- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-714-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- G. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir iškeldinimo, nesuteikiant gyvenamojo ploto, bei pagal atsakovo V. G. patikslintą priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. G. patikslintu ieškiniu ir su juo susijusiu 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymu (procesinio dokumento Nr. DOK-20550) prašė: 1) nutraukti 1976 m. rugpjūčio 21 d. Šilutės miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje tarp G. G. ir V. G. sudarytą santuoką, įrašo Nr. 358, dėl atsakovo V. G. kaltės; 2) nutraukus santuoką, palikti santuokoje turėtas pavardes – „G.“ ir „G.“? 3) nutraukus santuoką, iškeldinti atsakovą V. G., iš namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su visa manta; 4) po santuokos nutraukimo V. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur vertės; negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2 880 Eur vertės; 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2 210 Eur vertės, išmokant ieškovei 1 105 Eur dydžio kompensaciją; lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) po santuokos nutraukimo ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; 1,48 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2 470 Eur vertės; lengvąjį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) priteisti iš atsakovo ieškovei 3 897,50 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą, nustatant, kad kompensacija turi būti išmokėta per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei 4 314,48 Eur už neapmokėtas paslaugas naudojantis turtu (sunaudotą elektros energiją, vandenį, mokestį už buitinių atliekų išvežimą, „Telia“ televiziją, gyvenamojo namo draudimą); 8) nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai šalims atsirado nuo 2019 m. vasario 1 d.; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. G. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei, nutraukus santuoką, asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; 1,48 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 2 470 Eur vertės; lengvąjį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 800 Eur vertės (bendra ieškovei atitenkančio turto vertė – 6 770 Eur); atsakovui, nutraukus santuoką, asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur vertės; negyvenamąją patalpą – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 880 Eur vertės; lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės ir 100 Eur piniginių lėšų, gautų už parduotą automobilį „VW Golf“ (bendra atsakovui atitenkančio turto vertė – 6 680 Eur).
Šalies argumentai
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. G. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės, ieškovei neišmokant piniginės kompensacijos; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti lygiomis dalimis; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 28 144 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, t. y. sutiko su ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui santuokoje įgytą turtą: 2 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur vertės ir negyvenamąją patalpą – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 880 Eur vertės. Atsakovas, nesutiko su ieškovės reikalavimu santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kilnojamojo turto (transporto priemonių) padalijimu ir reikalavimu iškeldinti atsakovą, nesuteikiant gyvenamojo ploto.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė atmesti patikslinto priešieškinio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies:
5.1. nutraukti 1976 m. rugpjūčio 21 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, įrašo Nr. 358, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo, šalims palikti santuokines pavardes;
5.2. iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, pastato – tvarto ir pastato – daržinės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu;
5.3. priteisti ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teise šį santuokos metu įgytą turtą: 1 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; 1,48 ha sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 470 Eur vertės; lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 800 Eur vertės; sofą–lovą 300 Eur vertės; sekciją (lentyną) 100 Eur vertės; sekciją medžio imitacijos 200 Eur vertės; šaldytuvą (dėžę) 50 Eur vertės; virtuvės baldus 900 Eur vertės; indaplovę 150 Eur vertės; dujinę viryklę 100 Eur vertės; garų surinkėją 50 Eur vertės; klozetą 75 Eur vertės.
5.4. Po santuokos nutraukimo V. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur vertės; negyvenamąją patalpą–garažą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 880 Eur vertės; 0,0600 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 210 Eur vertės; lengvąjį automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur vertės; lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės; miegamojo komplektą 400 Eur vertės; sekciją rudos spalvos 100 Eur vertės; stalą su kėdėmis 100 Eur vertės; šaldytuvą 400 Eur vertės; skalbimo mašiną 400 Eur vertės; TV staliuką 150 Eur vertės.
5.5. priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės G. G. galutinę 9 139,23 Eur dydžio piniginę kompensaciją;
5.6. priteisti iš ieškovės atsakovui 965,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu;
5.7. priteisti iš ieškovės 104,10 Eur žyminio mokesčio valstybei; grąžinti atsakovui jo permokėto žyminio mokesčio dalį – 212 Eur; priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės ir iš atsakovo po 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
5.8. kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
6. Teismo sprendimo motyvai:
6.1. Teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi, sutuoktinių tarpusavio santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški, ir padarė išvadą, jog šalių santuoka nutrauktina. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko išimtinai tik dėl atsakovo kaltės ir padarė išvadą, jog abi šalys yra kaltos dėl santuokos nutrūkimo, dėl to šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
6.2. Teismas pripažino, kad sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko ir turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai šalims atsirado ieškovei išsikrausčius iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2022 m. sausio mėn., todėl atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti, jog turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai šalims atsirado nuo 2019 m. vasario 1 d.
6.3. Pasisakydamas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, teismas nurodė, kad nustačius, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2022 m. sausį, sprendžiant klausimą dėl šalių bendro turto padalijimo, vertintinas ir į turto balansą įtrauktinas tik tas turtas, kuris šalių buvo įgytas iki 2022 metų sausio mėnesio; vėlesniu laikotarpiu įgytas turtas, turtinės prievolės (jei neįrodoma kitaip) atitinkamai pripažintinas kiekvienos iš šalių asmeniniu turtu, prievolėmis. Pažymėta, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl dalytino nekilnojamojo turto verčių.
6.4. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; 1,48 ha sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 470 Eur vertės; atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur vertės; negyvenamąją patalpą–garažą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 880 Eur vertės. Nurodyta, kad dėl minėto nekilnojamojo turto priteisimo kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise ginčo nėra, ir ieškovės reikalavimas dėl minėtų žemės sklypų ir garažo padalijimo tenkintas.
