Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-10-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-14057-328/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
2YT-14057-328/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11473-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-14057-328/2017(Proceso Nr. 2-06-3-11473-2017-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.5.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“, uždaroji akcinė bendrovė Legal Balance.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d. skundu prašo panaikinti piniginių lėšų, kurių suma neviršija 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) areštą, paliekant areštą piniginėms lėšoms, kurių suma viršija 1 MMA, išieškojimą vykdyti iš darbo pajamų.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog 2017 m. liepos 25 d. patvarkymu išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui priklausančias darbines pajamas bei kitas jam prilyginamas išmokas. Patvarkymas vykdymui perduotas pataisos namams. Nurodė, jog visi antstolio veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus.

Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,4finance“ ir UAB Legal Balance atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2012 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. JS-6989 dėl 2277 Lt (659,46 Eur) skolos ir 6 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos UAB ,,4finance“ naudai (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2017 m. vasario 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-15365-901/2016 dėl 43,44 Eur skolos, 247,46 Eur palūkanų, 4,25 Eur delspinigių, 136 Eur žyminio mokesčio ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos UAB Legal Balance naudai (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2-3). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis nustatyta, jog skolininkas dirba (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 19). 2017 m. liepos 25 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis nurodė iš skolininko vardu atidarytų piniginių lėšų sąskaitų kredito įstaigose priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 31). 2017 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1b-59270, antstolis (antstolio padėjėjas) pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 32), patvarkymas adresuotas pataisos namams, kopija – skolininkui.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti artimųjų pervestų lėšų areštą iki 1 MMA, paliekant areštą tokioms lėšoms tik virš 1 MMA, vykdyti išieškojimą iš darbo pajamų, kaip numatyta įstatymo.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka antstoliui vykdyti perduotas vykdomasis raštas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai raginimas nėra siunčiamas, per sprendime nurodytą jo įvykdymo terminą, sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog per raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodytą terminą skolininkas įsiskolinimo nepadengė, todėl antstolis pradėjo priverstinį skolos (skolų) išieškojimą. Išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas – darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas, nurodė iš šių pajamų išskaityti pinigines lėšas Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsniuose, reglamentuojančiuose išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. Instrukcijos 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamos lėšos yra laikomos kitomis pajamomis (Civilinio proceso kodekso 733 straipsnio 1 dalis), iš kurių yra galimas išieškojimas pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje įtvirtintas taisykles (Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsniai) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-863-253/2017, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-887-826/2017 ir kt.).

Taigi remiantis formuojama teismų praktika bei vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio bei piniginių lėšų, skolininko gaunamų iš trečiųjų asmenų (artimųjų), yra galimas. Išieškojimas iš tokių lėšų, neviršijančių vienos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio, galimas atliekant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatyti ribojimai išieškojimui iš piniginių lėšų taikytini pinigų sumoms (darbo užmokesčio bei kitų pajamų), likusioms po Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko turtą, nurodytą Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje, ar iš skolininko pajamų išieškojimas nėra galimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjo prašymas panaikinti artimųjų pervestų lėšų areštą iki 1 MMA, paliekant areštą tokioms lėšoms tik virš 1 MMA, negali būti tenkinamas, kadangi yra nepagrįstas.

Be to, pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog išieškojimas iš skolininko turto vykdomas laikantis Civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto eilės. Išieškotojas, laikydamasis Civilinio proceso kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia, toks nurodymas antstoliui yra privalomas (Civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jeigu išieškotojas nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis Civilinio proceso kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (Civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymas numato teisę išieškotojui, o ne skolininkui, nurodyti, iš kokio turto išieškoti pirmiausia. Vykdomosiose byloje nėra duomenų, jog išieškotojai nurodyta teise pasinaudojo. Antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas – darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, atliekant išskaitas iš šių pajamų Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatydamas, iš kokio turto ar pajamų išieškoti, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, atkreipiant dėmesį, jog vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, o vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 3 dalis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, dirba, priėmė 2017 m. liepos 25 d., kuriuo išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, gaunamas iš darbo teisinių santykių ar gaunamas iš trečiųjų asmenų, patvarkė iš skolininko lėšų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skundą bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas išieškojimo veiksmus iš skolininko turto (piniginių lėšų) nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė