Teisora
Registruotis

Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-1004/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-28
Bylos Nr.
1-23-1004/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01615-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Kaltinamasis
J. J., A. K.
Nukentėjusysis
A. B.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Laimutis Zaukevičius, Jonas Pliekaitis, Aušra Levinienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-23-1004/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01615-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 28 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Laimai Gučaitei, Žydrei Kabelienei,dalyvaujant prokurorams Petrui Januliui ir Raimundui Binkiui,

kaltinamajam J. J. ir jo gynėjams advokatui Laimučiui Zaukevičiui, advokato padėjėjai Aušrai Levinienei,

kaltinamajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui,nukentėjusiajam A. B.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas keturis kartus:

1) 2021 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį paskiriant bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 30 val. per vieną mėnesį. BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 30 val. per vieną mėnesį. 2021 m. vasario 18 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (viešieji darbai) Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje, iš kurio 2021 m. balandžio 9 d. išregistruotas pagal 2021 m. kovo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartį;

2) 2021 m. sausio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskiriant bausmę - 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 30 val. per vieną mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 val.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. b) papunkčiu, nuspręsta į bausmės laiką įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį 12 val. viešųjų darbų. 2021 m. vasario 23 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (viešieji darbai) Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje, iš kurio 2021 m. balandžio 16 d. išregistruotas. 2021 m. kovo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi nutarta 2021 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų ir 2021 m. sausio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 val.). 2021 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi nutarta 2021 m. kovo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi paskirtą ir neatliktą 101 val. viešųjų darbų bausmę pakeisti 33 dienų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės apribojimo bausmę atlikęs;

3) 2021 m. spalio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 40 MGL (2000 EUR) bauda, įpareigojant ją sumokėti savanoriškai per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, jos termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 30 d. (specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo dienos). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-2, 5-6 dalimis, nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1740 Eur į valstybės biudžetą;

4) 2023 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 51 MGL (2550 Eur) dydžio bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 d ir 2 dalimis, subendrinta su 2021 m. spalio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 74 MGL (3700 Eur) bauda; į bausmę įskaitytas laikas laikinajame sulaikyme, ir galutinė bausmė – 72 MGL (3600 Eur) bauda. 2025 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi tenkintas antstolės teikimas ir 72 MGL (3600 Eur) bauda pakeista viešaisiais darbais 144 valandomis, įpareigojant šią bausmę atlikti per šešis mėnesius, per mėnesį neatlygintinai išdirbant po 24 valandas; teistumas neišnykęs,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 7 kartus:

1) 2018 m. sausio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą galutinę bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. 2018 m. liepos 23 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme. Arešto bausmė atlikta 2018 m. lapkričio 5 d.;

2) 2019 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskiros bausmės: pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 40 parų arešto bausmė; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 40 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje. Bausmė atlikta 2019 m. spalio 11 d.;

3) 2020 m. liepos 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri atlikta 2020 m. lapkričio 13 d.;

4) 2021 m. vasario 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri atlikta 2021 m. liepos 16 d.;

5) 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė arešto bausmė – 30 parų. 2021 m. lapkričio 12 d. arešto bausmė atlikta;

6) 2022 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – paskiriant subendrintą 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – paskirta 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda. 2025 m. spalio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi baudos bausmė pakeista 20 dienų laisvės apribojimo bausme. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 11 d. Bausmė neatlikta;

7) 2024 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar su sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumu, pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per bausmės atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą. 2025 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos vykdant nutartį. 2025 m. rugsėjo 26 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimą; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. J. ir A. K., kaltinami tuo, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2024 m. sausio 12 d., apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. B. gyvenamojo namo virtuvėje, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, kilusio konflikto metu, tyčia, J. J. suduodant kumščiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam – A. B. į galvos sritį, o A. K. suduodant kumščiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam – A. B. į galvos sritį, jį sužalojo bendrais veiksmais padarydami muštines žaizdas viršugalvyje, viršutinėje lūpoje, tuo nukentėjusiajam – A. B. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

2. Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad visi buvo pas nukentėjusįjį A., visi vartojo alkoholį ir galų gale susimušė. Viskas vyko prieš du metus, todėl visko neprisimena. Be to buvo vartotas alkoholis, kažko nepasidalino. Susimušė su A. B. ir jį sužalojo. Jei gerai atsimena, tai davė iš rankų ir kojų į galvos sritį. Kodėl susimušė neprisimena, tai įtakojo alkoholis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tikisi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nuo veikos padarymo praėjo beveik du metai. Paskirtą bausmę galėjo būti jau atlikęs.

3. Iš kaltinamojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad 2024 m. sausio 11 d. apie 23 val., jis su A. K. atvažiavo pas jų bendrą draugą A. B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo brolis R. B.. Jie visi vartojo alkoholį. Jie gėrė ilgą laiko tarpą. Jiems begeriant A. B. pradėjo kabinėtis prie jo draugo A. K.. A. B. A. K. kartas nuo karto suduodavo kumščiu smūgį į veidą. Po to vėl tęsdavo gerti. Jie visi gėrė virtuvėje. Po kurio laiko A. B. vėl pradėjo smūgiuoti A. K. į veidą. Tuomet įsikišo jis, ir jie su A. B. susimušė. Kiek pamena, jis jam sudavė kumščiu smūgius į veidą. Kiek buvo smūgių, pasakyti negali. Ar daugiau kažkur sudavė, pasakyti negali, nepamena. Kiek pamena, A. B. su savo broliu R. B. jį pargriovė ant žemės ir ėmė smūgiuoti jam į veidą ir į kitas kūno vietas. Jam skaudėjo, bet broliams B. pretenzijų neturi. Pamena, kad po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir visus sulaikė. Kiek žino, policiją iškvietė R. B.. Išgertuvių metu kitų asmenų, kurie galėjo matyti įvykį, nebuvo. Dėl šio įvykio jis labai gailisi. Jie visi keturi yra draugai, bet dėl per didelio alkoholio kiekio įvyko muštynės. Su A. K. iš anksto nesitarė mušti A. B.. Ar A. K. sudavė A. B. nematė (t. 2, b. l. 62-65, 69-71)

4. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad su J. J. buvo nuvažiavęs pas A. B.. Jis pats buvo sumuštas. Pačių muštynių neatsimena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nepasižymi agresyvumu, todėl pirmas užpulti A. B. negalėjo. Nurodė, kad pripažįsta, jog galėjo suduoti A. B. kaip nurodyta kaltinime. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi.

5. Iš kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis BPK 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad 2024 m. sausio 11 d., vakare kartu su J. J. nuvažiavo pas R. B., ten vartojo alkoholį. Nepamena ką gėrė, bet išgėrė labai daug. Kas be jo, J. ir R. dar buvo tuose namuose, jis nepamena. Visi vartojo alkoholį tą vakarą ir visą naktį, be progos. Kas vyko 2024 m. sausio 12 d. ryte, apie 8.30 val., jis nieko nepamena dėl savo girtumo, jį buvo ištikusi alkoholinė koma. Atsimena tik nuo tada, kai vyko policijos tarnybiniu automobiliu į areštinę. Pats buvo sumuštas, bet dėl to pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 120-121, 128-129).

6. Įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamuosius, nutrauktas, nes kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, jie iš esmės visiškai pripažino savo kaltę, pageidavo tuojau pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji J. J. ir A. K. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 2, b. l. 145, 149). Nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamieji, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka BPK 273 straipsnio 1 dalis.

7. Kaltinamųjų J. J. ir A. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jų pačių visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

7.1. Iš A. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. B. nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d. apie 8.30 val. buvo savo namuose su J. J., A. K. ir broliu R. B.. Visi kartu vartojo alkoholį. Po kurio laiko brolis nuėjo miegoti. Tarp jo ir J. J. kilo konfliktas. Konflikto metu J. J. pradėjo jį įžeidinėti, puolė ant jo ir trenkė kumščiu į galvos ir veido sritį. Grumtynių metu matė, kad jam smūgiavo ir A. K., tačiau kur pataikė nepastebėjo. Vėliau atsikėlė brolis R. B.. Jis pradėjo konfliktuoti su J. J. ir A. K.. Po to muštinės tęsėsi miegamajame. Muštynių metu smūgius jam sudavė J. J. ir A. K., dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas, išmušti du priekiniai dantys, padaryta galvos kirstinė žaizda ir lūpos kirstinė žaizda. Prašo kaltus asmenis nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 3 - 11);

7.2. Iš nukentėjusiojo A. B. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. sausio 11 d. apie 23 val. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo brolis R. B. ir jo draugė G. S.. Namuose jie visi buvo blaivūs. Maždaug apie tą laiką pas juos į namus atėjo jo draugas J. J. ir A. K.. Jis, R., J. ir A. namuose pradėjo vartoto alkoholį. Alkoholinių gėrimų atsivežė J. ir A.. Alkoholį vartojo virtuvės kambaryje, gėrė visą naktį. Kiek išgėrė nežino, gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus. 2024 m. sausio 12 d., maždaug apie 7.30 val., jo brolis R. nuėjo miegoti į savo kambarį, kur lovoje jau seniai miegojo R. draugė G.. G. alkoholio nevartojo, buvo blaivi. Virtuvės kambaryje liko jis, J. ir A.. Maždaug apie 8.30 val. begeriant tarp jo ir J. kilo konfliktas, konkrečiai dėl ko susipyko, pasakyti negali, nepamena. J. jį įžeidinėjo. Tuo metu jie visi buvo virtuvės kambaryje. Staiga J. jam trenkė, tikslių įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Pajuto smūgį į galvos ir veido sritis. Jautė, kad jam kraujuoja iš lūpos, jis gynėsi, todėl smūgiavo jam atgal. Matė, kad A. taip pat jį puolė, jam smūgiavo, tačiau kur pataikė nepamena, nes jautė tik skausmą. Grumtynių metu jie nuėjo į jo miegamąjį kambarį. Pastebėjo, kad į miegamąjį kambarį atėjo jo brolis R., kuris atėjęs į kambarį nuo jo atitraukė A.. Ar R. ir A. mušėsi tarpusavyje, nematė, tuo metu jis grūmėsi su J., gindamasis jį savo rankomis apglėbė per kaklą ir neleido jam pajudėti, dėl to J. nusiramino. Grumtynių metu matė, kad prie jų atėjo G., kuri jo klausė, ką jai daryti, jis jai atsakė, kad kviestų policiją. Mano, kad policijos pareigūnus iškvietė G.. Iki atvykstant policijos pareigūnams muštynės jau buvo pasibaigusios, J. buvo ramus, A. buvo išėjęs į lauką. R. buvo kartu su jais. Po muštynių jautė skausmą veido ir galvos srityje, jautė, kad yra išmušti du jo priekiniai dantys. Tikslių įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes ne viską atsimena dėl girtumo. Juto, kad kraujuoja, atvykę GMP medikai jį apžiūrėjo, suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir pristatė į ligoninės priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai, kur jį apžiūrėjęs chirurgas susiuvo jam galvos ir viršutinės lūpos kirstines žaizdas. Su J. ir A. anksčiau sutardavo, nesipykdavo, juolab nesimušdavo. Dėl ko J. ant jo supyko, jis nežino, mano, kad šioje situacijoje kaltas alkoholis. Po įvykio jis buvo tik (duomenys neskelbtini) ligoninėje, į odontologą nesikreipė, tačiau jam buvo išmušti du priekiniai dantys, kurie įvykio metu ir iškrito. Nori, kad J. ir A. už savo veiksmus būtų nubausti įstatymų numatyta tvarka (t. 1, b. l. 4, 38-41);