6.5. Nustatyta, kad šalys nesutaria dėl nekilnojamojo turto – 0,0600 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo: ieškovė prašo minėtą žemės sklypą (vidutinė rinkos vertė 2 210 Eur) priteisti atsakovui, išmokant jai 1 105 Eur dydžio kompensaciją, atsakovas žemės sklypo vertės neginčija, tačiau su ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo žemės sklypą padalyti lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, kad dėl svarbios subjektyvaus pobūdžio aplinkybės – bendraturčių konfliktiškų santykių – nėra galimybės padalyti santuokoje įgytą minėtą žemės sklypą natūra po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui. Teismo vertinimu, sutuoktinių santykiai nėra pasikeitę net ir jiems negyvenant kartu, turto padalijimas abiem sutuoktiniams natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje, ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui. Teismas konstatavo, kad nebus pažeidžiamas proporcingumo principas. Teismo įvertinimu, teisinga, protinga ir sąžininga žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
6.6. Konstatuota, kad bendra dalytina šalių nekilnojamojo turto vertė yra 12 560 Eur. Ieškovei tenka nekilnojamojo turto (žemės sklypų, garažo) už 3 970 Eur, atsakovui šio turto atitenka už 8 590 Eur, dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 2 310 Eur kompensacija (12 560 Eur / 2 – 3 970 Eur) už jam tenkančią didesnę bendro dalytino nekilnojamojo turto dalį.
6.7. Teismas konstatavo, kad bendro realiai esančio dalytino kilnojamojo turto (automobilių) vertė – 3 900 Eur. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilio VW Golf“ šiuo metu realiai nėra, nes atsakovas jį pardavė už 100 Eur, todėl už parduotą automobilį gauta pinigų suma dalytina. Nustatyta, kad ieškovei tenkanti suma už jai atitenkančią transporto priemonę („Toyota Corolla Verso“) sudaro 2 800 Eur, o atsakovui už jam tenkančias transporto priemones („Mercedes Benz E220“, „Nissan Almera Tino“) ir gauta pinigų suma (100 Eur) už parduotą automobilį „VW Golf“, iš viso sudaro 1 200 Eur. Konstatuota, kad bendra dalytina šalių santuokoje įgyto turto (transporto priemonių ir už parduotą automobilį) suma yra 4 000 Eur. Ieškovei tenka šio turto už 2 800 Eur, atsakovui šio turto atitenka už 1 200 Eur, taip atsakovui iš ieškovės už jai tenkančią didesnę bendro dalytino minėto turto dalį, priteistina 800 Eur kompensacija (4 000 Eur / 2 – 1 200 Eur).
6.8. Įvertinęs šalių išsakytą nuomonę dėl atsakovo prašomų padalyti daiktų ir liudytojos A. G. parodymus apie šių daiktų (baldų, buitinės technikos, vaismedžių bei kitų augalų) įsigijimo aplinkybes konstatuota, kad sofą, dušo kabiną, batų dėžę šalims nupirko dukra, spintelė, televizoriai, lauko baldai su kėdėmis ir suolu buvo padovanoti, taip pat nustatyta, kad atsakovo nurodyti vaismedžiai ir kiti augalai pasodinti gan seniai, dėl to minėti daiktai, vaismedžiai ir kiti augalai pašalinti iš šalių dalytino turto balanso ir nedalyti.
6.9. Kadangi ieškovė nesutiko su atsakovo prašomų padalyti dalies daiktų nurodyta verte, teismas, įvertinęs, kad šalys nepateikė jų pozicijas dėl daiktų vertės pagrindžiančių įrodymų, nurodė skirtingą šių daiktų įsigijimo laiką ir aplinkybes, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, liudytojos A. G. parodymus apie daiktų būklę, tai, kad šie daiktai buvo naudojami gan ilgą laiką, įvertinęs jų nusidėvėjimą, teismas konstatavo, kad prašomi padalyti daiktai įvertinami taip: sofa–lova 300 Eur, sekcija (lentyna) 100 Eur, miegamojo komplektas 400 Eur, šaldytuvas (dėžė) 50 Eur, stalas su kėdėmis 100 Eur, virtuvės komplektas 900 Eur, šaldytuvas 400 Eur, skalbimo mašina 400 Eur, indaplovė 150 Eur, dujinė viryklė100 Eur, garų surinkėjas 50 Eur, klozetas 75 Eur, sekcija medžio imitacijos 200 Eur, kita sekcija rudos spalvos 100 Eur, TV staliukas 150 Eur.
6.10. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus ir į dalytinus daiktus, jų paskirtį, teismas nustatė, kad ieškovei po santuokos nutraukimo priteistina: sofa–lova 300 Eur vertės, sekcija (lentyna) 100 Eur vertės, sekcija medžio imitacijos 200 Eur, šaldytuvas (dėžė) 50 Eur, virtuvės baldai 900 Eur vertės, indaplovė 150 Eur, dujinė viryklė 100 Eur vertės, garų surinkėjas 50 Eur vertės, klozetas 75 Eur vertės, iš viso 1 925 Eur vertės turto. Atsakovui po santuokos nutraukimo priteistina: miegamojo komplektas 400 Eur vertės, sekcija rudos spalvos 100 Eur vertės, stalas su kėdėmis 100 Eur vertės, šaldytuvas 400 Eur vertės, skalbimo mašina 400 Eur vertės, TV staliukas 150 Eur vertės, iš viso 1 550 Eur vertės turto. Konstatuota, kad bendra dalytina šalių santuokoje įgyto turto (baldų, buitinės technikos) suma yra 3 475 Eur. Ieškovei tenka šio turto už 1 925 Eur, atsakovui šio turto atitenka už 1 550 Eur, taip atsakovui iš ieškovės už jai tenkančią didesnę bendro dalytino minėto turto dalį priteistina 187,50 Eur kompensacija (3475 Eur : 2 – 1550 Eur).
