Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-06
Bylos Nr.
2-450/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
G. K., A. K., T. K., T. V., A. V.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-450/2014Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. K., A. K., T. K., T. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K., pareikšdamas jiems, kaip solidariems skolininkams, reikalavimus dėl įsiskolinimo, kurio bendra suma 3 656 027,27 Lt, priteisimo. Ieškovas nurodė, jog jo reikalavimo teisė šių atsakovų atžvilgiu kyla iš laidavimo sandorių, kuriais jie laidavo už pagrindinio skolininko UAB „SPAUS“ prievoles pagal kreditavimo sutartis tinkamą įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nutarė preliminarų 2013 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti bei: 1) priteisė solidariai iš A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. ieškovo AB DNB banko naudai 712 046,29 EUR negrąžinto kredito, 44 294,15 EUR palūkanų ir 2 581,66 EUR delspinigių pagal kreditavimo sutartį Nr. 3214-05IV su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 2) priteisė solidariai iš A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. ieškovo AB DNB banko naudai 784 660,46 Lt negrąžinto kredito, 46 028,77 Lt palūkanų ir 2 648,71 Lt delspinigių pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-426 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 3) priteisė solidariai iš A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. ieškovo AB DNB banko naudai 191 023,23 Lt negrąžinto kredito, 4293,17 Lt palūkanų, 25,39 Lt įsipareigojimo mokesčio ir 5943,76 Lt delspinigių pagal overdrafto sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 4) priteisė solidariai iš A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. ieškovo AB DNB banko naudai 5 % metines palūkanas nuo 759 211,01 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki 2013-04-15 ir 5 % metines palūkanas nuo 758 922,10 EUR sumos nuo 2013-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisė solidariai iš A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. ieškovo AB DNB banko naudai 5 % metines palūkanas nuo 833 337,94 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisė solidariai iš A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. ieškovo AB DNB banko naudai 5 % metines palūkanas nuo 201 285,55 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisė iš atsakovų A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. ieškovo AB DNB banko naudai 20 280 Lt žyminio mokesčio, t.y. po 4056 Lt, bei 1452 Lt atstovavimo išlaidų, t.y. po 290,40 Lt.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovų A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovai, už apeliacinį skundą sumokėdami 2500 Lt žyminio mokesčio dalį, prašė atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino iš dalies bei nustatė atsakovams terminą sumokėti 2500 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovai A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atidėti 2500 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas priims nutartį dėl atsakovų apeliacinio skundo. Prašymą motyvavo savo sunkia turtine padėtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei nustatė atsakovams A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. terminą sumokėti 2500 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, jog atsakovų turtinė padėtis buvo išsamiai išanalizuota sprendžiant atsakovų prašymą dėl jų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, konstatuojant, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurių visuma leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti atsakovų tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog apeliacinio skundo padavimo momentu jie iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti. Atsakovai, remdamiesi itin sunkia finansine padėtimi, privalėjo pateikti ne tik kredito įstaigose turimų sąskaitų išrašus, bet ir pažymas, patvirtinančias, jog jie neturi sąskaitų kitose kredito įstaigose. Teismas nurodė, jog penki atsakovai turi galimybę už apeliacinį skundą sumokėti bendrą 2500 Lt sumą ir tokiu būdu įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Teismas, įvertinęs prašyme dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovų turtinė padėtis nesikeičia jau ilgą laiką, o duomenų, kad jų turtinė padėtis iš esmės pasikeis, atsakovai į bylą nepateikė. Todėl teismas sprendė, jog, esant neįrodytai vienai iš būtinų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygų (jog asmens turtinė padėtis pasikeis per ilgesnį laikotarpį), atsakovų prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai G. K., A. K., T. K., T. V. ir A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovų prašymą atidėti 2500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas priims nutartį dėl atsakovų apeliacinio skundo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsakovai yra nepajėgūs per teismo nustatytą 14 dienų terminą surinkti nurodytą sumą žyminio mokesčio sumokėjimui. Atsakovų pajamas (atsakovai G. K., T. K. ir T. V. šiuo metu negauna jokių pajamų, nes yra bedarbiai) sudaro atsakovių A. V. gaunamas minimalus atlyginimas (1000 Lt) ir A. K. iš individualios veiklos gaunamos pajamos (pagal 2012 metų deklaraciją ši atsakovė gavo 36 699,46 Lt pajamų atskaičius mokesčius, kas per mėnesį sudaro vidutiniškai 3000 Lt). Be to, galimybes sumokėti teismo nustatytą žyminį mokestį riboja ir tai, kad V. ir K. šeimos augina vaikus bei žiemos metu padidėjo išlaidos šildymui. Tokiu būdu, norėdami sumokėti teismo nustatytą 2500 Lt žyminį mokestį, atsakovai tam turėtų skirti beveik visas savo per mėnesį gaunamas pajamas. Atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą ilgesniam laikotarpiui, atsakovai įgytų galimybę sukaupti reikiamą pinigų sumą žyminio mokesčio sumokėjimui. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovų turtinė padėtis ilgainiui galėtų pagerėti dėl to, kad nedirbantys atsakovai pradėtų dirbti, padidėtų atsakovės A. K. iš individualios veiklos gaunamos pajamos bei dėl to, jog, pasibaigus šildymo sezonui, sumažėtų atsakovų išlaidos.Skundžiama nutartimi iš atsakovų buvo atimta galimybė ginti savo pažeistas teises teisme, tokiu būdu pažeidžiant teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principus. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą dėl to, kad atsakovai nepateikė pažymų, jog jie neturi sąskaitų kitose kredito įstaigose. Šios informacijos pateikimas būtų perteklinis ir be pagrindo įpareigotų atsakovus atlikti niekam nereikalingą darbą. Kadangi fiziniai asmenys negali gauti informacijos iš vienos institucijos apie visose kredito įstaigose turimas sąskaitas, tai reiškia, kad kiekvienas iš atsakovų, norėdamas pateikti teismų nurodytą informaciją, pats turėtų kreiptis į 90 kredito įstaigų. Atsakovai su apeliaciniu skundu teikdami prašymą atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, pateikė visus jų turimų sąskaitų išrašus, o apeliaciniame skunde padarė pareiškimą, kad nedisponuoja laisvomis piniginėmis lėšomis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, turi atsižvelgti į prašančio asmens turtinę padėtį (CPK 84 str.). Kadangi teismas, iš dalies atleisdamas atsakovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jų turtinę padėtį buvo įvertinęs kaip sunkią, pakartotinis jų turtinės padėties vertinimas neturėjo būti atliekamas.