7.3. Iš liudytojo R. B. apklausos protokolų, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti, matyti, kad 2024 m. sausio 12 d. apie 0.00 val. buvo namuose kartu su broliu A., drauge G.. Paskambino savo pažįstamam J. J. ir pakvietė jį į svečius. Jis pas jį į namus atėjo vienas, po kurio laiko atėjo ir kitas jo pažįstamas A. K.. Visi kartu namuose vartojo alkoholį, gėrė virtuvėje. Alkoholį vartojo per visą naktį. Paryčiais, maždaug apie 5-6 val. nuėjo miegoti. Jo draugė G. tuo metu lovoje miegojo. Miegodamas išgirdo triukšmą, nuo jo pabudo. Atsikėlęs pamatė, kad jo brolis kruvinu veidu sėdi virtuvėje ant grindų. Šalia jo stovėjo A.. Kadangi brolio veidas buvo kruvinas, suprato, kad brolis sumuštas. Suprato, kad A. sumušė jo brolį, ir bijodamas, kad jis daugiau jo nemuštų, išlipo iš lovos ir priėjęs prie A. suėmė jam už rūbų ir ištempė jį į lauką, lauke jam sudavė į veido sritį, kiek kartų neatsimena. Tada paliko A. gulėti ant žemės ir pats nuėjo atgal į kambarį. Jam tik įėjus į kambarį, atvažiavo policija. Buvo labai supykęs ir įsiutęs, nes suprato, kad asmenys mušė jo brolį. Kuomet su minėtais asmenimis kartu vartojo alkoholį, su jai nekonfliktavo, nesipyko. Kiek jis žino, J. ir A. yra neagresyvūs, nekonfliktuojantys. Paties įvykio nematė (t. 1, b. l. 60 – 63, 66-68);

7.4. Iš liudytojos G. S. apklausos protokolų, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti, matyti, kad 2024 m. sausio 11 d. apie 21 val. vakare buvo namuose kartu su savo draugu R. B. ir jo broliu A. B.. Maždaug tuo metu atvyko pažįstamas J., kurio pavardės nežino, ir dar vienas asmuo, kurio nepažįsta. Asmenų į namus niekas nekvietė. Kai jie atvyko, jie jau ruošėsi eiti miegoti, tačiau pastebėjo į kiemą atvažiuojantį automobilį ir iš jo išlipo J. ir dar kitas jai nežinomas asmuo. Matėsi, kad abu asmenys, kurie atvyko, buvo neblaivūs. Jie įėję į namo virtuvę, visi kartu atsisėdo prie stalo. Kiek matė, J. atsivežė alkoholio. A., R., J. ir nepažįstamas asmuo kartu vartojo alkoholį. Jo pritrūkus, kažkas dar atvežė alkoholio. Ji kartu su jais negėrė, buvo savo kambaryje. Kiek girdėjo jie alkoholį vartojo visą naktį. 2024 m. sausio 12 d. ryte, maždaug apie 8 val. R. atėjęs atsigulė prie jos ir iš karto užmigo. Maždaug apie 8.30 val. A., J. ir nepažįstamas asmuo liko vartoti alkoholį, girdėjo, kad A. išeina į lauką, kaip suprato - rūkyti, J. ir nepažįstamas asmuo liko virtuvėje. A. grįžus iš lauko, girdėjo, kaip A. sakė, kad būdamas lauke girdėjo, kaip jie apkalbinėjo jį. Po tokių A. žodžių J. ant jo pradėjo šaukti. A. jo mandagiai paprašė išvažiuoti iš namų į savo namus. Tačiau J. pradėjo šaukti sakydamas ir priekaištaudamas kodėl A. juos veja iš namų. Ji viską matė, kadangi jos kambario durys buvo pradarytos. Pamatė, kaip A. sėdėjo ant kėdės, prie jo priėjo J. ir rankos kumščiu trenkė A. į veidą. Po to J. A. smūgiavo kumščiais dar kelis kartus, prie jo priėjo nepažįstamas asmuo ir jis taip pat pradėjo smūgiuoti A. į galvą ir į veidą. A. rankomis dengėsi veidą, bandė išvengti smūgių. Muštynių metu A. atsistojo ir pradėjo šaukti, kviesdamas miegantį R. jam į pagalbą. Kai A. pradėjo šaukti savo brolį, J. nuo jo atsitraukė ir įbėgęs pas juos į kambarį užlipo ant lovos ir kojomis pradėjo spardyti R. į galvą. Ji išsigandusi šaukė, kad R. atsikeltų, tačiau jis nereagavo. Pradėjo J. sakyti, kad iškvies policiją, jis pradėjo ant jos šaukti, ją įžeidinėti, sakė, kad sumuš ir ją. Po to J. nuėjo į virtuvę, matė, kad A. sėdėjo kruvinas virtuvėje ant grindų. Prie A. priėjo J. ir nepažįstamas asmuo, spyrė A. į veidą, po smūgių J. ir nepažįstamas asmuo išėjo į lauką. Tuo metu atsikėlė R., jis pamatė kraujuojantį brolį, ir kaip tik tuo metu iš lauko grįžo J. su tuo kitu asmeniu. Įėjęs į kambarį, J. vėl puolė ant A., jie pradėjo muštis, o R. laikė nepažįstamą asmenį, su juo grumėsi. Ji išsigando ir norėjo eiti į lauką iškviesti policiją. Eidama link išėjimo matė, kad visi asmenys tarpusavyje grumiasi, ir mušdamiesi visi pasitraukė į A. miegamąjį kambarį. Prieš išeidama iš namo matė, kad A. rankomis laiko apglėbęs J. per kaklą, o J. vis bandė smūgiuoti A.. Ką tuo metu darė R., nematė, tik kiek prieš tai pastebėjo, kad R. sėdėjo ant nepažįstamo asmens, taip bandydamas ji sulaikyti. Ji greitai paklausė A. ar iškviesti policiją, A. jai sakė, kad iškviestų. Tuomet išbėgo į lauką ir skambino bendruoju pagalbos telefonu, po pokalbio su operatore į namus nebėjo, policijos pareigūnų laukė lauke. Laukdama girdėjo, kad namuose vyrai šaukia, ką konkrečiai šaukė, įvardinti negali, negirdėjo. Kuomet jie naktį vartojo alkoholį, tarp jų jokių pykčių nebuvo, muštynių tuo labiau. Kiek jai žinoma, A. yra taikus, nekonfliktiškas žmogus, niekada nesivelia į muštynes. Žino, kad J. yra konfliktiškas. Anksčiau tarp asmenų nėra buvę jokių konfliktų ar pykčių. Įvykio metu matė, kad kruvinas buvo tik A.. Įvykio metu ji buvo blaivi, su jais alkoholio nevartojo. Ketvirto asmens žino tik pavardę – K., galėtų jį atpažinti. Matė, kad A. muša tiek J., tiek K.. Smūgiai buvo suduoti į galvos sritį. Kiek buvo suduota smūgių dėl išgąsčio įvardinti negali (t. 1, b. l. 72 – 75, 78-79);

