Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-487-525/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-31
Bylos Nr.: eA-487-525/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02243-2021-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Gintaras Kryževičius
Atsakovas: Varėnos rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos
Pareiškėjas: M. K.

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
51.4Rašytinis bylų nagrinėjimas
57.3Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas

Administracinė byla Nr. eA-487-525/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02243-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 51.4; 57.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybei, atstovaujamai Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamai Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Komisija), 750 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija pateikė pareiškėjui 2021 m. vasario 8 d. raštą Nr. T-9-120 „Informacija apie pradėtą tyrimą“, kuriame buvo nurodyta, jog 2021 m. vasario 5 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo nuspręsta pradėti pareiškėjo elgesio tyrimą remiantis 2021 m. sausio 22 d. viešosios įstaigos Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Centras) direktoriaus raštu. Komisija šiuo raštu papildomai nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas savo pasisakymu galimai apšmeižė gydytoją ir menkino Centro įvaizdį, todėl nurodė iki 2021 m. vasario 10 d. pateikti rašytinį paaiškinimą pirmiau nurodytu klausimu. Pareiškėjas pateikė 2021 m. vasario 10 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis nesupranta, kuo konkrečiai yra kaltinamas, taip pat papildomai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. vykusio Varėnos rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu teikė paklausimą Centro vadovui, kuris turėjo dalyvauti tarybos posėdyje. Pareiškėjas nurodė, kad šis paklausimas buvo suformuluotas jo, kaip tarybos nario, turima teise teikti paklausimus tiek žodžiu, tiek raštu, papildomai nurodė, kad tai yra jam (duomenys neskelbtini) gyventojo pasakota jo asmeninė, kaip paciento, istorija. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturėjo tikslo nei šmeižti asmens, nei menkinti įstaigos prestižo, o vienintelis šio paklausimo tikslas buvo atkreipti dėmesį į besikartojančio pobūdžio analogiškus gyventojų skundus ir imtis visų priemonių, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos ir karantino laikotarpiu. Kadangi paaiškėjo, kad Centro direktorius posėdyje nedalyvauja, šį paklausimą pakomentavo Varėnos rajono savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) administracijos direktorius, nurodydamas, kad „šio atvejo nežinau, apie visas panašias situacijas žinau“, taip iš esmės patvirtindamas, kad tokio pobūdžio problema savivaldybėje yra, ji yra žinoma administracijai, todėl, tikėtina, bus sprendžiama. Meras atitinkamai nurodė, kad šiuos duomenis bus galima patikrinti ir imtis priemonių, kad tokių situacijų būtų išvengta.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. vasario 19 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame buvo sprendžiamas ir 2021 m. sausio 22 d. Centro direktoriaus pateiktas skundas. Posėdis vyko nuotoliniu būdu, per ZOOM platformą, kuriame dalyvavo ir jis. Pažymėjo, jog Komisija 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-9-122 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario M. K.“ (toliau – ir Komisijos sprendimas) nusprendė: 1) konstatuoti, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys M. K. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus valstybės politikui pagarbos žmogui ir valstybei ir padorumo principo reikalavimus; 2) rekomenduoti Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui M. K. suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais.

4. Pareiškėjas nurodė, kad, nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, pateikė skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK). Skundas buvo grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 3 dalies a punkto pažeidimu, Komisijos pirmininko pavaduotojo nešališkumo principo pažeidimu, Komisijos sprendimo prieštaravimo gero administravimo principui ir sprendimui kaip aktui keliamų turinio reikalavimų pažeidimo sudėties nebuvimu.

5. Pareiškėjas pabrėžė, jog VTEK 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu NR. IGN-7 „Dėl M. K. skundo“ (toliau – ir VTEK sprendimas) jo skundą patenkino tiek dėl konstatuotų procedūrinių pažeidimų, tiek dėl materialinių pažeidimų ir panaikino Komisijos sprendimą. VTEK minėtas sprendimas nebuvo apskųstas.

