Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei „Turto bankas“, tretysis asmuo Klaipėdos rajono III-ojo notarų biuro notarė L. M., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2015-05-08, anūkas. G. R. sūnus R. R., pareiškėjo tėvas. VĮ „Registro centras“ 2017-03-13 duomenimis G. R. nuosavybės teisė įregistruota į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos r. 2017-05-04 VĮ „Registrų centras“ duomenis 2017-05-02 nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo Lietuvos Respublikos valstybė 2017-03-15 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. 2017-03-15 Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės perėjimo valstybei liudijimą į palikimą, atsiradusį po palikėjos G. R. mirties – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog preliminariai patirtų išlaidų suma, susijusios dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 229,93 Eur (be PVM).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 2 p.) ir siekia paveldėti po jo močiutės mirties atsiradusį turtą, kurio jo tėvas, būdamas pirmos eilės įpėdinis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepriėmė. 2017-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi, pareiškėjui M. R. atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2015-05-08, priimti.

Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Toks aiškinimas grindžiamas nuostata, suponuota termino palikimui priimti pratęsimo teismo tvarka teisinės reikšmės vertinimo - termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, jog toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Ieškovui 2017-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po G. R., mirusios 2015-05-08, priimti.

Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnyje įtvirtina, jog teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškiant ieškinį turi būti įgyvendinama per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai įpėdinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas apie tai, kad palikimą, atsiradusį po močiutės mirties, niekas nepriėmė, sužinojo 2016 metų gruodžio mėnesį. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Šiuo atveju, vadovaujantis 2017-10-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimta nutartimi (teismui pratęsus terminą ieškovui priimti atsiradusį palikimą) ieškovas yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ( t. v. 2017-05-18) ir iš jų nebuvo pasitraukęs.

Ieškovas yra palikėjos įstatyminis antros eilės įpėdinis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdiniai turintys teisę į palikimą – ieškovas. Ieškovas savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jam tenkantį palikimą nėra įgyvendinęs. Jeigu ieškovas būtų priėmęs palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikę palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovui nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą laikytinas pagrįstu, todėl 2017-03-15 Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės L. M. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikimą, atsiradusį po G. R. mirties, notarinio registro Nr. LM-707 pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 str., 5.50 str. 1 d., 5.57 str.).

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas šioje byloje sumokėjo 174,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra valstybės įmonė, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, ieškovui jo sumokėta žyminio mokesčio dalis iš atsakovo nepriteistina (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 87 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2017-03-15 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. LM-707, į palikimą, atsiradusį, po G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.