Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1963-264/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-03Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundas2014-08-21Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-09-15Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
2S-1963-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18900-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
N. G.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1963-264/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18900-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1736-955/2014 pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui R. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 700 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-05-26 iki 2013-11-12 po 700 Lt kiekvieną mėnesį, viso 3 850 Lt; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kuri nurodyta priešieškinyje; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatė 3 mėnesių laikiną atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, kuri esant psichologų rekomendacijoms gali būti pratęsta dar 3 mėnesiams, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą. Per šį laikotarpį R. K. ir L. K. bendrauja tokia tvarka:

Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, ne anksčiau kaip nuo 17.00 val. R. K. bendrauja su dukra L. K. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“ 1 valandą dalyvaujant psichologui. Už konsultacijas abu tėvai moka lygiomis dalimis. Tėvo ir vaiko susitikimuose mama N. G. nedalyvauja. Atsižvelgiant į psichologo patarimus ir konsultacijas, tėvo ir dukters bendravime dalyvauja ir N. G.. Motina įpareigojama nustatytu laiku pristatyti dukrą Lukreciją į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“;L. K. sutikus ir/ar psichologui rekomendavus, kas antrą mėnesio sekmadienį R. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir 19.00 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą;Motina N. G. įpareigojama sudaryti sąlygas dukrai (duomenys neskelbtini) naudotis telefonu, kitomis komunikacijos priemonėms, bendrauti su tėvu.

Po pereinamojo laikotarpio:

Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį R. K. 17.00 val. pasiima dukrą (duomenys neskelbtini) iš ugdymo įstaigos ar kitos jos buvimo vietos ir 20.00 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Tėvo ir vaiko susitikimuose, motina, specialistai nedalyvauja;Kas antrą mėnesio sekmadienį R. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir 19.00 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą.

Šalies argumentai

2014 m. gegužės 14 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2014 m. gegužės 2 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią liepos ir rugpjūčio mėnesio bendravimo su atsakovu tvarką:

liepos ir rugpjūčio mėnesiais dukra praleidžia pas senelius (duomenys neskelbtini) ir dukrai sutikus/ar psichologui rekomendavus atsakovo atostogų metu, t. y. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 9 d. praleidžia kartu, pasiimant dukrą iš (duomenys neskelbtini);seneliai, t. y. J. G. ir E. G. sudaro sąlygas L. K. bendrauti su tėvu telefonu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies – laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki rugpjūčio 14 d. sustabdė 2014 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytos pereinamojo laikotarpio laikinos atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos punktus dėl bendravimo antradieniais, ketvirtadieniais ir kas antrą sekmadienį, tačiau paliko toliau galioti punktą, kuriuo motina įpareigojama sudaryti sąlygas dukrai Lukrecijai naudotis telefonu, kitomis komunikacijos priemonėms, bendrauti su tėvu.

Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas pilna apimtimi negali būti tenkinamas, kadangi tokiu būdu būtų pažeisti tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesai. Byloje reikalavimo dėl nepilnametės L. K. bendravimo su seneliais nėra, nei J. G., nei E. G. nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad J. G. ir E. G. negali būti įpareigoti sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu telefonu, nes nėra proceso dalyviai ir, kad jiems nevykdant įpareigojimo, jis neturėtų galimybės bendrauti su dukra. Teismas nurodė, jog negali nustatyti, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais L. K. praleidžia pas senelius (duomenys neskelbtini) taip pat negali nustatyti, kad J. G. ir E. G. sudaro sąlygas L. K. bendrauti su tėvu telefonu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nustačius prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumą, galimas ne laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas dviejų mėnesių laikotarpiui nustatant, kad vaikas du mėnesius praleidžia su seneliais, o jų visiškas ar dalinis sustabdymas tam tikram terminui, reiškiantis, jog tam tikru terminu būtų visiškai ar iš dalies stabdomas tėvo bendravimas su dukra, taip pat reiškiantis, kad ieškovė tuo metu galėtų savo nuožiūra ir atsakomybe spręsti, kada, kur ir su kuo bus jos nepilnametė duktė. Teismo vertinimu tai, kad liepos ir rugpjūčio mėnesį nedirba darželio grupė nėra pagrindas riboti tėvo ir dukters bendravimą, kuris, pažymėtina, ir taip yra minimalus. Teismas išsiaiškino, kad būsimiems pirmokams, t. y. baigusiems darželį vaikams, vasaros metu yra sudaromos sąlygos lankyti darželį. Darželiui nedirbant vaikai yra perkeliami į kitą darželį. Taigi, prašymo atmetimo atveju, tiek liepos, tiek rugpjūčio mėnesį šalių nepilnametė duktė nebūtų palikta be priežiūros.

