- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-677-253/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00152-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, antstoliai I. G., V. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. patikslintame ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną E. K. ir J. K. gyvenamąją vietą su mama R. K.; priteisti iš atsakovo D. K. nepilnamečiams vaikams E. K. ir J. K. laikiną išlaikymą – kiekvienam po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; lėšų tvarkytoja paskirti R. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Minėta nutartimi nutarė: nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. po 150,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo nutarties priėmimo dienos, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti nepilnamečio vaiko J. K. laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; priteisti iš ieškovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. K. po 150,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo nutarties priėmimo dienos, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą.
3. Teismas nustatė, kad šiuo atveju nėra priimto teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kuriuo nors iš tėvų.
4. Teismas atsižvelgęs į tai, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl šalių nepilnametės E. K. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, abi šalys sutiko, kad šalių dukra gyventų su mama, nusprendė E. K. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
5. Teismas, įvertinęs tai, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas nereiškė prašymo dėl sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tačiau šalims nesutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, nusprendė, kad šiuo atveju iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikui įprastos aplinkos stabilumas, šioje proceso stadijoje vaiko interesus atitinka laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu.
6. Teismas pažymėjo, jog procesinio sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametis sūnus gyvena pas atsakovą, nuo pat atsakovo išsikraustymo iš šeimos namų sūnus didžiąją laiko dalį gyveno pas atsakovą, todėl teigti, kad laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu būtų vaikui įprastos aplinkos keitimas, nėra pagrindo.
7. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie nesaugią aplinką atsakovo namuose ar jo netinkamą elgesį su sūnumi, priešingai, teigė, kad atsakovui niekada nedraudžia ir nedraus ateityje bendrauti su vaiku, tai leidžia teigti, kad ieškovė pasitiki atsakovu ir jo galimybėmis užtikrinti tinkamą aplinką sūnaus gyvenimui su atsakovu.
8. Teismas, vertindamas ieškovės argumentą, jog laikina vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove dar ir todėl, kad atsakovas vartojo alkoholį, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju užfiksuotas tik vienas kartas, kai atsakovas rastas neblaivus, ir tą kartą nepilnametis sūnus buvo pas ieškovę. Pažymėjo ir tai, kad saikingas alkoholio vartojimas, užtikrinant nepilnamečio vaiko saugią aplinką, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio ar juo piktnaudžiauja, ir šiuo atveju teigti, kad atsakovas elgiasi priešingai vaiko interesams, nėra pagrindo.
9. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai rūpinasi šalių sūnumi, priešingai, nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena su atsakovu, vaikas su atsakovo sugyventine sutaria puikiai, atsakovas užtikrina vaikui gyvenamąją vietą, perka rūbus, maistą, prižiūri vaiko mokymąsi, atliepia jo poreikius.
10. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir su atsakovu, nereiškia, kad kitam tėvui teismas apribojo galimybę bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad nedraus vaikams bendrauti su tėvu ar mama, todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti laikinos bendravimo tvarkos. Šalis informavo, kad jeigu viena iš šalių pažeis šalių teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo ugdyme, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo: 1. Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko J. K. laikina gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje ir priteistas iš ieškovės laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. K. po 150,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą. 2. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti J. K. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą J. K. po 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, nustatydamas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, tuo pažeidė nepilnamečio vaiko interesus.
11.2. Ieškovė teigia, kad nors teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir sūnus turėtų gyventi su tėvu, tačiau vaikas gyvena ieškovės namuose ir yra visiškai jos išlaikomas. Atsakovas savaitę laiko su sūnumi nebendrauja.
11.3. Teismas, nustatydamas sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, neatsižvelgė į vaiko nuomonę, poreikius, psichologinę būseną, daromą įtaką, tačiau atsižvelgė į tėvo norus, todėl teismo nutartis dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.
11.4. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tėvo aplinka yra nesaugi, kadangi atsakovas nuo 2021 metų ėmė vartoti alkoholį.
11.5. Apeliantė nurodo, jog iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šalių sūnus pas abu tėvus praleido panašų laiko tarpą. Be to, šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai ir jų vieno atskirti nuo kito nėra jokios pateisinamos priežasties. Apeliantės manymu, atsakovas nenori mokėti išlaikymo dukrai, todėl siekia, kad sūnus gyventų su juo.
