- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- e2-7145-294/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- Swedbank P
- Atsakovas
- V. D., S. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovams V. D. ir S. D. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1125,62 EUR žalos atlyginimą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-06-06 bute, adresu (duomenys neskelbtini) įvyko vandentiekio avarija, ko pasekoje buvo užlietas apačioje esantis butas (kuris draustas ieškovo įmonėje). Apžiūros metu nustatyti aplieto buto lubų, sienų ir elektros instaliacijos apgadinimai. Ieškovo partneriai atliko buto remonto išlaidų skaičiavimus ir pateikė sąmatą, pagal kurią ieškovas aplietos buto savininkui nutarė išmokėti 1125,62 EUR draudimo išmoką. Regreso tvarka prašo išmokėtą žalos atlyginimą priteisti iš atsakovų.
Ieškovas prašo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priimti preliminarų sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-06-06 bute, adresu (duomenys neskelbtini) įvyko vandentiekio avarija, ko pasekoje buvo užlietas apačioje esantis butas (kuris draustas ieškovo įmonėje). Apžiūros metu nustatyti aplieto buto lubų, sienų ir elektros instaliacijų apgadinimai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų apmokėję susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 str.).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta deliktinės civilinės atsakomybės samprata, kuri sako, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalis, numatanti civilinės atsakomybės pagrindus, nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jos šalių iki teisės pažeidimo nesieja teisiniai santykiai, išskyrus numatytas išimtis. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tai yra specialioji deliktinės civilinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už sukeltą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlygino buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkui 1125,62 EUR žalą, ieškovui subrogacijos pagrindu perėjo teisė reikalauti iš atsakovų atlyginti patirtus nuostolius. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti bei protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apmokėjo už atliktus darbus, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovų šių išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsnio 1 dalimi, CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 ir antru punktais, ieškovo reikalaujama priteisti 1125,62 EUR suma yra pagrįsta ir ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.210 str. 1 d. numato, kad asmenims už termino praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 13 EUR (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302649474, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovų V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1125,62 EUR (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt penki eurai 62 ct) žalos atlyginimo, lygiomis dalimis 13 EUR (trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ir solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1125,62 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Įpareigoti atsakovus per dvidešimt dienų įvykdyti preliminarųjį sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus sprendimas nei kasacine, nei apeliacine tvarka neskundžiamas.