Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-70-1010/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-02
Bylos Nr.: e2-70-1010/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02378-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Šakarnienė
Ieškovas: I. K.-S., E. K. S.
Atsakovas: A. P., J. P.
Advokatai: Giedrius Baziulis, Vitalijus Katėnas

Kategorijos

2.6.8.9Sutarčių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2-70-1010/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02378-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,dalyvaujant ieškovams I. K.-S. ir E. K. S., jų atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,atsakovui A. P., atsakovų atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,

viešuose teismo posėdžiuose, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. K. S. ir I. K.-S. ieškinį atsakovams J. P. ir A. P. dėl transporto priemonės remonto išlaidų ir kitų nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 1 450 Eur dėl pašalintų įsigytos transporto priemonės trūkumų, 257 Eur nuostolių atlyginimo dėl transporto priemonės nutempimo ir saugojimo, penkių procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. balandžio 17 d. ieškovas E. K. S. ir atsakovė J. P. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas sumokėjo 3 450 Eur ir įsigijo transporto priemonę Subaru Legacy, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš įsigyjant transporto priemonę su atsakovu buvo susisiekta telefonu ir susitarta dėl automobilio apžiūros. Susitikimo metu atsakovas pasiūlė ieškovams pabandyti transporto priemonę. Atsakovas pasiūlė nuvažiuoti iki jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pažiūrėti, kur stovėjo transporto priemonė. Transporto priemonėje ieškovai ir atsakovas preliminariai suderino kainą. Visi nuvyko iki bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur ieškovė nusiėmė grynųjų pinigų preliminariai tiek, kiek galėtų kainuoti transporto priemonė, ir visi grįžo į aikštelę, kurioje stovėjo transporto priemonė, adresu (duomenys neskelbtini), ten sutarė galutinę transporto priemonės kainą – 3 450 Eur. 2021 m. balandžio 19 d. – pirmą dieną po transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, užsidegė variklio patikrinimo lemputė/gedimo indikatoriaus lemputė - signalinė lemputė, kurią kompiuterizuota variklio valdymo sistema naudoja gedimui pranešti. Apie tai atsakovas buvo informuotas telefono žinute nedelsiant, nurodant ieškovo kontaktus, prašant kompensacijos, tačiau atsakovas su ieškovu nebendravo. Po kelių mėnesių, vykstant iš Vilniaus į Klaipėdą, transporto priemonė sugedo - vėl užsidegė variklio patikrinimo lemputė/gedimo indikatoriaus lemputė - signalinė lemputė, kurią kompiuterizuota variklio valdymo sistema naudoja gedimui pranešti. Tuomet ieškovai išgirdo sprogimą, pamatė dūmus iš kapoto, jį atidarius viskas degė atvira liepsna. Užgesinus transporto priemonę, transporto priemonė buvo partempta su tralu į (duomenys neskelbtini), autoservisą, o tuomet nugabenta į autoserviso aikštelę ruošiant transporto priemonę remontui. Atsakovas buvo atvykęs į aikštelę, kurioje buvo saugoma transporto priemonė, tačiau vėl jokio kompromiso su ieškovais neieškojo. Transporto priemonė aikštelėje, kurioje buvo saugoma, stovėjo iki buvo surastas tinkamas variklis jai suremontuoti. Transporto priemonė sulaukus jai tinkamo variklio buvo pradėta remontuoti 2022 m. liepos mėn. ir suremontuota 2022 m. spalio mėn. Taip pat buvo surašytas transporto priemonės variklio ardymo aktas, kuriame nustatyti transporto priemonės trūkumai, kurie atsakovams buvo žinomi/negalėjo būti nežinomi. Tačiau atsakovai bet kokius transporto priemonės trūkumus nuo ieškovų nuslėpė. Atsakovas teigė, kad transporto priemonė jokių trūkumų neturi. Ieškovas vėl kreipėsi į atsakovą - transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį J. P. vardu pasirašiusį asmenį išspręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau jokio atsako vėl negavo – atsakovas ieškovų prašymus ignoravo. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo suklastota transporto priemonės rida, kas nuo ieškovo taip pat buvo nuslėpta – minėta, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje jokie duomenys apie transporto priemonės trūkumus nenurodyti. Atsakovas teigė, kad transporto priemonė jokių trūkumų neturi, įskaitant kad transporto priemonė nepatyrė jokių avarijų, Transporto priemonės rida taip pat teisinga. Pagal 2022 10 02 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), transporto priemonės defektų – variklio pakeitimo kaina sudarė 1 450 Eur, įskaičiavus darbų kainą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovai sutiko automobilį išbandyti ir visi kartu išvažiavo pasivažinėti. Atsakovas pasiūlė ieškovams nuvažiuoti iki atsakovų gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), aprodė vietą, kurioje stovėjo automobilis, kad ieškovai įsitikintų, jog jokių žymių nėra (tepalų pėdsakų ar pan.). Ieškovai domėjosi perkamo daikto technine būkle, apžiūrėjo skelbime automobilio nuotraukas, apžiūrėjo jį natūroje, ja važiavo. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, atsakovai pateikė ieškovams automobilio dokumentus, tarp kurių buvo galiojanti transporto priemonės techninė apžiūra ir kiti dokumentai. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, techninė apžiūra buvo galiojanti. Parduodamas naudotas automobilis neturėjo jokių esminių gedimų ir buvo techniškai tvarkingas, nes priešingu atveju būtų panaikinta jo techninė apžiūra ir būtų uždrausta šiai transporto priemonei dalyvauti eisme. Atsakovai informavo ieškovus, kad transporto priemonę 2011 m. įsigijo pargabentą iš JAV. Eksploatavimo Lietuvoje metu automobilis eismo įvykiuose nedalyvavo, kodėl ieškovas, pildydamas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pažymėjo, jog transporto priemonė per laikotarpį, kai jos savininkai buvo atsakovai, buvo apgadinta, atsakovai nežino. Pasirašydami transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovai patvirtino, jog sutinka, kad transporto priemonė parduodama be garantijos, kad pretenzijų dėl perkamos transporto priemonės techninės būklės neturi ir tolimesnio eksploatavimo metu pretenzijų nereikš. Atsakovas ieškovams išaiškino, kad užvedus degimo variklį, užsidega variklio patikrinimo lemputė/gedimo indikatoriaus lemputė – signalinė lemputė, tačiau tai nėra pranešimas apie gedimą. Kadangi automobilyje yra įmontuota dujų įranga (techniniame pase įrašyta – benzinas/dujos), o kompiuterizuota variklio valdymo sistema šios įrangos nepripažįsta, užsidega variklio patikrinimo lemputė, tačiau tai nereiškia automobilio gedimo. Kad atsakovas su ieškovu visai nebendravo yra niekuo nepagrįsti ir klaidinantys teismą teiginiai. Jeigu ieškovams atsakovas neatrašo žinučių (dėl darbo pobūdžio to daryti neturi galimybės), nereiškia, kad nebendrauja. Atsakovai neignoravo ieškovų pretenzijų (kaip nurodo ieškovai atsakovas buvo atvykęs į aikštelę, kurioje buvo saugoma transporto priemonė, o nurodė, jog su jomis nesutinka. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš ieškovų pateiktų ieškinio priedų nėra aišku, dėl kokios priežasties 2021-04-17 sugedo ieškovų eksploatuojamas automobilis ir ar gedimo tiesiogiai neįtakojo netinkama automobilio eksploatacija. Ieškovų pateikiamas transporto priemonės variklio ardymo aktas gedimo priežasties neįrodo. Nurodo, kad ieškovai patys naudojo daiktą netinkamai, pažeisdami eksploatavimo reikalavimus ir galėjo jį sugadinti. Ieškovai dar prieš transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą privalėjo būti atidūs ir rūpestingi, įvertinti, kad automobilis yra naudotas, kad buvo intensyviai eksploatuojamas, kad gali būti reikalingos išlaidos jo remontui, taip pat įvertinti, ar tokia transporto priemonė jiems yra tinkama. Ieškovai neįrodė, kad atsakovai pardavė naudotą automobilį su esminiais trūkumais (gedimais), kurių neatskleidė pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir juos nuslėpė, nepateikė jokių savo teiginių, kad dėl atsakovų nuslėptų defektų kelyje užsidegė transporto priemonė, patvirtinančių įrodymų, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad taikiai šalims nepavyko susitarti, nes atsakovų pasiūlyta suma nepadengia transporto priemonės remonto išlaidų, bylinėjimosi ir kitų išlaidų. Nurodė, kad 2021 m. transporto priemonę aprodė aikštelės darbuotojas, paskui atvyko savininkas, gyrė automobilį, kad mažai važinėta, užsakyta iš Amerikos, be defektų, važinėja apie dešimt metų, tačiau retai. Automobilio negalėjo apžiūrėti servise, nes susitikimo metu buvo savaitgalis, pasitikėjo pardavėju. Automobilį apžiūrėjo patys, patikrino tepalų kiekį, vidų, pavažinėjo su automobiliu, jokių įtarimų nesukėlė. Pažymėjo, kad su atsakovu susitarė, kad jeigu per pusę metų nuo automobilio pirkimo atsirastų rimtų problemų dėl automobilio, būtų galima tartis su atsakovu dėl išlaidų dėl šių problemų. Pasivažinėjus grįžo į atsakovo namus ir atsakovas padavė likusius dokumentus, tai yra techninį pasą ir kitus dokumentus. Dar kartą atsiklausus dėl automobilio defektų, nurodė, kad automobilio bagažinė įlenkta, tai yra išorinis defektas, tačiau atsakovas nurodė, kad kitų defektų nėra. Nurodė, kad sekančią dieną po automobilio pirkimo, važiuojant namo iš Klaipėdos į Vilnių, pradėjo degti „Check engine“ lemputė, apie tai atsakovas buvo informuotas iš karto, o sekančią dieną ieškovai nuvyko į automobilių servisą, buvo pakeisti filtrai, tepalai, nustatyta, kad katalizatoriaus darbas buksuojantis, kad dūmingumas, išmetimas yra padidintas, purkštukai pasikeisti dujų. Atsakovas apie tai informuotas, kad visos problemos yra, kad servise buvo pasakyta, kad nepraeis techninės apžiūros dėl buksuojančio katalizatoriaus darbo. Toliau važinėjant su automobiliu pastebėjo, kad dingsta alyva, kad mažėja jos kiekis, nors visi tepalai buvo pakeisti, apie tai atsakovas buvo informuotas vėl, bet jis atsakė, kad tokių problemų anksčiau nebuvo ir jis sėkmingai važinėjo dešimt metų ir servisuose buvo atlikti tik einamieji darbai. Nuo to laiko nuolatos bendravo (telefono skambučiais, žinutėmis, laiškais) su atsakovu ir pasiūlė atvežti automobilį į Klaipėdoje esantį servisą ir tartis dėl ekspertizės. Buvo susitarta dėl ekspertizės ir birželio 25 d. važiuojant automobilis užsidegė atvira liepsna, pavyko patiems užgesinti, po to tapo akivaizdu, kad