7.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis mūrinis dviejų aukštų gyvenamais namas. Namo teritorija neaptverta, dengta sniegu. Prieš įėjimą į namą yra lauko terasa, kurioje plastikiniai lauko baldai. Įėjimas į namą pro medines duris. Įėjus patenkama į prieangį, kurio dešinėje pusėje yra medinės durys, po jas įeiname į namo koridorių, jo dešinėje pusėje yra virtuvė. Virtuvėje dešinėje pusėje yra šaldytuvas, virtuvinės spintelės, ant kurių sudėta smulki buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai, prie dujinės viryklės stovi medinė kėdė su atlošu. Kairėje kambario pusėje, prie sienos stovi medinis stalas, šalia jo dvi medinės kėdės. Ant stalo stovi tušti stikliniai 0,7 litro buteliai, ant dviejų butelių yra etiketė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat yra tuščias plastikinis 2 l talpos butelis, ant jo užrašas „(duomenys neskelbtini)“, plastikinė 2 l talpos tara, ant jos etiketė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, molinis ąsotis ir du vienetai stiklinių stikliukų. Už stalo įėjimas į vonios patalpas. Kambario priekyje įėjimas į miegamąjį-svetainės kambarį, apžiūros metu kambario durys atidarytos. Virtuvės grindys išklotos linoleumu. Kambario centre, tarp spintelių ir virtuvinio stalo, ant grindų matyti raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Galimai kraujo dėmės išmindžiotos, išsidėsčiusios plačiai. Prie priekinės stalo kojos, ant grindų matomas peilis su juodos spalvos rankena. Koridoriaus kairėje pusėje yra miegamasis kambarys, kur kairėje pusėje prie sienos yra du vienas šalia kito medžiaginiai foteliai, ant jų - netvarkingai sudėti rūbai. Ant kairio fotelio atlošo yra raudonos spalvos dėmė, kuri panaši į kraują. Ant to paties fotelio yra pilkos spalvos sportinis džemperis, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Už fotelių - spinta. Kambario priekyje, ant grindų stovi plastikinė dėžė, joje kraikas, šalia jos gyvūno guolis su draskykle. Prie sienos ant medinės spintelės stovi televizorius. Prie spintelės - dvi medinės kėdės. Kambario dešinėje pusėje lova, kurioje sujaukti patalai. Ant lovos užkloto yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Kambario grindys medinės, ant jų mėtosi įvairios higienos priemonės. Iš įvykio vietos tyrimui reikšmingų pėdsakų nepaimta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t.1, b. l. 24 – 35);

7.6. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad parodžius asmenų nuotraukas, liudytoja G. S. parodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) (A. K.), kaip vyrą pavarde K., atpažįsta iš nusvirusių akių, bendrų veido bruožų. Sėdėjo su jais muštynių vakarą virtuvėje iki kol nuėjo miegoti, todėl gerai įsiminė tą veidą. Parodymo atpažinti metu fotografuota (t. 1, b. l. 81 – 88);

7.7. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. sausio 12 d. 9.52 val. apžiūrėtas A. B. ir nurodyta, kad apie lupas sukrešėjęs kraujas. Virš viršutinės lupos, kairėje pusėje kraujuojanti žaizda. Galvoje matoma maždaug 2 cm kirstinė žaizda. Burnoje yra išmušti du priekiniai dantys. Apžiūros metu fotografuota ( t. 1, b. l. 42-48);

