Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Aidai Pogojienei, nukentėjusiajai R. B., kaltinamajam V. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyv. vieta Mažeikių rajono sav., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. C. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. gegužės 30 d. apie 12 valandą, buto patalpose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,15 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine R. B., tyčia, metė stiklinę į lovoje gulinčią nukentėjusiąją R. B. ir pataikė į kaktą, taip padarė pjautines žaizdas kaktoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. C. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, kaip nurodyta kaltinime 2025 m. gegužės 30 d., tai buvo apie 12 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), abu su sugyventine R. B. buvo neblaivūs ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. metė į jį stiklinę bei jam pataikė į krūtinę. Tada jis paėmęs stiklinę metė atgal į R. B. pusę. Tyčia niekur nesitaikė, tačiau pataikė R. į galvą. R. pradėjo bėgti kraujas, todėl jis iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Labai gailisi taip pasielgęs, atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė. Nukentėjusioji jam atleido. Visiškai pripažįsta civilinį ieškinį. Prašo bylą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvokos yra apibrėžtos BK 141 straipsnio 2 dalyje ir BPK 38 straipsnyje, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė V. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnį.

BK 38 straipsnis 1 dalis numato, jog asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konkrečiu atveju V. C. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja R. B., anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs, tačiau nėra atlyginęs Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą 127,06 Eur žalą už nukentėjusiajai R. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, bei nesusitarė dėl šios žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog V. C. neatitinka visų būtinųjų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomas BK 38 straipsnis.

Dėl bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

V. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios bei su ja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas neblaivus ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, nes kaltinamajam nustatytas sunkus, net 3,15 promilių girtumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. C. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. V. C. nusikalto būdamas anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 102-105), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (b. l. 107-108), nedirbantis (b. l. 110-111), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 113), išsituokęs, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilanko ir nesigydo, tačiau 2010 m. balandžio 13 d. pirmą kartą konsultuotas. Dgn.: (duomenys neskelbtini) (b. l. 101).

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi bei susitaikė su nukentėjusiąja, ji jam atleido, jis šiuo metu nedirbantis bei registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad V. C. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. viešuosius darbus, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, įpareigojant neatlygintai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. C. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas V. C. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. gegužės 30 d. 16.07 val. (b. l. 134-136) iki 2025 m. birželio 1 d. 12.30 val. (b. l. 138-139), dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant devynioms viešųjų darbų valandoms, ir laikytina, jog jis yra atlikęs aštuoniolika valandų viešųjų darbų bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. C. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jog sužalojo kitą asmenį panaudodamas smurtinius veiksmus, jo asmenybę, mano, kad tikslinga šiuo atveju paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. C. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu.

Išaiškintina kaltinamajam viešųjų darbų bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal susiformavusią teismų praktiką teritorinių ligonių kasų civiliniai ieškiniai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam asmeniui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nagrinėjami baudžiamosiose bylose ir priteisiami iš kaltininkų, motyvuojant tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2010, 2K-146-511/2016 ir kitos, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-518/2017).

2025 m. liepos 11 d. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį Nr. 40687, kuriuo prašė priteisti iš atsakingų asmenų 127,06 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už R. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 80-82).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog turtinė žala civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo V. C. veiksmų nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu. Dėl R. B. padarytų sužalojimų VšĮ Regioninei Mažeikių ligoninei civilinis ieškovas sumokėjo už suteiktas nukentėjusiajai medicinines paslaugas, kurios atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, t. y. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 76), todėl pareikštas 127,06 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukės (stiklinės), kurios 2025 m. liepos 25 d. nutarimu perduotos saugojimui į daiktų saugyklą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui; 1 vnt. CD su policijos pareigūnų „Kūno“ kamerų garso ir vaizdo įrašais bei BPC skambučio garso įrašu, kuris yra voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. C. skirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į V. C. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. gegužės 30 d. 16.07 val. iki 2025 m. birželio 1 d. 12.30 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant devynioms valandoms viešųjų darbų bausmės, ir laikyti, jog V. C. yra atlikęs 18 (aštuoniolika) valandų viešųjų darbų bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu V. C. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią V. C. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti V. C. kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti V. C., jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti V. C., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. C. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. C. 127,06 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 6 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.

- stiklo šukes (stiklinės), kurios perduotos saugojimui į daiktų saugyklą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, sunaikinti, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui;

- 1 (vieną) CD su pareigūnų „Kūno“ kamerų vaizdo ir garso įrašais ir BPC skambučio garso įrašu, kuris yra voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.