Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) N. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui R. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei N. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui R. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei N. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Reikalavimo užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas nustatyti atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrą L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką:

kiekvienos savaitės trečiadienį tėvas R. K. paima dukrą L. iš Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ ir ketvirtadienį nustatytu laiku ryte atveža į darželį;kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. dukra praleidžia su tėvu, paimant iš Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ arba dukters L. gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą sekmadienį į jos gyvenamąją vietą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

nuo 2014 m. vasario mėnesio 4 savaites, kiekvieną trečiadienį tėvas R. K. paima dukrą L. iš jos ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) ir tą pačią dieną 20.00 val. grąžiną dukrą į jos gyvenamąją vietą;nuo 2014 m. vasario mėnesio tėvas R. K. su dukra L. bendrauja kas antrą (nelyginį) savaitgalį šeštadienį - sekmadienį be nakvynės, paimant dukrą L. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir 20.00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą bei sekmadienį 11.00 val. paimant dukrą L. iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 18.00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą;nuo 2014 m. kovo mėnesio 4 savaites, kiekvieną trečiadienį tėvas R. K. paima dukrą L. iš jos ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) ir ketvirtadienį nustatytu laiku ryte atveža į ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą);nuo 2014 m. kovo mėnesio tėvas R. K. su dukra L. bendrauja kas antrą (nelyginį) savaitgalį šeštadienį - sekmadienį be nakvynės, paimant dukrą L. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir 20.00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą bei sekmadienį 11.00 val. paimant dukrą L. iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 18.00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą;nuo 2014 m. balandžio mėnesio, kiekvieną trečiadienį tėvas R. K. paima dukrą L. iš jos ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) ir ketvirtadienį nustatytu laiku ryte atveža į ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą);nuo 2014 m. balandžio mėnesio, kas antrą (nelyginį) savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. dukra L. praleidžia su tėvu R. K., paimant tėvui dukrą iš ugdymo įstaigos arba dukters L. gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą sekmadienį į jos gyvenamąją vietą. Esant priežastims dėl kurių bendravimas negalimas (vaiko liga, išvykimas atostogų su motina, atsakovo darbo grafikas ar kt.) šalys viena kitą įspėja SMS pranešimu prieš tris dienas.

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.

Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti papildomas priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šeimos teisinių santykių byloms teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas specialias laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus. CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, tiesiogiai ir išsiaiškinti jo norus. Jeigu tai padaryti neįmanoma – išklausyti atstovą. Į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1 d., 3.177 str.). Pagal CK 3.178 straipsnio nuostatas nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, kuri pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Taigi, spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Paminėtos teisės nuostatos yra imperatyvios, todėl privalu jų laikytis ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti ginamas įstatymo.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė trukdo matytis su vaiku, kai tuo tarpu ieškovė tiek atsiliepime į atsakovo prašymą, tiek atskirajame skunde neneigia atsakovo teisės bendrauti su dukra, nurodė, kad niekada nedraudė ir nedraudžia bendrauti su dukra, atsakovui buvo siūloma bendrauti su dukra, tačiau jis pats vengė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl leidimo atsakovui bendrauti su dukra iš esmės prieštaringos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti pagrindą taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įsitikinti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Ieškovė atsiliepime į prašymą nurodė, kad jos siūlytina bendravimo su tėvu tvarka, nepaliekant dukros nakvoti su tėvu, nes ji niekada nėra likusi viena miegoti su tėčiu ir jaustųsi nesaugiai. Niekada nėra buvę, kad dukra visą dieną būtų praleidusi kartu su tėčiu. Nurodė, kad nežinant nepilnametės dukters, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siūlė nustatyti ieškovės N. G. siūlomą bendravimo tvarką. Iš ginčijamos teismo nutarties matyti, kad teismas, nustatydamas 2 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, iš esmės tenkino atsakovo prašymą, nustatydamas iš pat pradžių – vasario mėnesį bendravimą trečiadieniais, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną 20 val. grąžinant dukrą į gyvenamąją vietą ir vasario mėnesį kas antrą savaitgalį (nelyginį) paimant iš gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val., grąžinant tą pačią dieną 20 val. ir pasiimant sekmadienį 11 val. bei grąžinant 18 val. (be nakvynės). Kovo mėnesį kiekvieną trečiadienį atsakovas paima dukrą iš ugdymo įstaigos ir ketvirtadienį atveža ryte į ugdymo įstaigą, kovo mėnesį bendravimas šeštadienį – sekmadienį vyksta kaip ir vasario mėnesį. Nuo balandžio mėnesio bendravimas vyksta – paimant dukrą trečiadienį iš ugdymo įstaigos ir atvežant į ugdymo įstaigą ketvirtadienį rytą (su nakvyne) ir kas antrą (nelyginį) savaitgalį nuo penktadienio 16 val. ik sekmadienio 18 val. praleidžiant dukrai laiką su tėvu (balandžio mėnesį bendravimas vyksta taip, kaip prašė atsakovas).

Remiantis teismų informacinės LITEKO duomenimis matyti, kad 2014 m. kovo 24 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu pateikta VšĮ ,,Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ išvada apie vaiko emocinę būseną, taip pat pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl L. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, išlaikymo lėšų jai išlaikyti priteisimo, kurioje nurodyta (pagarsina teisėja), kad mergaitė patiria tam tikrą diskomfortą bendraujant su tėvu, kartais atsisako bendrauti su tėčiu, skyrius mano, jog laikini vaiko susitikimai turi vykti tik dalyvaujant psichologui, siūlė numatyti tam tikrus bendravimo etapus, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo mamos ir galėtų priprasti prie tėčio. Taigi, šiuo atveju, susidarius tokiai situacijai, kai: 1) teismas nustatė bendravimo tvarką pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į ją, 2) vaikas bendraudamas su tėvu patiria emocinį sukrėtimą, 3) atskiruoju skundu atsakovė prašo, kad bendravimas vyktų jai dalyvaujant, o 4) Vaiko teisių apsaugos skyrius siūlo, kad vaiko laikini susitikimai turi vykti tik dalyvaujant psichologui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikslinga išsiaiškinti pačios mergaitės nuomonę laikino bendravimo su tėvu klausimu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neįvertinus vaiko emocinės būsenos, vaiko valios dėl bendravimo su tėvu, kas reiškia, kad tokiu būdu pažeistos vaiko interesų apsaugą reglamentuojančios imperatyvios įstatymų nuostatos (mergaitė yra tokio amžiaus, kad galimai gali išreikšti nuomonę (tiesiogiai ar per kitus asmenis) dėl bendravimo su tėvu ir jo intensyvumo, tačiau jos nuomonė neišklausyta). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mergaitės išreikštas noras, kokia tvarka ji nori bendrauti su tėvu, būtų esminis kriterijus vertinant laikinųjų apsaugos priemonių nustatymą, užtikrinant vaiko elgesio ir emocinės būsenos stabilumą. Neišklausius vaiko pažiūrų ir neišsiaiškinus vaiko norų, taip pat aplinkybių, kurios betarpiškai susijusios su atsakovo galimybėmis patenkinti vaiko būtinus poreikius ir pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka gali mergaitei sukelti neigiamų jausmų, kuomet iš bylos duomenų suprastina, kad mergaitės santykis su tėvu, jų tarpusavio ryšys yra atitolęs. Taip pat nevertinta galimybė nustatyti dukters bendravimo tvarką su atsakovu dalyvaujant ieškovei (kad mergaitei nebūtų diskomforto), o, esant skyriaus nuomonei dėl vaiko susitikimų su tėvu dalyvaujant psichologui, išsiaiškintina, ar netikslingas psichologo dalyvavimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-01-24 išvada Nr. 19-6-50 buvo išreiškęs savo poziciją, siūlė, užtikrinant vaiko interesus, atsakovo su dukra bendravimo tvarką nustatyti pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, tačiau pirmosios instancijos teismas į nurodytą išvadą neatsižvelgė. Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netinkamai užtikrino ne tik tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, bet ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimą (neužtikrintas vaiko interesas).

Remiantis išdėstytu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str.), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.