- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-241-431/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07474-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“
- Atsakovas
- H. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovei H. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 25,64 Eur skolos už suteiktas daugiabučiui namui administravimo paslaugas 2018 m. balandžio gegužės mėnesiais ir bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Nurodė, jog ieškovė atsisako ieškinio, jai ieškinio atsisakymo priežastys yra žinomos. Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB ,,Mano būstas Neris“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei H. S. ir civilinę bylą Nr. e2-12560-534/2020 nutraukė. Grąžino ieškovei UAB ,,Mano būstas Neris“ 11,25 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, jog ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Remiantis CPK 87 straipsnio 2, 5 dalimis, ieškovei grąžintina 11,25 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
5. Ieškovė iš vienos atsakovės prašo priteisti visas viso bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (555,44 Eur), nors ieškinys buvo pareikštas devyniems atsakovams. Teismas prašymą atmetė, nes ieškovė atsisako nuo ieškinio, kurio pagrįstumo klausimas ginčytinas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad mokėjo mokesčius už paslaugas, skolos nebuvo. Naujas juridinis darinys UAB „Mano būstas Neris” nutarė atgaline data revizuoti kito juridinio asmens teikiamas paslaugas, jų apimtį, ieškoti iš vartotojų skolas. Ieškovė naudojosi dviejų advokatų bendrijų paslaugomis, kurių viena pateikdavo teisinių paslaugų sąskaitas ne už ieškovei suteiktas teisines paslaugas, o už tai, kad atvykdavo atstovas į teismą. Teismas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė, nes ieškovės pareikštas ieškinys yra tipiškas piktnaudžiavimo teise pavyzdys, reikalavimai atsakovams, kaip vartotojams, yra ginčytini, byla baigiama ieškovei atsisakant ieškinio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Mano būstas Neris“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti ieškovei iš atsakovės 555,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas pažeidė savo pareigą motyvuoti nutartį, tai yra ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė formaliais pagrindais, neargumentuotai, vadovaudamasis vien deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais. Teisėjų taryba 2016 m. gegužės 27 d. yra patvirtinusi rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus, pagal kuriuos teismo sprendimo motyvai neturi apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Pagal CPK 270 straipsnį teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Teismas neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, jų apimtį bei susidarymo priežastis.
6.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinio pagrįstumo klausimas yra ginčytinas, o atsakovė pateikė įrodymus, kad mokėjo mokesčius už paslaugas, skolos nebuvo. Atsakovė jai tenkančią skolos dalį sumokėjimo tik po ieškinio pateikimo. Taigi ieškinio pateikimo metu atsakovės skolos dalis egzistavo. Atsakovė pripažino, jog ieškovės reikalavimas atitinka pagrįstumo bei teisėtumo kriterijus, todėl jį įvykdė. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės ieškinys yra tipiškas piktnaudžiavimo teise pavyzdys, reikalavimai atsakovams, kaip vartotojams, yra ginčytini, byla baigiama ieškovei atsisakant ieškinio. Įvykdžius ieškinio reikalavimą, ieškovė atsisakė ieškinio tiek atsakovės, tiek kitų buto savininkų atžvilgiu. Teismas privalėjo išaiškinti, kas yra laikytina piktnaudžiavimu teise.
6.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog naujas juridinis darinys UAB „Mano būstas Neris“ nutarė atgaline data revizuoti kito juridinio asmens teikiamas paslaugas, jų apimtį, ieškoti iš vartotojų skolas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 1 dalį reorganizuotų bendrovių visas turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms nuo naujai sukurtų bendrovių įregistravimo ar po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre, jeigu reorganizavimo sąlygose nenustatyta kitaip. Turtas, teisės ir prievolės bendrovėms priskiriamos pagal reorganizavimo sąlygas. Todėl ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės mėn.
6.4. Ieškovė administravimo paslaugas teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu, kurio galiojimas pratęstas papildomai 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymo pagrindu. Ieškovė su atsakove nebuvo sudariusi administravimo paslaugų teikimo sutarties, todėl atsakovė nėra vartotoja, tai yra jos pareiga atlyginti administravimo išlaidas kyla ne iš vartojimo teisinių santykių, bet iš savininko pareigų vykdymo.
6.5. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų nepriteisimą argumentavo aplinkybėmis, jog ieškovė naudojosi paslaugomis dviejų advokatų bendrijų, iš kurių viena pateikdavo sąskaitas tik už atvykimą į teismą. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Ieškovui yra suteikiama procesinė teisė pasitelkti atstovą, kurių skaičius nėra ribojamas. Teisminis procesas susideda tiek iš procesinių dokumentų rengimo, tiek iš proceso šalies atstovavimo teismo posėdžio metu. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas tiek už ieškinio rengimą, tiek už pasirengimą teismo posėdžiams ir ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose. Pagal CPK nuostatas teisinėmis išlaidomis yra pripažįstamos patirtos išlaidos tiek už ieškovės atstovavimą teismo posėdžio metu, tiek už pasirengimą teismo posėdžiui.
Atsiliepimas
7. Atsakovė H. S. atsiliepimu nesutinka su ieškovės UAB „Mano būstas Neris“ atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė pagrįstą nutartį. Ieškovė ir jos atstovas netgi teikdami atskirąjį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nurodo tiesos neatitinkanti faktą, jog atsakovė po ieškinio pateikimo sumokėjo skolą. Jokios skolos nebuvo nei tada, kai UAB „Mano būstas“ kreipėsi į teismą, kuris 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu civilinę bylą nutraukė, nei tada, kai 2020 m. UAB „Mano būstas Neris“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Jokių pranešimų apie padidėjusius mokesčius ieškovė neteikė. Pateiktose sąskaitose buvo nurodoma nepadidėjusi kaina, kurią atsakovė laiku sumokėdavo. Ieškovė teismui nepateikė jokio pranešimo gyventojams apie padidėjusius mokesčius ar susidariusią skolą. Ieškovė, pati piktybiškai didindama išlaidas, kreipėsi į teismą su ieškiniu, nepranešusi apie atsiradusią skolą. Kiti gyventojai, gavę procesinius dokumentus, neteikė jokių atsiliepimų teismui ir nesiaiškindami sumokėjo nepagrįstai reikalaujamas sumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė 2020 m. kovo 12 d. pateikė teismui ieškinį, kuris buvo pareikštas atsakovams I. M., G. T., V. T., A. S., V. B., P. S. ir R. Z. dėl 89,71 Eur skolos už daugiabučiam gyvenamajam namui suteiktas administravimo paslaugas 2018 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Nors ieškinio pradžioje atsakovais nurodyti, pateikiant jų adresus ir asmens duomenis, buvo minėti asmenys, tačiau ieškinio reikalavime taip pat buvo nurodyta, jog 89,71 Eur sumos prašoma priteisti ir iš T. B., R. B. ir H. S..
10. Ieškovė 2020 m. kovo 30 d. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio atsakovei I. M., kadangi ji sumokėjo savo skolos dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovei I. M. dėl 28,81 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 11,79 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas tik 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti dėl reikalavime nurodytų atsakovų T. B., R. B. ir H. S.. Ieškovė 2020 m. birželio 7 d. pateikė patikslintą ieškinį, į atsakovus įtraukdama ir nurodytus asmenis. Atsakovė H. S. 2020 m. liepos 7 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu, nurodydama, jog civilinė byla, kurioje jai buvo pareikštas ieškinys, buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovė apie padidėjusius mokesčius gyventojams nebuvo pranešusi, pateiktos sąskaitos buvo apmokamos laiku ir tinkamai.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti 2020 m. spalio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovė 2020 m. liepos 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmė ir nutraukė bylos dalį dėl ieškinio atsakovams I. M., P. S., A. S., T. B. ir R. B..
13. Ieškovė 2020 m. liepos 24 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies, pareikšto atsakovui R. Z., atsisakymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmė ir nutraukė bylos dalį dėl ieškinio atsakovui R. Z.. Ieškovė 2020 m. spalio 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio, pareikšto atsakovams G. T. ir V. T., dalies atsisakymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmė ir nutraukė bylos dalį dėl ieškinio atsakovams G. T. ir V. T., taip pat nustatė kitoms bylos šalims iki 2020 m. spalio 30 d. pareikšti patikslintą procesinę poziciją ginčo klausimu.
14. Atsakovė 2020 m. spalio 29 d. pateikė teismui papildomus dokumentus ir nurodė, jog neturėjo jokių skolų ieškovei iki jos kreipimosi į teismą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui pareiškimą, jog atsisako nuo ieškinio atsakovei H. S., kadangi atsakovė po ieškinio pateikimo sumokėjo skolą. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 555,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 6,72 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką, 60 Eur už advokatų bendrijos „Trinity LT“ paslaugas ir 465,85 Eur už advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ suteiktas teisines paslaugas.
15. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
16. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 24 punktą).
17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 26 punktas;).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nors jau pradiniame ieškinyje ieškovė galutiniame reikalavime suformulavo, jog tarp bendros 89,71 Eur skolos atsakovų yra ir H. S., tačiau jos tarp atsakovų su asmens ir adresų duomenimis nenurodė. Todėl teismas pranešimus dėl atsiliepimų pateikimo siuntė tik atsakovams I. M., G. T., V. T., A. S., V. B., P. S. ir R. Z.. Ieškovė tik 2020 m. birželio 7 d. pateikė tinkamai parengtą ieškinį atsakovei, ir tik po 2020 m. birželio 7 d. ji buvo teismo tinkamai informuota apie jai pareikštą ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi taip pat atidėjo teismo posėdį ir nustatė bylos šalims iki 2020 m. spalio 30 d. pareikšti patikslintą procesinę poziciją ginčo klausimu. Taigi ieškovė nepakankamai atidžiai vykdė savo procesines pareigas tinkamai parengti procesinius dokumentus ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
20. Pažymėtina, jog ieškovė pradiniam 2020 m. kovo 12 d. ieškinyje nurodė, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 6,72 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką, 60 Eur už advokatų bendrijos „Trinity LT“ paslaugas. Būtent visų šių išlaidų kartu su 465,85 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidomis ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės. Tačiau byloje buvo dar devyni atsakovai, kurių atžvilgiu ieškovė reikalavimų atsisakė, taigi jiems taip pat turėjo tekti dalis pradiniame ieškinyje pareikštų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 15 Eur žyminio mokesčio, 7,59 Eur už viešųjų registrų išrašus ir 60 Eur už advokato paslaugas. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartyje buvo nurodyta, kad ieškovės atsisakė nuo ieškinio atsakovei I. M. dėl 28,81 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 11,79 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl reikalavimas atsakovei H. S. turėjo būti sumažintas bent jau 11,79 Eur suma. Tačiau ieškovė to nepadarė. Taigi pripažintina, jog ieškovė nebuvo visiškai sąžininga, reikalaudama iš atsakovės H. S. visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
21. Ieškovė pareiškime dėl atsisakymo nuo ieškinio ir atskirajame skunde teigia, jog ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovė sumokėjo skolą jau po ieškinio pateikimo. Tačiau ieškovė nepateikė nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu jokių duomenų, kada atsakovė iš tikrųjų sumokėjo jai 25,64 Eur skolą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė visą laiką neigė savo skolą, kartu su 2020 m. liepos 7 d. atsiliepimu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23339-987/2018, kurioje buvo priimtas UAB „Žirmūnų būstas“ (ankstesnė administratorė) ieškinio dėl skolos už administravimo paslaugas atsakovei atsisakymas, kopiją, 2020 m. spalio 29 d. pateikė ieškovės iki ieškinio pateikimo išrašytas 2020 m. vasario-gegužės mėnesių sąskaitas, kuriose nebuvo nurodyta jokių skolų, pateikė visų sąskaitose nurodytų sumų mokėjimus.
22. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki ieškinio pateikimo atsakovė būtų informuota apie 25,64 Eur skolą. Taigi ieškovė nepateikė duomenų, jog iki ieškinio pareiškimo būtų tinkamai bendradarbiavusi su atsakove, kad išvengtų teisminio proceso. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pačios ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir dėl jo susidarė prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos. Be to, aplinkybė, jog byloje iš viso buvo dešimt atsakovų, kuriems visiems pareikštų reikalavimų ieškovė atsisakė įvairiu teisminio proceso metu, tačiau visų bylinėjimosi išlaidų prašo priteisti tik iš vienos H. S., patvirtina, jog ieškovės procesiniai veiksmai nėra sąžiningi.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.