Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams J. M., V. A. ir M. S., ir atsakovo V. A. priešieškinį dėl skolos iš laiduotojų priteisimo ir laidavimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje BUAB „Technoliux“

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. spalio 18 d. susitarimu Nr. K200810-0480-P-1 kredito limito sutartis Nr. K200810-0480 buvo pakeista, kredito linijos grąžinimo terminą nustatant iki 2011 m. spalio 9 d. (pakeistas sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktai) ir nustatant palūkanas – marža 4 proc. pridedant 6 mėn. EURIBOR, t.y. pakeičiant sutarties 2.3 punktą (t. 1, b.l. 15-20).

Vilniaus apygardos teismas 2011-09-06 nutartimi trečiajam asmeniui iškėlė bankroto bylą. Ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui sumažėjo po to, kai dalis reikalavimų buvo padengta lėšomis, gautomis pardavus už trečiojo asmens prievoles, kilusias iš kredito sutarties, bankui įkeistą kitam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamą turtą. Šiai dienai pagal Kredito sutartį, trečiasis asmuo ieškovui yra skolingas 462155,93 EUR. Paaiškina, kad skolininkui neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Ieškovo su atsakovais sudarytose laidavimo sutartyse be pagrindinio įsipareigojimo atsakyti už trečiojo asmens prievoles laiduotojai patvirtino, kad trečiajam asmeniui (kredito gavėjui) bent vieną dieną pradelsus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal atitinkamą kredito sutartį ieškovas turi teisę raštu pareikalauti, kad atsakovai ne vėliau kaip kitą darbo dieną sumokėtų ieškovui nesumokėtas sumas arba nurašyti lėšas nuo sąskaitų be atskiro įspėjimo, atsakovai atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovas nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą, taip pat atsakovai aiškiai patvirtino, kad yra susipažinę su visais tolimesniais atitinkamų Kredito sutarties papildymais ir pakeitimais. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas bankas Danske Bank A/S (AB Sampo banko teisių perėmėjas) ir tretysis asmuo UAB „Technoliux“ 2008 m. spalio 15 d. sudarė kredito limito sutartį Nr. K200810-0480, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui maksimalią kredito limito sumą – 753000 EUR, kurią sudarė 202350 EUR dydžio kreditas bei 550650 EUR dydžio kredito linija (sutarties 2.1.1 ir. 2.1.2 punktai), o tretysis asmuo UAB „Technoliux“ įsipareigojo grąžinti visas paskolintas lėšas ir mokėti palūkanas. Kredito sutartimi (sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktai) nustatytas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2010 m. spalio 9 d., o kredito – iki 2011 m. spalio 9 d. Taip pat sutarties 2.3.1 ir 2.3.2 punktais nustatytas palūkanų dydis, taikomas kredito ir kredito linijos lėšoms – marža 1,8 proc. pridedant 3 mėn. EURIBOR (t. 1, b.l. 7-14).

Taip pat nustatyta, kad atsakovė J. M. 2008 m. spalio 15 d. laidavimo sutartimi Nr. FA1-K200810-0480 įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu tretysis asmuo, už kurį laiduojama, nevykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal kredito sutartį (t. 1, b.l. 20-22).

Atsakovas M. S. 2008 m. spalio 15 d. laidavimo sutartimi Nr. FA2-K200810-0480 įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu tretysis asmuo, už kurį laiduojama, nevykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal kredito sutartį (t. 1, b.l. 23-25).

Atsakovas V. A. 2008 m. spalio 15 d. laidavimo sutartimi Nr. FA3-K200810-0480 įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu tretysis asmuo, už kurį laiduojama, nevykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal kredito sutartį (t. 1, b.l. 26-28).

Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2010 m. spalio 18 d. susitarimu Nr. K200810-0480-P-1 kredito limito sutartis Nr. K200810-0480 buvo pakeista, kredito linijos grąžinimo terminą nustatant iki 2011 m. spalio 9 d. (pakeistas sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktai) ir nustatant palūkanas – marža 4 proc. pridedant 6 mėn. EURIBOR, t.y. pakeičiant sutarties 2.3 punktą (t. 1, b.l. 15-20). Šio susitarimo kiekvieno lapo apačioje yra laiduotojų J. M., M. S. ir V. A. parašas ir susitarimo gale parašas po patvirtinimu, kad su susitarimo sąlygomis jie yra susipažinę, joms neprieštarauja ir sutinka laiduoti už Klientą šiuo susitarimu pakeistomis sąlygomis (t.1, b.l. 19, originalas t. 2, b.l. 47).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Technoliux“ iškėlė bankroto bylą (VAT civilinė byla Nr. Nr. B2-5708-262/2011, LITEKO duomenys) ir 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtino 228156,17 Lt dydžio ieškovo kreditorinį reikalavimą (t. 1 b.l. 29-30). Ieškovas nurodo, kad skola iš dalies buvo padengta realizavus įkaito davėjo UAB „Junarda“ įkeistą nekilnojamą turtą - padengta skolos dalis – 414892 Lt (119862,48 EUR). Trečiojo asmens BUAB „Technoliux“ atstovas bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ įgaliotas asmuo I. M. teisme patvirtino, kad bankroto procese iš bankrutuojančios įmonės UAB „Technoliux“ lėšų 3-čios eilės kreditorių reikalavimai, tarp jų ir ieškovo Danske Bank A/S, nebuvo dengiami. Nustatyta nepadengta skolos suma yra 1599706,56 Lt (462155,93 EUR), kurią sudaro 485358,32 EUR pradelsta skola pagal sutartį ir 32200,16 EUR palūkanos, skaičiuotos iki bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui (2011-09-19).

Ieškovas nurodo, kad priskaičiuotų 23202,39 EUR delspinigių, skaičiuotų iki bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui (2011-09-19), į ieškinio reikalavimą neįtraukė, vertindamas, jog yra praleistas sutrumpintas ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui.

Dėl ginčo esmės

Ieškovas prašo priteisti trečiojo asmens neįvykdytą prievolę solidariai iš laiduotojų.

Laiduotojas V. A. priešieškiniu ginčija laidavimą, nurodydamas, kad jis nesutiko laiduoti pasikeitus prievolės sąlygoms, t.y. 2010 m. spalio 18 d. kreditoriui padarius 2008 m. spalio 15 d. kredito limito sutarties Nr. K200810-0480 pakeitimą pratęsiant kredito grąžinimo terminą vieneriems metams ir padidinant palūkanas.

Laiduotojai J. M. ir M. S. ginčija laidavimą, teigdami, kad jie dviese nebūtų laidavę, jeigu būtų žinoję, kad V. A. nėra laiduotojas. Taip pat remiasi tuo, kad kreditorius savo veiksmais ir neveikimu padidino jų kaip laiduotojų atsakomybę.

Laiduotojai taip pat ginčijo skolos dydį ir apskaičiavimo teisingumą. Bet su tuo susijusių netikslumų byloje nenustatyta. Skolos dydį patvirtina rašytiniai įrodymai, o taip pat ieškovo paaiškinimai ir paskaičiavimai (iš kurių matyti, kad netesybos skaičiuotos iki bankroto bylos iškėlimo, ir kad skolos dalis yra sumažinta realizavus trečio asmens UAB „Junarda“ įkeistą turtą).

Šioje byloje teismas pirmiausiai turi nustatyti, ar laidavimo santykiai nėra pasibaigę, nes tai būtų pagrindas ieškinio reikalavimus atmesti. Todėl pirmiausiai sprendžiama dėl priešieškinio.

Dėl V. A. priešieškinio

Priešieškinys netenkinamas.

Atsakovas V. A. priešieškiniu prašo pripažinti pasibaigusiu laidavimą pagal 2008 m. spalio 15 d. laidavimo sutartį Nr. FA3-K200810-0480 ir pripažinti negaliojančiu atsakovo V. A. laiduotojo sutikimą 2010 m. spalio 18 d. susitarime Nr. K200810-0480-P-1 dėl 2008 m. spalio 15 d. kredito limito sutarties Nr. K200810-0480 pakeitimo.

Atsakovas remiasi tuo, kad ieškovas Danske Bank A/S atlikdamas 2010 m. spalio 18 d. sutarties pakeitimą negavo jo kaip laiduotojo sutikimo - sutarties pakeitime yra ne jo parašas. Byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gegužės 20 d. ekspertizės akte Nr. 11-173(15) konstatuota, kad 2010 m. spalio 18 d. susitarime Nr. K200810-0480-P-1 po įrašu „Laiduotojas V. A., gyvenamasis adresas Ozo g. 13-20, Vilnius, asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad su susitarimo sąlygomis susipažino, joms neprieštarauja ir sutinka laiduoti už Klientą šiuo susitarimu pakeistomis sąlygomis“ pasirašė ne V. A., taip pat sutarties 1, 2, 3 ir 4 lapų apačioje pasirašė ne V. A. (t. 2, b.l. 42-44).

Nepaisant ekspertizės išvados, teismas vertina, kad byloje yra pakankamai duomenų, rodančių, jog atsakovas V. A. dalyvavo svarstant 2010 m. spalio 18 d. susitarimą ir jam pritarė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutarties pakeitimas nebuvo pasirašomas banke dalyvaujant visiems pasirašiusiems asmenims. Ieškovas Danske Bank A/S sutarties pasirašymo aplinkybių neįrodinėjo, iš esmės sutikdamas, kad pasirašiusių asmenų tapatybės bankas netikrino. Todėl susitarimo sudarymo aplinkybės nustatinėtinos iš atsakovų ir liudytojų parodymų.

Atsakovas M. S. (UAB „Technoliux“ akcininkas) ir liudytojas A. M. (buvęs įmonės UAB „Technoliux“ vadovas) teigė, kad 2010 m. spalio 18 d. sutarties pakeitimą reikėjo pasirašyti įmonėje, o ne banke, teigė, kad pakeitimą turėjo pasirašyti kiekvienas akcininkas atskirai – sutartis buvo palikta įmonės ofise ant stalo, taip pat teigė, kad nematė, ar V. A. pasirašė šią sutartį. Liudytojas A. M. teisme paaiškino, kad tarp akcininkų buvo sprendžiama, ar grąžinti paskolą, ar pratęsti paskolos terminą, o bankas skubino apsispręsti. Kaip, kada ir koks galutinis sprendimas buvo priimtas, liudytojas A. M. negalėjo paaiškinti, bet pažymėjo, kad V. A. tuo metu buvo pardavęs akcijas arba ketino jas parduoti ir nebuvo suinteresuotas įmonės tolimesniais veiklos klausimais. Liudytojas teigė, kad neatsimena, jog kokiu nors būdu būtų informavęs V. A. apie tai, kad jam reikia pasirašyti sutarties pakeitimą. Liudytojo nuomone, sutarties pakeitimo tekste tikriausiai pasirašė ne V. A., bet kas galėjo pasirašyti už ji, teigė nežinantis. Taip pat negalėjo paaiškinti, kas pristatė sutartį bankui ir ar pristatant sutartį ji buvo su visais akcininkų (laiduotojų) parašais. Atsakovė J. M. teisme paaiškino, kad ji nors ir buvo akcininkė, tačiau įmonės veikloje nedalyvavo, o visus klausimus sprendė jos sutuoktinis A. M., kuris buvo ir įmonės vadovu. Atsakovė teigė, kad 2010 m. spalio 18 d. susitarimo pasirašymo aplinkybių tiksliai neatsimena – nurodė, kad buvo banke kartu su kitais akcininkais, bet neatsimena ar tai buvo 2008 ar 2010 metais.

Teismas kritiškai vertina atsakovų paaiškinimus apie tai, kad V. A. nedalyvavo priimant sprendimą dėl kredito linijos sutarties pakeitimo. Atsakovai patvirtino, kad santykiai su V. A. yra blogi, - liko neišspręsti turtiniai klausimai po žlugusio verslo. Tačiau atsakovai yra susiję ryšiais, kurių teismui neatskleidė, ir dėl kurių yra suinteresuoti neatskleisti 2010 m. spalio 18 d. susitarimo sudarymo aplinkybių. Tai pirmiausiai, spręstina iš to, jog atsakovų pozicija byloje yra vienoda – ja siekiama pašalinti V. A. iš laiduotojų, nors tai apsunkina kitų atsakovų kaip laiduotojų teisinę padėtį. Tokį atsakovų suinteresuotumą paaiškina tai, kad V. A. pagal 2008 m. kredito limito sutartį buvo prisiėmęs daugiausiai įsipareigojimų, - šiai sutarčiai užtikrinti buvo taikomas ne tik akcininkų laidavimas, bet ir įkeistas UAB „Junarda“ nekilnojamas turtas (UAB „Junarda“ akcininkais buvo V. A. ir M. S. po 50 proc., taip pat V. A. buvo tos įmonės vadovu, t. 2, b.l. 8), ir be to V. A. pagal 2008 m. spalio 15 d. susitarimą dėl paskolos subordinavimo (t. 1, b.l. 84) buvo įsipareigojęs neatsiimti įmonei UAB „Technoliux“ suteiktos 125000 Lt paskolos. Atsakovų paaiškinimai apie V. A. nesuinteresuotumą dalyvauti 2010 m. sutarties pratęsime, yra fragmentiški ir prieštarauja rašytiniais įrodymais patvirtintiems faktams. V. A. nurodo, kad jis dar 2010 m. vasarą pardavė įmonės UAB „Technoliux“ akcijas R. J.. Bet to daryti jis negalėjo be banko sutikimo pagal laidavimo įsipareigojimus (Laidavimo sutarties 6.1 p.) ir banko apie akcijų pardavimą neinformavo. UAB „Technoliux“ banko taip pat neinformavo apie akcininkų pasikeitimą, nors turėjo tai padaryti pagal Kredito sutarties 39 punktą. Byloje nustatyta, kad duomenys apie akcijų perleidimą viešame registre buvo registruoti tik po kredito limito sutarties pakeitimo sudarymo – 2011-03-04 (t. 2, b.l. 6). Nėra jokio pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip atsitiktinumą, o ne kaip suderintus atsakovų veiksmus ir sprendimus. Ieškovas atsiliepime pažymi, kad prieš 2010 m. susitarimo sudarymą informaciją apie akcininkus bankui teikė A. M., kuriam turėjo būti žinoma apie tai, kad V. A. nebėra akcininkas, jeigu sandoris dėl akcijų perleidimo būtų buvęs sudarytas 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Tai reiškia, kad įmonės vadovas A. M. arba sąmoningai teikė klaidinančią informaciją ieškovui, būdamas susitaręs su kitais laiduotojais, arba tokio sandorio dėl V. A. akcijų perleidimo iš viso nebuvo. Bet kuriuo atveju ši aplinkybė V. A. kaip laiduotojo atsakomybės nešalina ir nepateisina jo nusišalinimo ir nesidomėjimo tuo, ar prievolė, už kurią jis laidavo 2008 metais yra įvykdyta. Mažai tikėtina ir kita atsakovų nurodyta versija, kad UAB „Technoliux“ ketino grąžinti kreditą ir turėjo tokias galimybes ir kad dėl to atsakovas V. A. nepritarė kredito termino pratęsimui. Atsakovai iš esmės patvirtino, kad buvo skaičiuojamas įmonės turtas ir sprendžiama ar tęsti kredito terminą, ar jį grąžinti. Teisme V. A. teigė, kad jis manė, jog 2008 m. prisiimtame laidavime nebedalyvauja, nes įmonės turto turėjo pakakti kredito grąžinimui pasibaigus terminui. Bet akcininkų sprendimas grąžinti kreditą nebuvo priimtas, o ir terminas buvo pasibaigęs tik dėl kredito linijos (550650 EUR), bet ne dėl kredito (202350 EUR). Tokia aplinkybė, visų pirma patvirtina, kad V. A. dalyvavo priimant sprendimą dėl suteikto kredito pabaigos arba tęstinumo kaip akcininkas, ir antra, - tokiu elgesiu V. A. pritarė bet kokiam sprendimui. Atsakovo V. A. paaiškinimus apie įmonės galimybes grąžinti kreditą 2010 spalio 15 d., teismas taip pat vertina kritiškai, nes atsakovas nurodo įmonės turtą, o ne įmonės galimybę įvykdyti prievolę (pats atsakovas tvirtina, kad įmonės akcijas jis pardavė už 1000 Lt, t. 1, b.l 92). Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos UAB „Technoliux“ bankroto byloje Nr. B2-5708-262/2011, matyti, kad UAB „Technoliux“ 2010 m. veikė nuostolingai – nuostolis sudarė 2449269 Lt, taip pat matyti, kad įmonė 2011 m. kovo 1 d. pateiktame balanse deklaravo, kad ji yra nemoki – įmonės įsipareigojimai daugiau nei dvigubai viršijo turtą, o prievolių įmonė nevykdė nuo 2010 m. spalio 10 d. (tą dieną kreditorius UAB „Junarda“, kurios akcininku ir vadovu buvo atsakovas V. A., buvo įteikęs pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo). Teismas vertina, kad šios aplinkybės patvirtina, jog V. A. buvo žinoma, kad 2015 m. spalio mėnesį UAB „Technoliux“ jau buvo nepajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o galėjo svarstyti tik apie kredito grąžinimo termino atidėjimą arba priverstinį prievolės įvykdymą kreditoriaus reikalavimu (o tai būtų pagrindas ir laiduotojo atsakomybei kilti). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo V. A. nepasirašymą 2010 m. spalio 18 d. susitarime dėl kredito linijos termino pratęsimo, ir atsakovų neatskleidimą aplinkybės, kas pasirašė už atsakovą, teismas vertina kaip suderintus atsakovų veiksmus, siekiant išvengti įsipareigojimų pagal laidavimą vykdymo.

Teismas taip pat atmeta atsakovo V. A. argumentus, kad laidavimas pagal 2008 m. laidavimo sutartį turėjo pasibaigti dėl iš esmės pasikeitusių pagrindinės prievolės sąlygų nuo 2010 m. spalio 18 d. Tam, kad laidavimas pasibaigtų CK 6.87 str. 4 d. pagrindu, t.y. dėl to, jog iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokios aplinkybės gali būti, pvz., kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko padėtis pasunkėja; aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu; aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „prievolės pasikeitimas iš esmės“ ir tokio pasikeitimo rezultatas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015). Nagrinėjamu atveju yra nustatytas faktas, kad UAB „Technoliux“ nebuvo pajėgi grąžinti kreditą pasibaigus terminui 2010 m. spalio 15 d. Todėl kredito termino pratęsimas yra naudinga sąlyga, tiek kredito gavėjui, tiek laiduotojams. Atsakovas V. A. taip pat neįrodė, kad 2015 m. spalio 15 d. įmonė būtų galėjusi pasiskolinti palankesnėmis sąlygomis, t.y. už mažesnes palūkanas, nei nustatyta 2010 m. spalio 18 d. susitarime (4 proc. marža pridedant 6 mėn. EURIBOR). Todėl toks prievolės modifikavimas taip pat nelaikytinas esminiu laiduotojo teisinės padėties pabloginimu.

Dėl atsakovų J. M. ir M. S. laidavimo

Atsakovė J. M. savo prievolę, kylančią iš laidavimo santykių, ginčija remiantis tuo, kad bankas Danske Bank A/S laiku nesiėmė papildomų priemonių ir nepareikalavo papildomų kredito grąžinimo garantijų iš kredito gavėjo, t.y. bankas nesidomėjo įmonės UAB „Technoliux“ veikla, nereikalavo atlikti įmonės turto vertinimo ir neprašė papildomai įkeisti turto (t. 1, b.l. 101)). Atsakovė teigia maniusi, kad jos laidavimas buvo tik formalumas, nes kreditas yra užtikrintas įmonės turtu ir trečio asmens UAB „Junarda“ turto įkeitimu. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, kad ji nebūtų laidavusi, jeigu būtų žinojusi, kad kitas akcininkas V. A. nelaiduoja pagal 2010 m. spalio 18 d. susitarimą. Teismas sprendžia, kad visi šie atsakovės argumentai teisiškai nėra reikšmingi nei laidavimo pasibaigimui konstatuoti, nei laiduotojo atsakomybei mažinti. Ieškovė buvo akcininkė, o jos sutuoktinis A. M. buvo įmonės UAB „Technoliux“ vadovas, todėl atsakovės teiginiai, kad ji su įmone niekaip nėra susijusi ir kad nesuprato laidavimo esmės, yra nepagrįsti. Atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovės valios išraiška laiduoti už įmonę turėjo esminių trūkumų. Be to, atsakovė J. M. teismui nurodo tarpusavyje konkuruojančius laidavimo negaliojimo pagrindus, o tai reiškia, kad jos paaiškinimai apie laidavimo susitarimo sudarymo aplinkybes yra prieštaringi ir todėl teismas jais nesiremia.

