Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. BRK-6494 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria sumažinta paramos suma; 2) įpareigoti Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo mokėjimo prašymus Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP002 ir Nr. 21E-KV-15-1-05940-MP003 dėl 9 557,29 Eur paramos sumos išmokėjimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Agentūros 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. BRK-6494 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria pareiškėjui sumažinta paramos suma, ir įpareigojo Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo prašymus Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP002 ir Nr. 21E-KV-15-1-05940-MP003 dėl 9 557,29 Eur paramos išmokėjimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl 3 307 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 876,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė atlyginti 3 307 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 250 Eur išlaidų už advokato paslaugas: 700 Eur už medžiagos analizę, skundo parengimą, 250 Eur – už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą; 300 Eur už pasirengimą ir atstovavimą pareiškėjui 2018 m. gegužės 18 d. vykusiame teismo posėdyje. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 2 057 Eur išlaidų, kurias jis patyrė įrodinėdamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes dėl realios projekto kainos: 1 210 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Statybos procesų valdymas“ pagal 2018 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 847 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pagal 2018 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą.

Vertindamas pareiškėjo prašymo pagrįstumą teismas nustatė, kad pareiškėją 2018 m. sausio 24 d. atstovavimo sutarties pagrindu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas M. R., kuris 2018 m. gegužės 17 d. perįgaliojo advokatą L. P. atstovauti pareiškėją. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje, priteisimą teismas pažymėjo, kad aktualus 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 884,80 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.19 ir 9 punktais, atsižvelgdamas į tai, jog 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdis truko 1 val. 10 min., vertino, kad maksimali suma už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą būtų ((884,8 x 0,1) x 1) 88,48 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateiktoje sąskaitoje nėra jokių duomenų apie advokato sugaištą laiką rengiantis teismo posėdžiui, todėl sprendė, jog pasirengti teismo posėdžiui turėjo pakakti vienos valandos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti 300 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintina, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 176,96 Eur (88,48 Eur x 2 val.) išlaidų, susijusių su advokato pagalba rengiantis ir atstovaujant pareiškėją 2018 m. gegužės 21 d. vykusiame teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti išlaidas už bylos medžiagos analizę ir skundo teismui parengimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju aktualus 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 850,80 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.2 punktą pareiškėjui maksimaliai galėjo būti priteista 2 127 Eur suma. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateiktoje sąskaitoje nėra jokių duomenų apie tai, kiek laiko advokatui reikėjo skirti medžiagos analizei ir skundo parengimui. Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijų 8 punkte nėra atskirai aptartos susipažinimo su bylos medžiaga kategorijos, todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, manytina, kad medžiagos analizė iš esmės yra sudėtinė skundo teismui parengimo dalis. Kadangi pareiškėjas už skundo parengimą prašė priteisti 700 Eur sumą, kuri neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduojamo užmokesčio dydžio, teismas priteisė pareiškėjui prašomą sumą.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos parengimą, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju aktualus 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 884,80 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.16 punktą pareiškėjui maksimaliai galėjo būti priteista 353,92 Eur už tokio prašymo parengimą. Teismas pažymėjo, kad nors už prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus prašoma priteisti 250 Eur suma neviršija maksimalių dydžių, tačiau nelaikytina protingo dydžio. Minėtą prašymą sudaro 2 lapai, juose dėstoma informacija apie UAB „Civitta“ 2017 m. gruodžio 6 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 104/2017-45, kuri buvo nurodyta pareiškėjo teismui teiktame skunde, taip pat tam tikri faktai iš eksperto E. L. atliktų darbų vertės skaičiavimo Nr. 2018-0212-1. Prašyme nepateikta jokia teisės aktų ar teismų praktikos analizė, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog šis prašymas pareikalavo didelių laiko sąnaudų. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašymą priteisti 250 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimą prie bylos laikė nepagrįstu, todėl netenkino.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už UAB ,,Statybų procesų valdymas“ atliktą ekspertinį tyrimą (vertinimą) ir už UAB ,,Nepriklausomų vertintojų biuras“ atliktą tyrimą (vertinimą) pagrįstumą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas į UAB ,,Statybų procesų valdymas“ ir UAB ,,Nepriklausomų vertintojų biuras“ kreipėsi savo iniciatyva, teismui jokių prašymų dėl ekspertizės atlikimo nepateikė, ekspertizės atlikimo įstaigų, klausimų ekspertams, ekspertizės atlikimo kainų nei su teismu, nei su atsakovu nederino, todėl veikė savo rizika. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo 2 057 Eur išlaidų pripažinti būtinomis bylinėjimosi išlaidomis ir jas priteisti pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria nebuvo tenkinti pareiškėjo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo naudai papildomai priteisti 2 430,04 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme (373,04 EUR išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 2 057 EUR kitas būtinas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu / atliktais ekspertiniais tyrimais) ir 22,50 EUR sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias išlaidų, susijusių su vykusiu teisminiu procesu, atlyginimą, ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo, kurio naudai buvo priimtas teismo sprendimas, teises. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises, priteisdamas tik dalį teisminiame procese patirtų išlaidų.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad bylos pasirengimui advokatui turėjo pakakti vienos valandos, dėl ko vietoj prašomų 300 Eur buvo priteista 176,96 Eur suma. Pareiškėjo pasitelktas atstovas (advokatas) rengdamasis bylos nagrinėjimui turėjo analizuoti atsakovo atsiliepimo į skundą turinį, įvertinti kitos proceso šalies išdėstytus argumentus bei jų įtaką ginčo baigčiai. Tuo pačiu į bylą buvo pateiktas nemažas kiekis dokumentų (dalis techninio pobūdžio, pvz. UAB „Civitta“, UAB „Statybos procesų valdymas“, UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ ataskaitos / tyrimo aktai), kurių sudarymo aplinkybės ir išvados, turėjo būti detaliai žinomos, siekiant užtikrinti tinkamą bei kokybišką teisinių paslaugų teikimą. Minėti pasiruošimo veiksmai yra pakankamai imlus laikui procesas, todėl pareiškėjo atstovas (advokatas) 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdžiui ruošėsi tikrai ilgiau nei vieną valandą. Pasiruošimas iš viso užtruko tris valandas, tačiau pareiškėjas su atstovu sutarė, jog sąskaita šia apimtimi bus išrašyta už trumpesnį laiką nei faktiškai užtrukęs pasiruošimas.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo pozicija nepriteisiant 250 Eur išlaidų už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą. Šiuo prašymu prie bylos medžiagos buvo prašoma prijungti reikšmingus įrodymus, todėl pačiam prašymui parengti reikėjo skirti laiko. Be to, prašomi prijungti dokumentai buvo techninio pobūdžio, kurių turinį pirmiausia reikėjo analizuoti, lyginti su kitais bylos duomenimis bei reikšmingas aplinkybes koncentruotai ir aiškiai išdėstyti pačiame prašyme. Tai, kad prašyme nėra pateikta teisės aktų nuostatų ar teismų praktikos analizės nereiškia, jog tokiam dokumentui parengti nebuvo būtinos laiko sąnaudos.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už UAB ,,Statybų procesų valdymas“ ir UAB ,,Nepriklausomų vertintojų biuras“ atliktus tyrimus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo priverstas įrodinėti, kad visos Projekto investicijos buvo įsigytos už jų realias rinkos kainas, o vienintelė įrodinėjimo priemonė šią aplinkybę pagrįsti, buvo kreipimasis į atitinkamų sričių specialistus (ekspertus). Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, protingai ir rūpestingai, siekdamas įrodyti, jog atsakovas jo atžvilgiu yra priėmęs nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kas vėliau ir buvo patvirtinta teismų.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė žyminio mokesčio už pateiktą skundą. Ši aplinkybė patvirtina, jog skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.

