Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „L.“, R. C., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Iš pateiktos vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas 2022 m. sausio 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas Nr. (23.31-08) 467-8113 dėl 4 497,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės. Atliekant vykdymo veiksmus 2022 m. balandžio 19 d. priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-34-11540, kuris skolininkės vadovui įteiktas asmeniškai 2022 m. balandžio 22 d. 2022 m. gegužės 10 d. į antstolio kontorą buvo atvykęs skolininkės vadovas, bendravo su antstoliu ir susipažino su vykdomąja byla. Vykdomosios bylos duomenimis antstolio patvarkymai nėra įvykdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimų nevykdo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 1 dalimi numatytą baudą teismas skiria juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) duomenimis, skolininkės vadovas yra R. C., todėl būtent šis fizinis asmuo turi įstatyminę pareigą vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkės vadovas antstolio įpareigojimų pateikti antstoliui informaciją apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, apie trečiųjų asmenų įsiskolinimus įstaigai neįvykdė. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkės vadovas patvarkymų negalėjo įvykdyti dėl svarbių priežasčių. Byloje objektyvių, svarbių trukdančių skolininkės vadovui įvykdyti antstolio patvarkymus taip pat nenustatyta. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į vykdymo proceso bendruosius principus, antstolio reikalavimų privalomumo tikslus ir paskirtį vykdymo procese, daro išvadą, kad skolininkės vadovo elgesys prieštarauja CPK 585 straipsnio nuostatoms dėl antstolio reikalavimų vykdyti sprendimus, privalomumo visiems asmenims, apsunkina vykdymo procesą, pažeidžia išieškotojų teises, todėl antstolio prašymas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: viena vertus, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už jau įvykdytus proceso pažeidimus ( CPK 585 straipsnio 2 dalis, 645 straipsnio 3 dalis), kita vertus, tai yra skatinančio pobūdžio procesinė teisinė priemonė, skiriama siekiant paraginti asmenį įvykdyti antstolio reikalavimus. Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą, todėl teismo sprendimą vykdančiam antstoliui, valstybei, išieškotojui, teisiškai svarbus pats baudos skyrimo faktas, o ne jos dydis. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolio reikalavimai yra neįvykdyti iki šiol, be to vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kaip skolininkės vadovui apie vykdomąją bylą yra žinoma, antstolio patvarkymas įteiktas, todėl jam buvo žinomos ir reikalavimo neįvykdymo teisinės pasekmės. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į vykdymo proceso bendruosius principus, antstolio reikalavimų privalomumo tikslus ir paskirtį vykdymo procese, daro išvadą, kad skolininkės vadovo elgesys prieštarauja CPK 585 straipsnio nuostatoms dėl antstolio reikalavimų vykdyti sprendimus privalomumo visiems asmenims, apsunkina vykdymo procesą, pažeidžia išieškotojo teises, todėl antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo pagrįstas ir tenkinamas (CPK 645 straipsnis, 585 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus baudos dydžio, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių antstolio reikalavimai neįvykdyti, kelintą kartą nevykdomas reikalavimas, asmens, kuriam skiriama bauda, turtinę padėtį, remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-859-613/2016). Teismas pažymi, kad baudų, skiriamų vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-479-544/2016). Pažymėtina, kad nustatant skirtinos baudos dydį svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į reikalavimo nevykdymo terminą, į išieškomos sumos dydį (4 497,37 Eur skola), bendrą ekonominę finansinę aplinką Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis skolininkės vadovas iki šiol nėra baustas už antstolio reikalavimų nevykdymą, vienkartinės baudos skyrimas skolininkės vadovui vykdyti antstolio reikalavimus nepaskatins, o maksimalios baudos (300 Eur už kiekvieną dieną) skyrimas, teismo vertinimu, būtų neproporcingai didelis. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, skolininkės vadovui skiriama 5 Eur bauda už kiekvieną 2022 m. balandžio 19 d. patvarkymo Nr. S-22-34-11540, nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 19 d.) iki antstolio reikalavimų įvykdymo (CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio bauda neprieštarauja suformuotai teismų praktikai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio įtvirtintiems principams bei yra pakankama paskatinti suinteresuotą asmenį vykdyti antstolio patvarkymus.

Bauda išieškoma iš asmeninių skolininkės vadovo lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis). Išaiškinama, kad baudos skyrimas neatleidžia asmens nuo pareigos vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?291 straipsniais, 593 straipsniu, 616 straipsniu,

nutaria:

antstolio S. U. prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną 2022 m. balandžio 19 d. patvarkymo Nr. S-22-34-11540 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos 2020 m. gegužės 19 d. iki antstolio reikalavimų įvykdymo.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.

Mokėjimo kvitą pateikti į bylą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.