Teismo vertinimu, tenkinus ieškovės prašymą ir dviejų mėnesių laikotarpiui nutraukus tėvo ir dukters susitikimus bei teikiamą psichologinę pagalbą, gali būti padaryta nepataisoma žala. Teismo nuomone, dviejų mėnesių terminas per ilgas. Teismas sutiko, kad vaikui reikalingos atostogos, juolab, kad vaikas niekada vasaros metu į darželį nėjo, kad jam būtina pabūti pas senelius, kitus giminaičius, išvažiuoti prie jūros ir pan. Pagal šiuo metu nustatytą laikinąją bendravimo tvarką tai padaryti pakankamai sudėtinga, kadangi vaikas du kartus per savaitę turi būti pristatytas į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“. Teismas sutiko su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išsakyta nuomone, jog reikėtų sudaryti sąlygas vaikui paatostogauti išlaikant jau susiformavusią tradiciją, kad nebūtų dar didesnio tėvo atstūmimo efekto. Teismas vertino, kad nesudarius sąlygų vaikui paatostogauti gali būti pasiektas visiškai priešingas efektas nei tikimasi, t. y. kaip ir nurodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, vaikui vietoj artimesnio tėvo ir dukters ryšio gali atsirasti didesnis tėvo atstūmimo efektas, jei vaiką sąmoningai ar nesąmoningai pasieks žinia, jog jis paatostogauti pas senelius negali todėl, kad tėtis neleidžia. Teismo vertinimu, tikėtina, jog tėvo ir dukters tiesioginių susitikimų sustabdymas 1 mėnesiui nepadarys esminės žalos jų tarpusavio ryšio atkūrimui, o tuo pačiu bus sudarytos sąlygos ir vaikui, ir šalims vasaros metu paatostogauti.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių punktą dėl tėvo ir dukters bendravimo telefonu, kitomis komunikacijos priemonėms, paliko galioti ir atostogų metu. Tai reiškia, kad nesvarbu su kuo atostogų metu bus mergaitė ieškovė privalo užtikrinti, kad mergaitės ir tėvo bendravimui telefonu, kitomis komunikacijų priemonėmis nebūtų daroma kliūčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 65 – 69) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-31 dienos sustabdyti 2014-05-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytos pereinamojo laikotarpio laikinos atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos punktus dėl bendravimo antradieniais, ketvirtadieniais ir kas antrą sekmadienį, įpareigojant ieškovę sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu adresu (duomenys neskelbtini) ir dukrai sutikus / ar psichologui rekomendavus atsakovo atostogų metu t.y. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 9 d. praleisti kartu, pasiimant dukrą iš (duomenys neskelbtini) ir sudarant sąlygas dukrai naudotis telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis, bendrauti su tėvu. Apeliantė mano, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovo interesus, jo atostogų grafiką bei nepaisė nurodytų aplinkybių, kad dukra nepratusi lankyti darželio vasarą ir ne savo grupėje, todėl vertimas ją tai daryti padarys nepataisomą žalą jos santykiui su tėvu, kadangi dukra supras, kad negali vykti kaip įprasta atostogauti į Ukmergę dėl vykimų pas psichologę, dėl susitikimų su tėvu. Dukrai L. K. tai yra įprastas ir tinkamas vasaros praleidimas pas senelius, kadangi tai vyksta ne vienerius metus, o kiekvienais metais. Jei būtų nepaisomas šis jos noras, ji būtų emociškai traumuojama bei patirtų didelį stresą. Atitraukus ją nuo senelių ir sugriovus susiformavusią tradiciją dukra patirtu didelį stresą ar net psichologinę traumą. Taip pat būtų pažeistos ir senelių teisės, kadangi neabejotina, kad visaverčiam vaiko ugdymui reikšmingi ir kiti asmenys, ne tik jo tėvai. Apeliantė nurodo, kad dėl objektyvių priežasčių, liepos ir rugpjūčio mėnesiais dukters, iš Ukmergės kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pristatyti į VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“, neturi galimybių, kadangi apeliantė dirba nuo 8.00 iki 17.00 val., o palikti dukrą viena namuose liepos ir rugpjūčio mėnesiais ir būti be priežiūros visą dieną nėra jokių galimybių, kadangi ji yra per maža, o būti su atsakovu šiuo metu ji atsisako. Apeliantė taip pat nurodo, kad dukra nuo šių metų rugsėjo pirmos dienos pradės lankyti mokyklą ir mokslo pradžia būsimam pirmokui - didžiųjų pokyčių metas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 81 – 84) prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad didžiausią įtaką tokio amžiaus vaiko požiūriui į aplink jį vykstančius įvykius bei žmones, daro tas iš tėvų su kuriuo vaikas gyvena. Dukters noras ar nenoras bendrauti ar leisti laiką su atsakovu, priklauso nuo to, kaip tam susitikimui ieškovė nuteikia dukterį. Vykdant Kauno apylinkės teismo 2014-05-02 nutartį ir sistemingai su dukra bendraujant dalyvaujant psichologui, santykiai su vaiku kiek pagerėjo, emocinis ryšys ėmė stiprėti. Apeliantė prašydama dviems mėnesiams sustabdyti atsakovo susitikimus su dukra, siekia nutraukti ar vėl susilpninti atsakovo emocinį ryšį su dukra.

