti kaip priešingų (neteisėtų) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms, galimybės į žalos atlyginimą prasme.

Atsižvelgiant į tai, kad nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymui, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų pareigūnų veiksmų, konstatuotina, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.