- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- A-478-143/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04394-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Inžolė“
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas "Inžolė"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Inžolė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Inžolė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Inžolė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–7) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2015 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-78/15 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas dėl to, jog 2015 m. gegužės 9 d. apie 22 val. 20 min. Bendrovei priklausančiame bare barmenė pardavė pirkėjui neatidarytoje pakuotėje 5 butelius alaus „Kalnapilis Original“ ir 1 butelį alkoholinio kokteilio „Mix Vodka & Watermelon“, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro. Pareiškėjo teigimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad Bendrovė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, todėl Departamentas, priimdamas Nutarimą, netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Nurodė, kad Departamentas nepagrįstai piktavališkus barmenės veiksmus sutapatino su Bendrovės veiksmais. Tyrimo metu Departamentas Bendrovei atsakomybės taikymą pripažino aklai, nenagrinėdamas barmenės veiksmų. Ši veikė priešingai Bendrovės interesams, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti Bendrovei atsakomybę. Pažymėjo, kad elgiasi rūpestingai ir griežtai kontroliuoja darbuotojus, siekdamas užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi darbo metu. Atsižvelgiant į tai, kad barmenė šiuo atveju veikė piktavališkai, todėl Bendrovei atsakomybės našta negalėjo būti taikoma, o dėl to, kad barmenės, kaip fizinio asmens, veiksmai yra visiškai sutapatinti su Bendrovės, kaip juridinio asmens, todėl Nutarimas laikytinas neteisėtu ir naikintinas. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė turėtų būti taikyta tik barmenei, nes ji veikė žinodama, kad viršija jai suteiktus įgaliojimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 20–23) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad barmenė veikė ne Bendrovės interesais. Pažymėjo, jog barmenė darbo santykiais yra susijusi su pareiškėju, todėl pažeidimo metu veikė jo interesais. Šią išvadą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas visiškai atsako už savo darbuotojų, kurie pažeidimo padarymo metu, remiantis sudarytomis darbo sutartimis, dirbo pareiškėjo kavinėje, veiksmus ir šie veiksmai negali būti vertinami kaip veikimas ne pareiškėjo naudai. Apibendrindamas nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b. l. 91–93) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas dėl Departamento 2015 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. ATK2-78/15 teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad barmenė (pareiškėjo darbuotoja) pareiškėjo patalpose 2015 m. gegužės 9 d. apie 22.20 val. pirkėjui pardavė neatidarytose pakuotėse 5 butelius alaus „Kalnapilis Original“ ir 1 butelį alkoholinio kokteilio „Mix Vodka & Watermelon“, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro. Skundo argumentais pareiškėjas iš esmės nesutiko su tuo, kad dėl tokio pobūdžio barmenės veiksmų atsakomybės našta teko būtent jam.
Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu (2015 m. gegužės 21 d. redakcija). Pažymėjo, jog teisės aktų leidėjas, reglamentuodamas prekybos alkoholiniais gėrimais draudimą nuo 22 iki 8 valandos, susiejo viešojo maitinimo vietų valdytojų teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais licencijų, suteikiančių teisę mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, pagrindu su reikalavimu, kad tokia veikla būtų vykdoma tik laikantis įstatymo nuostatų. Taigi licencija, kuria leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais vartoti vietoje, suteikia teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais tik gėrimus parduodant pilstomus ar alkoholiniais gėrimais, parduodamais atidarytoje pakuotėje.
Teismas dėl pareiškėjo argumentų, jog Bendrovei, kuri komercinę veiklą vykdo per fizinius asmenis (šiuo atveju per barmenę), neturėtų būti taikoma ekonominė sankcija, pažymėjo, kad Bendrovė šiuo atveju turi prisiimti atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos pažeidimą, nesvarbu, kad, kaip skunde nurodė pareiškėjas, barmenė, net ir žinodama Bendrovės tvarką ir parduodama alkoholinius gėrimus išsinešti prieš tai neatsukusi kamštelių, veikė prieš pareiškėjo interesus ir tuo viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Šiuo pareiškėjui aktualiu aspektu teismas pažymėjo, kad atsakomybės subjektas pagal Alkoholio kontrolės įstatymą yra būtent juridinis asmuo (šiuo atveju UAB „Inžolė“). Kaip administracinių teismų praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla ūkio subjekto (pareiškėjo) vykdoma per tam tikrus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati. Toks vertinimas taip pat reiškia, kad tokiais atvejais kaltės forma reikšmės pažeidimo kvalifikacijai neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-109/2009). Taigi pareiškėjo argumentus Bendrovės kaltės nebuvimo aspektu teismas vertino kaip nepagrįstus.
Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama padarytam pažeidimui konstatuoti, todėl darytina išvada, kad Departamentas Nutarime pagrįstai priėjo prie išvados dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, nes šiuo atveju pareiškėjo darbuotoja neužtikrino šios teisės normos laikymosi, o, atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo savo veiklą vykdo per darbo santykiais su įmone susijusius asmenis (šiuo atveju per barmenę), atsakomybės našta už įstatymų pažeidimus tenka būtent juridiniam asmeniui (nagrinėjamu atveju pareiškėjui).
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas, pareiškėjui paskirta bauda atitinka įstatymo reikalavimus (pareiškėjas paskirtos baudos dydžio neginčijo), todėl panaikinti Nutarimą skunde išdėstytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 99–105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byla buvo išnagrinėta tinkamai jam nepranešus – negavo absoliučiai jokios informacijos apie teismo posėdį. Tai sudaro savarankišką teismo sprendimo negaliojimo ir panaikinimo pagrindą.
2. Teismas neteisėtai konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, kadangi visiškai nepagrįstai barmenės piktavališkus ir savavališkus, Bendrovės interesų neatitinkančius veiksmus sutapatino su Bendrovės veiksmais. Barmenė sąmoningai ir tyčia veikė prieš įmonės interesus – viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Būtent todėl tokie savavališki barmenės veiksmai negali užtraukti atsakomybės Bendrovei, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.
3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai fizinio asmens atsakomybę absoliučiai sutapatino su juridinio asmens atsakomybe. Vadovaujantis tiek analogiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek administracinės teisės doktrina, Bendrovei teisėtai galėjo būti inkriminuotas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, jog barmenė, padariusi pažeidimą, veikė intra vires (pagal savo kompetenciją) ir laikydamasi juridinio asmens nurodymų; jog egzistuoja subjektyvi Bendrovės kaltė dėl tokių barmenės veiksmų. Todėl teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir turi būti panaikintas.
4. Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 9 straipsniu ir Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendime turėjo būti įvertinta ir įrodyta Bendrovės kaltė. Tačiau Bendrovės kaltė visiškai nebuvo nustatoma – nėra nurodyta jokių jos kaltės įrodymų. Bendrovės kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo net negalėjo būti nustatyta – šis įstatymas buvo pažeistas išimtinai tyčiniais ir prieš pačią Bendrovę nukreiptais barmenės veiksmais.
5. Konstatuodamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo Bendrovės veiksmų, kurie buvo atlikti siekiant užtikrinti šios teisės normos laikymąsi. Absoliučiai neatsižvelgta į tai, jog Bendrovė veikia aktyviai ir deda visas galimas pastangas, kad darbuotojai tinkamai vykdytų alkoholinių gėrimų prekybą ir nepažeistų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Bendrovė neteisėtai ir nepagrįstai sutapatinta su tais juridiniais asmenimis, kurie apskritai jokių veiksmų neatlieka arba savo darbuotojus skatina nesilaikyti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 112–113) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų nepateikia, skundas iš esmės yra nemotyvuotas, parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone ir tapačiais teiginiais. Visi apeliacinio skundo argumentai jau yra įvertinti ir detaliai išnagrinėti bei motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo sprendime. Pareiškėjas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl Departamento 2015 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. ATK2-78/15, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą buvo paskirta 362 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis (bylai aktuali 2014-11-06 įstatymo Nr. XII-1308 redakcija) numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, - nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.
Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr. 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).
Šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, priklausančiame bare Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu draudžiamu laiku (2015-05-09 apie 22 val. 20 min.) barmenė R. B. pardavė pirkėjui R. P. neatidarytoje pakuotėje 5 butelius alaus „Kalnapilis Original“ ir 1 butelį alkoholinio kokteilio „Mix Vodka & Watermelon“, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro.
Pasisakydama dėl byloje aiškintino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, kolegija pažymi, kad nurodyta nagrinėjamai bylai reikšminga faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teismo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais, kurių pareiškėjas nepaneigė ir iš esmės neginčija. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar yra pareiškėjo kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo. Pareiškėjas tvirtino, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavusi barmenė elgėsi jo (pareiškėjo) atžvilgiu piktavališkai ir nesąžiningai, todėl jo (pareiškėjo) kaltės padarant šį nusižengimą nėra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia (be kita ko) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė apelianto darbuotoja barmenė-pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės-pardavėjos funkcijos. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo darbuotojos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nesilaikymą, pažymėtina, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios. Pažymėtina ir tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, tarp jų ir procesinių, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Inžolė“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.