Atsakovo vertinimu, apeliantė nurodydama, kad artimieji vaiko giminaičiai, o ne tėvas turi pirmumo teisę bendrauti su dukra, pati pripažįsta, kad dukters emociniai ryšiai su žmonėmis susiformuoja vaikui nuolatos su jais bendraujant. Atsakovas nurodo, kad nors ir apeliantė deklaruoja atsakovo kaip tėvo svarbą vaiko gyvenime, tačiau siekia dviems mėnesiams apriboti atsakovo bendravimą su dukra. Atsakovo manymu, pagal nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su dukra, nebūtų pažeistos dukters teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Įstatymai numato, kad vaiko tėvai turi pirmumą prieš bet kuriuos trečiuosius asmenis, o būtent iš ieškovės atskirojo skundo matyti, kad jos tėvai ir kiti artimieji giminaičiai turi pirmenybė teisę prieš atsakovą.

Atsakovas vertinimu byloje nedalyvaujantys asmenys Jadvyga ir E. G. negali būti įpareigoti sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu telefonu, nes nėra proceso dalyviai. Jiems nevykdant 2-ojo punkto, atsakovas neturės jokios galimybės bendrauti su dukra. Atsakovo santykiai su ieškovės tėvais šiai dienai nėra normalūs, todėl nuvykus į jų namus pasiimti dukters gali kilti konfliktinių situacijų, kurios neigiamai įtakotų atsakovo santykius su vaiku.

Atsakovo nuomone aplinkybė, jog dukra lankys pirmą klasę ieškovei buvo žinoma iš anksto. Ieškovė yra pareigūnė, jai priklauso daugiau dienų atostogų. Savo atostogų grafiką ieškovė keičia sąmoningai, kad apsunkinti atsakovo bendravimą su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, apeliantės atskirajame skunde išdėstytus paaiškinimus bei atsakovo atsikirtimus į atskirąjį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei vaiko teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti/keisti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad skundžiama nutartimi laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-08-14 dienos sustabdyta 2014-05-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta pereinamojo laikotarpio laikinos atsakovo ir dukters bendravimo tvarka kaip nors pažeidžia vaiko teises bei interesus, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog tenkinus ieškovės prašymą ir dviejų mėnesių laikotarpiui nutraukus tėvo ir dukters susitikimus bei teikiamą psichologinę pagalbą, gali būti pažeisti vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad vien tai, kad apeliantė savo nuožiūra vasaros atostogų metu dukterį apgyvendina pas senelius (duomenys neskelbtini), su kuriais yra stiprus anūkės ryšys, nesudaro pagrindo keisti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. To iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, pareiga nekliudyti atskirai gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, jį auklėti (CK 3. 170 str. str.). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pakeista (sustabdyta) laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra laikotarpiui nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 9 d., kuris pasibaigė ir nebeaktualus, todėl tėvams neužkirstas kelias geranoriškai susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, o nesutarus, kreiptis į pirmosios instancijos teismą bendra tvarka.

Apeliantė pirmos instancijos teisme prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti tėvo su dukra bendravimo tvarką sekančiai: liepos ir rugpjūčio mėnesiais dukra praleidžia pas senelius (duomenys neskelbtini) ir dukrai sutikus/ar psichologui rekomendavus atsakovo atostogų metu, t. y. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 9 d. praleidžia kartu, pasiimant dukrą iš (duomenys neskelbtini); seneliai, t. y. J. G. ir E. G. sudaro sąlygas L. K. bendrauti su tėvu telefonu.

Tačiau atskirajame skunde apeliantė iš esmės kelia naujus reikalavimus - prašo ją įpareigoti sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su tėvu adresu (duomenys neskelbtini) ir dukrai sutikus / ar psichologui rekomendavus atsakovo atostogų metu t.y. nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 9 d. praleisti kartu, pasiimant dukrą iš (duomenys neskelbtini) ir sudarant sąlygas dukrai naudotis telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis, bendrauti su tėvu.

CPK 312 str. nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl naujai suformuotų reikalavimų nepasisako.

Nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nenustačius pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė