Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-12-350/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
AN2-12-350/2023
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00147-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Gaputis (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-12-350/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00147-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn patraukto asmens – H. P. (toliau – ir Pažeidėjas, ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto R. R. 2022 m. spalio 12 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) H. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams. H. P. nubaustas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), kartu su A. J. ir D. P. įkėlė D. P. sėlinant sumedžiotą tauriojo elnio patiną į D. P. priklausantį automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po to, H. P. vairuojant minėtą automobilį, kartu su A. J. ir D. P. vežė sumedžiotą tauriojo elnio patiną į medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirminio apdorojimo dėžę, neįrašius D. P. sumedžioto tauriojo elnio patino į medžioklės lapą, tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės) 22, 58.2.3 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi, iš dalies patenkinus H. P. skundą, Institucijos nutarimas pakeistas dalyje dėl administracinių poveikių priemonių paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vietoje numatytos 800 Eur baudos paskirta švelnesnė – 200 Eur bauda ir panaikinta H. P. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės medžioti atėmimas 3 metams; iš Institucijos nutarimo pašalinta administracinio kaltinimo aplinkybė dėl Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Skundu aukštesniajam teismui Apeliantas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį dalyje, kuria atmestas jo skundas ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba sumažinti paskirtą baudą ir teisės medžioti atėmimo terminą, arba netaikyti administracinio poveikio priemonių; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais teisiniais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Skundžiama nutartimi pašalinus Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimą, negali būti inkriminuojamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas, nes, nesant sumedžioto gyvūno fakto, negali būti inkriminuojamas pažeidimas, draudžiantis gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

3.2. Ne bet kokios informacijos apie sumedžiotą žvėrį neįrašymas į Medžioklės lapą daro šio gyvūno sumedžiojimą neteisėtu. Šiuo atveju papildomi duomenys apie sumedžiotą žvėrį gali būti įrašomi tik prieš jį išvežant iš medžioklės ploto vieneto. Vežant žvėrį iš sumedžiojimo vietos į jo apdorojimo vietą, paminėti duomenys neturi būti įrašomi į medžioklės lapą, jeigu apdorojimo vieta yra medžioklės ploto vienete ir žvėris neišvežamas iš medžioklės ploto vieneto. Konstatuota, kad sumedžioto gyvūno apdorojimo vieta yra medžioklės ploto vienete, kuriame buvo H. P. sumedžiotas žvėris, todėl papildomų duomenų į medžioklės lapą, prieš jį išvežant, įrašyti nereikėjo.

3.3. H. P., atvykęs į sumedžiojimo vietą, paklausė D. P., ar jis informavo medžioklės vadovą apie sumedžiotą gyvūną. Į šį klausimą šis atsakė, kad informavo medžioklės vadovą SMS žinute, o medžioklės vadovas po kiek laiko paskambino D. P., liepė baigti medžioklę ir vežti gyvūną į dorojimo vietą.

3.4. Šioje byloje negalima konstatuoti H. P. nerūpestingumo fakto, nes iš įvykio eigos matyti, kad jis tinkamai įvykdė savo, kaip medžiotojo, pareigas ir neturėjo pareigos įsitikinti, kad kiti medžioklės dalyviai tinkamai įvykdys jiems tiesiogiai priskirtas pareigas. Buvo įsitikinęs, kad medžioklės vadovas žino taisykles ir įrašė būtinus duomenis apie sumedžiotą gyvūną į medžioklės lapą.

3.5. Prieš išvežant gyvūną iš sumedžiojimo vietos, nesusitiko su A. L., negalėjo fiziškai patikrinti, ar jis įrašė į medžioklės lapą informaciją apie sumedžiotą gyvūną, nes Medžioklės taisyklės to nenumato.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. prašo palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-350/2021 motyvais, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-303/2022 šių motyvų nepatvirtino. Tuo tarpu atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020 2020 m. vasario 18 d. nutarties 14-ajame punkte Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad Medžiokles taisyklių 58.2.3 papunktis draudžia gabenti neteisėtai sumedžiotu kanopinį žvėrį, o Lietuvos Respublikos medžiokles įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtina medžiotojo pareiga laikytis, be kita ko, Medžiokles taisyklių reikalavimų, todėl medžiotojas privalo vykdyti Medžiokles taisyklių 58.2.3 papunktyje įtvirtintus reikalavimus ir, prieš gabendamas sumedžiotu kanopinį žvėrį, įsitikinti, ar jis sumedžiotas teisėtai. Pasitikėti kitu medžiotoju tokiu atveju neužtenka.

4.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami H. P. administracinio nusižengimo bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi išspręstos administracinio nusižengimo bylos skirtumai dėl aplinkybių, lemiančių gyvūno sumedžiojimo neteisėtumą, kadangi 2020 m. vasario 18 d. nutartyje padaryta bendra išvada, kad medžiotojas, vykdydamas Medžiokles taisyklių 58.2.3 papunkčio reikalavimus, prieš gabendamas sumedžiotą kanopinį žvėrį, privalo įsitikinti, ar jis sumedžiotas teisėtai. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje tauriojo elnio patino sumedžiojimo neteisėtumą lėmė sumedžioto gyvūno neįrašymas į medžiokles lapą prieš jį išgabenant iš sumedžiojimo vietos, todėl H. P., prieš imdamasis gyvūno gabenimo veiksmų, bent jau turėjo gauti žodinį patikinimą iš medžiokles vadovo, kad gyvūnas jau įrašytas į medžiokles lapą, bet to nepadarė.

Atsiliepimas

4.3. Apylinkės teismas pašalinimo iš kaltinimo medžioklės taisyklių 22 punktą, nes jis aptariamu atveju tiesiogiai nenustatė atsakomybėn traukiamam asmeniui elgesio taisyklių.

4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinių skundų ribose.

Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies

7. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą, arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą.

8. Medžioklės tvarką, medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus nustato Medžioklės taisyklės.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu H. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už Medžioklės taisyklių 22, 58.2.3 punktų pažeidimą.

10. Šių taisyklių 58.2.3 punkte numatyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Pagal Medžioklės taisyklių 22 punktą, prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.

11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs H. P. skundą dėl Institucijos nutarimo, atsižvelgė į tai, kad H. P. yra patyręs, daugiau nei (duomenys neskelbtini) medžiokle užsiimantis asmuo, ne kartą apdovanotas pasiekimais šioje srityje, (duomenys neskelbtini), bei padarė išvadą, kad jam turėjo būti tiksliai žinomos Medžioklės taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikoje, nuostatos, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų D. P. pateiktos informacijos tikrumu, asmeniškai nesikreipė į A. L., kad šis patvirtintų sumedžioto gyvūno įrašymo faktą, nekėlė klausimo dėl paties gyvūno įrašymo į medžioklės lapą fakto, D. P. teiravosi tik apie pranešimą medžioklės vadovui apie sumedžiotą gyvūną. Teismas taip pat vertino, jog Apeliantas nagrinėjamu atveju nebuvo nei medžioklės vadovu, nei individualiai medžiojantis medžiotojas, todėl iš administracinio kaltinimo pašalino Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimą.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, iš administracinio kaltinimo pašalinus Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimą, negali būti inkriminuojamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas, nes, nesant sumedžioto gyvūno fakto, negali būti inkriminuojamas pažeidimas, draudžiantis gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

13. Tokie argumentai yra nepagrįsti, nes, kaip teisingai pažymima Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, Medžioklės taisyklių 22 punkte yra pateikiamas išaiškinimas, kuriais atvejais gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, tačiau šis punktas neapibrėžia jokių konkrečių draudimų – tokie draudimai yra numatyti Medžioklės taisyklių 58 punkte, todėl nustačius, kad H. P. gabeno neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą, papildomas minėtų taisyklių 22 punkto inkriminavimas šiuo atveju yra perteklinis.

14. Pažeidėjas savo skunde aukštesniajam teismui taip pat nurodo, kad nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nes buvo gavęs D. P. patvirtinimą, jog jis apie nušautą žvėrį informavo medžioklės vadovą SMS žinute, o medžioklės vadovas po kiek laiko paskambino D. P., liepė baigti medžioklę ir vežti gyvūną į dorojimo vietą. Apeliantas tvirtina, jog neturėjo pareigos įsitikinti, kad kiti medžioklės dalyviai tinkamai įvykdys jiems tiesiogiai priskirtas pareigas. Tokius argumentus aukštesnysis teismas taip pat vertina kaip nepagrįstus.

15. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pats medžioklės vadovas A. L. nurodo, jog, gavęs D. P. SMS žinutę apie nušautą elnią, jis telefonu nurodė vežti šį gyvūną į dorojimo vietą bei informavo, kad joje užpildys medžioklės lapą, o Medžioklės taisyklių 23 punkte įtvirtintas reikalavimas užpildyti medžioklės lapą prieš išvežant gyvūną iš sumedžiojimo vietos jam nebuvo žinomas (Institucijos bylos 13, 14 lapai). Šias A. L. nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina D. P. pirminiai paaiškinimai, aplinkos apsaugos pareigūnės O. M. tarnybinis pranešimas bei USB laikmenoje pateiktas vaizdo įrašas Nr. 2022_0907_2154260000000_000000-001.

16. Iš D. P. įvykio metu surašytų paaiškinimų matyti, kad jis medžioklės vadovą A. L. telefonu informavo apie sumedžiotą žvėrį, turėdamas tikslą dorojimo vietoje pagal Medžioklės taisykles įforminti informaciją apie sumedžiotą gyvūną (Institucijos bylos 17 lapas). Aplinkos apsaugos pareigūnės O. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad A. L. ir D. P. susiskambino ir susitarė, jog medžioklės lapą pildys pirminio apdorojimo aikštelėje – šio pokalbio turinys buvo žinomas ir A. J. bei H. P. (Institucijos bylos 5-7 lapai). Be to, pagrindžiant Pažeidėjo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, ypatingai svarbu tai, jog iš pirmiau paminėto vaizdo įrašo matyti, kad visiems nagrinėjamo medžioklės kontrolės reido metu patikrintiems asmenims – D. P., H. P., A. J. – apskritai nebuvo žinoma Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostata, kad medžioklės lapą privaloma užpildyti prieš sumedžioto gyvūno išgabenimą iš medžioklės vietos. Kaip matyti iš šio vaizdo įrašo, aplinkos apsaugos pareigūnams H. P. aiškino, kad Medžioklės lapą būtina užpildyti prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą.

17. Visa tai, kas aptarta, visiškai paneigia H. P. apeliaciniame skunde keliamas versijas, nes akivaizdu, jog, prieš pradedant gyvūno gabenimą, Apeliantui buvo žinoma, kad informacija apie nušautą tauriojo elnio patiną nėra įrašyta į Medžioklės lapą, o aplinkybė, kad H. P., būdamas medžiotoju, nežinojo jam privalomų žinoti Medžioklės taisyklių nuostatų, jo atsakomybės nešalina. Taigi, byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, kad H. P. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą, todėl Institucijos nutarimu jis visiškai pagrįstai nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl šio nutarimo, priėmė teisingą procesinį sprendimą.

18. Esant šioms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad nors apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020, yra teisingi, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tačiau tai savaime nedaro skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas

19. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas reikalavimas sumažinti paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę arba apskritai netaikyti šios priemonės, tačiau nepateikiama jokių šį reikalavimą patvirtinančių argumentų.

20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino Institucijos nutarimo dalį, kuria H. P. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės medžioti atėmimą 3 metams. Kitų administracinio poveikio priemonių Pažeidėjui nėra skirta, todėl apeliacinio skundo reikalavimas sušvelninti administracinio poveikio priemonę arba apskritai jos netaikyti yra apskritai nesuprantamas.

21. Pasisakydamas dėl reikalavimo sumažinti paskirtą baudą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia galimybė numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, tačiau tai gali būti daroma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016).

22. ANK 209 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 800 iki 1 800 Eur.

23. Institucijos nutarimu H. P. paskirta 800 Eur dydžio bauda, tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, įvertinęs aplinkybę, jog administraciniame kaltinime nurodytą gyvūną buvo leidžiama sumedžioti, H. P. tik gabeno kito medžiotojo jau sumedžiotą gyvūną, pakeitė Institucijos nutarimą, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, minėtą nutarimą pakeitė ir Apeliantui paskyrė 200 Eur dydžio baudą. Apygardos teismas, atsižvelgęs į H. P. įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį, tai, kad jis šiurkščiai pažeidė Medžioklės taisykles (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas), neturi teisinio pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, juo labiau kad ir pats Pažeidėjas nenurodo aplinkybių, kurios suteiktų tam pagrindą. Pažymėtina, kad dar švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas šiuo atveju formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, nubausti juos ir paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl toks prašymas atmetamas.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

24. Apeliantas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks prašymas netenkinamas, kadangi šios išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), o šiuo atveju tokia aplinkybė neegzistuoja, nes administracinio nusižengimo teisena Pažeidėjo atžvilgiu nėra nutraukta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn patraukto asmens – H. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis