Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1975-480/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-17
Bylos Nr.: e2A-1975-480/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05758-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Atsakovas: V. K.

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-1975-480/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05758-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bartukas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1127-848/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bartukas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro, ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – D. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė (toliau – BUAB) „Bartukas“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės naudai 6 431,12 Eur žalos atlyginimo ir administravimo lėšų (vėliau reikalaujamą priteisti žalos sumą ieškovė sumažino iki 879,12 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-12468-748/2018 pagal ieškovės BUAB „Bartukas“ pareikštą ieškinį atsakovams V. K. ir L. O. dėl žalos atlyginimo, 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovė BUAB „Bartukas“ ir atsakovas L. O. sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovas L. O. įsipareigojo ieškovei sumokėti 3 500 Eur sumą, atitinkamai ieškovė atsisakė visų kitų (17 541,40 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų) nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų atsakovo L. O. atžvilgiu. Taikos sutartis buvo įvykdyta. Remiantis tuo, ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas išimtinai atsakovui V. K.. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2678-273/2017 iškėlė UAB „Bartukas“ bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrą. Nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo. Šia nutartimi teismas taip pat nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį bendrovės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei visą įmonės turtą, pagal balansą sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus įmonės dokumentus. Iki šiol bankroto administratorė iš BUAB „Bartukas“ valdymo organų nėra gavusi nei bendrovės turto, nei jos dokumentų. Dėl šių priežasčių administratorė, vykdydama Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytas funkcijas, savo iniciatyva surinko pagrindinius duomenis apie įmonę, jos turtą ir turimus įsipareigojimus. Išnagrinėjusi šiuos duomenis, administratorė nustatė, jog laikotarpiu, kai bendrovė nustojo mokėti privalomąsias mokestines įmokas, įmonės vadovu bei akcininku buvo L. O. (2011 m. birželio 3 d. – 2016 m. sausio 12 d.). Nuo 2016 m. sausio 12 d. visos akcijos perleistos D. R.. Įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. buvo V. K.. Įvertinusi turimus dokumentus, administratorė mano, kad neteisėti bendrovės vadovo V. K. veiksmai, nesavalaikis bankrotas ir bendrovės dokumentų bei turto neperdavimas BUAB „Bartukas“ ir jos kreditoriams padarė didelę turtinę žalą, kurią administratorė prašo priteisti iš atsakovo. Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl BUAB „Bartukas“ bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorė nurodė, kad, remiantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 30 d. pateiktu atsakymu dėl informacijos apie UAB „Bartukas“ pateikimo, matyti, jog skola Valstybinei mokesčių inspekcijai yra susiformavusi per 2012–2016 m. laikotarpį. Laikotarpiu, kai įmonė nustojo mokėti privalomuosius mokesčius valstybei, įmonės vadovu bei akcininku buvo L. O.. Vėliau įmonės valdymą perėmė direktorius V. K.. V. K., pradėjęs valdyti nemokią įmonę ir supratęs, jog bendrovė yra sunkioje padėtyje, turėjo imtis aktyvių veiksmų jos finansinei padėčiai gerinti, o bendrovei apskritai nebepajėgus atsiskaityti su kreditoriais ir mokėti privalomuosius mokesčius valstybės biudžetui, V. K. turėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Bartukas“ iškėlimo. Tačiau, kaip matyti iš susidariusios situacijos, V. K. neturėjo jokio tikslo tęsti įmonės veiklą, todėl jokiais veiksmais tinkamai neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo bei garantijų, kad įsipareigojimai kreditoriams bus įvykdyti. Nors formalius antspaudo ir dokumentų perdavimo aktus administratorė yra gavusi, duomenų, pagrindžiančių, kad V. K. pradėjus vadovauti bendrovei, šios padėtis būtų pagerėjusi, ar kad būtų pradėta vystyti jos veikla, bent iš dalies siekiama atsiskaityti su kreditoriais – byloje nėra. Tuo tarpu tapęs bendrovės vadovu, V. K. galėjo ir turėjo suprasti, kad turi įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Bartukas“ bankroto bylos iškėlimo. Toks