Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. ATK2-80/20 Taikyti ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus pagrįstumo ir teisėtumo. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai pskirta 289 Eur ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau- ir Alkoholio kontrolės įstatymas, ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

Šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-577/2014).

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda. Šio straipsnio 7 dalis nustato, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, be kita ko, dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjos padarytais pažeidimais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-143/2017). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1016-525/2018).

Byloje nustatyta, kad Departamentui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatoViešosios tvarkos tarnyba 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 30-S-8903 pateikė medžiagą dėl ekonominių sankcijų taikymo iš kurios nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir baras), 2020 m. liepos 23 d. pareiškėjos darbuotojas K. K, veikdamas pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, kontrolinį pirkimą atliekančiam pirkėjui K. R. jaunesniam kaip 20 metų (toliau - Pirkėjas), pagal kasos kvitą Nr. 254010030 už 5 eurus pardavė vieną skardinę alaus „TUBORG“ (0,33 l talpos, 4,6 proc. alk. tūrio).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodo, kad Departamentas priimdamas Nutarimą pažeidė VAĮ nustatytus reikalavimus keliamus individualiam teisės aktui priimti. Pareiškėja kritiškai vertina Departamento byloje surinktus įrodymus, kuriais grindžiamas skundžiamas Nutarimas. Pareiškėjos vertinimu, policijos pareigūnų veiksmai sudarė pagrindą konstatuoti kontrolinį pirkimą kaip provokaciją, o tokius veiksmus įvertinęs Departamentas neturėjo priimti Nutarimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. liepos 23 d. pareiškėjos bare darbuotojas K. K., veikdamas pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, kontrolinį pirkimą atliekančiam Pirkėjui, jaunesniam kaip 20 metų, pagal kasos kvitą Nr. 254010030 už 5 eurus pardavė vieną skardinę alaus „TUBORG“ (0,33 l talpos, 4,6 proc. alk. tūrio). Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame bare neužtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduodami asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus 2020 m. liepos 23 d. kontrolinio pirkimo ataskaita, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 23 d. Administracinio nusižengimo protokolas bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-9711-2020, kurio pagrindu pareiškėjos darbuotojui K. K. buvo paskirta 30 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl nutarimo neteisėtumo laikytini pareiškėjos subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu bei pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai, pagal pavedimą atlikdami kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-5336, 2020 m. liepos 23 d. pareiškėjos bare atliko kontrolinį pirkimą. Kontrolinio pirkimo metu pareiškėjos darbuotojas K. K., veikdamas pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui jaunesniam, kaip 20 metų (gim. (duomenys neskelbtini)) pagal kasos kvitą Nr. 00000001 LF RL 54010030, už 5 Eur pardavė vieną butelį alaus „Tuborg“ (0,33 l talpos, 4,6 proc. alk. tūrio).

Pažymėtina, kad policijos pareigūnų veiksmus, įgaliojimus ir kompetenciją atliekant akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarka yra reglamentuota 2015 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-734 patvirtintu Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 5 punktas nustato, kad kontrolinius pirkimus galima atlikti tik esant įgalioto asmens pasirašytam pavedimui atlikti kontrolinį pirkimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas 2020 m. liepos 23 d. priėmė Pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-5336 pareiškėjai priklausančiame bare.

Kaip nustatyta iš 2020 m. liepos 23 d. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininko pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-5336 policijoje buvo gauta informacija apie tai, kad pareiškėjai priklausančiame bare vykdoma alkoholio prekyba pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, to pagrindu ir buvo organizuojamas kontrolinis pirkimas.

Aprašo 13 punkte nustatyta, kad atlikus kontrolinį pirkimą ir: 13.1. jeigu buvo nustatytas administracinis nusižengimas: 13.1.1. surašoma kontrolinio pirkimo ataskaita. Ataskaita surašoma dviem egzemplioriais ir vienas egzempliorius pasirašytinai įteikiamas asmeniui, kuris pardavė (realizavo) neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes ar padarė kitokį administracinį nusižengimą; 13.1.2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir (ar), esant pagrindui, priimamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje; 13.2. jeigu buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta Aprašo 4 punkte, surašoma ataskaita. Ataskaita surašoma dviem egzemplioriais ir vienas egzempliorius pasirašytinai įteikiamas asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką; 13.3. jeigu įvyko pirkimo faktas, tačiau jis buvo teisėtas ir pardavėjas atliko visus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teisės aktai, ataskaita surašoma dviem egzemplioriais ir vienas egzempliorius pasirašytinai įteikiamas pardavėjui;

13.4. jeigu pirkimo faktas neįvyko, ataskaita nesurašoma. Tokiu atveju pavedimo skiltyje „Pastabos“ nurodomas kontrolinio pirkimo atlikimo laikas, kas jį atliko ir pažymima apie pirkimo fakto neįvykimą.

Ginčo atveju nustatyta, kad po kontrolinio pirkimo buvo surašyta kontrolinio pirkimo ataskaita, kurios forma yra patvirtinta kaip įsakymo priedas, minėta pirkimo ataskaita buvo pateikta pareiškėjos darbuotojui K. K., kuris ją pasirašė, jokių pastabų dėl kontrolinio pirkimo nepateikė.

Tai, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnas 2020 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime dėl vykdytos prevencinės priemonės nurodo, kad „kontrolinis pirkimas pavyko“ bei, kad nurodo, jog „Įmonei bus taikomos ekonominės sankcijos“ nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo vykdoma provokacija. Teismo vertinimu, pažymėjimas tarnybiniame pranešime, kad „Įmonei bus taikomos ekonominės sankcijos“, negalėjo turėti įtakos pažeidimo sudėties nustatymui, o tik patvirtino, kad policijos pareigūnas inicijavo veiksmus dėl ekonominių sankcijų taikymo pareiškėjai. Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas yra formalaus pobūdžio, tad faktinių aplinkybių konstatavimas yra pakankamas pagrindas pažeidimui nustatyti.

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pareiškėjos nurodomas skirtingas alkoholinių gėrimų pardavimo laikas kasos kvite ir policijos pareigūno surašytame administracinio nusižengimo protokole negali būti pripažintinas kaip eliminuojantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėtį, kadangi pažeidimas buvo konstatuotas ne už alkoholio pardavimą neleistinu laiku, o už alkoholio pardavimą asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, todėl tikslus pardavimo laikas nėra aktualus konkrečiu atveju pažeidimo sudėčiai. Šie nesutapimai tik patvirtina faktą, kad buvo fiksuotos realios faktinės aplinkybės. Laikas fiksuotas policijos pareigūno, kuris fiksavo pažeidimo eigą, bei kasos aparatas fiksavo pardavimo laiką pagal jame nustatytą laiką, kuris dažnu atveju nesutampa su realiu laiku. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas 18 val. 03 min., surašytas vėliau negu pats kontrolinis pirkimas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos darbuotojas K. K. supažindintas su 2020 m. liepos 23 d. kontrolinio pirkimo ataskaita bei 2020 m. liepos 23 d. administracinio nusižengimo protokolu, pastabų dėl jų nepareiškė, atsisakė rašyti paaiškinimą. Pareiškėjos darbuotojas K. K. atžvilgiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam paskirta 30 Eur bauda už alkoholio pardavimą asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, kuris yra įsiteisėjęs. Paskirtą 30 Eur baudą K. K. sumokėjo 2020 m. lapkričio 12 d., kas irgi įrodo, kad pareiškėjos darbuotojas pripažino pažeidimą.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja Departamentui nagrinėjant pažeidimo medžiagą iš viso neteikė argumentų dėl policijos pareigūnų provokacijos, o juos nurodė tik teismui pateiktame skunde, kas neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad tai laikytina tik pareiškėjos gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Iš ginčijamo Nutarimo nustatyta, kad pareiškėjai buvo išsiųsta visa medžiaga, susijusi su pažeidimu, įmonės vadovės prašymu buvo atidėtas bylos nagrinėjimas iš 2020 m. spalio 8 d. į 2020 m. spalio 22 d., tačiau pareiškėjos atstovai jokių paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo ar jos atžvilgiu įvykdytos provokacijos Departamentui nepateikė.

Pareiškėjos skundo argumentai dėl galimai įvykdytos provokacijos nepagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus prielaidomis. Į bylą pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad policijos pareigūnai darė kokio nors pobūdžio spaudimą ar skatinimą daryti neteisėtą veiklą. Pažymėtina, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti ir Departamentui, todėl jis pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti jam pateiktų įrodymų tikrumu bei pagrįstumu.

Kadangi ekonominė sankcija pareiškėjai paskirta už alkoholio pardavimą asmeniui, kuris yra jaunesnis kaip 20 metų, o ne už alkoholio pardavimą draudžiamu laiku, todėl byloje neaktualios aplinkybės, kokia forma alkoholis buvo parduotas - ar uždaroje, ar atidarytoje pakuotėje.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas. Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.