6.11. Teismas, pasisakydamas dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, nustatė, kad, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugsėjo 12 d. išrašą, gyvenamasis namas su pastatu–tvartu ir pastatu–daržine, esantys adresu (duomenys neskelbtini), 2001 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8052 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. G.. Atsakovas reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 28 144 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Nustatyta, kad nekilo ginčo, jog nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo ieškovės ir atsakovo atsikėlimo gyventi momento buvo pagerintas, t. y. jo vertė padidėjo. Tokių aplinkybių neginčija nė viena iš šalių. Ieškovė sutiko, kad gyvenant kartu su atsakovu, buvo pakeista namo stogo danga, langai, radiatoriai. Ieškovė neginčijo, kad buvo pakeistas kamino įdėklas, įrengtos palėpės, pakeistos grindys, pastatyti du priestatai prie namo, kiemas išklotas trinkelėmis, padarytas vandens gręžinys. Atsakovas sutiko, kad buvo apšiltinta tik namo dalis, o ne visas namas.
6.12. Teismas sutiko su tuo, kad bankas atsakovui suteikė 40 000 Lt ((11 584,80 Eur) kreditą (paskolą) ir, kad gauti pinigai buvo pervesti į ieškovės banko sąskaitą, tačiau teismas vertino, jog atsakovas neįrodė, kad namo pagerinimas buvo atliktas už gautą kreditą (paskolą). Taip pat nustatyta, kad pastatą–trąšų sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), už 52 500 Lt pardavė abi šalys (ieškovė ir atsakovas), o pinigų suma turėjo būti pervesta į ieškovės banko sąskaitą, tokia aplinkybė paneigia, kad atsakovas namo pagerinimui investavo pinigų sumą, kurią gavo už minėto sandėlio pardavimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neginčijo, kad atsakovas prisidėjo prie namo pagerinimo, į tai, kad atsakovas be 2023 m. liepos mėn. sudarytos lokalinės sąmatos bei komercinio pasiūlymo (sąmatos Nr. 230607-02), daugiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių lėšas, išleistas minėto gyvenamojo namo pagerinimui, nepateikė ir į tai, kad, kaip nustatyta šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, pagerinimo darbai atlikti pakankamai seniai (2002–2013 m.), nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie pagerinimo darbai buvo atlikti ir už kokią pinigų sumą. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 28 144 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą tenkino iš dalies, priteisiant atsakovui 13 000 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą.
6.13. Byloje konstatavus, kad santuoka faktiškai iširo 2022 metų sausį, reikalavimas iš atsakovo už 2020–2021 m. už komunalines paslaugas priteisti puse sumokėtos sumos, t. y. 1 019,01 Eur, atmestas. Likęs ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies ir iš atsakovo už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d., t. y. tik už elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą, atėmus atsakovo pagal 2022 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitą sumokėtus 100 Eur už patiektą elektrą, ieškovei priteista 2 538,27 Eur (2 638,27 – 100).
6.14. Nustačius, kad atsakovas pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsniu, konstatuota, kad jis, nutraukus santuoką, iškeldintinas iš gyvenamojo namo, pastato–tvarto ir pastato – daržinės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu.
6.15. Teismas, pasisakydamas dėl galutinio priteisiamos kompensacijos dydžio, pažymėjo, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 2 310 Eur už jam tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį, be to, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 538,27 Eur už neapmokėtas komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą) naudojantis turtu, iš viso 4 848,27 Eur. Iš ieškovės atsakovui priteistina 800 Eur kompensacija už transporto priemones, 187,50 Eur kompensacija už baldus, buitinę techniką, 13 000 Eur kompensacija už nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) pagerinimą, iš viso 13 987,50 Eur. Iš atsakovui iš ieškovės priteistinos 13 987,50 Eur kompensacijos atėmus ieškovei iš atsakovo priteistiną kompensaciją 4 848,27 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina galutinė 9 139,23 Eur dydžio piniginė kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį dėl kompensacijos – 28 114 Eur. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Apeliantas nurodo, kad su priimtu sprendimu sutinka iš dalies. Atsakovas sutinka, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nesutinka su priteista pinigų suma ir priteisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimu. Atsakovo vertinimu, teismas neteisingai įvertino dalytino (kompensuojamo) turto mastą.
Atsiliepimas
7.2. Atsakovas nesutinka su žemės sklypų padalijimu ir mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisinga juos padalijo. Nurodo, kad atsakovas teisminio nagrinėjimo metu ir baigiamosiose kalbose teismo prašė nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas santuokos metu, padalyti po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui. Šį prašymą atsakovas grindė tuo, kad padalytas turtas ir atitekusi jo dalis, pažeidžia atsakovo teises, nes jam atiteko mažesnė turto vertė. Atsakovo nuomone, teismas nevertino, kokiu metodu buvo nustatyta turto vertė, nepareikalavo iš ieškovės tai pagrindžiančių dokumentų, tai teismui sutrukdė priimti teisingą sprendimą, todėl šis klausimas turi būti svarstomas ir įvertintas iš naujo.
7.3. Atsakovas dėl priteistų automobilių klausimo nekelia, tačiau nesutinka su teismo sprendimu priteisti baldus ir kitus daiktus. Atsakovo vertinimu, jam turėjo būti priteista pinigų suma, o ne baldai ir daiktai. Teismas teisingai pažymėjo, kad padalytas turtas buvo įgytas santuokos metu ir tai buvo bendras sutuoktinių turtas. Ieškovė pateikė reikalavimą atsakovą iškeldinti iš jai nuosavybės teise priklausančio namo, todėl atsakovui kyla klausimas, kam jam reikalingi daiktai, jei jis neturės kur jų dėti ir eksploatuoti. Atsakovas teisme pažymėjo, kad jis yra invalidas, senyvo amžiaus, jam reikalinga priežiūra, todėl likusią gyvenimo dalį jis ketina pragyventi slaugos namuose, todėl akivaizdu, kad jam priteisti daiktai yra nereikalingi. Be to, priteisti daiktai yra integruoti į baldus, pritaikyti prie namo išplanavimo, jų atskirai nėra galimybės tinkamai naudoti, todėl atsakovas mano, kad dėl šios dalies atsakovui turi būti išmokėtina piniginė kompensacija.