Atsakovas M. S. atsiliepime nurodo, kad jo laidavimas turėtų būti pripažintas pasibaigusiu remiantis CK 6.87 str. 4 d. Atsakovas teigia, kad sutikdamas papildomai laiduoti 2010 m. spalio 18 d. susitarimu, jis pagrįstai tikėjosi, kad prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto turto vertė yra nepakitusi – pagal kredito sutartį įkeisto turto vertė turėjo būti 150 proc. Atsakovas teigia, kad bankas pratęsė kredito terminą neįsitikinęs įkeičiamo turto verte, dėl ko įkeistas turtas buvo realizuotas beveik už keturis kartus mažesnę kainą ir nepadengė kredito. Ieškovas neatliko įkeisto turto vertinimo, nepareikalavo papildomo įkeitimo ir tokiu būdu padidino laiduotojų atsakomybę. Šiuos atsakovo argumentus teismas taip pat atmeta. Atsakovui M. S. kaip akcininkui, apie įmonės turtinę padėtį ir trečiojo asmens UAB „Junarda“ įkeisto turto vertę turėjo būti žinoma. Teismų praktikoje yra akcentuojama laiduotojo pareiga domėtis ir žinoti asmens, už kurį laiduojamą turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui; protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014, 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju M. S. buvo tiek UAB „Technoliux“ akcininkas, tiek UAB „Junarda“ akcininkas, o ši įmonė UAB „Technoliux“ dar 2010 m. spalio 10 d. teikė pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo. Be to, prievolės įvykdymui įkeistas UAB „Junarda“ nekilnojamas daiktas buvo įvertintas iki sutarties sudarymo (UAB „Oberhaus“ 2007-07-26 turto vertės nustatymo pažyma, t. 1, b.l. 121) ir tai atsakovui taip pat buvo žinoma. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį vadovautis tokiu vertinimu ir kad praėjus net trims metams pagrįstai tikėjosi, kad nekilnojamojo daikto (įkaito) vertė nepasikeitė. Laiduodamas už įmonę atsakovas patvirtino kreditoriui, kad įmonė yra patikimas verslo partneris, ir tai kreditoriui galėjo būti pakankamas prievolės užtikrinimo garantas. Tai, kad sumažėjo įkaito vertė, nėra priežastis pripažinti atsakovo laidavimą pasibaigusiu. Taip pat, kaip jau yra konstatuota, atsakovų sprendimas – laiduoti ar nelaiduoti pagal 2010 m. spalio 18 d. papildomą susitarimą, neturi esminės teisinės reikšmės laidavimo pabaigai konstatuoti, nes toks susitarimas nepakeičia ir nepabaigia atsakovų kaip laiduotojų įsipareigojimų pagal 2008 m. spalio 15 d. laidavimo sutartis Nr. FA1, Nr. FA2 ir Nr. FA3. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad kredito gavėjas UAB „Technoliux“ neturėjo galimybės gražinti kredito pasibaigus terminui 2010 m. spalio 15 d., todėl kredito termino pratęsimas šiuo atveju vertintinas kaip galimybės grąžinti kreditą suteikimas kredito gavėjui ir tuo pačiu, - kaip laiduotojo padėtį palengvinanti aplinkybė. Todėl CK 6.87 str. 4 d. numatytu pagrindu atsakovų laidavimas negali būti laikomas pasibaigusiu.

Dėl ieškovo Danske Bank A/S reikalavimų

Ieškovo reikalavimai tenkinami.

Ieškovo reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų 1599706,56 Lt (462155,93 EUR) skolą, kurią sudaro 485358,32 EUR pradelsta skola pagal sutartį ir 32200,16 EUR palūkanos, skaičiuotos iki bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui (2011-09-19), yra pagrįsti laidavimo sutartimis ir įstatymu. CK 6.81 str. 1 d. nustato, kad skolininkui neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai. Be to laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, o bendrai laidavę asmenys kreditoriui atsako solidariai (CK 6.81 str. 2, 3 d.). Ieškovo reikalavimas dėl solidarios atsakovų atsakomybės yra pagrįstas. Taip pat terminas, už kurį ieškovas prašo priteisti palūkanas atitinka teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015).

Remiantis CK 3.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovų taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai ir jis turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinami.

Ieškovas nurodo, kad yra sumokėjęs 4343,72 EUR (14998 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 40). Šios išlaidos yra pagrįstos. Išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Ieškinį patenkinus iš atsakovų taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str.). Valstybės lėšomis buvo apmokėtos 9,95 EUR išlaidos procesinių dokumentų įteikimui. Jos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo V. A. priešieškinį atmesti.

Ieškovo Danske Bank A/S ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Danske Bank A/S, Danijos juridinio asmens kodas 61126228, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 301694694, solidariai iš atsakovų V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 462155,93 EUR (keturis šimtus šešiasdešimt du tūkstančius šimtą penkiasdešimt penkis eurus, 93 ct) skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Danske Bank A/S, Danijos juridinio asmens kodas 61126228, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 301694694, lygiomis dalimis iš atsakovų V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4343,72 EUR (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt tris eurus, 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 9,95 EUR (devyni eurai, 95 ct), t. y. po 3,31 EUR iš kiekvieno atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.