7.8. Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024 m. sausio 12 d. teikta medicininė pagalba A. B.. Aprašytos įvykio aplinkybės. Nurodyta, kad policija nustatė 1,67 promilės girtumą. Įvyko konfliktas, sumušė 4 vyrai. Sąmonės nebuvo praradęs. Išmušti priekiniai du dantys. Aplink lupas sukrešėjęs kraujas. Virš lupos kairėje pusėje kraujuojanti nedidelė žaizda. Burnoje kraujas. Stebima ir galvoje kirstinė žaizda apie 2 cm., kraujuojanti. Žaizdos išvalytos, sutvarstytos (t. 2, b. l. 17-19);

7.9. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. nustatyta muštinės žaizdos viršugalvyje, viršutinėje lūpoje, padaryta kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai suduodant kumščiais į galvą bei veidą įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. GMP kvietimo kortelėje nurodytą dviejų priekinių dantų išmušimą patvirtinti negalima, kadangi trūksta išsamesnių medicinos dokumentų įrašų/duomenų apie dantų išmušimą/netekimą. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (t. 2, b. l. 24);

7.10. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. D. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2024 m. sausio 12 d. apie 8.55 val. gavo Panevėžio AVPK budėtojo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose mušasi 4 vyrai. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko blaivi pranešėja G. S.. Taip pat namo terasoje rado ant kėdės sėdintį bei miegantį A. K. (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), patikra galioja iki 2024 m. kovo 17 d. nustatytas 1,93 prom. girtumas). Namo kambaryje rado žodžiais konfliktuojančius tris asmenis: namo šeimininką A. B. (nustatytas 1,67 prom. girtumas), jo brolį R. B. (nustatytas 2,48 prom. girtumas), bei J. J. (nustatytas 2,39 prom. girtumas). Pareigūnams atvykus muštynių nebuvo, tačiau visi asmenys buvo kruvini, taip pat kraujo matėsi virtuvėje (vieta, kur prasidėjo konfliktas) ant grindų bei kitame kambaryje, kur buvo rasti konflikto dalyviai. Aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad išgertuvių metu J. J. kartu su A. K. dėl nenustatytos priežasties prasidėjus konfliktui pradėjo mušti A. B.. Nuo triukšmo prabudęs R. B., kuris iki konflikto miegojo kartu su drauge G. S., gindamas savo brolį taip pat įsivėlė į muštynes. Pareigūnams atvykus iškart buvo sulaikytas J. J.. Atvykęs GMP ekipažas suteikė medicininę pagalbą nukentėjusiems, A. K., kuris atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių detalesnei medicininiai apžiūrai. Taip pat, suteikus pirmą medicininę pagalbą, A. B. GMP ekipažas išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių siūti žaizdų. Dėl šio įvykio taip pat buvo sulaikytas A. K.. Įvykio vietoje, kurioje vyko konfliktas vaizdo stebėjimo kamerų nėra, daugiau asmenų mačiusių ar dalyvavusių konflikte nenustatyta (t. 2, b. l. 13 – 14);

7.11. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad gauti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučių įrašai (t. 1, b. l. 166 – 169, 170);

7.12. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra BPC skambučių įrašai: BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-01-12 08_53_52), BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-01-12 09_06_08), BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-01-12 09_12_37). Įrašai persisiųsti iš policijos registruojamų įvykių registro ir pridėti prie tarnybinio pranešimo. 1) Apžiūrimas skambučio įrašas BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-01-12 08_53_52. G. S. prašo iškviesti pareigūnus į (duomenys neskelbtini), nes keturi žmones mušasi: du broliai ir du jų pažįstami. 2) apžiūrimas skambučio įrašas BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-01-12 09_06_08). Vyras kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nes broliui praskelta galva, stipriai kraujuoja, lygtai išmušti dantys. Vyras sako, kad bando apginti brolį. 3) Apžiūrimas BPC skambučio įrašas BPC skambučio įrašas ((duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-01-12 09_12_37). Moteris sako, kad prieš kokį gerų 20, 15 minučių, skambino, bet niekas nepasirodo. Bijo, kad čia vienas kito neužmuštų. Moteris sako, kad situacija nepasikeitė, vis tiek mušasi. Vienas tai jau ant kiemo guli. Nežino ar tas kur guli yra sąmoningas, nes ji yra ant kelio, bijo eiti į kiemą (t. 1, b. l. 171 – 175);

7.13. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš A. B. paimti įvykio metu dėvėti viršutiniai rūbai – sportinės kelnės, sportinis treningas, marškinėliai trumpomis rankovėmis (t.1, b. l. 89 - 92);

7.14. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti A. B. rūbai: 1) Pilkas treningas su gobtuvu, kurio priekyje, ties juosmeniu matomos dvi kišenės, užsegamos juodais užtrauktukais, taip pat treningo viršuje, kairėje pusėje, ties petimi matoma kišenė, užsegama juodu užtrauktuku. Treningas užsegamas ties viduriu, juodu užtrauktuku. Ant treningo viršutinės dalies matomos rudos dėmės panašios į kraują. Taip pat analogiškos dėmės matomos ir ant dešinės rankovės. Toliau apžiūrima treningo nugara. Džemperio nugaros dalis lygi. Ant nugaros ir abiejų rankovių matomos rudos dėmės, panašios į kraują. 2) Sportinės kelnės tamsiai pilkos. Kelnių priekyje, prie juosmens matomos dvi kišenės užsegamos mėlynais užtrauktukais. Kelnės purvinos. Toliau apžiūrima kelnių užpakalinė dalis. Kelnių užpakalis lygus, kiek purvinas. 3) marškinėliai trumpomis rankovėmis tamsiai pilki. Kairėje pusėje, netoli pažasties matomas spaudinys. Ant marškinėlių matomos rudos dėmės, panašios į kraują. Toliau yra apžiūrima marškinėlių nugara. Ant jos matomos rudos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 93 – 103);

7.15. Iš pakvitavimo matyti, kad daiktai – sportinės kelnės, sportinis treningas, marškinėliai trumpomis rankovėmis grąžinti A. B. (t. 1, b. l. 106);

7.16. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. B. paimti įvykio metu dėvėti viršutiniai rūbai – sportinis džemperis, sportinės kelnės ir kojinės (t. 1, b. l. 107-110);

7.17. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. B. rūbai: 1) Pilkas džemperis su gobtuvu. Džemperio priekyje matomi užrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, taip pat džemperio priekyje, apačioje matoma vientisa kišenė. Ant džemperio dešinės rankovės matomos rudos dėmės panašios į kraują. Taip pat analogiškos dėmės matomos ir ant kairės rankovės. Toliau apžiūrima džemperio nugara. Džemperio nugaros dalis lygi. Ant kairės rankovės matomos rudos dėmės, panašios į kraują; 2) pilkos spalvos sportinės kelnės. Kelnių viršuje, prie kairės kišenės matomas juodas spausdinys „(duomenys neskelbtini)“. Ant kairės klešnės matomos rudos dėmės panašios į kraują. Daugiausia dėmių ties kelio sritimi. Ant dešinės klešnės taip pat matomos rudos dėmės, panašios į kraują. Toliau apžiūrima kelnių užpakalinė dalis. Kelnės užpakalio pusėje lygios. Ant abiejų klešnių ir užpakalio matomos smulkios dėmės panašios į kraują; 3) Juodos spalvos kojinės aplipę smulkiais pūkeliais, suglamžytos. Daiktų apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 111 – 122);

7.18. Iš pakvitavimo matyti, kad daiktai – sportinis džemperis, sportinės kelnės ir kojinės grąžinti R. B. (t. 1, b. l. 125);

7.19. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš J. J. paimti įvykio metu dėvėti viršutiniai rūbai – džinsai su diržu, batai, megztukas (t. 1, b. l. 126-129);

7.20. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti J. J. rūbai: 1) batai, 1 pora. Batai balti, sportiniai. Ant batų šonų matomi „(duomenys neskelbtini)“ logotipai. Ant abiejų batų matomos rudos dėmės, panašios į kraują; 2) Apžiūrėti džinsai su diržu. Džinsai šviesiai mėlyni. Džinsų kilputėse įvertas rudas diržas. Džinsų priekyje, ties juosmeniu yra dvi kišenės. Ant džinsų klešnių matomos rudos dėmės, panašios į kraują. Toliau yra apžiūrima džinsų užpakalinė dalis. Džinsų užpakalio viršuje yra dvi kišenės. Ant džinsų klešnių matomos rudos dėmės, panašios į kraują; 3) Megztukas pilkas, su baltais dryželiais. Priekyje ties kaklu yra užtrauktukas. Megztuko rankovės su movomis didžiajam pirštui. Ant dešinės movos matomos rudos dėmės, panašios į kraują. Toliau apžiūrima megztuko nugara. Nugara lygi. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 130 – 141);

7.21. Iš pakvitavimo matyti, kad daiktai – džinsai su diržu, batai, megztukas grąžinti J. J. (t. 1, b. l. 144);

7.22. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš A. K. paimti įvykio metu dėvėti viršutiniai rūbai – striukė, džemperis ir kelnės (t. 1, b. l. 145-148);

7.23. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti A. K. rūbai: 1) Striukė juoda, dygsniuota su gobtuvu. Striukės priekyje yra užtrauktukas, dvi kišenės ties juosmeniu. Striukės viduje matoma etiketė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Ant striukės, matomos pabalę dėmės. Didžiausia dėmė ties dešiniu petimi. Toliau apžiūrima striukės nugara. Nugara dygsniuota. Ant nugaros matomos pabalę dėmės; 2) Džemperis tamsiai raudonas, su gobtuvu. Ant džemperio matomi spaudiniai su „(duomenys neskelbtini)“ logotipu. Džemperio priekyje, apačioje matoma ištisa kišenė. Ant džemperio ir jo rankovių matomos rudos dėmės, panašios į kraują. Toliau yra apžiūrima džemperio užpakalinė dalis. Džemperio nugara lygi su „(duomenys neskelbtini)“ logotipo spaudiniais. Ant džemperio rankovių matomos rudos dėmės, panašios į kraują; 3) Kelnės tamsiai raudonos su „(duomenys neskelbtini)“ logotipo spaudiniais. Kelnių priekyje, ties juosmeniu yra dvi kišenės. Ant abiejų klešnių matomos rudos dėmės, panašios į kraują. Toliau apžiūrimas kelnių užpakalis. Dešiniame šone, po juosmeniu matoma kišenė. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 149 – 160);

7.24. Iš pakvitavimo matyti, kad daiktai - striukė, džemperis ir kelnės grąžinti A. K. (t. 1, b. l. 164).

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

9. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamųjų prisipažinimo, aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. J. ir A. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jie, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, A. B. gyvenamojo namo virtuvėje, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, kilusio konflikto metu, A. K. tyčia suduodamas kumščiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam – A. B. į galvos sritį, o J. J. suduodant kumščiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam – A. B. į galvos sritį, jį sužalojo bendrais veiksmais padarydami muštines žaizdas viršugalvyje, viršutinėje lūpoje, tuo nukentėjusiajam – A. B. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas pripažįsta, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes suduodami smūgius nukentėjusiajam suprato, kad tokiu būdu gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, padaryti sužalojimus ir to norėjo. Atsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą kaltinamųjų J. J. ir A. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo

11. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo J. J. gynėja nurodė, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik du metai, naujų smurtinių veikų J. J. nepadarė, visi mušėsi būdami neblaivūs. J. J. su nukentėjusiuoju pažįstami seniai. Po tiek laiko bausmė praradusi efektą, todėl prašė teismo pripažinti padarytą veiką mažareikšme ir kaltinamąjį J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras, kaltinamasis A. K. ir jo gynėjas šiuo klausimu teisiamojo posėdžio metu nepasisakė.

12. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017 ir kt.).

13. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir panašiai, sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Be to, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021, Nr. 2K-54-976/2023).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. nustatyta muštinės žaizdos viršugalvyje, viršutinėje lūpoje, padaryta kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai suduodant kumščiais į galvą bei veidą įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. GMP kvietimo kortelėje nurodytą dviejų priekinių dantų išmušimą patvirtinti negalima, kadangi trūksta išsamesnių medicinos dokumentų įrašų/duomenų apie dantų išmušimą/netekimą. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (t.2, b. l. 24). Iš karto po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į policiją, policijos pareigūnai apžiūrėjo A. B. ir asmens apžiūros protokole nurodė, kad apie jo lupas sukrešėjęs kraujas, virš viršutinės lupos, kairėje pusėje kraujuojanti žaizda, galvoje matoma maždaug 2 cm kirstinė žaizda, bei burnoje yra išmušti du priekiniai dantys ( t. 1, b. l. 42-48). Taip pat iš karto po įvykio nukentėjusįjį A. B. apžiūrėjo ir medikai, kurie fiksavo jam padarytus sužalojimus (t. 2, b. l. 17-19). Todėl įvertinus tai, kad nukentėjusiajam A. B. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas ir fizinis skausmas dėl padarytų sužalojimų, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis A. B. apklaustas pareigūnų nurodė, kad kilus konfliktui būtent J. J. staiga jam trenkė, t. y. pradėjo muštynes ir šių parodymų laikėsi, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti, kad J. J. ir A. K. neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės yra reikšmingos, svarbios ir negali būti pateisinamos, nusikaltimo padariniai yra pakankamai dideli, todėl kaltininkui negali būti taikomas BK 37 straipsnis, t. y. nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, negali būti pripažinta mažareikšme.

Baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

15. Padaryta nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

16. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo už šio nusikaltimo padarymą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

17. J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kas vertintina kaip smurtinio pobūdžio tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šį nusikaltimą padarė prieš tai jau būdamas keturis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui bei neatlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Tai, teismo vertinimu, rodo labai neigiamą J. J. požiūrį į įstatymų laikymąsi ir jų ryšį, todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes J. J. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

18. J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilės girtumas), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).

19. A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kas vertintina kaip smurtinio pobūdžio tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šį nusikaltimą padarė prieš tai jau būdamas septynis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui bei neatlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Tai, teismo vertinimu, rodo labai neigiamą A. K. požiūrį į įstatymų laikymąsi ir jų ryšį, todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes A. K. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

20. A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilės girtumas), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo (BK 140 straipsnio 1 dalis) pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, pasekmes (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas asmens sveikatai), į kaltinamųjų asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes (abiem kaltinamiesiems), į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį.

23. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam J. J. taip pat atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 34-43, t. 4, b. l. 62-70), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 44), nedirbantis (t. 2, b. l. 31), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 33), priklausomybių įskaitoje neregistruotas, 2021 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus siuntimu lankėsi dėl alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo stebėjimo (t. 2, b. l. 48). Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo J. J. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Prokuroras už nusikaltimo kvalifikuojamo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį prašo kaltinamajam J. J. skirti 75 parų arešto bausmę, paskirtą bausmę ją sutrumpinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 parų arešto. Kaltinamasis prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, kadangi nuo veikos padarymo praėjo beveik du metai (Teismas pasisakė šio nuosprendžio 12-15 punktuose). Teismo nuomone, J. J. nors ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai – veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį A. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bet kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padarė 2024 m. sausio 12 d., t. y. nepraėjus nei metams po 2023 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžio priėmimo už svetimo turto vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalis), neatlikęs paskirtos baudos bausmės, neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas) įtakos ir poveikio kaltinamojo J. J. elgesiui nepadarė, kaltinamasis, išvadų nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą ne tik laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, bet leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti be trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kad bausmės tikslai būtų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga skirti straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, - arešto bausmę, bausmės dydį skiriant didesnį nei minimalus jos dydis numatytas įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-2 dalys). Pagrindo skirti švelnesnę bausmę nėra. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

24. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. taip pat atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas septynis kartus, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 88-103, t. 3, b. l. 31-45, 84-98, 165-180, t. 4, b. l. 75-90), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 104-105), nedirbantis (t. 2, b. l. 86), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 85), (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 2, b. l. 108). Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo A. K. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Prokuroras už nusikaltimo kvalifikuojamo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį prašo kaltinamajam A. K. skirti 75 parų arešto bausmę, paskirtą bausmę ją sutrumpinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 parų arešto. Kaltinamasis ir jo gynėjas su prokuroro siūloma bausme iš esmės sutiko. Teismo nuomone, A. K. nors ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai – veikdamas bendrininkų grupėje su J. J. smurtavo prieš nukentėjusįjį A. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bet kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padarė 2024 m. sausio 12 d., neišnykus teistumui, žinodamas, kad už įvykdytus sukčiavimą, pasikėsinimą įvykdyti sukčiavimą, kvalifikuojamus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio dalį, gresia bausmė (2024 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas 1 metams), vis dėlto pasirinko daryti naują nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (bauda, viešieji darbai, areštas) įtakos ir poveikio kaltinamojo A. K. elgesiui nepadarė, kaltinamasis, išvadų nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą ne tik laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, bet leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti be trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kad bausmės tikslai būtų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga skirti straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, - arešto bausmę, bausmės dydį skiriant didesnį nei minimalus jos dydis numatytas įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-2 dalys). Pagrindo skirti švelnesnę bausmę nėra. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

25. 2024 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas 1 metams. 2025 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės pradžia skaičiuojant nuo sulaikymo dienos vykdant nutartį.