7.4. Atsakovas nesutikta su teismo sprendimu dėl kompensacijos už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą. Teismas, atlikęs įskaitymą, nusprendė, kad galutinė suma, kurią reikia išmokėti atsakovui yra 9 139 Eur, atsakovas su tokiu sprendimu nesutinka.
Šalies argumentai
7.5. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai įvertino paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Su pateiktu priešieškiniu atsakovas teismo prašė priteisti 28 144 Eur kompensaciją dėl turto pagerinimo, atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus bei sudarytą lentelę, joje nurodė ir pagrindė priešieškinio kainą. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad buvo atlikti ieškovei priklausančio namo ir kiemo pagerinimai: sutvarkytas stogas, pristatytas priestatas, pakeisti langai, sutvarkytas kiemas ir aplinka, atlikti kiti darbai. Atsakovas savo reikalavimą įrodinėjo pateiktais dokumentais (sudarytomis sąmatomis), jų ieškovė nenuginčijo ir naujų įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo reikalavimą, nepateikė, todėl atsakovui kyla klausimas, kaip ir kokiu pagrindu teismas nusprendė mažinti kompensuojamą sumą, nes kitų įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Pažymi, kad atliktų darbų neginčijo ir ieškovė, tik dėl praėjusio laiko negalėjo tiksliai nurodyti apmokėtų darbų ir medžiagų kainos. Atsakovas nurodo, kad iš jo pateiktų dokumentų matyti, jog jis neperžengė įrodinėjimo ribų ir savo pateiktą priešieškinį pagrindė ir įrodė, todėl jis turi būti patenkintas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti apeliacinio skundo reikalavimų ir 2024 m. balandžio 5 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Ieškovė, pasisakydama dėl žemės sklypų padalijimo, pažymi 2023 m. gegužės 13 d. atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytą poziciją, jog jis sutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, tačiau nesutinka su automobilių padalijimu (16, 18 punktai), taip pat 2023 m. spalio 15 d. patikslinto priešieškinio 11 punkte nurodytą atsakovo poziciją dėl turto padalijimo. Pažymi, kad žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini), atsakovas prašė padalyti lygiomis dalimis. Ieškovės teigimu, remiantis paties apelianto išreikštais pageidavimais, atmestini atsakovo teiginiai apie neva padarytus proceso teisės pažeidimus.
8.2. Ieškinyje buvo nurodyta, kad nekilnojamo turto kainos nustatytos vadovaujantis VĮ Registrų centras skelbiamomis vertėmis. Proceso metu atsakovas ir(ar) jo atstovas neginčijo nurodytų kainų ir su jomis sutiko. Apeliantas nesutiko tik su jo vardu registruotų transporto priemonių nurodytomis vertėmis ir pateikė savo prieštaravimus bei argumentus, į kuriuos buvo atsižvelgta dalijant turtą. Atsakovas buvo išreiškęs valią dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo lygiomis dalimis. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė prašė netenkinti minėto reikalavimo ir prašė sklypą priteisti atsakovui, išmokant jai kompensaciją (2 210 Eur / 2 = 1 105 Eur). Ieškovės vertinimu, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog šioje byloje ginčo tarp šalių dėl dalytino nekilnojamojo turto verčių nėra. Dėl minėto nekilnojamojo turto priteisimo kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise ginčo nėra, o minėto žemės sklypo padalijimas sutuoktiniams natūra po 1/2 dalį tik sukurtų prielaidas naujiems konfliktams tarp buvusių sutuoktinių, psichologinį diskomfortą, neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie būtų neišvengiami, nes šalys turėtų susitarti dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos ir(ar) turto pardavimo.
8.3. Ieškovės manymu, atsakovas neįvykdė įrodinėjimo naštos, t. y. nepateikė tiesioginių, pateiktus teiginius pagrindžiančių, įrodymų; pateiktais dokumentais nepagrindžiama prieštaravimų esmė, o tik suformuojamos niekuo nepagrįstos prielaidos. Su priešieškiniu buvo pateiktos sąmatos, sudarytos 2023 m. liepos mėnesį (stogo remontas, priestatų įrengimas, tako iš trinkelių įrengimas), komercinis pasiūlymas langams. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti atlikti statybos darbai (priestato statyba 2000 m., vėliausias įrašas 2001 m. rugsėjo 12 d.), t. y. darbai atlikti iki ieškovės nuosavybės įregistravimo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovo pateiktų sąmatų, kaip įrodymų, vertinti negalima, nes jos neatitinka objektyvios tiesos. Darbai atlikti galiojant nacionalinei valiutai – litui, sąmatos apskaičiuotos eurais. Iš esmės skiriasi darbo užmokesčio dydžiai, statybinių medžiagų kainos ir t. t. Visiems žinomos ir neįrodinėjamos aplinkybės, kad keitėsi paslaugų ir medžiagų kainos. Atsakovas neturėtų perkelti įrodinėjimo pareigos ieškovei, pateikdamas nerealias sąmatas, net ne to laikmečio, kai buvo atliekami darbai ir reikalaudamas jas nuginčyti.
8.4. Nurodo, kad proceso metu atsakovas pateikė tik dalį informacijos, nenurodydamas tikslių datų arba klaidindamas teismą (pvz., kietojo kuro katilas pirktas 2015 m., o ne 2022 m., nes tuo laiku šalys jau kartu nebegyveno). Nurodyti langai keisti 2003 m. ir ne visi iš karto, jų tarnavimo laikas (apskaičiuotas tarnavimo terminas yra 20 metų) eina į pabaigą. Stogas keistas 2002 m., tačiau darbai iki galo nebaigti, nes nėra tinkamai apšiltintas, nėra pakalimų, senas šiferis pakeistas į skardą.
8.5. Ranka rašytuose lapuose išvardyti namų apyvokos daiktai, jų tik maža dalis pirkta už atsakovo pinigus. Kita vertus, atsikertant buvo nurodoma, kad sąmatos sudarytos 2023 m. galiojančiomis kainomis, t. y. jei darbai būtų atliekami 2023 m., vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principu, negalima vadovautis apskaičiuotomis 2023 m. darbų kainomis, nes realiai darbai atlikti ir daiktai įsigyti 2002–2013 m. laikotarpiu. Laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2023 m. žymiai kito medžiagų ir produktų kainos, darbų įkainiai, darbo užmokestis, šios aplinkybės pripažįstamos visiems žinomomis ir jų įrodinėti nereikia.
8.6. Nurodo, kad visų išvardytų kilnojamų daiktų ieškovei taip pat nereikia, be to, dalis daiktų yra asmeniniai apelianto daiktai gauti dovanų. Pirmosios instancijos teismas atsakovui nepriteisė įmontuojamos buitinės technikos. Ieškovės manymu, daiktų padalijimas yra sąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
11. Atsakovas apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka iš dalies, prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl jos priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį dėl 28 114 Eur kompensacijos. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino dalytino (kompensuojamo) turto mastą ir apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteisto nekilnojamojo ir dalies kilnojamojo turto padalijimo bei priteista galutinės piniginės kompensacijos suma. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, susijusių su nekilnojamojo ir dalies kilnojamojo turto padalijimu ir piniginės kompensacijos atsakovui priteisimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo
12. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su žemės sklypų padalijimu. Apeliantas laikosi pozicijos, kad teismas žemės sklypus šalims padalijo nepagrįstai ir neteisingai, tinkamai neįvertino, kokiu metodu buvo nustatyta turto vertė, nepareikalavo iš ieškovės tai pagrindžiančių dokumentų, todėl, apelianto vertinimu, šis klausimas turi būti svarstomas ir įvertintas iš naujo. Apeliantas pažymi ir tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu ir baigiamosiose kalbose teismo prašė nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas santuokos metu, padalyti po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui.
13. CK 3.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
14. Nustatyta, kad 2023 m. gegužės 15 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas sutiko su ieškovės siūlomu žemės sklypų padalijimo būdu, prašymas priteisti ieškovei 1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; 1,48 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 2 470 Eur vertės; o atsakovui priteisti 2 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur vertės, ir negyvenamąją patalpą–garažą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 880 Eur vertės. Atsakovas 2023 m. spalio 15 d. patikslintu priešieškiniu, be kitų reikalavimų, dėl kurių ginčo apeliacine tvarka nekilo, buvo pareiškęs reikalavimus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti lygiomis dalimis, taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovui 28 144 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Nustatyta, kad patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog jis sutinka su ieškovės reikalavimu padalyti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, t. y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 2 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur vertės, ir negyvenamąją patalpą–garažą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 880 Eur vertės (atitenkančio turto vertė – 6 380 Eur); ieškovei priteisti – 1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; 1,48 ha sklypą, (duomenys neskelbtini), 2 470 Eur vertės (atitenkančio turto vertė – 3 970 Eur); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas teismo prašė padalyti lygiomis dalimis.
15. Atsakovas 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jis sutinka, jog 2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų priteistas jam ir su turto verte sutiko; atsakovas nesutiko, kad garažas būtų priteistas jam ir nurodė norintis, jog garažas būtų padalytas per pusę, su 2 880 Eur garažo verte sutiko; nesutiko, kad ieškovei būtų priteistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir prašė šį žemės sklypą priteisti atsakovui, su 1 500 Eur žemės sklypo verte sutiko; nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašymu ir pašė, kad 1,48 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2 470 Eur vertės, būtų padalytas pusiau; nesutiko, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), būtų priteistas jam ir nurodė prašantis šį sklypą padalyti pusiau, su 2 210 Eur verte nesutiko ir nurodė, jog gali pateikti įrodymus dėl kitokios šio turto vertės.
16. Remiantis bylos duomenimis, nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu viename iš teismo posėdžių išreiškė kitokią poziciją dėl nekilnojamojo turto padalijimo, tačiau priešieškinio reikalavimų netikslino, patikslinto priešieškinio neteikė, 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas nurodė, jog dėl likusių žemės sklypų padalijimo neprieštaraujama, tačiau žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), prašė padalyti per pusę, o priešieškinį dėl kompensacijos taip pat prašė patenkinti.
17. Šiuo aspektu reikšminga pažymėti tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo padarė išvadą, kad nėra galimybės padalyti santuokoje įgytą žemės sklypą natūra po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui, ir nustatė bylai reikšmingą aplinkybę, kad bendraturčių santykiai yra konfliktiški, nėra pasikeitę net ir jiems negyvenant kartu ir turto padalijimas abiem sutuoktiniams natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje, ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui. Šios aplinkybės apeliantas neginčija.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo apeliacinio skundo dalies dėl žemės sklypų padalijimo argumentai iš esmės sietini ne su objektyviu poreikiu kitokiam šio turto padalijimui, bet iš esmės su turto verte. Apeliantas laikosi pozicijos, kad padalytas turtas ir atitekusi jo dalis, pažeidžia atsakovo teises, nes jam atiteko mažesnė turto vertė. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