11.6. Apeliantė taip pat nurodo, kad po ginčijamos teismo nutarties priėmimo dienos ieškovė sulaukė sūnaus prašymo iš jo taupyklės duoti pinigų atsakovui, nes jis neturi iš ko gyventi. Šie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis neužtikrina vaiko interesų ir daro žalą psichologinei sūnaus sveikatai.
11.7. Pažymi ir tai, kad nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad buitinės sąlygos tiek pas tėvą, tiek pas mamą yra labai panašios, tačiau ieškovė ėmėsi priemonių jas pagerinti.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Plungės apylinkės teismas ginčijama nutartimi tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas.
12.2. Teismas ginčijamoje nutartyje detalizavo, jog nėra pakankamo pagrindo daryti išvados dėl atsakovo sąmoningo ar nesąmoningo veikimo priešingai nepilnamečio šalių sūnaus interesams, konstatuoti atsakovo netinkamą elgesį su vaiku ar tai, kad atsakovas vaikui daro neigiamą įtaką ar jo elgesys kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, todėl šioje proceso stadijoje yra pagrindas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.
12.3. Ieškovė nurodydama, kad šalių sūnus gyvena kartu su ja ir yra visiškai išlaikomas beveik savaitę, klaidina teismą, kadangi sūnus pas ieškovę lankėsi tik savaitgalį. Šalių sūnus su atsakovu gyvena nuo 2020 m. spalio 1 d., yra viskuo aprūpintas ir visiškai išlaikomas, lanko mokyklą ir yra pažangus mokinys. Taip pat šiuo metu nepilnametis šalių sūnus lankosi pas psichologą, kad būtų lengviau išgyventi šalių ginčą. Šalių duktė šiuo metu taip pat intensyviai lankosi atsakovo gyvenamojoje vietoje ir dažnai kartoja, kad norėtų gyventi kartu su atsakovu, kadangi geresnės gyvenimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
15. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalis, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies ir, iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, nustatyta nepilnamečio vaiko J. K. laikina gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, iš ieškovės priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. K. po 150,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šalims nekeliant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, plačiau dėl jos nepasisakytina. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo nutarties dalies.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vieno iš vaikų, t. y. nepilnamečio šalių sūnaus J. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė siekė nustatyti šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui.
18. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje yra pagrindas nepilnamečio J. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Nurodė, jog šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo daryti išvados dėl atsakovo sąmoningo ar nesąmoningo veikimo priešingai nepilnamečio šalių sūnaus interesams, konstatuoti atsakovo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu ar tai, kad atsakovas vaikui daro neigiamą įtaką ar jo elgesys kelia grėsmę esminiams vaiko interesams.
19. Apeliantė nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutikimą su ginčijama nutarties dalimi iš esmės grindžia tuo, jog teismas nustatydamas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į vaiko nuomonę, poreikius, psichologinę būseną, daromą įtaką, tačiau atsižvelgė į tėvo norus. Apeliantės manymu, teismo nutarties dalis dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.
20. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
22. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalys gyvena skyrium, šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su atsakovu (tėvu). Remiantis bylos duomenimis matyti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą ginčijamoje dalyje atmetė, kadangi laikė, jog ji neįrodė antrosios sąlygos, būtinos nustatant laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (šiuo atveju – ieškove) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, t. y. ieškovė neįrodė, kad aplinka, kurioje šiuo metu šalių sūnus gyvena su atsakovu, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl to yra pagrindas nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo priėmimo taisykles, kadangi tinkamai neištyrė ir neįvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nesivadovavo vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos (kuri aprašyta – vaiko situacijos vertinimo anketos II skyriuje vaiko situacijos aptarime su vaiku). Pažymėtina, jog, teismas, priimdamas sprendimą (nutartį), atsižvelgia į įrodymų visumą ir vadovaujasi vidiniais savo įsitikinimais (CPK 185 straipsnis), todėl neprivalo priimti sprendimo (nutarties) pagal Tarnybos išvadoje išdėstytus teiginius.
25. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju buvo išklausyta ir vaiko nuomonė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyriaus specialistas išklausė J. K. nuomonę, jis nurodė, kad jam patinka gyventi ir su mama, ir su tėvu, su jais jis sutaria gerai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisiniu situacijos vertinimu, jog nors ieškovė nurodo, kad atsakovas manipuliuoja vaiku (teigdamas, kad nupirks keturratį), tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamosios vietos klausimas nesprendžiamas iš esmės, šiuo atveju yra tik pritaikoma laikinoji apsaugos priemonė esamai situacijai.
26. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nuo ginčijamos nutarties priėmimo dienos sūnus gyvena ieškovės namuose ir yra visiškai jos išlaikomas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, jog ieškovė, nurodydama, kad šalių sūnus gyvena kartu su ja, klaidina teismą, kadangi sūnus pas ieškovę lankėsi tik savaitgalį. Teigia, jog šalių sūnus su atsakovu gyvena nuo 2020 m. spalio 1 d., yra aprūpintas ir visiškai išlaikomas. Pažymėtina, jog aptartas atskirojo skundo argumentas nėra pakankamas kriterijus, pagal kurį galima daryti išvadas apie tokį atsakovo elgesį, kuris kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba neužtikrina tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis, juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė su sūnumi bendrauja, ir ji pati to neneigia.
27. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantės tiek pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl sūnaus faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo tarp šalių yra iš esmės susiję su ginčo šalių konfliktiniais santykiais, bet ne dėl realios grėsmės vaikui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė duomenų apie nesaugią aplinką atsakovo namuose ar jo netinkamą elgesį su sūnumi, priešingai, teigė, kad atsakovui niekada nedraudžia ir nedraus ateityje bendrauti su vaiku, tai leidžia teigti, kad ieškovė pasitiki atsakovu ir jo galimybėmis užtikrinti tinkamą aplinką sūnaus gyvenimui su atsakovu.
28. Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikui atsakovo aplinka yra nesaugi, kadangi atsakovas nuo 2021 metų ėmė vartoti alkoholį.
29. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog nagrinėjamu atveju užfiksuotas vienas kartas, kai atsakovas rastas neblaivus, ir tą kartą nepilnametis šalių sūnus buvo pas ieškovę. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad berniukas tikino, kad šiaip tėtis nelabai dažnai geria, tik kartais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad saikingas alkoholio vartojimas, užtikrinant nepilnamečio vaiko saugią aplinką, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio ar juo piktnaudžiauja, ir šiuo atveju teigti, kad atsakovas elgiasi priešingai vaiko interesams, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų vertinti priešingai.
30. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nors vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad buitinės sąlygos tiek pas tėvą, tiek pas mamą yra panašios, tačiau ieškovė ėmėsi priemonių jas pagerinti. Taip pat nurodo, kad po ginčijamos teismo nutarties priėmimo dienos ieškovė sulaukė sūnaus prašymo iš jo taupyklės duoti pinigų atsakovui, nes jis neturi iš ko gyventi. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos konkrečiais duomenimis. Byloje nustatyta, jog tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą aplinka vaikui augti yra saugi, atitinka minimalius reikalavimus vaiko normaliam vystymuisi, abu tėvai rūpinasi sūnumi, užtikrina jam sąlygas mokymuisi. Nagrinėjamu atveju atsakovas užtikrina vaikui gyvenamąją vietą, jo poreikius, perka rūbus, maistą, prižiūri vaiko mokymąsi. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės atskirojo skundo argumentų nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, apeliacinės instancijos teismas anksčiau aptartus ieškovės argumentus laiko deklaratyviais, todėl atmeta.
31. Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, jog iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šalių sūnus pas abu tėvus praleido panašų laiko tarpą. Be to, šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai ir jų vieno atskirti nuo kito nėra jokios pateisinamos priežasties. Apeliantės manymu, atsakovas nenori mokėti išlaikymo dukrai, todėl siekia, kad sūnus gyventų su juo.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas ir laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaikų gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
33. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pagrindu šalių sūnus gyvena kartu su atsakovu, tačiau vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl šalių turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
34. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitus faktinei situacijai, šalys turi teisę kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo.
35. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
36. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio
38. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. gegužės 31 d. UAB „Perlas Finance“ kvitą, patvirtinantį, kad yra sumokėjusi 38,00 Eur žyminį mokestį.
39. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl ieškovei grąžintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovei R. K. 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 0 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 31 d. UAB „Perlas Finance“. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.