- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 2YT-1971-819/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28287-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. D., R. R., T. R., A. D. Institucija
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- Atsigręžk į vaikus
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ (duomenys neskelbtini)) atstovei J. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujančios nepilnametes D. A. D. ir E. D., pareiškimą dėl praleisto palikimui priimti termino atstatymo ir palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. D., R. R., T. R., A. D. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atstatyti pareiškėjos globojamoms nepilnametėms D. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. J. palikimui priimti ir leisti priimti arba atsisakyti palikimo nepilnamečių globotinių vardu.
Paaiškina, kad D. A. D. ir E. D. gyvena VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 21 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametėms nustatyta laikinoji globa (rūpyba) VšĮ (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių motina A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametės kaip mirusios A. J. dukros paveldi pagal įstatymą jos palikimą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą jos palikimo nepriėmė, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo paskirta jų globėja (rūpintoja), taip pat neturėjo informacijos apie jos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas nepilnamečių vardu (ne)priimti A. J. palikimą, o klausimą dėl palikimo (ne)atsisakymo priimti spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VMI 2021 m. liepos 21 d. gavo antstolio D. Š. raštą, kuriuo VMI buvo informuota apie A. J. mirtį, areštuotas ir antstolio D. Š. depozitinėje sąskaitoje saugomas velionės lėšas 469,77 Eur sumoje bei tai, kad Testamentų registro duomenimis skolininkės įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Antstolis prašė išspręsti klausimą dėl skolininkės turto perėjimo valstybei. VMI renkant informaciją paveldėjimo procedūrai inicijuoti buvo nustatyta, kad A. J. turėjo nepilnamečius vaikus ir yra neišspręstas palikimo ne(priėmimo) klausimas, todėl VMI 2021 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių prašydama kreiptis teismą, padedant įgyvendinti nepilnamečių teises tvarkant mirusios mamos palikimą. VMI duomenimis, A. J. palikimą sudaro 0,01 Eur, esantys Swedbank AB sąskaitoje, ir 469,77 Eur, esantys antstolio D. Š. depozitinėje sąskaitoje. A. J. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos D. Š. ir G. B. kontorose, tiksli įsipareigojimu suma VMI nežinoma.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti, rėmėsi prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai pažymėjo, kad surinkti duomenys, pareiškėjos manymu, sudaro pagrindą išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vardu.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jie informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu A. J. buvo išsituokusi, buvo susilaukusi šešių vaikų: R. R., gim. (duomenys neskelbtini), T. R., gim. (duomenys neskelbtini), E. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties liko šis jos turtas: 0,01 Eur, esantys AB „Swedbank“ sąskaitoje, ir 469,77 Eur, esantys antstolio D. Š. depozitinėje sąskaitoje. Duomenų apie jai priklausiusį nekilnojamąjį, registruotiną kilnojamąjį turtą byloje nėra. Testamentų registro duomenimis A. J. testamento nebuvo sudariusi, jos palikimas nepriimtas. Tą patvirtina ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. S. 2021 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. S-192, kuriame nurodyta, kad mirus A. J. Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta, jokie asmenys dėl jos palikimo priėmimo ar paveldėjimo bylos užvedimo iki 2021 m. lapkričio 12 d. į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą nesikreipė. Iš šio rašto, taip pat Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad mirties momentu A. J. taip pat turėjo skolų. Vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/03869, kurioje vykdomas Kauno m. 16-ojo notaro biuro vykdomasis įrašas Nr. RK-4809, išduotas 2017 m. rugpjūčio 28 d., dėl 536,25 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. J. UAB „GelvoraSergel“ naudai, A. J. skola yra 67,89 Eur, 6 procentų metinės palūkanos iki 2021 m. gegužės 11 d. – 14,04 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/04736, kurioje vykdomas Kauno m. 16-ojo notaro biuro vykdomasis įrašas Nr. RK-6048, išduotas 2017 m. spalio 27 d., dėl 970,39 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. J. UAB „GelvoraSergel“ naudai, - skola 918,12 Eur, 6 procentų metinės palūkanos iki 2021 m. gegužės 11 d. – 49,60 Eur, vykdymo išlaidos antstoliui – 167,15 Eur. Be to, pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis antstolis G. B. nuo 2010 m. vasario 23 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0040/10/00742 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-27815-803/2009 dėl skolos iš A. J. išieškojimo UAB „Intrum Lietuva“ naudai, kurioje išieškotina suma pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis siekia 668,84 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti (arba jo atsisakyti) atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Be to, teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nagrinėjamoje byloje nepilnamečių vaikų vardu pareiškimą teikia globėja – pareiškėja VšĮ (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ši įstaiga nepilnamečių globėja tapo tik po A. J. mirties, apie jos palikimą tuo metu jokių duomenų neturėjo.
Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog E. D. ir D. A. D. yra nepilnametės ir dėl to negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turi pareigą atstovauti ir įgyvendinti jų atstovai (CK 5.56 straipsnis). Nepilnametės E. D. ir D. A. D. turi tėvą A. D., tačiau duomenų, kad jis faktiškai būtų įgyvendinęs tėvo valdžią nepilnamečių atžvilgiu po A. J. mirties, byloje nėra. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl neterminuoto A. D. kaip tėvo valdžios šių nepilnamečių atžvilgiu apribojimo (Nr. e2-2320-1040/2022, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 21 d. įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad nepilnamečių E. D. ir D. A. D. laikinoji globa buvo nustatyta, o pareiškėja jų globėja buvo paskirta tik nuo 2021 m. birželio 21 d. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu pareiškėja turėjo duomenis apie A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Iš byloje surinktų duomenų, VMI paaiškinimų nustatyta, kad tokią informaciją pareiškėja gavo iš Skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu ir iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu, kuriems VMI 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu pranešė apie po mirties likusias A. J. priklausančias pinigines lėšas. Šios aplinkybės bei nagrinėjamo prašymo pateikimas teismui 2021 m. spalio 18 d. patvirtina, kad pareiškėja, atstovaudamas nepilnametes, tik sužinojusi apie jų motinos A. J. palikimą ir siekdama tinkamai įgyvendinti nepilnamečių teisę į palikimą (palikimo atsisakymą), elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo. Todėl pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta svarbiomis termino priimti ar atsisakyti priimti palikimą po A. J. mirties praleidimo priežastimis bei šį terminą atnaujina (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnis, CPK 578 straipsnis).
Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Byloje nustatyta, kad palikėjos A. J. palikimą sudaro 469,78 Eur (0,01 Eur + 469,77 Eur) dydžio piniginės lėšos, o skoliniai įsipareigojimai šią sumą ženkliai viršija, t. y. vien skola vykdomosiose bylose Nr. 0178/17/03869, 0178/17/04736, neskaičiuojant palūkanų, vykdymo išlaidų, siekia 986,01 Eur. Taigi, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas – skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas šiuo atveju neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų (nepilnamečiai vaikai, atstovaujami pareiškėjos, turėtų padengti susidariusius įsiskolinimus, patirtų kitų papildomų išlaidų ir pan.), todėl pareiškėjai išduotinas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių E. D. ir D. A. D. vardu po jų motinos A. J. mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujančiai D. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti ar atsisakyti priimti jos atstovaujamų nepilnamečių D. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po palikėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Išduoti pareiškėjai viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujančiai D. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą nepilnamečių D. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.