parduotas automobilis yra blogas, su paslėptais variklio defektais. Tada ekspertizės atlikti nepavyko, nes automobilis buvo su tralu nuvežtas į Klaipėdoje esantį automobilių servisą, kurį pasiūlė atsakovas. Po avarijos variklyje skylė liko bloke. Susitarė su atsakovu susitikti kitą dieną 10 val., tačiau jis neatvyko. Paskui sužinojo, kad automobilių servise „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas ne kartą tvarkė automobilį tame pačiame servise ir šio serviso direktoriui skundėsi, kad automobilis ryja tepalus. Nurodė, kad į šį servisą atsakovas vis atveždavo automobilį tvarkyti, tačiau kapitalinio remonto neatliko. Nurodė, kad prireikė apie pusantrų metų kol surado variklį, nes jis yra retas ir ganėtinai brangus. Nurodė, kad Amerikoje šis automobilis buvo skirtas utilizavimui, taip pat Lietuvoje buvo įvykis, gauta žala draudimo 10 000 Eur, sugadintas variklis ir jo priedai. 2013 m. buvo pakeista automobilio rida (7000 km.), t. y. po atsakovo įsigijimo. Po to S. T. pakeitė variklį ir surašė aktą. Nurodė, kad siuntė pretenzijas, matė pagal siuntos numerį, kad atsakovas jas gavo, tačiau nebeturi įrodymų (neišsaugojo čekių). Defektai išryškėjo po paros, o tepalų rijimo problemos per savaitę. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimą dėl pretenzijų neturėjimo pagal sutartį, nurodė, kad sudarė žodinę sutartį, kad pardavėjas (atsakovas) sutinka kompensuoti dideles problemas. Nurodė, kad pakeisti tepalai yra tinkamai automobiliui, o tai patvirtino ekspertas. Nurodė, kad pakeitus variklį neberodo „Check engine“ lemputės. Pažymėjo, kad pardavėjas daugiau kaip dešimt metų naudodamas automobilį turėjo žinoti apie jo problemas ir parduodamas turėjo tai pasakyti. Pardavėjo tikslas buvo pasipelnyti, nurodant, kad automobilis yra be defektų.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad viskas ką ieškovė nurodė yra melas. Nurodė, kad automobiliu naudojosi sūnus su šeima. Automobilį pirko iš Amerikos geros būklės, pagal metus nuvažiuota nedaug. Automobilis nenaudojamas stovėjo apie aštuonis ar devynis mėn. Nurodė, kad ieškovai po automobilio pirkimo jau tą pačią dieną skambino, maždaug už kelių valandų po įsigijimo ir nurodė, kad užsidegė „Check engine“, tačiau tai nėra gedimas, eksploatacijai reikšmės tai neturi. Atsakovas automobilį pirko su technine apžiūra, tvarkingą. Nurodė, kad su ieškovais palaikė ryšį ir pats nukreipė į automobilių servisą „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad apie susitarimą dėl ekspertizės nieko nežinojo. Buvo išvykęs į rajoną ir grįžęs nuvyko į servisą, kuriame jam nurodė, kad tai įvyko (automobilis užsidegė atvira liepsna), nes ieškovai važiavo be tepalų. Nurodė, kad automobilis niekada nėra buvęs servise. Nurodė, kad pirmą kartą girdi apie draudimo išmoką automobiliui Lietuvoje, remiantis Carvertical duomenimis. Dešimt metų eksploatuojant automobilį problemų nekilo. Nurodė, kad pradinė automobilio kaina buvo 4 200 Eur. Pažymėjo, kad nebuvo jokio žodinio susitarimo dėl automobilio gedimų. Nurodė, kad su juo pirmą kartą su juo susisiekė ieškovų advokatas, kuris pasakė, kad bus grąžintas automobilis, nes atsakovas suklastojo pirkimo pardavimo sutartį, tačiau nurodė, kad padėjo parašą žmonos vardu, nes tai yra šeimos automobilis. Tada prasidėjo skambučiai ir atsakovas pasakė, kad kreipkitės į servisą. Nurodė, kad per 2 mėnesius galėjo pasibaigti tepalai. Paaiškino, kad tepalus papildydavo apie vieną kartą per mėnesį, patikrindavo prieš kiekvieną kelionę, o jeigu ne dėl pasibaigusių tepalų nurodė, kad automobilis galėjo sugesti todėl, kad tepalų per daug įpilta, galėjo būti filtras neteisingai užsuktas ir lašėti. Nurodė, kad nebuvo tepalų, nebuvo priežiūros ir jeigu būtų buvę tepalų, tada nieko nebūtų atsitikę. Paklaustas ieškovų atstovo kokie yra įrodymai, kad automobilį įsigijo Lietuvoje nurodė, kad tai patvirtina pirma registracija, su „amerikietiškais?“ dokumentais vyko į Regitrą. Neatsimena iš kur tiksliai pirko, tačiau pardavėjas gyveno Palangoje. Neatsimena ar pirko 2010 m. ar 2011 m. Nurodė, kad jo šeima tapo pirmuoju eksploatuotoju Lietuvoje. Nežino kas iki to laiko važinėjo automobiliu Lietuvoje. Nurodė, kad perkant automobilį jis buvo suremontuotas, paklausus pardavėjo, jis nurodė, kad buvo nedidelis sumušimas į priekinę automobilio dalį, tačiau nieko daug nereikėjo keisti. Per 10 metų naudojimo automobilio į servisą nevežė, vežė pas privatų asmenį Klaipėdoje ir keitė tepalus, padangas, kaladėles, valytuvus, tačiau į variklį nelindo. Gedimas galėjo įvykti todėl, kad nebuvo tepalų ir dėl to variklis „užkalė“. Apie tai, kad variklis buvo sudaužytas automobilis 2013 m., nurodo, kad jokio įvykio Lietuvoje nebuvo. Apie tai, kad automobilio variklis sugedo, tą pačią dieną kai paskambino ieškovė ir pasakė, kad automobilis užsidegė ir ieškovė reiškė pretenzijas, kad pardavė blogą automobilį, o jis pasakė, kad ieškovai netvarkingai eksploatavo automobilį. Ar Carvertical duomenys apie sudaužytą variklį ir kad dėl to gavo draudimo išmoką yra teisingi atsakė, paaiškino, kad ne ir jokios išmokos negavo. Nurodė, kad automobilyje užsidega „Check engine“ dėl skirtingų temperatūrų degimo kameroje, benzino kameroje yra