atsakovo elgesys visiškai apleidžiant bendrovę ir sąmoningai bei kryptingai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo akivaizdžiai neatitinka įmonės vadovui įstatyme keliamų elgesio standartų bei nustatytų pareigų, dėl to yra laikomas neteisėtu. Šiuo atveju Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Bartukas“ kreditorių finansiniai reikalavimai siekia 21 041,40 Eur. Ši suma yra išimtinai vieno kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos. Kadangi atsakovas V. K. įmonės valdymą perėmė, kai ši jau turėjo 14 610,28 Eur dydžio skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, V. K. padaryta žala laikoma išaugęs bendrovės įsiskolinimas nuo 2016 m. sausio 12 d., t. y. 6 431,12 Eur (21 041,40 Eur – 14 610,28 Eur). Taigi būtent tokia suma ir turėtų būti priteisiama iš atsakovo, kaip jo neteisėtais veiksmais padaryta žala. Kadangi bendrovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, t. y. atsakovas nėra nieko perdavęs administratorei, nėra galimybių, kad kreditorių finansiniai reikalavimai kokia nors dalimi bus patenkinti. Dėl kitų atsakovo neteisėtų veiksmų BUAB „Bartukas“ atžvilgiu bankroto administratorė nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis yra verslininkas, turintis įstatyme numatytą pareigą elgtis sąžiningai, ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių atžvilgiu, o atliekant konkrečius veiksmus, laikytis fiduciarinių pareigų ir veikti ypatingai atidžiai ir tik įmonės labui. Taigi pastebėjęs, kad įmonės finansinė padėtis prastėja, atsakovas turėjo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti, t. y. ieškoti tam tikrų verslo sprendimų, kurie padėtų bendrovei įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o ne priešingai – juos didinti. Atsakovo veiksmai apleidžiant bendrovę, nustojus vykdyti jos veiklą, ir sąmoningas nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nulėmė tai, kad šiai dienai bendrovė yra visiškai nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi net iš dalies, o įmonės turtas yra neišsaugotas (paslėptas, prarastas ar iššvaistytas). Bankroto byla buvo iškelta kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus, o ne atsakovo iniciatyva, todėl tokie atsakovo veiksmai akivaizdžiai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovas nei bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui, nei administratorei iki šiol nėra pateikęs bendrovės turto ar ĮBĮ numatytų dokumentų, reikalingų tinkamai išanalizuoti įmonės bankroto priežastis, turto netekimo bei įsipareigojimų atsiradimo aplinkybes. Nesant jokių bendrovės finansinių dokumentų, galima spręsti, jog atsakovas galimai pasisavino bendrovės pinigines lėšas ir kitą turtą, nesirūpino bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai ją vedė, neišsaugojo šių dokumentų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas V. K. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad vadovaujantis gautais dokumentais, akivaizdu, jog atsakovas nebuvo BUAB „Bartukas“ vadovu. Šios pozicijos atsakovas laikėsi nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Pateikė teismui 2016 m. sausio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymą, kuris pasirašytinai yra įteiktas D. R.. Taip pat pateikė teismui 2016 m. vasario 23 d. pranešimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurį pasirašęs ir pateikęs D. R.. 2016 m. kovo 3 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas bendrovei liudija, kad bendrovės veiklą ir apskaitą organizavo D. R.. Visi šie dokumentai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad bendrovei nuo akcijų įgijimo vadovavo D. R.. Akivaizdu, kad atsakovas jokios veiklos nevykdė, dokumentų nepasirašinėjo, nebuvo įdarbintas, net nematė jokių bendrovės dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad duomenų registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl teismas, nagrinėdamas šį klausimą dėl vadovavimo bendrovei, turėtų vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti duomenų tikrumą ir patikimumą kitais pateiktais įrodymais. Atsakovas pateikė teismui 2016 m. sausio 5 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktus, kurie patvirtina priešingas aplinkybes. Akivaizdu, kad UAB „Bartukas“ dokumentais ir turtu disponavo ir bendrovės vadovu buvo D. R.. Atsakovo nuomone, toks teismo klaidinimas ir beprasmio proceso vykdymas daro žalą ne tik jam, kaip netinkamam atsakovui, bet ir teisinei sistemai. Nagrinėjamu atveju, kai ginčas kyla dėl atsakovo, kaip bendrovės UAB „Bartukas“ direktoriaus, pareigų, kylančių iš ĮBĮ nuostatų, nevykdymo, teismui kyla pareiga išaiškinti ieškovui apie tinkamo atsakovo įtraukimą į bylą.

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo D. R. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad bendrovės akcijas įsigijo 2015 m. gruodžio 18 d. Nurodytai datai, juo labiau ieškovės nurodomai 2016 m. sausio 12 d., ieškovė nebuvo skolinga nei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tik atlikus ieškovės mokestinį patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą atsirado prievolė mokėti patikrinimo akte, kuris pateiktas susipažinti 2016 m. kovo 23 d. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, kad įsigijus bendrovės akcijas ir norėdamas vykdyti veiklą, trečiasis asmuo to negalėjo daryti, kadangi netrukus po akcijų įsigijimo Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei suteikė trečiajam asmeniui informacijos, kad dėl galimai neteisėtų buvusio bendrovės savininko ir direktoriaus L. O. veiksmų bus priskaičiuoti papildomi mokesčiai ir baudos. Visa tai suponuoja išvadą ir pagrindžia trečiojo asmens teiginius, kad įsigyjant bendrovės akcijas 2015 m. gruodžio 18 d. bendrovė skolų neturėjo, o nurodyta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado būtent dėl neteisėtų buvusio bendrovės vadovo L. O. veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisti iš ieškovės BUAB „Bartukas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro, 16,50 Eur valstybei teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas sprendė, kad byloje iškilus ginčui ar atsakovas buvo įmonės vadovas, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą šioje byloje visų pirma buvo būtina nustatyti, ar atsakovas V. K. buvo įmonės vadovu ir ar kaip įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir įmonei padarytos žalos.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas į įmonės direktoriaus pareigas buvo priimtas 2016 m. sausio 4 d. 2016 m. sausio 6 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovas iš direktoriaus pareigų buvo atleistas nuo 2016 m. sausio 8 d. Tuo pačiu sprendimu įmonės vadovu paskirtas D. R.. Su šiuo sprendimu, kuris, kaip pažymi pirmosios instancijos teismas, nėra nuginčytas, atsakovas buvo supažindintas 2016 m. sausio 6 d.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiga duomenis pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui kilo vieninteliam įmonės akcininkui D. R.. Teismo nuomone, už tai, kad įmonės akcininkas nurodytą pareigą vykdė netinkamai, negali būti pakankamas pagrindas, pripažinti jog atsakovas įmonę realiai valdė bei jo veiksmais įmonei buvo padaryta žala.

9. Teismas nustatė, kad ginčo atveju nėra pateikta duomenų, jog su atsakovu realiai buvo sudaryta darbo sutartis, sutarta dėl darbo sąlygų, funkcijų, atlygio už darbą.

10. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog realiai ginčo laikotarpiu įmonės vadovo pareigas atliko D. R..

11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė visais leistinais įrodymais nepagrindė fakto, jog atsakovas realiai įmonę valdė žalos atsiradimo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Bartukas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centro, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nors teismas nurodo, jog 2016 m. sausio 8 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo atsakovas buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, nenuginčytas ir, neva, patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes, tačiau ieškovės įsitikinimu, šis sprendimas prieštarauja byloje esančiai medžiagai, viešajame registre esantiems įrašams, todėl turėtų būti vertinamas kritiškai.