Atsiliepimas

Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovai nei su prašymu atidėti 2500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių papildomų duomenų apie savo finansinę padėtį. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo daryti kitokios išvados apie atsakovų turtinę padėtį, negu prieš tai jau buvo padarytos teismų, sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimą. Atsakovai dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties pateikdami atskirąjį skundą negalėjo nežinoti, kad atskirojo skundo atmetimo atveju jie turės pareigą sumokėti teismo nustatytą 2500 Lt žyminį mokestį. Todėl atsakovai sukaupti reikiamą žyminio mokesčio dalį turėjo daugiau nei 3 mėnesius. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog penki atsakovai, iš kurių vienas dirba notaru, nėra pajėgūs sumokėti teismo įpareigoto sumokėti 2500 Lt žyminio mokesčio. Apeliantai siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, tokiu būdu piktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje yra kilęs už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus.

Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. galutinio sprendimo 2013 m. rugsėjo 9 d. pateikusių atsakovų ginčijama suma atitinka galutiniu teismo sprendimu priteistą sumą, kuri sudaro 3 655 029,72 Lt, jie už apeliacinį skundą turėjo pareigą sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotiną vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintomis turtiniams ginčams taikytinoms taisyklėmis, tačiau sumokėjo 2500 Lt dalį ir prašė atleisti juos nuo likusios dalies sumokėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi šį atsakovų prašymą tenkino iš dalies – pripažino apeliacinį skundą pateikusių atsakovų pareigą papildomai sumokėti 2500 Lt žyminio mokesčio dalį ir atleido juos nuo likusios dalies sumokėjimo. Peržiūrėjęs šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria buvo pripažinta atsakovų pareiga papildomai sumokėti 2500 Lt žyminio mokesčio dalį, paliko nepakeistą.

Atsakovai 2013 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atidėti už apeliacinį skundą mokėtinos 2500 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, kurios sumokėjimo pareiga jiems atsirado įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties pagrindu, savo prašymą grįsdami sunkia turtine padėtimi.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Šios atsakovų atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas sudaro nagrinėjamos apeliacijos objektą.

Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Dėl šio instituto paskirties ir jo taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, konstatuodamas, jog teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t.y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. galutinio sprendimo padavę atsakovai G. K., A. K., T. K., T. V. ir A. V. apie tai, jog jie yra tik iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir turės pareigą papildomai sumokėti 2500 Lt dydžio žyminio mokesčio, sužinojo 2013 m. rugsėjo 10 d., kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo sprendžiamas jų atleidimo nuo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimas. Nors ši pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo tik 2013 m. lapkričio 14 d., kai buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, vien jos priėmimas sudarė pagrindą sąžiningai ir rūpestingai savo procesinėmis teisėmis besinaudojantiems proceso dalyviams, siekiantiems jų atžvilgiu priimto nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš jų priteista net 3 655 029,72 Lt suma, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinimo, numatyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties palikimo nepakeistos teisines pasekmes ir imtis reikiamų priemonių savo pareigai sumokėti 2500 Lt dydžio už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį tinkamai įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai savo prašymą dėl 2500 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo grindžia sunkia turtine padėtimi, kadangi iš penkių atsakovų dirbantys ir gaunantys pajamas yra tik du, o bendras jų gaunamų pajamų per mėnesį dydis vidutiniškai sudaro 4000 Lt, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tuo atveju, jei atsakovai būtų nuosekliai siekę pašalinti su jų turtine padėtimi susijusias kliūtis teisės į apeliaciją įgyvendinimui, atsakovai būtų sugebėję per pusės metų laikotarpį sukaupti 2500 Lt dydžio pinigų sumą, reikalingą žyminiam mokesčiui sumokėti (tuo tikslu kiekvienam iš jų būtų reikėję kas mėnesį atidėti po 83,33 Lt). Be to, tuo atveju, jei atsakovai būtų sąžiningai įgyvendinę savo procesines teises, jie prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtų pateikę kartu su prašymu dėl jų atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Priešingas atsakovų elgesys sudaro pagrindą daryti išvadą esant atsakovų piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą ir sudaryti procesines kliūtis kuo greitesniam civilinės bylos išnagrinėjimui ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog atmetus atsakovų prašymą atidėti 2500 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą buvo pažeista jų teisė į teisminę gynybą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista, nustatant terminą iki 2014 m. kovo 25 d. 2500 Lt dydžio žyminio mokesčio daliai susimokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovams G. K., A. K., T. K., T. V. ir A. V. terminą iki 2014 m. kovo 25 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 2500 Lt dydžio už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį bei pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Artūras Driukas