aukštesnė temperatūra ir rodo daviklis, kad negauna tiek kuro, dėl to užsidega. Nurodė, kad atsakovas įstatė dujų įrangą ir ji buvo sertifikuota, technikines apžiūras praeidavo. Paaiškino, kad „Check engine“ yra įspėjimas ieškoti problemos, šiam įspėjimui įsijungus nuvarius į servisą, atliekama diagnostika ir nustatoma, kad tai yra dėl to, kad yra dujine įranga ir „numuša“ įspėjimą, tačiau šis įspėjimas vėl užsidega. „Check engine“ nebūtinai yra susijęs su varikliu. Nurodė, kad tepalų nekeičia kas mėnesį, o keičia intervale tarp kilometrų, tik tikrindavo kas mėnesį, o keisdavo kartą per metus. Prieš išvažiuojant automobiliu ieškovams, atsakovas patikrino tepalų kiekį ir jis buvo geras. Iš jo kiemo išvažiavo tvarkingas automobilis. Nurodė, kad automobilio rida buvo apie 80 tūkst., per metus apie 10 tūkst. Teismui pasiūlius skirti ekspertizę, atsakovas jos atsisakė.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas S. T. nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą ir remontuoja transporto priemones. Apie 2022 m. ieškovai kreipėsi į jį prašydami suremontuoti automobilį. Liudytojas sutiko pakeisti automobilio variklį ir ieškovų prašymu surašė automobilių trūkumų ataskaitą, kurioje nurodė, kad daugelis detalių, kurios turėjo būti būtinai pakeistos buvo nepakeistos, kad daug kas yra sugadinta, visur varvėjo tepalai. Nustatė, kad transporto priemonė buvo nekompetentingai suremontuota. Kada buvo remontuojamas automobilis negali pasakyti, tačiau nurodė, kad buvo remontuojamas Lietuvoje, nes žymėjimai surašyti lietuviški, kainos aprašytos ant kai kurių detalių lietuviškos. Pažymėjo, kad automobilis nebuvo pirktas sveikas. Nurodė, kad anksčiau remontas iki galo nebuvo atliktas, nebuvo peržiūrėtas variklis, buvo pažeisti riebokšliai, galva sugadinta avarijos metu, o tai turėjo įtakos tolimesniems gedimams, tokiems kaip tepalų rijimas. O dėl to, kad automobilis buvo remontuotas patvirtina, tai kad buvo išmuštas iš vietos, nes buvo pagalvės laikančios keistos, variklio apatinė detalė – karteris visiškai sutraiškytas ir tiesintas, taip pat detalės, kurios turėjo būti pakeistos į naujas, pavyzdžiui riebokšliai, žiedai ir kita, nes jos yra vienkartinės, tačiau nebuvo pakeistos į naujas, o nekeičiama, nes yra siekiama sutaupyti, tačiau tokiu atveju nėra aišku kada automobilis suges. Liudytojo nuomone variklio sugedimui galutinis taškas buvo tai, kad buvo pritepta daug sandariklio, kurio nereikia, daugelis kanalų užtepti, tepimo trūkumas, alyva nesudarė gero spaudimo, stūmoklio žiedai nekeisti, riebokšliai varvantys, viskas subėgo per šonus ir degino, spaudimo nebuvo, automobilis negalėjo važiuoti dėl daugelio priežasčių - tepalų deginimo, nuvarvėjimo, velenas su dideliu tarpu, kur tepalas pro šalį ėjo, sandariklio pertekliaus kiekiai ir tai galėjo užkišti patį variklį. Jo nuomone, kad automobiliai po tokio pigaus remonto gali nuvažiuoti apie kelis tūkstančius kilometrų, gal apie dešimt tūkstančių, tačiau kelių šimtų tūkstančių neįmanoma. Variklis degino tepalus. Variklis iš vidaus buvo pažeistas, pavyzdžiui galva buvo išdraskyta, tepimo sistema turi būti sandari, tačiau ji taip pat buvo pažeista, todėl spaudimo gero galėjo nebūti. Matomai kai yra didelis tarpas, tada spaudimas automatiškai mažėja ir jeigu tepalus papildysi, vis tiek jau yra į blogąją pusę. Pagrindinė variklio sugedimo priežastis buvo tai, kad varikliui trūko tepalo spaudimo, buvo galva pažeista, jis neturėjo gero spaudimo pastoviai ir dėl to jis važiuojant turėjo dilti. Jeigu nebūtų pažeidimų, kuriuos jis nurodė ataskaitoje, variklis būtų tvarkingas, tada nebūtų reikėję kiekvieną kartą pildyti tepalus, nebent pagal gamintoją, maždaug apie kas 10 tūkstančių kilometrų. Variklyje buvo daug smulkių šiukšlių – smulkių detalių, hermetiko. Prieš išardant variklį vizualiai matėsi didelė skylė bloke tik atidarius kapotą, viskas buvo aptekę tepalais. Nurodė, kad karteryje kažkiek tepalų buvo. Papildžius tepalai dingsta, nes sandarikliai sugadinti, ypač galinis perplėštas per pusę ir atgal „sukaltas“, buvo pritepliota hermetiko ir priekyje, ir gale, kur taip neturi būti prie sandariklių, todėl tepalai galėjo ten nubėgti. Automobilis buvo remontuotas, tai buvo išimti žiedai ir vėl tie patys sudėti stūmokliai, juos išėmus ir sudėjus jie pabėga iš savo vietos ir juos būtų reikėję įdėti naujus, tačiau jie yra brangūs, niekas jų nekeitė. Pro žiedus tepalus degina, teka tepalas, degina stūmoklinius žiedus, galvutė prieš tai buvo stambioje avarijoje, kai variklis gavo smūgį – vienas velenas galvos perlenktas ir jis buvo nesutvarkytas, buvo visa galva išdraskyta. Nurodė, kad tepalas išvarva per sandariklius ir degina per stūmoklinius žiedus ir sudegina per išmetimo vamzdį, taip pat išlaša ant žemės. Išmetimo vamzdis buvo apjuodavęs. Nurodė, kad jis pakeitė variklį, nes senojo nebuvo įmanoma sutvarkyti, nes remonto kaina labai brangi. Jeigu būtų buvęs atliktas variklio remontas, tai jis būtų viršijęs automobilio kainą galbūt apie du kartus. Remontas galėjo kainuoti apie 6 000 Eur, nes variklyje viskas buvo sugadinta, tik viena galva pusiau sveika. Paaiškino, kad galva yra variklio galvutė, skirstymo dujų mechanizmas, jos yra dvi – kairėje ir dešinėje, viena buvo sugadinta ir netvarkyta, o kita buvo beveik sveika. Buvo naudojamos ne originalios gamintojo detalės, o prastesnės, pigesnės, jos tinka šio automobilio varikliui, tačiau laiko trumpiau ir labai prastai. Sandariklis buvo užteptas gana storai ir ištryškęs per šonus, o turi būti tepamas mažas, nedideliais kiekiais. Nurodė, kad „Check engine“ galėjo užsidegti dėl netinkamo remonto. Ieškovai, įsigydami transporto priemonę, praktiškai negalėjo pastebėti šiuos nekokybiškai atliktus remontus, jie neturi tam žinių, tam reikia specialios įrangos, ypač jeigu klaidos yra ištrintos, jos neužsidega taip greitai. Variklyje pašalinių garsų neturi girdėti, kai yra minėti gedimai. Nustatyti šiuos gedimus turi vykti į automobilio atstovybę ar į remonto įstaigą, kurie tam turi kompetencijos ir jie patikrins ar nėra alyvos pratekėjimas, ar variklis dirba tolygiai, be trūkčiojimų, išmetimo sistemą pamatuoja kaip dirba, ar klaidų nėra prijungus skenavimo įrangą. Jo nuomone automobilis negalėjo nuvažiuoti nei 10 tūkst., nei 50 tūkst. kilometrų. Į tokį variklį kas mėnesį reikia pilti tepalus, nes jis išvarva, jį išdegina. Mano, kad su tokiu automobiliu negalėtų praeiti techninės apžiūros. Pardavėjas turi įspėti apie variklio problemas, nes dokumentuose pateikė, kad automobilį parduoda visiškai tvarkingą. Tokiam automobiliui trukdo važiuoti visi minėti gedimai. Pamatęs įspėjimą „Check engine“ turi vykti į servisą, siekiant diagnozuoti kas negerai. Pažymėjo, kad su „Check engine“ nepraleidžia techninės apžiūros. Pats variklis kainavo apie 1 000 eurų. Po jo atlikto remonto „Check engine?“ įspėjimo neberodo. Po variklio keitimo iš ieškovės pretenzijų neturėjo, naujam varikliui viskas yra gerai, tepalų pildyti nereikia. Jeigu automobilis suvartoja tepalą, tai reiškia, kad tai yra gedimas. Apie tai, ką sakė pardavėjas ieškovams, kad reikėjo pildyti tepalus, tai reiškia, kad tai yra variklio gedimas. Su atsakovu bendrauti teko tik vieną kartą, apie 5 min., kai vyko parsitempti iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, tuomet atsakovas jam paminėjo apie tepalų rijimą.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas Valentinas Mitunevičius nurodė, kad jis yra teismo ekspertas eismo įvykių srityje. Savo išvadą tvirtina. Jam buvo pateiktos detalės variklio ir variklio ardymo aktas, kuriame buvo surašyti požymiai, kurie buvo nustatyti ardant variklį ir kuriame nurodyta, kad sandarinant variklio detales buvo panaudotas hermetikas. Kai ardė alyvos siurblį nustatė, kad yra panaudoto hermetiko likučiai. Kai panaudojamas hermetikas detales sandarinant ir būna panaudotas kur nenumatyta gamintojo, tai gali būti taip, kad kažkuriuo momentu hermetiko atplaiša patenka į tepimo sistemą ir užkemša tam tikrą tepimo kanalą ir atsiranda gedimai, atitinkamai trinties poros, kurios kanalas yra užkimštas. Pirmojo švaistiklinio kakliuko paviršius buvo „sudrožtas“ ir spręsdamas iš jam pateiktos medžiagos nustatė, kad buvo sutrikęs tepimas ir labiausiai tikėtina priežastis yra ta, kad buvo užkimštas kanalas. Jo nuomone skirstymo velenėlio kakliuko ir guoliavietės pažeidimas galėjo būti sugadintas irgi dėl patekusio hermetiko. Pirmas švaistiklinis kakliukas ir jo įdėklas sugadintas. Iš nustatytų požymių, variklis buvo remontuotas ir iš požymių variklio ardymo akte nurodė, kad jeigu nebuvo tinkamai arba netiksliai alkūninis velenas šlifuotas, jeigu buvo naudojami įdėklai, kurie nebuvo kokybiški arba buvo panaudoti varžtai užsukimui ir nebuvo išlaikyta technologija, tai galėjo sąlygoti pirmojo švaistiklinio kakliuko ir įdėklų gedimus. Įprastai jeigu kažkas negerai padaroma su remontu tada per pakankamai trumpą gali pasireikšti gedimai. Labiausiai tikėtina priežastis dėl to, kad sugedo buvo dėl hermetiko. Prie tokio gedimo didesnės alyvos sąnaudos neturėjo būti, tačiau pavyzdžiui jeigu remonto metu panaudoti ne nauji žiedai, tada variklinės alyvos sąnaudos gali būti didesnės. Kada variklis remontuotas šiuo atveju nustatyti neįmanoma. Nurodė, kad remiantis variklio ardymo aktu, galima spręsti, kad buvo atliktas nekokybiškas remontas – varžtai netinkamai užsukti, stūmokliniai žiedai nepakeisti, tačiau neįmanoma spręsti kiek automobilis galėjo pravažiuoti su tokiu remontu. Nurodė, kad jeigu automobilis ryja variklinę alyvą, vadinasi remontas buvo padarytas netinkamai. Nurodė, kad „Check engine“ užsidega kai yra reikšmingi variklio darbo sutrikimai ir automobilį reikėtų nuvežti į servisą. Šiuo atveju su šiais gedimais, tai yra dėl padidintų variklinės alyvos sąnaudų, galėjo užsidegti minėta įspėjamoji lemputė. Paprastas vairuotojas negalėjo nustatyti šių gedimų, pavyzdžiui dėl hermetiko, ypač jeigu nebuvo variklio padidinto garso, nestabilumo, tai negalėtų nustatyti, nebent degė lemputė. Mano, kad gaisras variklyje kilo dėl to, kad kai buvo sudaužytas blokas atsirado skylė į išorę ir variklinė alyva, kuri yra aukštos temperatūros, pateko ant karštų detalių, tai labai greitai užsiliepsnojo alyva. Minėjo, kad naudotas hermetikas yra neskirtas tokiam sandarinimui. Nurodė, kad hermetiką rado, nes jis buvo pažymėtas ir kitur nustatė iš jam pateikto akto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

8. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

9. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovai pardavė ieškovams daiktą su paslėptais daikto trūkumais ir dėl pardavėjų atsakomybės pardavus daiktą. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad atsakovai ginčo automobilį jiems pardavė su paslėptais defektais, todėl, pasak ieškovų, jie privalo atlyginti ieškovams remonto išlaidas ir kitas išlaidas, susijusias su transporto priemone, nes pardavėjai yra atsakingi už prekės kokybę. Tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su pareikštais reikalavimais, teigė, kad jie buvo sąžiningi, defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo automobilio eksploatavimo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl atsakovams atsakomybė netaikytina. Ieškovai su tokia atsakovų pozicija nesutinka iš esmės ir mano, kad šiuo atveju nėra jų kaltės, prašo ieškinį tenkinti.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal 2021 m. balandžio 17 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas iš atsakovės už 3 450 Eur įsigijo automobilį Subaru Legacy, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. gamybos.

11. Ieškovai prieš pirkdami išbandė transporto priemonę. 2021 m. balandžio 19 d., ieškovams važiuojant iš Klaipėdos namo į Vilnių, užsidegė variklio patikrinimo lemputė/gedimo indikatoriaus lemputė - signalinė lemputė, kurią kompiuterizuota variklio valdymo sistema naudoja gedimui pranešti. Apie tai nedelsiant buvo informuotas atsakovas 2021 m. balandžio 19 d. sms žinute.

12. 2021 m. birželio 25 d. ieškovai vyko iš Vilniaus į Klaipėdą, vėl užsidegė variklio patikrinimo lemputė/gedimo indikatoriaus lemputė - signalinė lemputė, kurią kompiuterizuota variklio valdymo sistema naudoja gedimui pranešti. Tada išgirdo sprogimą, pamatė dūmus iš kapoto, jį atidarius viskas degė atvira liepsna. Buvo informuotas atsakovas sms žinute. Užgesinus transporto priemonę, ji buvo partempta su tralu į (duomenys neskelbtini), autoservisą, o tuomet nugabenta į autoserviso aikštelę ruošiant ją remontui. Transporto priemonė aikštelėje, kurioje buvo saugoma, stovėjo iki buvo surastas tinkamas variklis jai suremontuoti. Tai patvirtina pridedamas ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, PVM sąskaitos faktūros ir A. B. pažyma, patvirtinantys ieškovės atliktus mokėjimus už transporto priemonės saugojimą.

13. Transporto priemonė buvo pradėta remontuoti 2022 m. liepos mėn. ir suremontuota 2022 m. spalio mėn. Buvo surašytas transporto priemonės variklio ardymo aktas, kuriame nustatyta, kad ardant pastebėta apie variklio ankstesnius remonto darbus, kurie buvo atlikti nekokybiškai. Nurodyta, kad šis variklis daug gavęs smūgių ir jau buvo sugadintas anksčiau (užkalęs – prasuktais alkūninio veleno guoliais) bei vėl per remontuotas nekeičiant daugelio reikalingų vienkartinių ir sudilusių detalių.

14. Ieškovai 2021 m. birželio 25 d., 2021 m. birželio 27 d., vėl kreipėsi į atsakovą, siekdami išspręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau jokio atsakymo negavo.

15. Pagal 2022 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės defektų – variklio pakeitimo kaina sudarė 1 450 Eur, įskaičiavus darbų kainą, transporto priemonės gabenimo - 57 Eur ir laikymo aikštelėje išlaidas laukiant naujo variklio pašalinti transporto priemonės trūkumus - 200 Eur.

Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės

16. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

17. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

18. Taigi, esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

19. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovai, kaip pirkėjai, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų jiems už automobilio remontą sumokėtus pinigus, t. y. pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu.

21. Pažymėtina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

22. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

23. Pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

24. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad ieškovai pirko naudotą automobilį iš atsakovų. Ieškovai parduodamą automobilį surado per skelbimus interneto svetainėje. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas be defektų. Ieškovai, prieš priimdama sprendimą pirkti automobilį, jį apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą. Atsakovas nurodė, kad automobilis yra tvarkingas, galiojanti techninė apžiūra. Kita vertus, ieškovė žinojo, kad automobilis yra 2008 m. gamybos, t. y. ne naujas, todėl neabejotinai suprato, kad jo sistemos, įtaisai, elementai, taip pat jų dalys gali būti nusidėvėjusios.