12.2. Kadangi BUAB „Bartukas“ bankroto administratorei jokie įmonės dokumentai už ginčo laikotarpį, kai atsakovas buvo registruotas įmonės vadovu (2016–2017 m.), apskritai nebuvo perduoti, administratorė neturėjo galimybės teismui pateikti atsakovo darbo sutarties, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio žiniaraščių ar pan. Tuo tarpu tą sąmoningai suprasdamas atsakovas, nesąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, teismo prašė šiuos duomenis išreikalauti iš ieškovės.

12.3. Teismo argumentai, kad administratorės argumentai ir pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovas įmonę realiai valdė ir savo veiksmais padarė jai žalos, padaryti neįsigilinus į bylą ir byloje esančius įrodymus vertinant pavieniui, ne kaip bendrą visumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą skyrė ne viešiems Juridinių asmenų registre įregistruotiems juridiniams faktams (dėl kurių ginčo nėra), o iki bylos nagrinėjimo neišviešintam ir neaiškiomis aplinkybėmis surašytam akcininkų sprendimui, kuriam prieštarauja ir vėlesni paties atsakovo atlikti veiksmai.

12.4. Teismas iš esmės pasikliovė atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais. Tuo tarpu administratorės vertinimu, tokia gynybinė pozicija atsakovo ir įmonės akcininko D. R. (byloje liudijusio atsakovo naudai) buvo sąmoningai pasirinkta siekiant atsakomybę už padarytą žalą perkelti D. R., kurio atžvilgiu yra pradėta ne viena vykdomoji byla antstolių kontorose ir iš kurio joms išieškojimas yra neįmanomas. Ieškovės žiniomis, D. R. yra / buvo ne vienos bankrutavusios / bankrutuojančios įmonės akcininkas ar vadovas, formaliai perimantis įmonės akcijas prieš bankrotą, tokiu būdu siekiant išvengti atsakomybės tikriesiems įmonių vadovams.

12.5. Teismas, atmesdamas ieškovo argumentus ir pateiktus įrodymus, išimtinai rėmėsi ne byloje esančių įrodymu visetu, bet deklaratyvia ir gynybine buvusio įmonės vadovo pozicija. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

12.6. Pažymėtina, jog teismas iš esmės dėl kitų administratorės argumentų, t. y. atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, taip ir nepasisakė, todėl vertinama, kad šioje dalyje ieškinio reikalavimas (padaryta žala dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo ir priežastinis ryšys) yra įrodyti.

Atsiliepimas

13. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu.

13.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad bendrovė vykdė veiklą, o juo labiau, jog atsakovas ją organizavo.

13.3. Priešingai nei teigia apeliantė, įsigijus bendrovės akcijas, BUAB „Bartukas“ neturėjo jokių mokestinių prievolių nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei kitiems kreditoriams. Tik atlikus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą, bendrovei atsirado prievolė sumokėti akte nurodomas sumas ir, priešingai nei teigia apeliantė, prievolė mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado ne 2012–2014 metais, tačiau už nurodytus metus atlikus patikrinimą – 2016 metais.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo D. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

14.1. Tik atlikus ieškovės mokestinį patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą atsirado prievolė mokėti patikrinimo akte, kuris pateiktas susipažinti 2016 m. kovo 23 d. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai – Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti pranešimai, pažymos, tačiau apeliantė ir toliau bando klaidinti teismą, jog prievolė mokėti nurodytus mokesčius atsirado 2012–2014 m. Tai, kad 2016 m. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimą už 2012–2014 metų laikotarpį ir priskaičiavo papildomus mokesčius, delspinigius ir baudas, kurias BUAB „Bartukas“ privalėjo sumokėti po Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto įsiteisėjimo dienos, negali būti pagrindas žalą priteisti iš atsakovo.

14.2. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, kad įsigijus bendrovės akcijas ir norėdamas vykdyti veiklą, trečiasis asmuo to negalėjo daryti, kadangi netrukus po akcijų įsigijimo Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei suteikė trečiajam asmeniui informacijos, kad dėl galimai neteisėtų buvusio bendrovės savininko ir direktoriaus L. O. veiksmų bus priskaičiuoti papildomi mokesčiai ir baudos. Visa tai suponuoja išvadą ir pagrindžia trečiojo asmens teiginius, kad įsigyjant bendrovės akcijas 2015 m. gruodžio 18 d. bendrovė skolų neturėjo, o nurodyta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado būtent dėl neteisėtų buvusio bendrovės vadovo L. O. veiksmų.

14.3. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad trečiasis asmuo, įsigijęs bendrovės akcijas, pats priėmė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, juos pateikė patikrinimui Valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovavo bendrovę vykdant patikrinimą, iškėlus bankroto bylą, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė teismo paskirtai bankroto administratorei. Šios nuoseklios pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi ir atsakovas. Ieškovė nepateikė į bylą jokių papildomų įrodymų, kad atsakovas dirbo bendrovėje, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, tinkamai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie atsakovo draudimo pradžią ir kitų dokumentų. Priešingai, Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimai liudija, kad bendrovės veikla buvo sustabdyta, bendrovė buvo atleista nuo deklaracijų teikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas bankrutavusios įmonės ieškinys buvusiam įmonės vadovui dėl žalos priteisimo.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2678-273/2017 pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „Bartukas“. Juridinių asmenų registrų centro išrašų duomenimis atsakovas V. K. buvo BUAB „Bartukas“ direktorius nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 879,12 Eur žalos, kuri yra VMI kreditorinių reikalavimų dalis, t. y. paskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. spalio 31 d., ir kilo dėl atsakovo neveikimo, t. y. nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, kad labiau tikėtina, jog realiai ginčo laikotarpiu įmonės vadovo pareigas atliko D. R., o vien ta aplinkybė, kad atsakovas Juridinių asmenų registre ginčo laikotarpiu nurodytas kaip įmonės vadovas, nėra pakankama išvadai, kad atsakovas realiai valdė įmonę ir savo veiksmais jai padarė žalos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

20. Apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad atsakovo civilinės atsakomybės klausimas išspręstas neteisingai dėl netinkamo buvusio vadovo patvirtinančių bei žalą pagrindžiančių įrodymų vertinimo.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Civiliniame kodekse (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

22. Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2013 m. balandžio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

23. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės BUAB „Bartukas“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo įmonės vadovu ir nėra atsakingas už žalą, iš esmės grindė atsakovo V. K. ir trečiojo asmens D. R. paaiškinimais, bet ne byloje esančių įrodymų visuma.

24. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2016 m. sausio 6 d. atsakovo V. K. prašymas atstatydinti jį iš vadovo pareigų nuo 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 6 d. UAB „Bartukas“ vienintelio akcininko D. R. sprendimas atleisti V. K. iš bendrovės vadovo pareigų nuo 2016 m. sausio 8 d. ir paskirti vadovu patį save, o taip pat atsakovo V. K. ir trečiojo asmens D. R. sutampantys paaiškinimai, kad V. K. įmonės vadovu buvo tik kelias dienas 2016 m. sausio mėnesį, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

25. Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog BUAB „Bartukas“ direktorius nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. spalio 31 d. buvo atsakovas V. K.. Siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumą ir atnaujinimą keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, CK 2.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Visi viešajame registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, įvertinus Juridinių asmenų registro duomenis, galima pagrįstai spręsti, kad bankroto bylos UAB „Bartukas“ iškėlimo dieną V. K. buvo minėtos bendrovės vadovu.

26. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalis numato, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Nors atsakovas nurodo, kad 2016 m. sausio 6 d. vienintelio akcininko sprendimu jis buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų, todėl būtent naujasis bendrovės vadovas/akcininkas privalėjo padaryti įrašus apie vadovo pasikeitimą, tačiau atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog jis pats ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas šiuos duomenis įregistruoti viešame registre, t. y. laikėsi ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje jo atžvilgiu nustatytos tvarkos. Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nesiėmė veiksmų pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui apie jo priėmimą į darbą, t. y. neužtikrino įstatymo laikymosi, kad būtų sutvarkyti visi reikiami dokumentai (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalis).

27. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vienintelio UAB „Bartukas“ akcininko D. R. 2016 m. sausio 6 d. sprendimas dėl atsakovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių sprendžiant klausimą dėl V. K., kaip bendrovės vadovo, pareigų bankroto byloje, nes tiek formalus, tiek faktinis vadovas saistomi valdymo organų narių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 punktas).

28. Viena vertus, į bylą jos eigoje pateiktas minėtas vienintelio akcininko sprendimas prieštarauja patiems atsakovo vėliau atliktiems veiksmams. Pažymėtina, kad ankstesnis UAB „Bartukas“ akcininkas ir direktorius L. O. 2013 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą, kad įmonė veiklos nevykdys nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 2015 m. birželio 3 d. L. O. pateikė VMI pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą/prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaravimo ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo, VMI 2015 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (17.19-30)RES-129500 UAB „Bartukas“ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atleista nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, o visa tai kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad sistemingai ir nuolat vykyti bendrovės vadovui būdingas funkcijas (sudarinėti sutartis, priimti/atleisti darbuotojus, teikti deklaracijas ir kt.) nebuvo poreikio. 2016 m. spalio 19 d. užpildydamas ir pateikdamas VMI mokesčio mokėtojo – juridinio vieneto aktualius duomenis, pats atsakovas V. K. nurodė, kad jis yra įmonės vadovas, o D. R. yra šios įmonės akcininkas. Vėliau, 2017 m. birželio 1 d., atsakovas, kaip įmonės vadovas, elektroniniu parašu pasirašė įgaliojimą, kuriuo D. R. suteikė teisę elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus. Kaip aiškina pats atsakovas, tokius veiksmus jis atliko, nes viešame registre buvo registruotas įmonės vadovu. Taigi atsakovas žinojo, kad jis yra įmonės vadovas ir vykdė jam būdingas funkcijas. Ir priešingai, 2016 m. vasario 23 d. pranešimą VMI „Dėl bendrovei priklausančio turto“ D. R. pasirašė kaip UAB „Bartukas“ įgaliotas asmuo, bet ne kaip šios įmonės vadovas. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina apeliantės manymą, jog D. R. buvo ne vienos bankrutavusios įmonės akcininkas ar vadovas, formaliai perėmęs įmonės akcijas prieš bankrotą, tokiu būdu siekiant išvengti atsakomybės tikriesiems įmonės vadovams (CPK 179 straipsnio 3 dalis, „Liteko“ duomenys: Kauno apygardos teismo civ. bylos Nr. B2-29-555/2019, Nr. B2-123-260/2017, Šiaulių apygardos teismo civ. bylos Nr. B2-169-327/2015, Nr. B2- 201-210/2016, Panevėžio apygardos teismo civ. byla Nr. B2-20-280/2019), kuriam skirtos baudos dėl dokumentų ir turto neperdavimo, įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi D. R. apribota teisė 3 (trejus) metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi D. R. 5 metų laikotarpiui apribota teisė eiti viešo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas). V. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2016 m. pradžioje jo pažįstamas D. R. pasiūlė tapti UAB „Bartukas“ vadovu, o tai leidžia teigti, kad atsakovas, veikdamas kaip rūpestingas ir atidus asmuo, turėjo ir galėjo žinoti, tiek apie UAB „Bartukas“, tiek apie paties D. R. veiklą.

29. Apibendrinant pasakytina, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos UAB „Bartukas“ iškėlimo dieną V. K. buvo minėtos bendrovės vadovu.

30. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pagal VMI pareiškimą ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-460-273/2019). Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, kad UAB „Bartukas“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų neteikia nuo 2014 m. 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, UAB „Bartukas“ turto turėjo už 31 150 Lt, kur ilgalaikio turto buvo už 27 894 Lt, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 63 420 Lt, iš jų visa ši suma mokėtina kreditoriams per vienerius metus. 2013 m. įmonė turėjo 56 114 Lt nuostolių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2017 m. spalio 17 d. UAB „Bartukas“ nebuvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, duomenų apie įmonėje socialiniu draudimu apdraustus asmenis nebuvo. UAB „Bartukas“ valstybės biudžetui buvo skolinga 21 041,40 Eur. Nekilnojamojo registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Bartukas“ nekilnojamojo turto neturėjo. UAB „Bartukas“ savo vardu registruotų transporto priemonių neturėjo. 2018 m. kovo 31 d. teismo nutartimi BUAB „Bartukas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtinta šešių mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmė, skaičiuotina nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; pakartotinai patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 21 041,40 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

31. Nurodyti faktai (nutarties 30, iš dalies – 28 pastraipos) pagrindžia, kad 2016 m. sausio 4 d., kuomet atsakovas tapo įmonės vadovu, įmonė buvo nemoki, ir atsakovas turėjo žinoti/arba žinojo apie akivaizdų faktinį įmonės nemokumą. Atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai nesikreipė, tuo pažeidė imperatyvų ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą bei fiduciarines pareigas (neveikė sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, tuo pažeisdamas bendrovės kreditorių interesus). Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

32. Pagal kasacinio teismo praktiką laikomasi bendros taisyklės, kad faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavę skirtingi vadovai, padarę žalos laiku neinicijuodami bankroto bylos, nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų atsako tik už savo vadovavimo laikotarpiu atsiradusią žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su jo neteisėtais veiksmais ir atsirado per jo vadovavimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

33. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. spalio 31 d. vienintelio įmonės kreditoriaus – VMI skola padidėjo 879,12 Eur, kai už šį laikotarpį buvo paskaičiuoti delspinigiai. Ta aplinkybė, kad skola VMI buvo apskaičiuota po atlikto patikrinimo ir 2016 m. gegužės 3 d. priimto sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nėra teisiškai lemianti ir reikšminga nagrinėjamu atveju, nes žala nustatoma pagal kreditoriaus reikalavimų padidėjimo mastą, kai įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad atsakovo neveikimas (neinicijuojant bankroto proceso nemokiam juridiniam asmeniui) turėjo žalai tiesioginę įtaką kreditoriaus padidėjusios finansinių reikalavimų sumos forma, sudaro pagrindą konstatuoti esant tiesioginį teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovo V. K. deklaratyvūs teiginiai, kad jis nebuvo įmonės vadovas, jokių tyčinių veiksmų ar teisės pažeidimų nepadarė, nurodytai prezumpcijai paneigti nėra pakankami.

34. Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, atmesdamas ieškinį, pažeidė įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Skundžiamu sprendimu nepagrįstai buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 879,12 Eur žalos priteisimo (šio sprendimo 35–38 punktai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – visiškai patenkinti ieškinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, taip pat turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (879,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36. Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė prašymą priteisti 1 452 Eur išlaidų atlyginimo už advokato pagalbą ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nors šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pradinį ieškinį ieškovė buvo pareiškusi dviem atsakovams, su vienu iš jų 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarė Taikos sutartį, pagal kurios 7 punktą šalys susitarė, kad nei ieškovė, nei atsakovas bylinėjimosi išlaidų neatlygina, sprendžia, jog šias išlaidas padalinus perpus (1 452 : 2 = 726), jos, t. y. 726 Eur, priteistinos ieškovei iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys, Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai)

37. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Iš atsakovo valstybei priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1, 7 dalys, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 23,76 (16,50 + 7,26 = 23,76) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikini ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bartukas“, juridinio asmens kodas 302634814, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro, juridinio asmens kodas 135569749, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 879,12 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 12 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (879,12 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio ir 23,76 Eur (dvidešimt tris eurus 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas Paliokas Albina Rimdeikaitė Lina Žemaitienė