- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-579-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00213-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- V. S.-G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-56-802/2022 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, trečiasis asmuo V. S.-G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. G. (toliau – ieškovė) 2021 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G. (toliau – atsakovas), kuriame prašė teismo papildyti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. ir E. tvarką, nustatant, kad atsakovas privalo su nepilnamečiais vaikais bendrauti, susitikdamas su jais ne rečiau kaip kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį ir ne rečiau, kaip kas antras didžiąsias metų šventes (Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas), t. y. kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį 18 val. atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją pristato ateinantį sekmadienį, 18 val.; kiekvieną neporinių kalendorinių metų šeštadienį iki Šv. Velykų 18 val. atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją juos pristato ateinantį pirmadienį, 18 val.; kiekvieną porinių kalendorinių metų Šv. Kūčių dieną, 18 val. atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją juos pristato antrąją Šv. Kalėdų dieną, 18 val.; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas labai mažai laiko praleidžia su vaikais, praktiškai su jais nebendrauja, todėl privalo vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas 2021 m. kovo 12 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti, palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su vaikais bendrauja pagal galimybes, todėl minėtu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka labiausiai atitinka tiek vaikų, tiek ir atsakovo interesus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2021 m. birželio 21 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, papildant Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018 nustatytą atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatant, kad atsakovas privalo su nepilnamečiais vaikais 2021 m. vasarą, išskyrus laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., bendrauti, susitikdamas su jais ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, pradedant pirmuoju savaitgaliu nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, 18.00 val. penktadieniais pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją pristatant 21.00 val. sekmadieniais, taip pat vieną ištisą savaitę, laikotarpį pasirenkant pačiam atsakovui, bendroms atsakovo ir vaikų atostogoms, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ne rečiau, kaip kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį, 18.00 val. penktadieniais pasiimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją pristatant 18.00 val. sekmadieniais.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės 2021 m. birželio 21 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi, atmesdamas ieškovės atskirąjį skundą, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė 2022 m. vasario 2 d. vėl kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, papildant Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018 nustatytą atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas privalo bendrauti susitikdamas su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį (skaičiuojant pirmąjį susitikimų savaitgalį nuo artimiausio savaitgalio nuo nutarties priėmimo) šeštadieniais 10.00 val. vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją pristatydamas 21.00 val. bei sekmadieniais 10.00 val. vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją pristatydamas 21.00 val.
7. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu, siekiant užtikrinti vaikų ryšį su tėvu, jų ryšių išsaugojimą, realų jų tarpusavio kontaktą, konkretų ir aiškų atsakovo bendravimą su vaikais ir sėkmingą vaikų raidą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant atsakovo bendravimo su vaikais laiką, kada jis privalo su jais bendrauti susitikdamas. Tokios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai neprieštarautų, o ją tik papildytų. Tokiu būdu atsakovas pagal galiojančią minėtu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su vaikais galėtų susitikti ir bendrauti kada tik norėtų ir galėtų, o pagal prašomą nustatytą papildomą laikinąją tvarką būtų nurodyta, kada atsakovas su vaikais susitikti ir bendrauti privalo. Taip pat nurodė, kad atsakovui esant Lietuvoje, jam susitikti ir bendrauti su vaikais kliūčių nėra (išskyrus byloje jo nurodytas aplinkybes, kad pasiimti vaikų su nakvyne jis negali, kas turės būti vertinama bylą nagrinėjant iš esmės). Tačiau atsakovas savo pareigos bendrauti su vaikais (net be nakvynės) nevykdo, nes po 2021 m. spalio 13 d. teisme vykusios vaikų apklausos su jais buvo susitikęs: 2021 m. gruodžio 25 d. vaikams viešint pas senelius Šv. Kalėdų proga ten atsitiktinai atvyko atsakovas (nors byloje buvo pateikęs duomenis, kad tą dieną bus komandiruotėje), atsakovo susitikimas su vaikais ir kitais asmenimis truko kelias valandas. (duomenys neskelbtini) atsakovas atvyko prie namų pasveikinti gimtadienio proga dukrą, abiejų vaikų susitikimas su atsakovu truko iki 10 min.
Atsiliepimas
8. Atsakovas 2022 m. vasario 8 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė teismo ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašymas apriboti maksimalią ir neribotą bendravimo su vaikais tvarką nustatant griežtą tvarkaraštį su terminuota praleidžiamo laiko trukme buvo atmestas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi. Nepaisant to fakto, kad atsakovas nebedirba ankstesnėje darbovietėje, jam siekiant išlaikyti šeimą, sukurti finansinį stabilumą ir saugumą, ir toliau tenka ilgam laikui išvykti į kitas valstybes darbo tikslais. Atsakovas ir toliau su nepilnamečiais vaikais palaiko nuolatinį ryšį susitikdamas tiesiogiai, pramogaudamas, švęsdamas gimtadienius bei bendraudamas nuotolinėmis priemonėmis (vaizdo, garso skambučiais ir trumposiomis žinutėmis). Priverstinis atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimas, kaip tą konstatavo ir teismai, neatitiks vaikų teisių ir teisėtų interesų, kurie, sprendžiant visus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, tame tarpe ir laikinų apsaugos priemonių taikymo, yra prioritetiniai.
9. Išvadą byloje teikianti institucija 2022 m. vasario 8 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad vaikams norint dažniau bendrauti su tėvu, įvertinus atsakovo gyvenimo sąlygas, pagal kurias vaikams pas jį svečiuotis su nakvyne galimybės nėra, ieškovės siūloma bendravimo tvarka be nakvynės neprieštarauja vaikų teisėms ir geriausiems jų interesams. Nurodė, kad ieškovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos nustatymas taip pat užtikrintų nepilnamečių vaikų tiesioginį ir pastovų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybė, jog laikinoji apsaugos priemonė objektyviai yra reikalinga, kadangi ji ir toliau negalėtų būti įgyvendinta dėl atsakovo darbo pobūdžio, individualios veiklos vykdymo ne tik Lietuvos teritorijoje, kas neatsiejamai yra susiję su kita jo turima įstatymine pareiga – užtikrinti materialinio išlaikymo teikimą visiems savo nepilnamečiams vaikams ir išlaikyti savo šeimą. Teismas nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d. nutartyje, nagrinėdamas pirmąjį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, jog bendravimo tvarkos nustatymas, skirtingai nei kitos laikinosios apsaugos priemonės, pvz., laikino išlaikymo vaikams teikimas, turi būti sietinas su savanoriškumo principu ir tik toks bendravimas gali užtikrinti ir puoselėti tėvo ir vaiko (-ų) artimus ryšius. Ne prievartinį bendravimo mechanizmą akcentavo ir apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nutarties pagrįstumą. Teismas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad tėvui nevykdant savo pareigų vaikams, gali būti sprendžiama dėl sankcijų taikymo, t. y. tėvo valdžios ribojimo, jei tam yra pagrindas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, skatinant vaikų ir tėvo bendravimą, ieškotinas kompromisas, kiek įmanoma mažinant šalių, t. y. vaikų tėvų, tarpusavio įtampą, įvertinant faktą, kad atsakovas yra sukūręs naują šeimą ir susilaukęs dar vieno vaiko, todėl būdamas Lietuvoje jis savo pareigas turi paskirstyti visiems vaikams, derindamas jas su siekiu uždirbti ir teikti tinkamą išlaikymą, pareigomis savo tėvams, kuriuos, kaip suprastina iš ieškovės nurodytų aplinkybių, jis taip pat lanko ir pan. Teismas nurodė, kad, jo nuomone, konflikto mažinimas, vaikams didesnės erdvės susitikimuose su tėčiu suteikimas, atsižvelgiant į tai, kad jiems gali būti nemalonu, jog po susitikimų ieškovė stengiasi išgauti visas susitikimo detales, sužinoti atsakovo asmeninio gyvenimo aplinkybes, rodant abipusį geranoriškumą, galėtų skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir atnaujinti dažnesnį tėvo ir vaikų betarpišką susitikimą, jei tik objektyviai tai yra įmanoma (t. y. tik atvejais, kai atsakovas yra Lietuvoje). Kitu atveju (t. y. vaikų tėvui esant užsienyje ir dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaikais faktiškai jiems susitinkant) taikytinos kitos galimybės bendrauti, pvz., nuotolinio ryšio priemonėmis, taip užtikrinant vaikų ir tėvo emocinio ryšio išsaugojimą, vaikų emocinę būklę, patenkinti jų siekį žinoti, kad abiems tėvams jie yra reikalingi ir pan. Teismas pažymėjo, kad šalių ir vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra labai reikalingi, darantys įtaką jų raidai ir pasaulėžiūrai, o vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
12. Teismas, išanalizavęs su pareikštu prašymu susijusią bylos medžiagą, byloje esančių įrodymų turinį, remdamasis išdėstytu tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu (nustatęs, kad byloje nėra ginčo dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, ieškovė to daryti atsakovui nedraudžia, vaikų ir tėvo ryšys nėra nutrūkęs ir nenustatytas pagrindas riboti maksimaliai nustatytą bendravimo tvarką), sprendė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų. Ieškovei nepateikus duomenų ir įrodymų, kas sąlygotų būtinybę jas taikyti, o ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo, pats savaime nesudaro pagrindo prašomą laikinąją apsaugos priemonę taikyti, jeigu ši objektyviai nėra būtina, teismas sprendė, jog ieškovės prašymas netenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti arba išspręsti klausimą parenkant laikinąsias apsaugos priemones teismo iniciatyva. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino arba visiškai nevertino ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, sąlygojančių ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimą. Teismas skundžiamą nutartį motyvavo samprotavimais, nesusijusiais su šiai bylai reikšmingomis aplinkybėmis ir nevykdė pareigos būti aktyviu.
1.2. Ieškovė pirmąją pasikeitusią aplinkybę įvardijo tą, kad atsakovas į ilgalaikes komandiruotes nevyksta, nes nebedirba (duomenys neskelbtini). Teismui patikrinus Sodros duomenų bazę, aplinkybė, kad atsakovas nurodytoje įmonėje nebedirba, pasitvirtino. Atsakovas nurodė, kad pradėjo (duomenys neskelbtini) individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir užsienyje, dėl ko jam tenka ilgam laikui išvykti į kitas valstybes darbo tikslais. Teismas sprendė, kad byloje niekaip nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jam toliau tenka ilgam laikui išvykti į kitas valstybes darbo tikslais. Be kita ko, teismas prieidamas tokių išvadų, nurodė, kad pati ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovas iš tiesų dirba užsienyje, tačiau į jį vyksta savo nuožiūra ir kitaip, nei teikia teismui įrodymus (komandiruočių įsakymus). Tačiau atsakovas, teigdamas, kad jam vykdant individualią veiklą tenka ilgam laikui išvykti į kitas valstybes darbo tikslais, šių aplinkybių nepagrindė, nenurodė, kada ir kuriam laikui tuo tikslu buvo išvykęs ar planuoja išvykti į užsienį. Atsakovo pateikta individualios veiklos pažyma neapima (duomenys neskelbtini) kitose Europos Sąjungos valstybėse veiklos, be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie vykdomą individualią veiklą, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis tokią veiklą realiai vykdo, o nėra išsiėmęs individualios veiklos pažymos vien tam, kad išvengti pareigos bendrauti su vaikais.
1.3. Teismas nevertino atsakovo elgesio procesinio sąžiningumo aspektu, nes atsakovui dar dirbant (duomenys neskelbtini) ir teigiant, kad jis išvyksta į ilgalaikes mėnesiais besitęsiančias komandiruotes, teismui pasiūlius pateikti komandiruočių realumą patvirtinančius įrodymus, atsakovas jų nepateikė. Teismas iškraipė ieškovės paaiškinimus, kadangi ji niekada nėra teigusi, jog atsakovas dirba užsienyje. Teismas, darydamas prielaidą, kad atsakovas iš tiesų vyksta į užsienį, nevertino to, kad atsakovas ne tik nepateikė įrodymų, bet ir nenurodė jokių įtikinamų argumentų, kad jo vykimas į užsienį yra objektyvia priežastimi, pateisinančia ypač retą, atsitiktinį ir nereguliarų jo bendravimą su vaikais.
1.4. Teismas nesirėmė klausimo dėl atsakovo laikino nebuvimo Lietuvoje sprendimui aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais.
1.5. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie ypač retą, vaikų interesų neatitinkantį atsakovo bendravimą su vaikais, juo labiau, kad 2021 m. birželio 17 d. parengiamojo posėdžio pabaigoje teismas pasiūlė atsakovui rinkti įrodymus apie jo ir vaikų susitikimus, todėl jei ieškovas būtų su vaikais susitikęs, pramogavęs ir bendravęs nuotolinio ryšio priemonėmis, neabejotinai jis tokius įrodymus būtų pateikęs. Tačiau atsakovas ne tik nepateikė jokių įrodymų apie nuolatinio ryšio palaikymą su vaikais, bet net neįvardijo, kada su jais buvo susitikęs, kada pramogavo ar bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis. Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje dėl ieškovės naujai paaiškėjusios aplinkybės – atsakovo pareigos bendrauti su vaikais nevykdymo nepasisakė, šioje dalyje ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nenagrinėjo.
1.6. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad vaikų ryšys su tėvu silpnėja, jos nevertino, todėl šioje dalyje ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat iš esmės nenagrinėjo. Atsakovas ne tik nepateikė jokių įrodymų apie bent kokį (nors minimalų) rūpinimąsi vaikais, tačiau net nenurodė kada ir kaip jais buvo pasirūpinęs (kada tai buvo paskutinį kartą). Nepagrįstai ilgai tęsiantis bylos nagrinėjimui, per kurį atsakovas su vaikais bendrauja ypač retai, atsitiktinai ir ne pastoviai, kartu su vaikais gyvenančios ieškovės pastebėjimu jų ryšys silpnėja. Nors vaikų ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, tačiau laikinąsias apsaugos priemonės ir prašoma taikyti būtent dėl to, kad siekiama jį išsaugoti. Tai ypač aktualu dukters atveju, kuri jau yra sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl tik laikinųjų apsaugos priemonių pagalba būtų galima visiškai atstatyti jos ryšį su tėvu, nes priešingu atveju, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini), atsakovui nebeturint pareigos su ja bendrauti, jų ryšys gali galutinai nutrūkti. Be to, teismo psichologės 2021 m. lapkričio 17 d. išvadoje nurodyta, kad dukrai trūksta nuoširdesnio, darnesnio ir atviresnio kontakto su tėvu. Ir kad dėl priežasčių, kurios juos kažkada nutolino vieną nuo kito, ateityje visiškai nenutrūktų jų bendravimas, rekomenduojamas įmanomas dažnesnis tarpusavio kontaktas, palengva atkuriant emocinį ryšį, kadangi retai bendraujant, per laiką gali išsikreipti pozityvūs prisiminimai, gali atsirasti neadaptyvios įvykių interpeliacijos ir gali atsitikti taip, kad trapūs emociniai ryšiai su atskirai gyvenančiu tėvu nutruks visiškai.
1.7. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi netinkama teismų praktika, kadangi teismo nurodytų bylų aplinkybės visiškai neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių.
1.8. Teismas, pripažindamas, kad tėvui esant užsienyje, taikytinos galimybės bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, tokių laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, tai yra, nevykdė teismo pareigos būti aktyviu.
1.9. Teismas vilkina bylos nagrinėjimą, kadangi, matydamas, jog šalys nesusitaria dėl vaikų, ginčijamų klausimų nesprendžia pats.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo teismo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo apriboti nusistovėjusią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apribojant atsakovui maksimalią ir neribotą bendravimo su vaikais tvarką ir nustatant griežtą tvarkaraštį su terminuota praleidžiamo laiko trukme teikia pakartotinai, iš esmės nepasikeitus civilinės bylos faktinėms aplinkybėms, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti.
