Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Tolvaišienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui K. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. K. su K. G. turi vieną nepilnametę dukrą T. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo nuspręsta, jog atsakovas K. G. yra T. V. tėvas, taip pat iš K. G. priteistas išlaikymas dukrai T. V. periodinėmis 300 litų dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki jai sueis pilnametystė. Priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirta jos motina L. V. (dabartinė pavardė K.). Antstolės Santos Selezniovienės kontoroje vykdomojo rašto pagrindu nuo 2015 m. liepos 9 d. yra vykdomas išlaikymo iš atsakovo K. G. išieškojimas. Antstolių duomenų bazės išrašo duomenimis minėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotina suma yra 16952,78 Eur.

5. Byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškovės prašymas neterminuotai riboti atsakovo valdžią nepilnametės T. V. atžvilgiu neprieštarauja vaiko interesams. Skyrius nurodė, jog iš turimos informacijos, vaiko tėvas savo pareigų nepilnametės T. V. atžvilgiu nevykdo: išlaikymo vaikui neteikė ir šiuo metu neteikia, vaiku nesidomi, juo nesirūpina, su vaiku nebendrauja. Nevykdydamas savo, kaip tėvo pareigų, t. y. piktnaudžiaudamas savo valdžia atsakovas iš esmės pažeidžia vaiko interesus daro žalą vaiko vystymuisi, vaiko situacijai. Be to, iš turimų duomenų akivaizdu, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir auklėjimo. Išvadoje taip pat nurodyta, jog socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, ieškovės šeima laikotarpiu nuo 2014-01-27 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Atvejo vadyba ieškovės šeimai taikyta nuo 2018 m. lapkričio 26 d. ir taikoma iki šiol. Nepilnametės T. V. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai 2019-08-28, 2020-09-26, 2021-02-18, 2021-05-02, 2022-08-01, 2023-01-29, 2024-06-11 ir 2024-06-25. Dauguma nurodytų vaiko teisių pažeidimų nustatyta dėl vaiko motinai fiksuoto neblaivumo. SPIS sistemoje duomenų apie atsakovui inicijuotą ir vykdytą atvejo vadybą nėra. Administracinė atsakomybė vaiko tėvui dėl vaiko tiesių pažeidimų, tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra taikyta.

6. 2025 m. birželio 13 d. Skyriaus parengtame Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog T. V. jaučiasi saugi gyvendama su mama. Paaiškino, kad su savo tėvu nebendrauja, jį paskutinį kartą matė kai jai buvo maždaug 4 metai. Teigė, kad jai gal ir būtų įdomu jį pamatyti, tačiau bendrauti su juo nenorėtų. Vaikas teigė, kad tėvas jos nesveikina nei su gimtadieniu, nei kitomis progomis, nesidomi jos mokymusi.

7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas K. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Bausmę atlieka nuo 2023 m. kovo 15 d., bausmės atlikimo terminas – 2026 m. kovo 14 d. Taip pat iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų nustatyta, jog atsakovas ir anksčiau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, kurias atliko laikotarpiais: nuo 2013-02-12 iki 2013-02-28; nuo 2017-04-25 iki 2017-06-22; nuo 2018-09-06 iki 2020-02-05; nuo 2020-09-15 iki 2020-12-21.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

9. Vaiko teisė į šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai pripažįstamų vaiko teisių. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

10. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

11. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Taigi, turi egzistuoti kitos aplinkybės, pagrindžiančios tokios griežtos priemonės būtinumą, pavyzdžiui, šeimoje vaiko patiriamos psichinės, fizinės sveikatos problemos, mokymosi sutrikimai, emociniai sutrikimai dėl tėvų piktnaudžiaujančio elgesio ar seksualinės prievartos, tėvų psichinė būklė, kelianti nerimą, ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios ribojimas nustatomas konkrečiam laikui, turint pagrindą tikėtis, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią. Esminis kriterijus, kuriuo remiantis yra sprendžiama laikinai ar neterminuotai riboti tėvų valdžią – tai tikimybė, kad tėvai pakeis savo elgesį ir jiems bus saugu grąžinti vaiką. Šią tikimybę galima objektyviai nustatyti įvertinant pokytį tėvų elgesyje bei gyvenimo būde.

12. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

14. Ieškovė pagrindu neterminuotai riboti atsakovo K. G. tėvo valdžią nurodo tai, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra, neteikia jai išlaikymo, piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ir nėra duomenų, kad jo elgesys gali pasikeisti.

