Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. V. ir E. G. ieškinį atsakovams N. B., A. S. ir G. J. B., tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atidalintų žemės sklypų dalių kadastrinių matavimų įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų registravimo be bendraturčių sutikimo

Dėl žemės sklypo pertvarkymo pagal Projektą ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27punktas, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgyvendinama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šiame įstatyme nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas - tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypai atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (-ai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų; prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; pagal minėto straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 1 punktą parengtam žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai.

Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta, kad projekto rengimą gali inicijuoti, be kita ko, privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (organizatoriui) prašymą organizuoti Projekto rengimą (Taisyklių 19 punktas). Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 papunkčiuose nurodytais atvejais ir vadovaudamiesi Taisyklių 29 punktu prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu ar registruotais laiškais jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, arba tik organizatoriaus interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas). Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas).

Nagrinėjamu atveju, žemės sklypas ieškovėms ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovėms priklauso po 1/4 dalį, o atsakovams 1/2 dalis žemės sklypo. Siekiant palengvinti ir supaprastini žemės sklypo valdymą, jo naudojimą, ieškovės siekia atsidalinti savo žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl ko ieškovių iniciatyva ir užsakymu matininkas T. V. parengė projektą, kurio tikslas - pertvarkyti žemės sklypą, uždaviniai - atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Projektas parengtas pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. matininko T. V. parengtus tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus, po kurių žemės sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha (leistinumo ribose) (pagal preliminarius matavimus (duomenys neskelbtini) ha).

Bylos duomenimis nustatyta, kad matininko T. V. parengti 2021 m. rugsėjo 29 d. Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nėra įregistruoti, nes žemės sklypo bendraturčiai - atsakovai nesitvarko paveldėjimo dokumentų ir neduoda ieškovėms žemės sklypo bendraturčių sutikimų.

Skyriaus atsiliepime nurodyta, kad parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikrinimo akte nustatyta, kad tvirtinti žemės valdos projektą galima, patikslinus Projekto aiškinamąjį raštą ir tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Pertvarkymo taisyklės. Žemės įstatymo įtvirtinti reikalavimai, kur numatytos procedūros ir atskiro žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Pertvarkymo taisyklių 66 punkte nurodyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Skyrius pažymėjo, kad šie veiksmai ieškovių ir buvo atlikti, kaip tai numatyta Pertvarkymo taisyklėse. Sutiko su ieškinio teiginiu, kad vienintelė kliūtis tvirtinti Projektą - visų Žemės sklypo bendraturčių raštiško pritarimo Projektui nebuvimas. Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai (Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalis). Skyrius nustatė, kad žemės sklypų projektinis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 atliktų kadastrinių matavimų bylos 2023 m. kovo mėn. pateiktos Skyriui tikrinti. Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktuose nurodyta, kad pažeista Taisyklių 6 p. (nėra patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, kurio pagrindu atliekami matavimai), Taisyklių 22 p. (nėra bendrasavininko suderinimo) ir Nuostatų 64.13 p. (byloje nėra patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, kurio pagrindu atliekami matavimai), kitų trūkumų nenustatyta. Žemės įstatymo 40 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad skyrius surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą, kuriame pateikė Projekto patikrinimo apibendrinimą ir nurodė, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Akte pateikta Projekto patikrinimo išvada - tvirtinti žemės valdos projektą galima, patikslinus Projekto aiškinamąjį raštą dėl nustatytų trūkumų ir tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai Projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Projekto aiškinamasis raštas buvo patikslintas, parengus ir viešai paskelbus Papildomą aiškinamąjį raštą. Nurodyto pagrindu vertinama, kad liko vienintelė kliūtis tvirtinti Projektą - visų žemės sklypo bendraturčių raštiško pritarimo Projektui nebuvimas, dėl ko ieškovės, atsakovams nesitvarkant paveldėjimo dokumentų bei neduodant raštiško žemės sklypo bendraturčių pritarimo, turėjo kreiptis į teismą, kuris nustatytų, kad pagal Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas; atidalintų žemės sklypą pagal Projektą, nustatant, kad: - žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu „1“ ir taškais 1, 15, 14, 12, 13, po atidalijimo atitenka asmeninės nuosavybės teise R. V.; - žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu „2“ ir taškais 15, 2, 3, 4, 14, po atidalijimo atitenka asmeninės nuosavybės teise E. G.; - žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu „3“ ir taškais 12, 14, 4, 5, 16, 6, 7, 8, 9, 10, 11, po atidalijimo atitenka J. B. (Nekilnojamojo turto registre registruotam žemės sklypo bendraturčiui) ar atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise (faktiniams žemės sklypo bendraturčiams, nes atsakovai paveldėjo A. B. palikimą, o ši paveldėjo J. B. palikimą). Bylos duomenų pagrindu vertinama, kad ieškovių prašomas žemės sklypo atidalijimo būdas vertintinas kaip racionalus ir atitinkantis visų žemės sklypo bendraturčių teisės bei interesus. Sutiktina su ieškovių nurodytu, kad Projekte esantis žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinys, atitinka šalių turimas idealiąsias žemės sklypo nuosavybės dalis, todėl padalijus žemės sklypą pagal minėtą brėžinį, bus išlaikoma šalių nuosavybės teisės proporcija. Daroma išvada, kad Projekte numatytas žemės sklypo atidalijimo variantas neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams (išskyrus raštiško visų žemės sklypo savininkų pritarimo Projektui nebuvimą) ir yra techniškai įgyvendinami, pažymint, kad Projekto tvirtinimui neprieštarauja ir Nacionalinė žemės tarnyba bei patys atsakovai, dėl ko žemės sklypo pertvarkymas pagal Projektą gali būti vykdomas ir žemės sklypas gali būti atidalijimas ieškovių prašomu būdu, todėl šis ieškovių reikalavimas taip pat tenkinamas.

