Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 MGL (1506 Eur) dydžio baudą.

Iš T. R. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 3571,90 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

T. R. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki visiško turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, apribojant T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į jam priklausantį turtą – į 112/600 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Turto saugotoju paskirtas T. R..

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, o tiksliau, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) Klaipėda), direktorius ir kasininkas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. iš viso disponuodamas 70 717,27 Lt, šiuos pinigus paėmė iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), gavo pagal kasos išlaidų orderius, pagal kasos priėmimo kvitus bei paėmė iš kasos be dokumentų, t. y. jam 2011 m. sausio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0058 buvo išduota 580,62 Lt; 2011 m. vasario 2 d. iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) jis atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu „Neste Oil“, Artojų g. Klaipėda, sumokėdamas 49,97 Lt; 2011 m. vasario 26 d. jis J. J. al. 21, Klaipėdoje, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 8000 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. vasario 26 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 7500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. vasario 28 d. jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0060 paėmė 448,43 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. kovo 14 d. jis adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 7500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. kovo 18 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Raseiniuose, sumokėdamas 40 Lt; 2011 m. kovo 31 d. jis pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0071 paėmė 736,26 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 5 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu „Neste Oil“, Smiltelės g., Klaipėda, sumokėdamas 50,04 Lt; 2011 m. balandžio 8 d. jis Herkaus Manto g. 84, Klaipėdoje, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 1500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 14 d. jis J. J. al. 21, Klaipėdoje, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 400 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 18 d. jis J. J. al. 21, Klaipėdoje, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 150 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 21 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu degalinėje „Neste Oil“, Artojų g., Klaipėdoje, sumokėdamas 40,09 Lt; 2011 m. balandžio 6 d. jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. EUR003 paėmė 4500 Eur (15501,21 Lt) grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 5 d. jis už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 00005 paėmė 484 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. balandžio 21 d. jis už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 0007 paėmė 600 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 3 d. jis J. J. al. 21, Klaipėdoje, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 13 d. jis J. J. al. 21, Klaipėdoje, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 5000 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 20 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu degalinėje „Neste Oil“, Smiltelės g., Klaipėdoje, sumokėdamas 30,01 Lt; 2011 m. gegužės 2 d jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0076 paėmė 492,51 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 25 d. jis pagal pinigų priėmimo kvitą PPK Nr. 008 paėmė 6500 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. gegužės 31 d. jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0089 iš kasos buvo išduota 665,17 Lt; 2011 m. birželio 2 d. jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 5000 Lt grynųjų pinigų; 2011 m. birželio 9 d. jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0094 buvo išduota 110,45 Lt; 2011 m. birželio 9 d. jam pagal kasos išlaidų orderį serija KIO Nr.? buvo išduota 8838,51 Lt. Iš viso laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. T. R. pateikė dokumentus, patvirtinančius 18 384,19 Lt panaudojimą: 2011 m. sausio mėn. – 580,62 Lt; 2011 m. vasario mėn. – 498,40 Lt; 2011 m. kovo mėn. – 736,26 Lt; 2011 m. balandžio mėn. – 3808,64 Lt; 2011 m. gegužės mėn. – 12643,18 Lt; 2011 m. birželio mėn. – 117,09 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Lt sumažinus T. R. įsiskolinimą pagal paskolos sutartis, likusių pinigų – 12 333,08 Lt – į bendrovės kasą ar sąskaitą banke jis negrąžino. Tokiu būdu T. R. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 12 333,08 Lt (tai atitinka 3571,90 Eur).

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašoma instancijos atlikti įrodymų tyrimą bei paskirti buhalterinę ekspertizę. Skundu apeliantas daug dėmesio skiria ikiteisminio tyrimo eigos aprašymui bei BK 183 straipsnio analizei ir motyvuojamas tuo, kad tyčios pasisavinti turtą neturėjo ir žala įmonei turi būti nustatyta reali, ne tik konstatuojama iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Kaltinamajame akte nėra įtraukti sandoriai įmonės naudai, kuriuos įtraukus į buhalterinę apskaitą būtų matyti, kad vis dėlto ne T. R. skolingas įmonei, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga 18666,99 litų T. R.. Apylinkės teismas neįsigilino į aplinkybes, kad turtas buvo įsigytas ir įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto balansą ir įmonės skolininkų sąrašą. Kaltinamajame akte įtrauktos pinigų sumos išduotos T. R. vardu, tačiau ant kasos pajamų orderių nėra jo parašų. Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo byloje, taip pat baudžiamojoje byloje nebuvo pridėtos buhalterinių dokumentų kopijos, kurių pagrindu daryta specialisto išvada. Teismo buvo prašoma išreikalauti minėtus dokumentus, tačiau prašymas nebuvo tenkintas ir nuteistasis negalėjo tinkamai gintis nuo kaltinimo. Be to, skunde teigiama, kad 2011 m. birželio 9 d. inventorizacija įvykdyta pažeidžiant inventorizacijos atlikimo tvarką, kadangi atlikta tik iš buhalterinių dokumentų. Taip pat nurodoma, kad T. R. nebuvo supažindintas su kasininko pareiginiais nuostatais, nebuvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir neturėjo rakto nuo seifo. Be to, abejojama specialistės kompetencija ir duodamų parodymų patikimumu.

Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas atsisakė prašymo skirti ekspertizę, prašė skundą tenkinti. Prokurorė ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Iš skundo matyti, kad apeliantas ginčija padarytos nusikalstamos veikos faktą ir kaltę, teigdamas, kad apylinkės teismas neįvertino visų dokumentų, specialistės aktas surašytas neatsižvelgiant į dalį buhalterinės apskaitos dokumentų.

Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą jis turėjo paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip bendrovės lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo bendrovei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl asmens veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnį), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nors T. R. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta. Byloje nustatyta, kad T. R. iš įmonės banko sąskaitos ir įmonės kasos iš viso nurodytu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. gavo 70 717,27 Lt sumą, o pateikė pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus tik 18 384,19 Lt. T. R. nepanaudoto avanso likutis (įsiskolinimas) įmonei 2011 m. birželio 9 d. sudarė 52 333,08 Lt. Šią sumą jis turėjo grąžinti į įmonės kasą arba pateikti įmonei pateisinančius dokumentus. Įmonės buhalterė iš minėtos sumos perkėlė 40 000 Lt į kitą sąskaitą, t. y. įformino paskolos sutartį dėl 40 000 Lt T. R. (iš jo asmens buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt perkėlė į buhalterinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju, T. R. asmeniui nepanaudoto avanso likutis sumažėjo, ir jis turėjo pateikti įmonei pateisinančius dokumentus už 12333,08 Lt nepanaudotą avanso likutį (įskaitant ir nustatytą 8838,51 Lt kasos trūkumą, kuris buvo apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. birželio 9 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. R., paimdamas pinigus iš įmonės banko sąskaitos bei kasos ir nepateikdamas išlaidas pateisinančių nurodytos pinigų sumos dokumentų, elgėsi su įmonės turtu kaip su nuosavu ir taip pažeidė jam suteiktus įgaliojimus, t. y. jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Byloje nėra duomenų, kad nurodytą pinigų sumą kaltinamasis panaudojo įmonės reikmėms ar jos interesais. Kaltinamojo tvirtinimas, kad jo paimtos įmonės lėšos buvo panaudotos jos reikmėms, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo paneigti tai, kad įmonės turtas – 12 333,08 Lt suma – buvo pasisavintas. Kaip minėta ankščiau, kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. T. R. tokių duomenų nei apylinkės teismo, nei apeliacinio teismo proceso metu nepateikė. Išnagrinėti įrodymai ir jau aptartos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad apylinkės teismas padarė teisingą ir byloje esančiais duomenimis pagrįstą išvadą, kad T. R. turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto atžvilgiu specialius įgaliojimus (turtas buvo jo žinioje dėl užimamų pareigų) ir išgrynindamas bendrovei priklausančius pinigus, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešdamas, pateisinamais dokumentais nepagrįsdamas, veikė tiesiogine tyčia, siekė pasisavinti įmonės turtą – pinigus, kuriuos nuteistasis neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu.

Apygardos teismo manymu, nuteistojo ir jo gynėjo teiginys, kad specialistei buvo pateikti tik tie dokumentai, kurie pagrindžia neva jo įsiskolinimą šiai įmonei, ir į bylos medžiagą nebuvo pateikti visi įmonės vardu sudaryti sandoriai, todėl specialistės, surašiusios specialisto išvadą, liko neįvertinti, yra neatitinkantis nustatytų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta specialistė I. A. parodė, kad savo išvadą palaiko. Aiškina, kad apeliacinio proceso metu nuteistojo ir jo atstovo pateikti dokumentai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa ir kasos išlaidų orderiai jai buvo žinomi teikiant specialisto išvadą. Paaiškino, kad šie orderiai buvo neįtraukti į specialisto išvadą, kadangi orderiai buvo išrašyti ne T. R. ar jo išlaidoms, o įmonės atsiskaitymams bei išlaidoms. Dėl L. I. suteiktos 9000 Lt paskolos ji parodė, kad ši suma nebuvo įtraukta į suvestinę, nes T. R. šiuo atveju buvo kaip kasininkas ne kaip atskaitingas asmuo, t. y. T. R. šiuos pinigus gavo ir jis juos iš karto išmokėjo. Dėl 2011 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto automobilio „Volvo C30“ iš pardavėjos B. K. K. specialistė parodė, kad šiuo pirkimu patirtų išlaidų nevertino, kadangi nebuvo kasos išlaidų dokumento dėl šios pirkimo–pardavimo sutarties. Paaiškino, kad perkant automobilį įmonės vardu reikalingas pinigų sumokėjimą įrodantis dokumentas, vien sutarties neužtenka, kadangi kasos išlaidų dokumente turi būti nurodoma, identifikavimo duomenys, paso numeris ir t. t. Taip pat paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas parodė, kad sutartyje nėra parašo žmogaus, iš kurio automobilis pirktas, kad pinigai už parduotą automobilį yra sumokėti. Paaiškino, kad kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes žmogus, pardavęs automobilį, teigia pinigų negavęs. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis daro išvadą, kad įmonė šį automobilį realiai įsigijo, kadangi automobilis įrašytas į įmonės ilgalaikio turto sąrašą. Tačiau, nors ir nebuvo pateiktas tinkamas išlaidas pagrindžiantis dokumentas, iš specialisto išvados (t. 4, b. l. 11), specialistės paaiškinimo, duoto ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 86), matyti, kad pinigų suma, skirta automobilio įsigijimui, nebuvo įtraukta į 12 333,08 Lt sumą (nustatytą T. R. įsiskolinimą įmonei). Kitaip tariant, aplinkybė, jog pinigų sumai, skirtai automobilio įsigijimui, nėra pateikta išlaidas pateisinančio dokumento, nepadidino nustatyto kaltinamojo įsiskolinimo įmonei ir neturėjo įtakos specialistės išvadai.

Taip pat apeliantas teigia, kad nepagrįstai į jo įsiskolinimą įtraukti kasos pajamų orderiai, kuriuose nėra jo parašo. Apygardos teismas vertina, kad orderiai be T. R. parašo įtraukti į įsiskolinimą pagrįstai, kadangi, kaip ir nurodė dokumentų apžiūrą atlikusi specialistė I. A., iš avansinės apyskaitos matyti, kad T. R. vardu buvo išduotos sumos, nurodytos nepasirašytuose kasos išlaidų orderiuose. Atsižvelgtina ir į tai, kad T. R. turėjo sudaryti ar bent matyti sudarytas avansines apyskaitas. Liudytoja Ž. K. parodė, kad ji nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Išeidamas į nemokamas atostogas, T. R. privalėjo perduoti kasos likutį naujai paskirtam kasininkui, tačiau jis to nepadarė. Ji matė pagal buhalterinę programą, kad T. R. išėjimo į nemokamas atostogas dieną dokumentinis pinigų likutis kasoje buvo apie 8000 Lt, todėl buvo nuspręsta patikrinti kasos likutį. Nustačius pinigų trūkumą kasoje, buvo surašytas grynųjų pinigų patikrinimo aktas bei kasos išlaidų orderis, kurio pagrindu kasos trūkumas buvo perkeltas atskaitingam asmeniui T. R.. Ji T. R. apie jo įsiskolinimo įmonei sumą nekalbėjo, tačiau jis apie tai žinojo, kadangi jis, kaip atskaitingas asmuo, turėdavo pasirašyti avansines apyskaitas. Nuo 2011 m. gegužės mėnesio pabaigos T. R. nebepasirašė ant kasos dokumentų, nors ji nuolatos apie tai jam primindavo ir palikdavo nepasirašytus reikiamus kasos dokumentus ant savo stalo. Kiekvieną mėnesį atskaitingas asmuo turėdavo pateikti jai ir banko išrašus dėl panaudotų lėšų, tačiau jau 2011 m. kovo–gegužės mėnesiais T. R. vengdavo juos pateikti. Iš pateiktų T. R. banko išrašų ji matydavo, kad iš įmonės sąskaitos buvo imami pinigai, tačiau T. R. nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, todėl didėjo avansinė apyskaita, t. y. pinigų sumos buvo perkeliamos į sąskaitą Nr. 2435. Šioje sąskaitoje susikaupusią pinigų sumą atskaitingas asmuo turėjo grąžinti įmonei arba pateikti pagrindžiančius dokumentus.

Be to, T. R. teigia, kad nebuvo supažindintas su kasininko pareiginiais nuostatais, nebuvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutarties, todėl ginčytina jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apygardos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktas numato, kad už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. T. R. nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. birželio 9 d. užimamų pareigų pagrindu turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir buvo materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas.

Dėl prašymo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. G. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą grąžinti bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją. Prašymas argumentuojamas tuo, kad T. R. galbūt pasisavino iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug didesnę pinigų sumą, nei nurodyta kaltinamajame akte. Teigiama, kad T. R. prisipažino, kad gaudavo pinigus į savo asmenines sąskaitas iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo domėtasi T. R. asmeninėmis sąskaitomis banke. Nurodoma, kad 90 000 litų paskolos terminas suėjo 2011 m. gruodžio mėnesį, tačiau iki šiol T. R. nėra grąžinęs nė dalies šios paskolos, todėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. G. manymu, tai nebe civilinės, o baudžiamosios teisės pažeidimas. Apygardos teismas prašymą grąžinti bylą prokurorui vertina kaip neturintį teisinio pagrindo.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio bendrosios kompetencijos teismų praktiką, matyti, kad vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šios normos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme, be kita ko, reiškia priimti sprendimą, sukeliantį nuteistajam ar išteisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtą bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistą sumą žalai atlyginti ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-130/2008, 2K-391/2008, 2K-7-428/2010). Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė UAB „Logfina“ apeliacine tvarka apylinkės teismo nuosprendžio neskundė. Atkreiptinas dėmesys, kad grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui galima tik esant BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatytiems pagrindams, kai kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ar padaryti kiti esminiai BPK pažeidimai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo bylą grąžinti prokurorui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.