Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020 m. rugsėjo 1 d. Ieškovo darbuotojai pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini), nenustatyti nepilnamečiai asmenys apgadino Ieškovui priklausančias garso izoliacines sieneles. Žodžiu apklausus netoliese buvusius asmenis, jie nurodė, kad minėtas garso izoliacines sieneles galėjo apgadinti nepilnamečiai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Apie įvykį buvo pranešta Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatui, pranešimui suteiktas numeris ROIK (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 9 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaudama Ieškovo interesus, raštu Nr. SD(LG)-2932 (Priedas prie 2020-11-03 Patikslinto ieškinio Nr. 1) pateikė Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatui turimus duomenis apie įvykį bei dokumentus, pagrindžiančius Ieškovo patirtos žalos dydį.

2020 m. spalio 1 d. Ieškovas gavo 2020 m. rugsėjo 26 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos I. A. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – Nutarimas), kadangi nustatyti kaltininkai dėl per jauno amžiaus negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaip nurodoma nutarime, Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas nustatė, jog Ieškovui priklausančias sieneles apgadino mažamečiai D. K., T. B. ir V. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 3 d.). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249).

Vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.263 str. 1 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šiuo atveju nepilnamečių D. K., T. B. ir V. B. neteisėti veiksmai pasireiškė svetimo turto sugadinimu, o neteisėtų veiksmų egzistavimas jau yra konstatuotas Nutarime, kuriame nurodoma jog minėtų nepilnamečių asmenų veika atitiktų nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d., požymius.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nepilnamečiai D. K., T. B. ir V. B. atliko neteisėtus veiksmus, numatytus BK 187 str. 1 d.

Dėl nepilnamečių D. K., T. B. ir V. B. neteisėtų veiksmų Ieškovas patyrė 13 554,00 Eur dydžio žalą. Kartu su 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. SD(LG)-2932 AB „Lietuvos geležinkeliai“, atstovaudama Ieškovą, Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatui pateikė lokalinę sąmatą, pagrindžiančią Ieškovo patirtos žalos sumą.

Vadovaujantis CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nutarime konstatuota, jog AB „LTG Infra“ priklausančias garso izoliacines sieneles apgadino mažamečiai D. K., T. B. ir V. B.. Akivaizdu, kad Ieškovo patirti nuostoliai dėl sienelių atstatymo buvo nulemi išimtinai minėtų nepilnamečių asmenų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nutarime Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas pasisakė, jog „<...> AB „LTG Infra“ priklausančias garso izoliacines sieneles apgadino mažamečiai D. K., T. B. ir V. B.. Jų padaryta veika atitiktų požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d., tačiau LR BPK 3 str. 1 d. 3 p. reglamentuoja, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus <...>“. Pažymėtina, kad vienas iš nusikaltimo sudėties elementų yra veiką padariusio asmens kaltė (subjektyvioji pusė). Taigi, aplinkybė, jog nepilnamečių D. K., T. B. ir V. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., požymius, reiškia, jog šių nepilnamečių asmenų kaltė buvo įrodyta.