Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2050-329/2016 pagal pareiškėjo E. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. L., J. G., G. L., P. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės A. L. veiksmų, prašydamas paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-01-29 iki 2016-02-29 vykusias pareiškėjo turto, t. y. žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytines Nr. (duomenys neskelbtini); vadovaujantis CK 4.194 str. suteikti galimybę pareiškėjui nustatyti jungtine hipoteka įkeistu turto pardavimo eilę, skirti pareiškėjo turto (kiekvieno objekto atskirai) – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtą pardavinėti tik po turto vertės ekspertizės atlikimo ir tik tokia pareiškėjo nurodyta tvarka, t. y. pirmąją eile pardavinėti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankami lėšų skoloms padengti, antrąją eile pardavinėti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); priimti patvarkymą, kuriame būtų pateikta tiksli iš pareiškėjo ir G. L. išieškomos skolos suma išieškotojos J. G. naudai. Pareiškėjas nurodė, kad iš elektroninės varžytinių sistemos www.everzytines.lt sužinojo, kad iš 2016-01-29 – 2016-02-29 vykusių antrųjų varžytinių buvo parduotas pareiškėjui priklausantis turtas. Antstolė, siųsdama pareiškėjui patvarkymus, niekur nenurodė tikslaus išieškomos skolos dydžio, taip pažeisdama CPK 656 str. Pareiškėjai 2015 m. vasario mėn. iš viso antstolei pervedė 1682 Eur, todėl antstolė privalėjo tikslinti skolos sumą ir apie išieškotinos sumos dydį tinkamai informuoti vykdomosios bylos šalis. Taip pat antstolė, paskelbdama apie varžytines parduoti nekilnojamąjį turtą kaip kompleksą, pažeidė jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių nustatytą tvarką, nesilaikė CK 4.194 str. 1 d. ir CPK 664 str. įtvirtintų reikalavimų, kadangi kai jungtine hipoteka yra įkeisti negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai bei kartu gyvenamas būstas, kuriame asmuo gyvena, pirmiausiai turi būti parduodami negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai ir tik tada, kai juos pardavus neužtenka lėšų skoloms padengti, gali būti parduodamas įkeistas gyvenamas būstas. Antstolė tinkamai nenustatė tikrosios pareiškėjo turto atskirų sudedamųjų dalių rinkos vertės, kadangi įvertintas visas pareiškėjo turtas, kaip visuma.Antstolė A. L. 2016 m. kovo 14 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Nurodo, jog reikalavimai antstolio aptvarkymo turiniui nustatyti CPK 613 str. 2 d., o ne CPK 656 str., kaip tai nurodo pareiškėjas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo sudarytas jungtinės hipotekos sandoris, nes šiuo atveju buvo sudaryta bendrosios hipotekos sandoris. CK 4.183 str. 3 d. įpareigoja bendrosios hipotekos sandorio šalis hipotekos sutartyje susitarti dėl bendrąją hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytinių eilės. Tokia eilė 2013-05-09 bendrosios hipotekos sutartyje nebuvo numatyta. Nei skolininkai, nei kiti suinteresuoti asmenys nepareiškė noro susitarti dėl turto pardavimo iš varžytinių eilės vykdymo procese. Nesant įkaito davėjų daugeto susitarimo dėl parduodamo iš varžytinių turto eilės, pagal formuojamą teismų praktiką, įkeisti objektai parduodami kartu. Iki kol nepasibaigė varžytinės ir neatsirado hipoteka suvaržytų daiktų pirkėjas, pareiškėjas jokių pageidavimų neteikė, neskundė vykdomojoje byloje priimtų patvarkymų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo E. L. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolio patvarkymas turi atitikti CPK 613 straipsnio reikalavimus. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija neįtvirtina antstoliui pareigos, atsižvelgiant į skolininkų atliktus mokėjimus, tikslinti skolos sumą ir apie pasikeitusios išieškotinos sumos dydį informuoti vykdomosios bylos šalis. Pareiškėjui 2014-11-11 buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, kuriame buvo nurodytas iš skolininkų išieškotinos skolos dydis. Antstolės priimtuose patvarkymuose nenurodytas pasikeitęs išieškotinos sumos dydis nesudaro pagrindo antstolės veiksmus laikyti neteisėtais. Skolininkai 2013-05-09 sudarė hipotekos sutartį, kuria įkaito davėjas E. L. įkeitė žemės sklypą, o įkaito davėjai E. L. ir G. L. įkeitė gyvenamąjį namą. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo teisiniai režimai yra skirtingi, kadangi žemės sklypas priklauso E. L. asmeninės nuosavybės teise, o gyvenamasis namas – E. L. ir G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Todėl minėta hipotekos sutartis laikytina ne jungtinės, o bendrosios hipotekos sutartimi; išieškojimui iš gyvenamojo namo taikytinas ne CK 4.194 str., bet CK 4.183 str. 3 d., kuri įpareigoja bendrosios hipotekos sandorio šalis hipotekos sutartyje susitarti dėl bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės. Sutartyje nėra nustatyta bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė, todėl objektai turi būti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl jų pardavimo išreikšti skolos išieškojimo procese, tačiau nei skolininkai, ne kiti suinteresuoti asmenys nepareiškė noro susitarti dėl turto pardavimo iš varžytinių eilės. Nesant įkaito davėjų daugeto susitarimo dėl parduodamo iš varžytynių turto eilės, įkeisti objektai parduodami kartu, todėl antstolės veiksmus, varžytinėse parduodant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, teismas laikė teisėtais. Teismas pažymėjo, kad antstolė taip pat nepažeidė CPK 664 str. normų, nes skolininkams priklausantis gyvenamasis namas yra įkeistas, todėl iš jo privalu išieškoti kaip iš įkeisto turto, o ne penktąja eile, kaip nurodyta skunde. Pareiškėjas ekspertizės aktu nustatyto turto įkainojimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, taip pat neskundė 2015-11-12 patvarkymo dėl turto vertės nustatymo. Tai reiškia, jog pareiškėjas pradinei turto pardavimo kainai neprieštaravo. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta bendrosios hipotekos sutartis, todėl antstolė neprivalėjo skirti ekspertizės, kurios metu atskirai butų nustatyta žemės sklypo gyvenamojo namo rinkos vertės. Teismas konstatavo, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. L. panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:Apeliantas nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais motyvais. Siųsdama pareiškėjui patvarkymus, antstolė niekur nenurodė tikslaus išieškomos skolos dydžio, taip antstolė pažeidė CPK 656 str. įtvirtintus reikalavimus.Visas apelianto turtas (žemės sklypas ir namas) yra įkeistas išieškotojai jungtine hipoteka. Antstolė viso įkeisto turto pardavimu pažeidė CK 4.194 str. 1 d. reikalavimą, nes skolininkas neteko galimybės nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, taip pat pažeidė CPK 665 str. 5 d., kurioje nurodoma, kad penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarant hipotekos sandorį nebuvo sudarytas susitarimas dėl įkeistų daiktų pardavimo eilės, dėl ko antstolė teisėtai turtą pardavinėjo kaip kompleksą. Antstolė privalėjo kreiptis į turto savininkus ir nurodyti, kad yra galimybė jiems patiems nusistatyti turto pardavimo tvarką, tačiau tai antstolės nebuvo padaryta ir turtas parduotas kaip kompleksas. Antstolė neturėjo teisės savo nuožiūra pakeisti varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto objekto, nes jai pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose buvo nurodyta priverstinai parduoti konkrečius nekilnojamojo turto objektus su nurodytais jų unikaliais numeriais bei kitais skiriamaisiais požymiais, o ne turtą, kaip visą kompleksą. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tik palaikė antstolės poziciją nepakankamai išsamiai įsigilindamas į situaciją. Bylose dėl antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimo viešasis interesas reikalauja, kad teismas būtų aktyvus, tačiau teismas skundžiama nutartimi pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nepagrįstai jį atmetė.Suinteresuotas asmuo antstolė A. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, ištirdamas ir įvertindamas bylos medžiagą. Patvarkymo turiniui keliamus reikalavimus reglamentuoja ne CPK 656 str., kaip nurodo pareiškėjas, bet CPK 613 str. Išieškojimui iš įkeistų daiktų šioje vykdomojoje byloje taikytinas ne CK 4.194 str., kaip nurodo pareiškėjas, bet CK 4.183 str. 3 d., kuri įpareigoja bendrosios hipotekos sandorio šalis hipotekos sutartyje susitarti dėl bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės, o nesusitarus, preziumuojama, kad objektai turi būti parduoti kartu, nes tik tokiu būdu įkeistas turtas gali būti parduotas geriausiomis sąlygomis. Antstolė nepažeidė CPK 664 str. normų, nes, pirmiausiai yra išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.Suinteresuotas asmuo P. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:CPK 613 str. 2 d. nenumato imperatyvaus reikalavimo antstolio patvarkymuose nurodyti iš skolininkų išieškotojo naudai išieškomų sumų.Išieškotojos naudai turtas buvo įkeistas ne jungtine, bet bendrąja hipoteka, todėl CK 4.194 str. aiškinimas ir vertinimas nagrinėjamame ginče nėra aktualus ir išieškojimui iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo taikytina CK 4.183 str. 3 d. LAT praktikoje nustatoma bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimo kartu prezumpcija, kurios skolininkas nepaneigė. Turto pardavimo kartu būtinybę patvirtina tai, kad žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pardavinėjant atskirai, jų patrauklumas potencialiems pirkėjams ženkliai sumažėtų, o tai pažeistų tiek skolininkų, tiek išieškotojos, tiek daugybės kitų skolininkų kreditorių interesus.Nėra jokio pagrindo konstatuoti CK 4.194 str. 1 d. pažeidimo. Skolininkas nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog, parduodant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą atskirai, būtų gauta daugiau piniginių lėšų. Konstatavus, kad išieškotojos reikalavimo teisės skolininkų atžvilgiu gali būti įgyvendintos visa apimtimi tik pardavus turtą kaip kompleksą, nėra jokios teisinio pagrindo konstatuoti skolininkų teisės nustatyti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto eilę pažeidimo.Antstolė nėra ir negali būti su skolininkais sudariusi jokios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, todėl neturėjo jokios pareigos teikti skolininkams jokių konsultacijų dėl teisių užtikrinimo, įgyvendinimo ar gynybos būdų.Nėra pagrindo konstatuoti ir antstolės padaryto CPK 664 str. 5 d. pažeidimo, nes penktąja eile yra išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto tik tuo atveju, jei jis nėra įkeistas hipoteka. Pastaruoju atveju, iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto yra išieškomas pirmąja eile.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolės A. L. 2014-11-11 patvarkymu priimtas vykdyti Kauno miesto 16-ojo notaro biuro 2014-11-05 išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, netesybomis, nuostoliais iš skolininkų E. L. ir G. L. hipotekos kreditoriaus J. G. naudai pagal 2013-05-09 hipotekos sutartį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2014-11-11 skolininkams išsiųsti raginimai įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai, kurie G. L. buvo įteikti 2014-11-18. 2014-12-11 turto arešto aktu areštuotas skolininkams priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas. Antstolės 2015-10-01 patvarkymu paskirta ekspertizė įkeistam nekilnojamam turtui įkainoti, kuris skolininkams buvo įteiktas 2015-10-09. 2015-11-13 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo nustatyta priverstinai parduotino įkeisto nekilojamojo turto kaina 20300 Eur, patvarkymas skolininkams įteiktas 2015-11-16. 2015-12-07 patvarkymu paskelbtos žemės sklypo ir gyvenamojo namo esančių (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytinės, patvarkymas skolininkams įteiktas 2015-12-14. 2016-01-06 patvarkymu dėl neįvykusių varžytinių pirmosios viešosios varžytinės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos neįvykusiomis, patvarkymas skolininkams įteiktas 2016-01-12. 2016-01-29 patvarkymu dėl viešųjų varžytinių paskelbimo paskelbtos minėto nekilnojamojo turto antrosios varžytinės, patvarkymas skolininkams įteiktas 2016-02-05. Antrąsias varžytinės laimėjusiu dalyviu/atstovu pripažintas P. K., pasiūlęs didžiausią parduodamo nekilnojamojo turto kainą 12 180 Eur. Pareiškėjas 2016-03-04 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-01-29 iki 2016-02-29 vykusias pareiškėjo turto antrąsias varžytines; vadovaujantis CK 4.194 str. suteikti galimybę pareiškėjui nustatyti jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę, skirti pareiškėjo turto (kiekvieno objekto atskirai) rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtą pardavinėti tik po turto vertės ekspertizės atlikimo ir tik tokia pareiškėjo nurodyta tvarka; priimti patvarkymą, kuriame būtų pateikta tiksli iš pareiškėjo ir G. L. išieškomos skolos suma. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-05-05 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolė, siųsdama skolininkams patvarkymus, pažeidė CPK 656 straipsnyje tokiam dokumentui įtvirtintus reikalavimus, kadangi antstolė niekur nenurodė tikslaus išieškomos skolos dydžio. CPK 613 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Reikalavimai antstolio patvarkymo turiniui yra nustatyti CPK 613 straipsnio 2 dalyje, tačiau minėtoje normoje nenurodytas imperatyvus reikalavimas antstolio patvarkymuose nurodyti iš skolininko išieškomų sumų. CPK 656 straipsnis reglamentuoja Raginimo įvykdyti sprendimą o ne antstolio patvarkymo turinį. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad jam ir suinteresuotam asmeniui G. L. buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą 2014-11-11 Nr. S-9026, kuris atitiko minėto straipsnio reikalavimus, jame buvo nurodyti iš skolininkų išieškotinų sumų dydžiai (vykd. b. l. 20-21, 23-24). Aplinkybė, kad skolininkai į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė dalį piniginių lėšų, o antstolė iš naujo neperskaičiavo išieškomų sumų dydžių ir jų nenurodė patvarkymuose, nesudaro pagrindo antstolės veiksmus laikyti neteisėtais. Apeliantas nurodo, kad visas jo turtas (žemės sklypas ir namas) yra įkeistas išieškotojai jungtine hipoteka, todėl antstolė, parduodama visą įkeistą turtą kartu (du nekilnojamojo turto objektus), pažeidė CK 4.194 str. 1 d. reikalavimą, nes skolininkas neteko galimybės nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, taip pat CPK 665 str. 5 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