Atsakovas atsiliepime prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog skundžiamojo nutartyje buvo netinkamai taikomos procesinės teisės normos, tačiau konkrečiai nenurodo, kokios teisės normos buvo pažeistos.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas apribojo jo teises, priteisdamas tik dalį bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susidariusią situaciją ir pagrįstai akcentavo, jog pareiškėjas veikė savo rizika, kuomet net į du skirtingus vertintojus kreipėsi prašydamas apskaičiuoti investicijų kainą.

Atsakovas pažymi, kad šioje byloje ginčas nebuvo sudėtingas, yra aiškiai suformuota teismų praktika, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, todėl atsakovas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog ginčas tarp Agentūros ir pareiškėjo nebuvo sudėtingas. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo sprendimas teismų buvo panaikintas dėl to, jog neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų. Tokiu būdu nei pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo Agentūros priimti priešingo sprendimo (pareiškėjo naudai).

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų priteista dar 123,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, teigia, jog jam ruošiantis teismo posėdžiui reikėjo įvertinti UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitą. Tačiau UAB „Civitta“ ataskaita pareiškėjui buvo pateikta kartu su ginčo sprendimu, kaip priedas, todėl pareiškėjas (jo atstovas) susipažindamas su ginčo sprendimu ir ruošdamas skundą ne tik galėjo, bet ir turėjo susipažinti su UAB „Civitta“ ataskaita. Tuo tarpu iš atskirojo skundo turinio atrodo, jog pareiškėjas su minima ataskaita susipažino tik prieš teismo posėdį. Pareiškėjas (jo atstovas) nedetalizuoja, kiek užtruko pasiruošimas bylai (susipažinimas su dokumentais), todėl nei teismas, nei Agentūra negali įvertinti šios prašomos priteisti išlaidų dalies pagrįstumo.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas priteisti 250 Eur už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą nėra pagrįstas. Pareiškėjo atstovas nepateikė jokių rengtų rašytinių paaiškinimų, o tik trečiųjų šalių skaičiavimus. Atsakovas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad nors už prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus prašoma priteisti 250 Eur suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau nelaikytina protingo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos arba išvis nepriteistos, t. y. pareiškėjas prašo papildomai priteisti 2 430,04 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme (373,04 EUR išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 2 057 EUR kitas būtinas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu / atliktais ekspertiniais tyrimais ir 22,50 EUR sumokėtą žyminį mokestį).

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Nagrinėjamu atveju patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas grindžia: UAB „Statybos procesų valdymas“ 2018 m. vasario 22 d. PVM sąskaita-faktūra; pareiškėjo banko sąskaitos išrašu apie 2018 m. sausio 16 d. atliktą mokėjimą UAB „Statybos procesų valdymas“ ir banko sąskaitos išrašu apie 2018 m. vasario 27 d. atliktą mokėjimą UAB „Statybos procesų valdymas“; UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2018 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita-faktūra; pareiškėjo banko sąskaitos išrašu apie 2018 m. gegužės 18 d. atliktą mokėjimą UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“; 2018 m. gegužės 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 1805/06; pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 636391 (III t., b. l. 190–199).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 29 d.) nustatė, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad šioje normoje iš esmės įtvirtintas reikalavimas suinteresuotai šaliai prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyti išlaidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011).

Įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pasirengimą ir atstovavimą pareiškėjui teismo posėdyje, priteisimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne visas prašomas priteisti išlaidas pareiškėjas pagrindė. Iš pareiškėjo pateikto prašymo ir jį pagrindžiančių įrodymų nėra aišku, kiek laiko advokatas sugaišo rengdamasis posėdžiui, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu ir priteista 176,96 Eur išlaidų suma, susijusia su advokato pagalba rengiantis ir atstovaujant pareiškėją 2018 m. gegužės 21 d. vykusiame teismo posėdyje. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad nors advokato pasiruošimas bylai iš viso užtruko tris valandas, tačiau pareiškėjas su atstovu sutarė, jog sąskaita šia apimtimi bus išrašyta už trumpesnį laiką nei faktiškai užtrukęs pasiruošimas, vertintina kritiškai ir nepagrindžia advokato faktiškai sugaišto laiko rengiantis teismo posėdžiui.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 250 Eur išlaidų už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į procesinio dokumentų turinį, yra neprotingo dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog už minėtą prašymą pareiškėjui apskritai nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 18 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo buvo ne tik prašoma pridėti prie bylos UAB ,,Statybų procesų valdymas“ atliktą ekspertinį tyrimą (vertinimą) ir UAB ,,Nepriklausomų vertintojų biuras“ atliktą tyrimą (vertinimą), bet ir pateiktos apibendrintos ekspertinių tyrimų išvados, susietos su ginčo dalyku (III t., b. l. 15–16). Teisėjų kolegijos nuomone, minėto prašymo parengimas pareikalavo atsakovo atstovo laiko sąnaudų, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7 ir 8.16 punktų nuostatomis pareiškėjui iš atsakovo priteistina 100 Eur išlaidų suma.

Vertindama pareiškėjo prašymo priteisti 2 057 EUR išlaidų už UAB ,,Statybų procesų valdymas“ atliktą ekspertinį tyrimą (vertinimą) ir UAB ,,Nepriklausomų vertintojų biuras“ atliktą tyrimą (vertinimą) atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 39–41 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių ginčo bylose tais atvejais, kai teismo nutartimi yra paskiriama ekspertizė, specialistui nustatoma pateikti išvadą. Nesant teismo nutarties, įpareigojančios atlikti ekspertizę ABTĮ prasme, išlaidos ekspertinių žinių turinčio asmens paslaugoms apmokėti nepatenka į ABTĮ 39 straipsnyje numatytų ekspertizės išlaidų kategoriją ir šiuo pagrindu negali būti priteisiamos. Kita vertus, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis numato, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad šis įstatymas suteikia teisę asmeniui atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, ir ne tik tas, kurios yra įvardintos ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Todėl išlaidos, patirtos dėl ekspertinio tyrimo rengimo, nesant teismo nutarties skirti ekspertizę, gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais. Kai byloje yra pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas, ir sprendžiama dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Taigi tik teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos dėl UAB ,,Statybų procesų valdymas“ eksperto E. L. 2018 m. vasario 12 d. atlikto darbų vertės skaičiavimo Nr. 2018-02-12-1 ir UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2018 m. gegužės 14 d. konsultacijos dėl galimos turto kainos Nr. 18-04-K (III t., b. l. 17–75), gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokią apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvadą lemia tai, kad ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys inter alia (be kita ko) turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio metu patenkino pareiškėjo prašymą ir pridėjo prie bylos pareiškėjo pateiktą ekspertinį tyrimą (III t., b. l. 81–84). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje savo išvadas, be kita ko, grindė UAB ,,Statybų procesų valdymas“ eksperto E. L. 2018 m. vasario 12 d. atliktu darbų vertės skaičiavimu Nr. 2018-02-12-1 ir UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2018 m. gegužės 14 d. konsultacija dėl galimos turto kainos Nr. 18-04-K. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pasinaudodamas ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdamas įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pateikė atliktus ekspertinius tyrimus, kuriais, be kita ko, buvo remtasi motyvuojant apeliacinės instancijos teismo nutartį šioje byloje, daro išvadą, kad išlaidos, patirtos dėl ekspertinių tyrimų rengimo, gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir atlygintos ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas pareiškėjas patyrė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos, nesant įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog šios išlaidos yra neproporcingai didelės, teisėjų kolegija nurodo, kad šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 22,50 EUR sumokėtą žyminį mokestį. Pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo pirmosios instancijos teismui dėl žyminio mokesčio priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisako (ABTĮ 151 str., 134 str. 6 d.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį ir priteisiant pareiškėjui ir atsakovo iš viso 3 033,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. D. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos iš viso 3 033,96 Eur (tris tūkstančius trisdešimt tris eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.