19. Vadovaujantis CK 3.119 straipsniu, sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023, 49 punktas ir kt.).
20. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima tai, kad jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K‑3‑99-969/2016, 30 punktas ir kt.). CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
21. Ieškovė byloje žemės sklypų vertę grindė VĮ Registrų centro skelbiamomis vertėmis, ieškovės įsitikinimu, patvirtinančiomis dalijamo turto vertę. Tiek iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, tiek iš atsakovo priešieškinio matyti, kad atsakovas su ieškovės nurodytomis vertėmis sutiko, kitokios šio turto vertės neįrodinėjo ir nurodė tokias pačias žemės sklypų vertes dėl 2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – garažo, adresu (duomenys neskelbtini), 1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1,48 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad sutinka su nurodytų žemės sklypų vertėmis, ginčo dėl šio turto vertės tarp šalių nekilo. 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nesutinka dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 210 Eur vertės, atsakovas nurodė mažesnę šio turto vertę (1 000 Eur), nei įrodinėjo ieškovė, tačiau, pirmosios instancijos teismas pasiūlius atsakovui pateikti kitokią minėto žemės sklypo vertę patvirtinančius įrodymus, atsakovas elgėsi pasyviai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokią nurodyto žemės sklypo vertę, ir kitokios turto vertės neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
22. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių konkrečių argumentų ir objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, jog pirmosios instancijos teismui padalijant nekilnojamąjį turtą žemės sklypų vertė, pagal byloje esančius įrodymus, buvo nustatyta nepagrįstai, neįvertinus byloje esančių duomenų. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam atiteko mažesnės vertės turtas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl šios sprendimo dalies atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo
23. Iš atsakovo priešieškinio turinio matyti, kad atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl 28 144 Eur kompensacijos priteisimo, laikėsi pozicijos, jog šalims gyvenant kartu buvo išleista apie 56 289 Eur ieškovės turto (gyvenamojo namo) pagerinimui. Atsakovas nurodytą sumą grindė motyvais, kad turtas buvo reikšmingai pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu: buvo įgytas iš viso 13 555 Eur vertės įvairus buityje naudojamas turtas (pagal sąrašą) ir atlikti darbai. Savo argumentus dėl darbų vertės atsakovas grindė atliktų darbų lokaline sąmata 38 429,73 Eur ir komerciniu pasiūlymu apie prekių (langų, lauko durų) kainą – 4 304 Eur. Atsakovas taip pat pateikė lėšų, panaudotų santuokos metu ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimui ir įvairiems namų apyvokos daiktams įgyti, kompensavimo lentelę. Atsakovas nurodė, kad sutuoktiniai prie turto pagerinimo išlaidų prisidėjo lygiomis dalimis. Taip atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 28 144 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą.
24. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad atsakovui priteistina 13 000 Eur kompensacija už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs visų padalijus turtą nustatytų šalims tenkančių piniginių kompensacijų įskaitymą, nusprendė, kad atsakovui iš ieškovės priteistina galutinė 9 139,23 Eur dydžio piniginė kompensacija.
25. Šiuo aspektu reikšminga pažymėti ir tai, kad skundžiamu sprendimu po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priteista dalis buityje naudoto turto – baldų ir buitinės technikos. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nesutinka su šio turto padalijimo būdu, prašydamas vietoje turto priteisimo natūra priteisti jam kompensaciją pinigais. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog padalytas turtas buvo įgytas santuokos metu ir tai buvo bendras sutuoktinių turtas.
Dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei, pagerinimą
26. Skundžiamame teismo sprendime nustatyta, kad atsakovui priteistina 13 000 Eur kompensacija už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Atsakovas nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei, pagerinimą. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus.
27. Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo ieškovės ir atsakovo atsikėlimo gyventi momento buvo pagerintas, t. y. jo vertė padidėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sutiko, jog gyvenant kartu su atsakovu buvo pakeista namo stogo danga, langai, radiatoriai; ieškovė neginčijo, kad buvo pakeistas kamino įdėklas, įrengtos palėpės, pakeistos grindys, pastatyti du priestatai prie namo, kiemas išklotas trinkelėmis, padarytas vandens gręžinys; atsakovas sutiko, kad buvo apšiltinta tik namo dalis, o ne visas namas.
28. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad stogas keistas 2002 m., bet darbai iki galo nebaigti nes nėra tinkamai apšiltintas, nėra pakalimų, senas šiferis pakeistas į skardą. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta A. G. nurodė, jog namas buvo remontuojamas tėvams gyvenant kartu, iki valiutos pakeitimo (euro įvedimo), dėl stogo darbų taip pat nurodė aplinkybę, kad buvo pakeistas stogas, tačiau nėra įrengta jokio apšiltinimo, tik šiferis pakeistas į skardą.
29. Apeliantas nurodo, kad savo reikalavimą jis byloje įrodinėjo pateiktais dokumentais (sudarytomis sąmatomis). Apeliantas nurodo, kad ieškovė nenuginčijo ir naujų įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo reikalavimą, nepateikė, todėl, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė mažinti kompensuojamą sumą, nes kitų įrodymų į bylą pateikta nebuvo.
30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, numatantis, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
31. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažymima tai, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 39 ir 40 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Tai, ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiama pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu pastaroji kita šalis neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, tas aplinkybes įrodė, tačiau yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar įrodinėjimo pareigą turinti šalis ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 61 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 60 punktas).
34. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas namo pagerinimo darbams išleistas sumas įrodinėjo 2023 m. liepos mėn. UAB „Kestartis“ sudaryta lokaline sąmata, joje pateikti stogo remonto, priestatų įrengimo, tako iš trinkelių įrengimo darbų ir išlaidų aprašymai bei kaina (už minėtus darbus ir išlaidas apskaičiuota 38 429,73 Eur suma), taip pat ĮĮ „Dravena“ komerciniu pasiūlymu sąmatos Nr. 230607-02, jame apskaičiuota 4 304,44 Eur gaminių (langų, lauko durų) suma. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių gyvenamojo namo pagerinimui išleistas pinigų sumas, atsakovas nepateikė. Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, kad atsakovas neįrodė, jog namo pagerinimas buvo atliktas už gautą kreditą (paskolą).