15. Visų pirma pažymėtina, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog ne tik atsakovas, tačiau ir ieškovė pasižymi elgesiu, kuris nedera su teigiamu tėvų pavyzdžiu savo vaikams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės šeimai nuo 2018-11-26 buvo vykdoma atvejo vadyba. Ketvirtą kartą atvejo vadyba inicijuota 2024-06-14 ir vykdoma iki šiol, ieškovės šeimai skirtos socialinės paslaugos. Atvejo vadybos laikotarpiu ieškovei buvo siūloma spręsti alkoholio vartojimo problemą, stiprinti emocinę sveikatą, bendradarbiauti su specialistais, teikiančiais pagalbą bei stiprinti tėvystės įgūdžius. Beje, šio sprendimo 5 pastraipoje išvardintų vaiko teisių pažeidimų atvejų skaičius leidžia daryti išvadą, kad ne tik atsakovui, bet ir ieškovei kyla sunkumų suvokti savo pareigas vaikui ir atsakomybę už savo nederamą elgesį. Pastebėtina, kad pastaruoju metų būtent ieškovės elgesys lėmė Skyriaus sprendimus konstatuoti vaiko teisių pažeidimus. Todėl ieškovės argumentai, jog atsakovas daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, vertintinas kritiškai. Šiuo atveju abu tėvai, t. y. ir mama, ir tėvas privalo itin atsakingai įvertinti savo elgesį ir jo poveikį dukters emocinei būklei.

16. Antra, byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė ir neteikia. Ši aplinkybė išties gali būti vertinama kaip tėvo pareigos vaikui nevykdymas, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė negali būti vertinama formaliai, neatsižvelgiant į byloje esančius duomenis. Teismas šiame kontekste pastebi, jog ieškovė neginčijo atsakovo teisme nurodytos aplinkybės, jog po 2012 metų teismo sprendimo, kuomet buvo nustatyta atsakovo tėvystė bei iš jo priteistas dukrai išlaikymas, atsakovas dar kurį laiką gyveno kartu su ieškove bei dukra bei jas abi išlaikė. Tik nutrūkus šalių tarpusavio santykiams atsakovas dukters nebeišlaikė. Teisme atsakovas išsakė kategorišką nuomonę, kad žinodamas ieškovės praeitį neduos pinigų dukters išlaikymui jos motinai (ieškovei), tačiau nurodė, jog jei dukra turėtų savo vardu atidarytą sąskaitą jis pagal galimybes galėtų pats dukrai pervesti pinigų. Išlaikymą atsakovas norėtų teikti asmeniškai pačiai dukrai. Paaiškino, jog turi kitą 4 metų dukrą G., kuria tinkamai rūpinasi ir ją išlaiko, į pastarosios vardu atidarytą sąskaitą jo prašymu jo mama perveda pinigų. Atsakovas taip pat tvirtino, jog tik išėjęs iš kalėjimo nuvyks pas T. ir jai asmeniškai atiduos jo gautą pašalpą. Taigi iš esmės atsakovas neneigia savo kaip tėvo pareigos išlaikyti dukrą, tačiau šiuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę jis nedirba, pajamų neturi.

18. Ketvirta, atsakovas tvirtino, jog kita savo mažamete dukterimi rūpinasi tinkamai, jo artimųjų pagalba ją išlaiko, kasdien su ja bendrauja telefonu. Be to, nurodė, jog kalėjime yra išklausęs visus įmanomus kursus. Tačiau pažymėtina, jog į bylą tai pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Priešingai, byloje esantys duomenys iš antstolių duomenų bazės rodo, jog atsakovas neteikia išlaikymo ir kitai savo dukrai, nes antstolė Rima Adomaitienė vykdo išlaikymo išieškojimą iš atsakovo kitos jo dukters naudai.

19. Penkta, ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, jog dukros auklėjimo, ugdymo, sveikatos klausimais atsakovas su ja asmeniškai nebendraudavo. Tuo tarpu atsakovas tvirtino, kad kai būdavo laisvėje jis parašydavo ieškovei, paklausdavo kaip T. sekasi. Tačiau pastebėtina, kad teisme ieškovė patvirtino aplinkybę, jog kai atsakovas telefonu bendraudavo su dukra tai jos pačios paklausdavo kaip jai sekasi mokslai, kaip sveikata. Taipogi atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė pripažino, kad nerodė jokios iniciatyvos siekiant paraginti atsakovą labiau įsitraukti į dukters gyvenimą, skatinti glaudesnį jo bendravimą su dukra ir pan. Ieškovė teigė nežinojusi atsakovo buvimo vietos, neturėjusi jo telefono numerio.

20. Šešta, teismas nustatė, kad atsakovas yra ne vieną kartą teistas, veda asocialių, amoralų bei visuomenei pavojingą gyvenimo būdą. Tarp atsakovo padarytų nusikalstamų veiksmų yra ir smurtavimas artimojoje aplinkoje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie smurto panaudojimo atvejus vaikų atžvilgiu. Administracinė atsakomybė atsakovui dėl vaiko teisių pažeidimų, tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra taikyta, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad atsakovas linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus.

21. Septinta, svarbu įvertinti ir tai, jog atsakovo elgesys, ieškovei kreipųsis į teismą ėmė keistis į gerąją pusę. Kaip nurodė pats atsakovas, tik gavęs ieškinį ir iš jo sužinojęs dukters gyvenamosios vietos adresą, iš karto parašė dukrai laišką. Prie jo pridėjo ir dovanėlę: šventojo paveiksliuką bei apyrankę. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir ieškovė. Pastaroji nurodė, jog šiuo metu dukra pradėjo atsakovui atrašyti į laišką. Be to, paklausta apie dukters poziciją dėl tolimesnio bendravimo su tėvu, ieškovė nurodė, jog dukra išreiškė norą bendrauti su tėčiu. Atsakovas teisme tvirtino dėsiantis visas pastangas bendrauti su dukra, o išėjęs į laisvę iš karto vyksiantis jos aplankyti.