2.2. Ieškovės skundo argumentai, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie vykdomą veiklą, todėl teismas negalėjo spręsti, jog atsakovas iš tiesų vyksta į užsienį, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu nebedirba (duomenys neskelbtini), tačiau tai faktinės situacijos iš esmės nepakeitė. Atsakovas nuo 2022 m. sausio 6 d. vykdo individualią veiklą, pagal kurią ir toliau (duomenys neskelbtini) tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Europos Sąjungos ribose. Atsakovas kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos kopiją, kurioje nurodyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip ir dirbant ankstesnėje darbovietėje, atsakovui siekiant išlaikyti šeimą, sukurti finansinį stabilumą ir saugumą, ir toliau tenka ilgam laikui išvykti į kitas valstybes darbo tikslais. Tėvas, esant galimybei, su vaikais susitinka, leidžia laiką gamtoje ir pramogauja. Tėvui dirbant užsienyje, su vaikais vyksta nuolatinė komunikacija elektroninėmis ryšio priemonėmis (trumposiomis žinutėmis, skambučiais). Atsakovas ir toliau su šeima gyvena žmonos motinos (duomenys neskelbtini) bute. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad faktinės aplinkybės nuo pirminio ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kuris tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas) nepasikeitė, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė deklaratyviai ir nepagrįstai nurodo, kad tėvas vengia bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, jų ryšys silpnėja. Byloje nėra ginčo, kad vaikų tėvas savo vaikus myli, noriai jais rūpinasi geriausiai pagal savo gebėjimus ir galimybes. Tėvas ir vaikai tarpusavyje bendrauja laisvai ir nevaržomai, kaip tą nustatė teismas sprendimu. Maksimali bendravimo su vaikais tvarka yra vykdoma jau daugiau nei 3 (tris) metus. Iki ieškovės ieškinio teisme tarp šalių nebuvo kilę jokių ginčų dėl tinkamo tėvo ir vaikų bendravimo. Nepagrįstą ieškinį teisme ieškovė pareiškė siekdama pakenkti atsakovui, tačiau ne apginti vaikų interesus. Ieškovė (atstovaujama savo sutuoktinio advokato V. G.) 2020 m. pradėjo reikšti nepagrįstus ieškinius teisme, kuriais siekė iš esmės pakenkti atsakovo asmeniniams bei turtiniams interesams. Išsituokę tėvai turi stengtis, kad vaikų gyvenimo kokybė ir psichologinis fonas nepasikeistų, tačiau atsakovo ir nepilnamečių vaikų santykiams neigiamą įtaką siekia daryti pati ieškovė. Priverstinis atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimas neatitiks vaikų teisių ir teisėtų interesų principų, kurie, sprendžiant visus su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, tame tarpe ir laikinų apsaugos priemonių taikymo, yra prioritetiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos privalomos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė šioje byloje jau kreipėsi su prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi jos prašymą atmetė. 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą.
21. Ieškovė, teikdama naują prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, nurodo, kad aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, nes atsakovas nebedirba (duomenys neskelbtini) ir nebevyksta į ilgalaikes komandiruotes. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši faktinė aplinkybė yra pasikeitusi, nes atsakovas byloje pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, kad nuo 2022 m. sausio 6 d. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovas toliau tęsia tokio paties pobūdžio darbinę veiklą, tik vykdydamas ją pagal individualią veiklos pažymą.
22. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Byloje esanti išvadą teikiančios institucijos išvada patvirtina, kad atsakovo bendravimas su vaikais nėra nutrūkęs, atsakovas bendrauja su vaikais pagal savo galimybes, ieškovė bendravimui kliūčių nedaro, todėl nėra pagrindo situaciją reguliuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl ieškovės nurodomas aplinkybes, ar atsakovas tinkamai puoselėja ryšį su vaikais ir tinkamai vykdo pareigą bendrauti su jais, ar 2018 m. vasario 23 d. sprendimu nustatyta atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra pakankama, turi būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
23. Pastebėtina, kad 2022 m. kovo 14 d. Marijampolės apylinkės teismas šią bylą jau išnagrinėjo ir priėmė sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Nors teismo sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs visų byloje surinktų įrodymų vertinimą, sprendė kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl laikytina, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
24. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, todėl dėl kitų deklaratyvių apeliantės atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.