Jungtinė hipoteka - kelių tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 str.). Bendroji hipoteka - keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą (CK 4.183 str. 1 d.). Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė (CK 4.183 str. 3 d.). Taigi, esant įkaito davėjų daugetui, kai tam pačiam skoliniam įsipareigojimui užtikrinti vienu sandoriu įkeičiami keli nekilnojamieji daiktai, priklausantys skirtingiems savininkams, yra taikomos bendrosios hipotekos reglamentavimo taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą įkaitų davėjų interesų pusiausvyrą.Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. L. ir G. L. 2013-05-09 hipotekos sutartimi užtikrino kreditoriui J. G. vieno (11497,91 Eur dydžio paskola, iš pagrindinio reikalavimo atsirandančios palūkanos, netesybos ir nuostoliai) skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Įkaito davėjas E. L. įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o įkaito davėjai E. L. ir G. L. įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju skolininkai kartu laikytini įkaitų davėjų daugetu, todėl buvo sudaryta ne jungtinės, o bendrosios hipotekos sutartis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, CK 4.194 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju neaktualios, o išieškojimui iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo taikytina CK 4.183 straipsnio 3 dalis.Kaip minėta, bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė (CK 4.183 str. 3 d.). Kai bendrosios hipotekos sutartyje šalys nesusitaria dėl objektų pardavimo eilės tvarkos, preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl jų pardavimo išreikšti skolos išieškojimo procese. Šalims nepateikus pasiūlymų šiuo klausimu, antstolis, atsižvelgdamas į maksimalų skolininko ir kreditoriaus interesų užtikrinimą, turi turtą parduoti kartu, nes tik tokiu būdu įkeistas turtas gali būti parduotas geriausiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005, 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014).Apeliantas neginčija aplinkybės, kad įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė 2013-05-09 hipotekos sutartyje nebuvo numatyta. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad nei skolininkai, ne kiti suinteresuoti asmenys nepareiškė noro susitarti dėl turto pardavimo iš varžytinių eilės. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, pagrįstai nurodė, kad, nesant įkaito davėjų daugeto susitarimui dėl parduodamo iš varžytynių turto eilės, įkeisti objektai turi būti parduodami kartu, todėl antstolės veiksmai, varžytinėse parduoti kartu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), laikytini teisėtais.Įstatymas imperatyviai reglamentuoja, kokia tvarka gali būti vykdomas išieškojimas iš fizinio asmens turto. CPK 664 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. pirmiausia yra išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; 5 dalis numato, kad penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Skolininkams priklausantis gyvenamasis namas yra įkeistas hipotekos sutartimi, išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus J. G. naudai, todėl iš skolininkams priklausančio gyvenamojo būsto yra išieškomas pirmąja eile. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė CPK 664 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad antstolė privalėjo kreiptis į turto savininkus ir nurodyti, kad yra galimybė jiems patiems nusistatyti turto pardavimo tvarką. Antstoliui pareiga savo iniciatyva siūlyti skolininkui nusistatyti turto pardavimo tvarką įstatyme nenumatyta. CK 4.183 straipsnio 3 dalyje numatytos hipotekos skolininko teisės turi būti įgyvendinamos jo aktyviais veiksmais. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-1/2007). Nagrinėjamu atveju, apeliantas viso vykdymo proceso metu antstolei nepateikė jokių reikalavimų ar pasiūlymų nustatyti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto eilę ir parduoti žemės sklypą atskirai nuo gyvenamojo namo. Skundą dėl antstolės veiksmų pateikė tik 2016-03-04, t. y. jau po turto pardavimo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad tokia jo teisė buvo pažeista. Bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 510-513 str.). Nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, todėl apelianto atskirojo skundo motyvai, kad teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, palaikė antstolės poziciją nepakankamai išsamiai įsigilindamas į situaciją, yra deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui P. K. iš apelianto priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.