22. CK 3.183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Teismas atkreipia dėmesį, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu. Be to, minėta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina. Todėl turi egzistuoti aplinkybės, pagrindžiančios tokios griežtos priemonės būtinumą. Teismas sutinka, kad atsakovas tinkamai nesirūpino dukra, nusišalino nuo tėvo pareigų vykdymo, dukrai išlaikymo neteikė ir neteikia bei galėtų dėti daugiau pastangų siekiant palaikyti ryšį su dukra, su ja bendrauti, tačiau šiuo metu atsakovas sutinka mokėti išlaikymą asmeniškai dukrai, sužinojęs dukters gyvenamosios vietos adresą deda pastangas, kiek leidžia įkalinimo sąlygos, palaikyti ryšį su vaiku, 2026 m. kovo mėnesį išėjęs iš įkalinimo įstaigos ketina aplankyti dukrą, rodo iniciatyvą ir siekį aktyviau ir glaudžiau su ja bendrauti. Ir nors atsakovo galimybės rūpintis ir bendrauti su dukra yra apribotos dėl jo paties kaltės, dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių, nesant tam objektyvių aplinkybių, tačiau faktas, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti objektyvus pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Pažymėtina, jog atsakovas po pusmečio baigs atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taipogi byloje nėra duomenų, jog atsakovas, grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, nesugebėtų tinkamai bendrauti ar pasirūpinti savo dukra dėl įgūdžių neturėjimo. Priešingai, netgi ieškovė patvirtino, jog atsakovas būdamas laisvėje skambindavo dukrai ir su ja bendraudavo, o tai leidžia daryti prielaidą, jog ir šį kartą atsakovas vėl atnaujins bendravimą su dukra, o žinodamas jos adresą, netgi ją lankys, ką ir nurodė teismo posėdžio metu.

23. Teismas sprendžia, jog neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, ir kad jo požiūris į vaiką nesikeis. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės teismui sudaro pagrindą tikėtis, jog artimiausiu metu atsakovo elgesys gali pasikeisti, nes yra požymių, jog jo elgesys yra nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius. Posėdžio metu ieškovė neatmetė galimybės, jog atsakovo elgesys dukters atžvilgiu gali pasikeisti. Skyriaus atstovė taipogi įžvelgė tam tikrus teigiamus atsakovo elgesio pokyčius, rodomas pastangas bendrauti su dukra. Atsakovas tvirtino prašęs ieškovės dukters asmeninio telefono numerio, dukters nuotraukos, tačiau ieškovė nedavusi. Ir nors minėta aplinkybė teisme nebuvo patvirtinta, teismo nuomone, galbūt ir pati ieškovė siekdama užtikrinti geriausius dukters interesus galėtų pasistengti ir labiau prisidėti prie dukters ir atsakovo artimesnio ryšio palaikymo. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovas buvo aktyvus bylos nagrinėjimo metu, teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Taigi atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtina, kad jam dukra yra svarbi ir jam rūpi kaip toliau klostysis jo bendravimas su dukra ir kokios bus to pasekmės. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog esama atsakovo padėtis gali pasikeisti.

24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis vaiko interesų prioriteto principu, siekiant motyvuoti atsakovą ir suteikti atsakovui galimybę įgyvendinti jam keliamus reikalavimus ir pasiekti ilgalaikių pokyčių, atsakovo tėvo valdžia dukrai ribotina terminuotai, pagrįstai tikintis, kad atsakovas teiks vaikui išlaikymą bei pradės tinkamai vykdyti ir kitas kaip tėvo pareigas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies – atsakovo K. G. tėvo valdžia nepilnametei dukrai T. V. ribotina laikinai.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad, taikant CK 3.180 straipsnio 3 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju tėvo valdžia atsakovui yra apribota laikinai (ne neterminuotai), t. y. iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, todėl atsakovas iš tiesų ir realiomis priemonėmis siekdamas nurodytų tikslų, turi galimybę atkurti ryšį su vaiku, pradėti atlikti savo pareigas dukrai, imtis ja rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą ir aplinką. Tuo tarpu tai, kaip atsakovas tą sieks įgyvendinti, yra nulemta jo paties noro imtis iniciatyvos ir realių pastangų.

27. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.).

28. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, jog šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 4 d. sprendime Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-01758 nurodyta, jog valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei yra 100 procentų. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog teikiant ieškovei teisinę pagalbą buvo patirtos 275 Eur išlaidos. Bylos duomenimis, atsakovui taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 1 d. sprendime Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-05732, nurodyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų. Byloje pateikta 2025 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. APD-2025-08948, kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju patirtų antrinės teisinės pagalbos atsakovui K. G. išlaidų suma yra 303,24 Eur.

32. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

33. Nagrinėjamu atveju abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į vaiką dukrą T. V., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.