Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. ir trečiojo asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovas taip pat pateikė prašymą skirti ekspertizę ir ekspertui užduoti kausimą - ar iš UAB „Vilkpėdės būstas“ pateiktų teismui suteiktas paslaugas patvirtinančių dokumentų galima nustatyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininko įsiskolinimas už, ieškovo teigimu, suteiktas administravimo, eksploatavimo, komunalines ir remonto paslaugas, sudaro 641 Eur. Nurodo, kad kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šioje byloje nevertino ieškovo pateiktų dokumentų teisėtumo, atitikimo buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytų reikalavimų, o apeliacinis skundas grindžiamas būtent šiais argumentais, yra būtina skirti ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

13. Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju apeliantai pateikė išsamų apeliacinį skundą, o ieškovas išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą. Taigi, šalys turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose, todėl žodinis procesas nėra būtinas.

14. Apeliantai prašo skirti ekspertizę. Šis prašymas netenkinamas. CPK 314 str. yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakankami ilgą laiko tarpą, todėl atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo visas galimybes prašyti atlikti ekspertizę pirmosios instancijos teisme, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Todėl ekspertizės skyrimas apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Nors apeliantai nurodo, kad ekspertizė buvo skirta analogiškose bylose tarp tų pačių šalių, su šiuo teiginiu nesutiktina. 2008 m. keitėsi ieškovo įmonės akcininkai, vadovai, taip pat įmonės kurios ieškovui teikė paslaugas. Taigi, šios bylos ir kitų bylų aplinkybės nesutampa. Dėl išvardintų priežasčių atmetamas apeliantų prašymas dėl ekspertizės šioje byloje skyrimo.

15. Apeliantai teigia, kad teismas be pagrindo perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Pagal CPK 178 str. nuostatas, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Taigi šiuo atveju, atsakovas, teigdamas, dėl suteiktų paslaugų apimties, savo teiginius privalėjo įrodyti. Tačiau atsakovas nurodė tik hipotetinius pasvarstymus, tačiau savo teiginių pagrindimui neteikia jokių dokumentų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ar kainą, todėl, priešingai nei teigia apeliantai, jie negali būti atleidžiami nuo įrodinėjimo pareigos ir negali būti visa įrodinėjimo pareiga perkelta išimtinai ieškovui.

16. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neįrodė faktinio pagrindo, kuris įrodytų suteiktų techninės priežiūros paslaugų suteikimo faktą. Tačiau faktinis pagrindas byloje yra įrodytas - tai pagrindžia byloje pateiktos sąskaitos faktūros, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktai, pranešimai, pažymos, sudarytos sutartys, byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą pateikė tiek objektyvius rašytinius įrodymus, tiek paaiškino už ką ir kodėl konkretūs mokesčiai yra skaičiuojami. Ieškovas, teigdamas, jog techninės priežiūros paslaugos buvo suteiktos, teismui pateikė visus tai pagrindžiančius įrodymus, nesukeldamas abejonių dėl šių teigiamų faktų tikrumo. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas suteikė paslaugas, už kurias bendraturčiai turi įstatyminę pareigą sumokėti.

17. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog teismas nepasisakė apie atsakovo ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus. Remiantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nepasisako dėl kiekvieno rašytinio įrodymo, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama, taip pat įstatyme įtvirtinta pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 str. 4 d.) nereiškia, jog teismas privalo detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą. Šiuo atveju, visa bylos medžiaga buvo įvertinta, nors teismas ir nepasisakė dėl kiekvieno pateikto įrodymo.

18. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

19. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas.

20. Ieškovas pateikė per visą ieškinio laikotarpį, t.y. nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2014 m lapkričio 30 d. ataskaitas apie atliktus darbus, name (duomenys neskelbtini), tai pat apie iš daugiabučio namo gyventojų surinktas ir panaudotas nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) lėšas. Taigi, administratorius pateikė visą reikalingą informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį iš techninės priežiūros lėšų atliktus darbus. Iš surinktų lėšų administratorius vykdė organizacines ir technines priemones gyvenamojo namo būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti esminiai statinio reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę.

21. Pažymėtina, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iš apeliantų ar kitų namo gyventojų nebuvo gauta nusiskundimų dėl neatliekamų ar nekokybiškai atliekamų namo techninės priežiūros paslaugų. Atsakovas taip pat nepateikė pretenzijų dėl stogo dangos, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir įrenginių, elektros ūkio, elektros tinklų ar kitų bendrųjų konstrukcijų nepriežiūrą ar netinkamą būklę. Be to, trečiasis asmuo S. K. netgi patvirtino, jog nuolatinė objektų techninė priežiūra yra atliekama. Visos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas paslaugas teikia, tuo labiau, kad pateikė ir kasmetinės, neeilinės apžiūros aktus, gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą, kuriuose fiksuojama namo ir atskirų jo konstrukcijų būklė.

22. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ar apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą. Priešingai, iš esmės rėmėsi vieninteliu argumentu dėl nuolatinės techninės priežiūros mokesčio skaičiavimo. Taigi, atsakovas nepaneigė savo pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, mokėti nustatytus mokesčius bei rinkliavas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog mokesčiai paskaičiuoti neteisingai ir/arba netinkamai. Todėl ieškovas pagrįstai reikalauja, kad atsakovas sumokėtų įsiskolinimą už suteiktas paslaugas.

23. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendruosius prievolių sudarymo, vykdymo, civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus pažeidus prievolę, atsakomybės ribas, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.