Dėl pertvarkyto žemės sklypo atidalintų dalių (naujai suformuotų žemės sklypų) kadastrinių matavimų registravimo

Nustatyta, kad matininkas T. V., ieškovių užsakymu, taip pat yra parengęs pagal Projektą atidalintų žemės sklypo dalių (naujai suformuotų žemės sklypų) kadastrinius matavimus. Tačiau anksčiau aptartų teisės normų pagrindu jų registravimas VĮ Registrų centre, atsakovams ir toliau nesitvarkant paveldėjimo dokumentų bei neduodant sutikimo, taip pat bus negalimas. Nustatyto pagrindu ieškovės pagrįstai teismo prašo pripažinti joms teisę be J. B. ar atsakovų sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre pagal Projektą atidalintų Žemės sklypo dalių (naujai suformuotų žemės sklypų) kadastrinius matavimus: - žemės sklypo projektinis Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., bylos Nr. 2483133, savininkas R. V. (žemės sklypo kadastro duomenis nustatė MB Gv prekyba, 305753688, matininkas T. V., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2002); - žemės sklypo projektinis Nr. 2, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., bylos Nr. 2483167, savininkas E. G. (žemės sklypo kadastro duomenis nustatė MB Gv prekyba, 305753688, matininkas T. V., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2002); -žemės sklypo projektinis Nr. 3, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., bylos Nr. 2483271, savininkas J. B. (žemės sklypo kadastro duomenis nustatė MB Gv prekyba, 305753688, matininkas T. V., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2002), dėl ko šis ieškovių reikalavimas tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su ieškovių nurodytu, kad šiuo ieškiniu ieškovės visiškai pagrįstai reiškė procesinį prašymą priteisti joms iš atsakovų ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau ieškovės pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovai nevilkins proceso ir sutiks su šio ieškinio reikalavimais, kas leis ieškovėms greičiau ir operatyviau išspręsti ginčo klausimus, ieškovės yra pasirengę atsisakyti nuo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. neprašyti, kad atsakovai jas atlygintų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai į bylą teikė atsiliepimus, kuriuose nurodė sutinkantys su ieškiniu. Ieškinys byloje priimtas 2023 m. lapkričio 30 d., atsakovams pateikus atsiliepimus, bylos nagrinėjimas paskirtas rašytinio proceso tvarka praėjus pus antro mėnesio laikui. Nustatyta, kad ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys duomenys į bylą nepateikti, dėl ko teismas vertina, kad šiuo atveju atsakovai neturi pareigos atlyginti ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 30,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis: po 10,04 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262–267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 ir 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti, t. y. pripažinti ieškovėms R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti VĮ Registrų centre matininko T. V. 2021 m. rugsėjo 29 d. parengtus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., kadastrinius matavimus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, t. y. be J. B. (Nekilnojamojo turto registre registruoto žemės sklypo bendraturčio) ar atsakovų N. B. (gim. (duomenys neskelbtini) d.), A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) d.) ir G. J. B. (gim. (duomenys neskelbtini) d.) (faktinių žemės sklypo bendraturčių, nes atsakovai N. B., A. S. ir G. J. B. paveldėjo A. B. palikimą, o ši paveldėjo J. B. palikimą) sutikimo.

Nustatyti, kad pagal matininko T. V. parengtą žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos bylos Nr. ZSFP-90482) turi būti vykdomas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., pertvarkymas.

Leisti atidalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal T. V. parengtą Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos bylos Nr. ZSFP-90482), nustatant, kad: žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu „1“ ir taškais 1, 15, 14, 12, 13, po atidalijimo atitenka asmeninės nuosavybės teise R. V.; žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu „2“ ir taškais 15, 2, 3, 4, 14, po atidalijimo atitenka asmeninės nuosavybės teise E. G.; žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu „3“ ir taškais 12, 14, 4, 5, 16, 6, 7, 8, 9, 10, 11, po atidalijimo atitenka J. B. (Nekilnojamojo turto registre registruotam žemės sklypo bendraturčiui) ar atsakovams N. B. (gim. (duomenys neskelbtini) d.), A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) d.) ir G. J. B. (gim. (duomenys neskelbtini) d.) bendrosios dalinės nuosavybės teise (faktiniams žemės sklypo bendraturčių, nes atsakovai N. B., A. S. ir G. J. B. paveldėjo A. B. palikimą, o ši paveldėjo J. B. palikimą);

Leisti, t. y. pripažinti ieškovėms R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę, be J. B. ar atsakovų N. B. (gim. (duomenys neskelbtini) d.), A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) d.) ir G. J. B. (gim. (duomenys neskelbtini) d.), sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre pagal T. V. parengtą Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos bylos Nr. ZSFP-90482) atidalintų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., dalių (naujai suformuotų žemės sklypų) kadastrinius matavimus: žemės sklypo projektinis Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., bylos Nr. 2483133, savininkas R. V. (žemės sklypo kadastro duomenis nustatė MB Gv prekyba, 305753688, matininkas T. V., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2002); žemės sklypo projektinis Nr. 2, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., bylos Nr. 2483167, savininkas E. G. (žemės sklypo kadastro duomenis nustatė MB Gv prekyba, 305753688, matininkas T. V., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2002); žemės sklypo projektinis Nr. 3, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., bylos Nr. 2483271, savininkas J. B. (žemės sklypo kadastro duomenis nustatė MB Gv prekyba, 305753688, matininkas T. V., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-2002).

Priteisti iš atsakovų G. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 10,04 Eur (dešimt eurų 4 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.