25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovų iš atsakovų nupirktas automobilis po sutarties sudarymo sugedo, dėl ko automobiliu nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovė pateikė į bylą transporto priemonės variklio ardymo aktą bei teisme apklaustas liudytoju S. T., patvirtino, kad transporto priemonė anksčiau, iki ginčo pardavimo, buvo remontuota ir atliktas remontas buvo nekokybiškas. Kaip nurodyta akte – atliktas remontas laikomas nekokybišku, nes kai kurios detalės turėjo būti pakeistos naujomis, todėl, kad yra laikomos vienkartinėmis, tačiau jos buvo tvarkomos, Pavyzdžiui, nurodė, kad stūmoklių žiedus turėjo keisti remontuojant, tačiau paliko senus. Šiame akte nurodyta, kad variklis su tokia nedidele rida turi būti be jokių didelių problemų ar gedimų, tačiau šis variklis daug gavęs smūgių ir jau buvo sugadintas anksčiau.

26. Taip pat teismui pateiktoje 2024 m. lapkričio 5 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2024-72 padaryta išvada, kad labai tikėtina, jog varikliui atliktas didesnis remontas (tai yra ginčo automobiliui prieš pardavimą buvo atliktas variklio remontas). Teisme apklaustas ekspertas technikos mokslų daktaras Valentinas Mitunevičius patvirtino savo išvadą, kurioje nurodyta, kad jei surenkant remontuojamą variklį būtų nesilaikoma variklio gamintojo reikalavimu, pvz.: 1) buvo panaudoti nekokybiški arba netinkamų matmenų alkūninio veleno įdėklai, 2) alkūninio veleno kakliukai buvo nušlifuoti nesilaikant reglamentuotų tolerancijų, 3) alkūninio veleno kakliukų dangteliai nebuvo tinkamai užveržti, arba tam buvo panaudoti nenauji varžtai, tai esant nors vienai iš aukščiau išvardytų sąlygų, varikliui dirbant (nebūtinai iš karto po atlikto remonto) galėjo būti sutrikdytas hidrodinaminis tepimas tepimo poroje „alkūninio veleno 1- as švaistiklinis kakliukas – jo įdėklai“, lėmęs jo detalių greitą sudilimą ir varikio sugadinimą. Tiriamuoju atveju iš tyrimui pateiktos medžiagos ir atliktos detalių apžiūros negalima paneigti, kad dėl bent vienos iš aukščiau išvardytų priežasčių galėjo būti sugadintas tiriamasis variklis“. Eksperto išvadoje taip pat pažymėta, kad „techniniu požiūriu variklio sandarinimui gali būti panaudojamas hermetikas tik tam tikrose vietose (pvz., kur negalimas sandarinimas panaudojant tarpines) ir tam turi būti panaudojamas išskirtinai anaerobinis hermetikas (kuris sukietėja kontaktuodamas su metalu ir negaudamas oro). Tiriamojo variklio gedimas dėl sutrikusio tepimo trinties poroje „alkūninio veleno 1-as švaistiklinis kakliukas – jo įdėklai“ pagrindžiamas tokiu mechanizmu, kai atskilusi hermetiko atplaiša pateko į tepimo kanalą, kuriuo variklinė alyva buvo tiekiama į šią trinties porą. Apie labai didelę tokio veiksnio tikimybę leidžia spręsti ir kitos trinties poros („skirstymo velenėlio kakliukas – jo guoliavietė“) sugadinimas, kuris taip pat paaiškinamas analogiška priežastimi (šios trinties poros kanalo užkimšimu atskilusia hermetiko atplaiša). Pažymėta, kad abiem atvejais hermetikas galėjo patekti į tepimo kanalus, esančius už alyvos filtro, sandarinant detales esančias iki šio filtro (pvz., variklio dugninės sandūrą su cilindrų bloku, viršutinio dangtelio sandūrą su cilindrų galvute ir kt.). Nes nešvarumai ir pašalinės dalelės, pakliuvusios į variklio dugninę, gali patekti į už alyvos filtro esančius tepimo kanalus esant nepalankioms variklio darbo sąlygoms – pvz., jei alyvos filtras buvo labai užterštas, arba jei buvo suveikęs šio filtro apsauginis vožtuvas (paleidžiant šaltą variklį, esant labai sutirštėjusiai variklinei alyvai). Kadangi tepimo sutrikimai nustatyti dviejose trinties porose („alkūninio veleno 1-as švaistiklinis kakliukas – jo įdėklai“ ir „skirstymo velenėlio kakliukas – jo guoliavietė“), kurios yra skirtingose variklio vietose ir tepamos per atskirus tepimo kanalus, tai labai tikėtina, kad trinties sutrikimą šiose trinties porose ir variklio sugadinimą lėmė šių trinties porų tepimo kanalų užsikimšimas pašalinėmis dalelėmis – pvz., variklio sandarinimui panaudoto hermetiko atplaišomis. Tai yra ekspertas konstatavo, kad ginčo automobilio variklio gedimas įvyko dėl ankstesnio nekokybiškai atlikto automobilio remonto. Nors atsakovas neigė, kad remontavo variklį bei negalėjo nurodyti iš ko pirko automobilį, tačiau iš byloje esančio transporto priemonės Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilno carvertical išrašo matyti, kad automobilis buvo apgadintas 2 kartus: 2010m. liepos mėnesį JAV, žala nenurodoma ir 2010 m. lapkričio mėnesį Lietuvoje, kur nurodomos žalos grupės: variklio priedai. Išorinės kėbulo dalys, išoriniai žibintai, stiklas, pakabos sistema. Todėl akivaizdu, kad buvo remontuotas ir jo variklis.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Taigi, sutiktina su ieškovų argumentais, kad ta aplinkybė, jog jie, prieš įsigydami automobilį, jį apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl automobilio sugedimo. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai (patikrinti perkamą daiktą) negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti daikto kokybę, neeliminuoja pardavėjo atsakomybės. Tačiau taip pat nustatyta aplinkybė, kad automobilis po sutarties sudarymo sugedo, nesudaro pagrindo besąlygiškai priteisti ieškovams iš atsakovų patirtas defektų šalinimo išlaidas ir kitus nuostolius (išlaidas, sumokėtas už konsultacijas ir kt.).