26. Kadangi A. K. yra neatlikęs laisvės atėmimo bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendį (pakeistą 2025 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi), todėl paskyrus bausmę už nesunkų nusikaltimą, kurį A. K. įvykdė po nusikalstamų veikų (apysunkio nusikaltimo ir pasikėsinimo įvykdyti apysunkį nusikaltimą) už kurias buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d.), A. K. naujai paskirta arešto bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, pridedant didesnę negu minimalus švelnesnės bausmės rūšies (arešto) dydis, t. y. prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės - 9 mėn. laisvės atėmimo pridedant dalį paskirtos arešto bausmės – 30 parų arešto (minimali – 15 parų), bei į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendį (BK 48 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškinys.

27. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Prokuroras byloje pareikštą civilinį ieškinį prašo tenkinti, kaltinamasis pareikšto civilinio ieškinio neginčijo, su juo sutiko.

28. Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį 500,00 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 54-57). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. civilinio ieškinio atsisakė. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Įvertinant visus aukščiau išdėstytus motyvus, kadangi ieškovas nuo ieškinio kaltinamųjų atžvilgiu atsisakė, jo atsisakymas įstatymui neprieštarauja, todėl jis priimtinas ir procesas dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo nutrauktinas (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

29. Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 53,06 Eur sumai dėl A. B. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 178-189). 2024 m. vasario 13 d. nutarimu Panevėžio teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 193-194). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad A. B. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2025 m. liepos 3 d. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad dėl reorganizacijos perėmė Panevėžio teritorinės ligonių kasos teises ir prašė teismo pakeisti ieškovę Panevėžio teritorinę ligonių kasą jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos, prašymas tenkintas (t. 3, b. l. 192-194). Prokuroras byloje pareikštą civilinį ieškinį prašo tenkinti. Kaltinamieji pareikšto civilinio ieškinio neginčijo, su juo sutiko ir žadėjo atlyginti padarytą žalą. Patirta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika ir atsiradusi jos padarymo metu, ieškinys yra pagrįstas ir byloje surinktais duomenimis, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų J. J. ir A. K. solidariai priteistina 53,06 Eur suma civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos naudai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kiti bylos klausimai

30. Kaltinamasis J. J. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2024 m. sausio 12 d. 9.20 val. (t. 2, b. l. 51-54), paleistas 2024 m. sausio 14 d. 8.01 val. (t. 2, b. l. 73-74). Vadovaujantis 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į bausmės laiką įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi dienos.

31. 2024 m. sausio 14 d. J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 76-80), paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

32. Kaltinamasis A. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2024 m. sausio 12 d. 9.40 val. (t. 2, b. l. 109-112), paleistas 2024 m. sausio 14 d. 8.06 val. (t. 2, b. l. 131-133). Vadovaujantis 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi dienos.

33. 2024 m. sausio 14 d. A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 134-138), pakeistina į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nes jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tik tokiu būdu galima užtikrinti nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujoms šio asmens nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

34. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – laikmena su garso įrašais (BPC) – 1 vnt., esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. gegužės 6 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l.148-151), kurioje nurodė, kad J. J. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 275,00 Eur ir priteistinos valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. lapkričio 17 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 105-107), kurioje nurodė, kad J. J. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 375,00 Eur ir priteistinos valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. lapkričio 21 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 108-113), kurioje nurodė, kad A. K. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 297,92 Eur ir priteistinos valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas įkaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų, kuriems gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo principui. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymai priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

36. Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos (iš viso 134,34 Eur) valstybei (t. 4 pažyma, BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtas 2 (dvi) paras ir laikyti J. J. atlikusiu 2 (dvi) paras arešto.

Pripažinti J. J. recidyvistu.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo J. J. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

J. J. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, planuojamą atvykimo laiką iš anksto suderinęs telefonu su įstaiga (tel. Nr. +370 41435502), o nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui ir susiderinti su šia įstaiga atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Išaiškinti J. J., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

J. J. 2024 m. sausio 14 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendžiu (pakeistu 2025 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi) A. K. paskirta bausme – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės arešto bausmės dalį – 30 parų arešto ir A. K. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti šioje byloje laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. sausio 14 d. išbūtą laiką (2 paras), bei laisvės atėmimo bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendį.

Pripažinti A. K. recidyvistu.

A. K. 2024 m. sausio 14 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą ir nedelsiant jį suimti.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 28 d.

Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,06 Eur (penkiasdešimt trijų eurų šešių euro centų) žalos atlyginimą ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Priimti civilinio ieškovo A. B. pareiškimą, dėl ieškinio atsisakymo ir procesą dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymų priteisti iš J. J. ir A. K. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – laikmeną su garso įrašais – 1 vnt., esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Priteisti lygiomis dalimis iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 134,34 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų trisdešimt keturių euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 67,17 Eur (šešiasdešimt septynis eurus septyniolika euro centų) lygiomis dalimis valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys, suimti kaltinamieji turi teisę skųsti nuosprendį apeliacine tvarka per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio įteikimo jiems dienos.

Teisėjas Vaidotas Narvidas