35. Šiuo atveju reikšminga įvertinti tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, nustatė aplinkybę, jog ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo darbai atlikti pakankamai seniai (2002–2013 m.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl šios aplinkybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors pagerinimo darbai atlikti gerokai anksčiau, UAB „Kestartis“ lokalinė sąmata, kuria remiasi atsakovas ir kurioje nurodyta 38 429,73 Eur darbų vertė, yra sudaryta 2023 m. liepos mėn., nenurodant, jog į sąmatą įtrauktos sumos apskaičiuotos pagal pagerinimo darbų atlikimo metu buvusias darbų kainas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nurodytą įrodymą vertinti kaip objektyviai ir patikimai patvirtinantį nurodytų pagerinimo darbų vertę. ĮĮ „Dravena“ komercinio pasiūlymo sąmatos Nr. 230607-02 duomenys taip pat nelaikytini patikimai patvirtinančiais prekių vertę pagerinimo darbų atlikimo metu. Atsakovas nepateikė kitų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius dėl įrodinėjamos pagerinimo darbų vertės ir pagrįstų atsakovo sudarytos lėšų kompensavimo lentelės duomenis dėl pastato pagerinimo darbų vertės.
36. Nagrinėjamu atveju atsakovui, pareiškusiam priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei, pagerinimą priteisimo, tenka procesinė pareiga įrodyti jo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Taigi nors apeliantas argumentuoja, kad ieškovė nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo reikalavimą, ir nenuginčijo atsakovo pateiktų įrodymų, tačiau tai, ar atsakovas įvykdė procesinę pareigą įrodyti savo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama ne tik pagal priešingos šalies, šiuo atveju ieškovės, pateiktus atsikirtimus ir juos įrodančius duomenis, bet ir pagal paties atsakovo pateiktus įrodymus jo reikalavimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo priešieškinio reikalavimus, vien tai, kad ieškovė, prieštaraudama atsakovo priešieškinio reikalavimui, neįrodo savo atsikirtimų, tai per se (savaime) nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo nurodytas kompensacijos už nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei, pagerinimą dydis yra įrodytas.
37. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek duomenis apie ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo faktą ir pagerinimų mastą, tiek ir atsakovo, kaip reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, pareiškusios šalies, kuriai tenka jo reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, pateiktus įrodymus. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovo priešieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies, priteisiant atsakovui 13 000 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei bylos duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ar padarė nepagrįstas išvadas dėl dalies šio atsakovo priešieškinio reikalavimo pagrįstumo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovui priteistinos 13 000 Eur kompensacijos už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą dydį.
Dėl dalies dalytino kilnojamojo turto padalijimo būdo
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, prašydamas priešieškiniu jam iš ieškovės priteisti 28 144 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą, prašė jo pateiktame sąraše nurodytus kilnojamuosius daiktus (įvairius baldus, buitinę techniką) padalyti, natūra juos priteisiant ieškovei. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria dalis baldų ir buitinės technikos, pirmosios instancijos teismui nustačius jų vertę, priteista ieškovei. Apeliantas taip pat nenurodė konkrečių nesutikimo argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria dalis daiktų, vaismedžių bei kitų augalų pašalinti iš šalių dalytino turto balanso ir nebuvo dalyti, šios dalies motyvuotai neginčijo.
39. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra buvo priteista dalis baldų ir buitinės technikos. Skundžiamu teismo sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta po santuokos nutraukimo V. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį kilnojamąjį turtą: miegamojo komplektą (400 Eur vertės), sekciją rudos spalvos (100 Eur vertės), stalą su kėdėmis (100 Eur vertės), šaldytuvą (400 Eur vertės), skalbimo mašiną (400 Eur vertės), TV staliuką (150 Eur vertės). Taigi bendra šio atsakovui natūra priteisto turto vertė sudaro 1 550 Eur. Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteisti baldai ir buitinė technika, ir laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteista piniginė kompensacija. Taigi apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu dalies kilnojamojo turto padalijimo būdu.
40. Apeliantas nurodo, kad ieškovė teismui teikė ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo, be to, jis yra invalidas, senyvo amžiaus, jam reikalinga priežiūra, likusią gyvenimo dalį jis ketina pragyventi slaugos namuose, todėl akivaizdu, kad jam priteisti daiktai yra nereikalingi. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad daiktų padalijimas yra sąžiningas ir visų išvardytų kilnojamų daiktų ieškovei taip pat nereikia.
41. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir šalių paaiškinimų matyti, kad daiktai, kurie buvo priteisti apeliantui, šalių įsigyti santuokos metu ir naudoti šalių kasdienėje gyvenamojoje aplinkoje, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad miegamojo baldų komplektas pirktas ieškovės tėvų, tačiau 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad miegamojo komplektas buvo pirktas iš bendrų pinigų.
42. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės.
43. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas namų apyvokos ir buities daiktus prašė priteisti ieškovei. Nustatyta, kad atsakovas ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nurodęs, jog planuoja apsigyventi slaugos namuose. Reikšminga pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat buvo nuspręsta iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, pastato–tvarto ir pastato–daržinės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu; ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu teismo sprendimu atsakovui nėra priteista gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Atsakovas yra pensinio amžiaus. Remiantis byloje esančio neįgaliojo pažymėjimo Nr. 007647 duomenimis, atsakovui neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
44. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, taip pat nurodytų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgdama į bylos duomenis apie atsakovo amžių ir sveikatos būklę, daro išvadą, kad apelianto nurodomų buities daiktų priteisimas atsakovui natūra neatitinka racionalumo ir protingumo kriterijų ir, remiantis bylos duomenimis, yra nepriimtinas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamu teismo sprendimu nustatytą nurodytų daiktų padalijimo būdą ir šiuos buities daiktus natūra priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais.
45. Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos nurodytų daiktų vertės, dėl to vadovaujamasi pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta nurodyto kilnojamojo turto verte. Apelianto nurodomo kilnojamojo turto, kuris priteistinas ieškovei natūra, bendra vertė sudaro 1 550 Eur (400 Eur (miegamojo komplektas) + 100 Eur (sekcija rudos spalvos) + 100 Eur (stalas su kėdėmis) + 400 Eur (šaldytuvas) + 400 Eur (skalbimo mašina) + 150 Eur (TV staliukas)).
46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad bendra dalytina šalių santuokoje įgyto turto (baldų, buitinės technikos) suma yra 3 475 Eur. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų šalims dalytinų baldų ir buitinės technikos verčių. Apeliantas nepateikė motyvuotų argumentų dėl sprendimo dalies, kuria dalis daiktų, vaismedžių ir kitų augalų pašalinti iš šalių dalytino turto balanso ir nebuvo dalyti, nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovei tenka minėto turto už 1 925 Eur, atsakovui šio turto atitenka už 1 550 Eur, dėl to atsakovui iš ieškovės už jai tenkančią didesnę bendro dalytino minėto turto dalį buvo priteista 187,50 Eur kompensacija (3 475 Eur / 2 – 1 550 Eur). Išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą ir nustačius, kad atsakovui baldai ir buitinė technika nėra priteistini natūra, o ieškovei natūra atitenka šio turto (baldų, buitinės technikos) iš viso už 3 475 Eur (1 925 Eur + 1 550 Eur), kompensacija atsakovui iš ieškovės už jai tenkančią didesnę bendro dalytino minėto turto dalį vietoje 187,50 Eur sudaro 1 737,50 Eur (3 475 Eur / 2).
47. Skundžiamu teismo sprendimu (be kita ko, jame nusprendus, kad atsakovui natūra priteistinas nurodytas kilnojamasis turtas (baldai, buitinė technika)), iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos atėmus iš atsakovo ieškovei priteistiną kompensaciją, buvo apskaičiuota galutinė atsakovui iš ieškovės priteistina suma – 9 139,23 Eur dydžio piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad apskaičiuojant šią sumą buvo įtraukta 187,50 Eur kompensacija už baldus ir buitinę techniką. Nustačius, kad atsakovui tenkanti kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendro dalytino minėto turto dalį yra 1 550 Eur didesnė ir vietoje 187,50 Eur sudaro 1 737,50 Eur, atsižvelgiant į skundžiamame sprendime nurodytą apskaičiavimo būdą, konstatuotina, kad atsakovui iš ieškovės priteistinos galutinės piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dydis yra 10 689,23 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
48. Pažymėtina tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl jos priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį dėl 28 144 Eur dydžio piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, iš esmės nesutiko su Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu priteista 13 000 Eur kompensacija už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, šis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas atmestas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą dydžio, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė pagrįstas išvadas dėl šios kompensacijos dydžio, dėl to ši sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar pakeisti nenustatyta teisinio pagrindo.
49. Teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstus apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo parinkto dalies kilnojamojo turto (baldų ir buitinės technikos) padalijimo būdo netinkamumo. Apibendrindama šiuo aspektu anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kilnojamojo turto (baldų ir buitinės technikos) padalijimo būdo (šalies, kuriai šis turtas priteisiamas natūra, ir šalies, kuriai priteisiama kompensacija) keistina, atitinkamai pakeičiant sprendimo dalį dėl galutinės kompensacijos atsakovui priteisimo, padidinant atsakovui iš ieškovės priteistos kompensacijos dydį iki 10 689,23 Eur sumos, likusi sprendimo dalis paliekama galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
50. Įvertintina tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatytas pagrindas pakeisti tik pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą dalies kilnojamojo turto (baldų ir buitinės technikos) padalijimo būdą (atsakovui vietoje turto, kurio vertė 1 550 Eur, priteisimo natūra priteisiant atitinkamą kompensaciją pinigais). Tačiau pati šalims tekusio turto apimtis ir vertė nepakeista. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos sprendimą pakeitus iš dalies, šalių patenkintų reikalavimų dalys iš esmės nepasikeitė, todėl pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš naujo neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
51. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad esminis atsakovo apeliacinio skundo materialinis reikalavimas buvo atmestas ir pakeistas tik dalies kilnojamojo turto (baldų ir buitinės technikos) padalijimo būdas, o ne šalims tenkanti turto apimtis, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Darytina išvada, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl pagrindinių materialinių reikalavimų yra atmestas, dėl to nėra pagrindo vertinti, kad procesinis sprendimas priimtas apelianto naudai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
52. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 341 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki Klaipėdos apygardos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo valstybei priteistinas 341 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).
53. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo V. G. asmeninės nuosavybės teise priteistas kilnojamasis turtas: miegamojo komplektas (400 Eur vertės), sekcija rudos spalvos (100 Eur vertės), stalas su kėdėmis (100 Eur vertės), šaldytuvas (400 Eur vertės), skalbimo mašina (400 Eur vertės), TV staliukas (150 Eur vertės), ir dėl šios dalies nurodyti, kad nurodytas kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo priteisiamas ieškovei G. G. asmeninės nuosavybės teise.
Padidinti atsakovui V. G. iš ieškovės G. G. priteistą galutinę piniginę kompensaciją iki 10 689,23 Eur (dešimties tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, 23 ct).
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą 341 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660).