28. Pažymėtina, kad ieškovai turėjo lūkestį, kad automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį be jokių papildomų sąnaudų, juolab kad atsakovai nenurodė jokių trūkumų. Tačiau, pardavėjas (šiuo atveju atsakovai), siekiantys išvengti atsakomybės už nustatytus automobilio trūkumus, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, turi pareigą įrodyti, kad automobilio trūkumai atsirado po jo perdavimo pirkėjui ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, tačiau atsakovai to neįrodė. Teismui pasiūlius pagalvoti dėl ekspertizės skyrimo – nesutiko. Tuo tarpu ieškovai įrodė, kad automobilis netinkamos kokybės, neatitinka įprastų kokybės reikalavimų. Automobilio defektai – neakivaizdūs.

29. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad automobilis po sutarties sudarymo sugedo ne dėl to, kad ieškovai, įsigiję automobilį, jį netinkamai eksploatavo. Automobilis nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį (nepatiriant didelių sąnaudų ir nepatogumų); ieškovas įrodė, kad automobilis netinkamos kokybės, neatitinka įprastų kokybės reikalavimų. Automobilio defektai – neakivaizdūs. Esant byloje nustatytiems nurodytiems transporto priemonės gedimams, transporto priemonė neatitinka CK 6.333 straipsnio 2 dalyje numatytos daikto kokybės garantijos, kad pardavėjas privalo užtikrinti, jog daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti.

Dėl nuostolių atlyginimo

30. Vienas iš bendrųjų sutarčių teisėje esančių gynybos būdų – reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius. Nors jis nenurodytas CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, jis gali būti taikomas pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju dėl pastarojo bendrojo pobūdžio (lot. lex generalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, be kita ko, tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynybos būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas). Bendrieji teisių gynybos būdai tokiu atveju taikomi subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 33 punktas; 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 27 punktas; 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, 49 punktas). Atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

31. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos.

32. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės gedimai ieškovams nebuvo žinomi, taip pat nebuvo akivaizdūs, todėl be specialaus tyrimo šių gedimų nustatyti nebuvo įmanoma.

33. Transporto priemonė įsigyta 2021 m. balandžio 17 d. ir jau 2021 m. balandžio 19 d., ieškovams pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, jos skydelyje įsižiebė įspėjamoji lemputė, kuri įspėja apie tam tikrus transporto priemonės variklio gedimus, tačiau atsakovas ieškovams nurodė, kad tai nėra gedimas ir transporto priemone galima naudoti toliau. 2021 m. birželio 25 d. ieškovams vykstant iš Vilniaus į Klaipėdą užsidegė variklio patikrinimo lemputė/gedimo indikatoriaus lemputė - signalinė lemputė, kurią kompiuterizuota variklio valdymo sistema naudoja gedimui pranešti, tuomet ieškovai išgirdo sprogimą, pamatė dūmus iš kapoto, jį atidarius viskas degė atvira liepsna. Taigi, nustatyta, kad transporto priemonės trūkumai nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo išryškėjo per 2 dienas nuo automobilio įsigijimo, o variklis užsidegė per daugiau nei du mėnesius. Tai patvirtino ir transporto priemonės variklio ardymo aktas bei teisme apklaustas liudytojas, sudaręs minėta aktą bei taisęs variklį, pateikta ekspertinė išvada bei teisme apklaustas ekspertas. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonės gedimai laikomi buvusiais pardavimo metu. Atsakovas ginčijo ieškinį nurodydamas, kad ieškovai netinkamai eksploatavo transporto priemonę, galbūt naudojo netinkamą alyvą, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais pagrįstais įrodymais. Teismas siūlė atsakovams pagalvoti dėl ekspertizės skyrimo, tačiau atsakovas nurodė, kad nereikia.

34. Konstatuotina, kad dėl kaltų atsakovų veiksmų, t. y. nuslėptų defektų automobilio pirkimo metu, buvo patirti nuostoliai remontuojant automobilį, todėl šios sumos priteistinos kaip tiesioginiai nuostoliai. Nustatyta, kad transporto priemonės gedimai įsigijimo metu ieškovams nebuvo žinomi, sutartyje šie trūkumai nenurodyti, taip pat neaptarti žodžiu prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį bei nebuvo akivaizdūs ir jiems nustatyti turėjo būti atliktas specialus tyrimas – šiuo atveju transporto priemonės variklio ardymas. Atsižvelgiant į tai ieškovams iš atsakovų solidariai priteisiama 1 450 Eur išlaidų dėl pašalintų įsigytos transporto priemonės trūkumų ir 257 Eur išlaidų atlyginimo dėl transporto priemonės nutempimo ir saugojimo.

35. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Toks palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl to iš atsakovų ieškovams priteistinos penkių procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 38 Eur žyminis mokestis, 544,50 Eur eksperto išvados parengimui, 100 Eur pretenzijos parengimui, 15,99 Eur už paslaugas svetainėje Carvertical ir 10,85 Eur už Valstybės įmones Regitros duomenis, viso 1 709,34 Eur, priteisiant iš kiekvieno po 854,67 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Kadangi iš kiekvieno atsakovo priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (6,64 Eur) nesiekia minimalios valstybei priteitinos sumos (8 Eur), procesinių dokumentų išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. P. ir A. P. ieškovams E. K. S. ir I. K. – S. 1 450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų atlyginimo dėl pašalintų įsigytos transporto priemonės trūkumų, 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) nuostolių atlyginimo dėl transporto priemonės nutempimo ir saugojimo, penkių procentų dydžio palūkanas už 1707 (vieno tūkstančio septynių šimtų septynių eurų) priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. P. 854,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams E. K. S. ir I. K.-S.

Priteisti iš atsakovo A. P. 854,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams E. K. S. ir I. K.-S.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

TeisėjaLina Šakarnienė