Šalies argumentai

6. Pareiškėja paaiškino, kad jis 2021 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti patirtas 750 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovas 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. PSD-2211-(7.6) paprašė pagrįsti šių išlaidų dydį, todėl pareiškėjas 2021 m. liepos 13 d. raštu pagrindė patirtų išlaidų dydį. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. PSD-(2808) (7.6) nurodė, kad šių išlaidų neatlygins, kadangi išlaidų atlyginimo nenumato Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas, kurio pagrindu VTEK nagrinėjo jo pateiktą skundą.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti VTEK sprendime, kuriame nustatyta, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Komisijos pradėtą tyrimą, taigi nebuvo užtikrintas gero administravimo principas ir pareiškėjo teisė būti išklausytam bei iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę ir paaiškinti reikšmingas aplinkybes. Taip pat VTEK sprendime pažymėjo, kad ad hoc atveju buvo pažeisti bylos nagrinėjimo objektyvumo, išsamumo ir nešališkumo reikalavimai, nes Komisijos sprendime nėra pateikta pareiškėjo konkretaus elgesio (pasisakymų Varėnos rajono savivaldybės tarybos posėdyje) analizė pagarbos žmogui ir valstybei ir padorumo principų požiūriu, taip pat nepagrįsta, kaip konkrečiai minėti pasisakymai (frazės) pažeidžia įvardytus principus. VTEK sprendime taip pat padaryta išvada, kad, „atsižvelgiant į nustatytus procedūrinius pažeidimus ir nepagrįstą pažeidimo konstatavimą, nėra teisinio pagrindo ginčijamą Sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Sprendimas naikintinas“. Manė, kad VTEK iš esmės konstatavo, jog buvo pažeistas teisės į teisingą teismą principas, numatytas EŽTK 6 straipsnyje, ir nesilaikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklios praktikos – formuluoti aiškų kaltinimą, užtikrinant galimybę efektyviai gintis, nesudaryti sąlygų būti nubaustam dėl kaltinimo, kuris nebuvo pateiktas. Teigė, jog šios procesinės garantijos, skirtos teisės į teisingą teismą užtikrinimui, yra visuotinai žinomos ir privalomos bet kuriam valstybės / savivaldybės pareigūnui, todėl jis savo veikloje turi pareigą elgtis taip, kad šios procesinės garantijos nebūtų pažeistos ir kad dėl to nebūtų padaryta žala asmeniui, dėl kurio vykdomi valdingi įgaliojimai.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis patyrė 750 Eur dydžio išlaidų advokatui, jas sudaro susipažinimas su Komisijos sprendimu ir kita turima dokumentacija, skundo parengimas ir pateikimas VTEK, atstovavimas VTEK posėdyje. Nurodė, kad atsakovės minimame Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) yra legislatyvinės omisijos požymių, tačiau tai jokiais būdais nepaneigia jo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai šios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos sprendžiant ginčą privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, kai ginčą nagrinėjanti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo komisija pasisako tik savo kompetencijos klausimu. Šiuo atveju, siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, jis siūlė atsakovui geranoriškai išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Įstatyme nesant nustatyto reguliavimo, kuriame būtų įtvirtinta teisė VTEK priteisti bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokios išlaidos, esant ginčui, priteistinos administracinių teismų, kaip jo patirta turtinė žala. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, nes jei atsakovės jurisdikcijoje veikę Komisijos nariai nebūtų padarę neteisėtų veiksmų, jis nebūtų priverstas kreiptis į advokatą ir nebūtų patyręs finansinių nuostolių, pasireiškiančių honoraro advokatui sumokėjimu.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Varėnos rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad Komisijos priimto sprendimo panaikinimas VTEK, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijos, pats savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad Komisijos veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė. Komisija priimdama sprendimą veikė pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, t. y. priėmė sprendimą veikdama pagal kompetenciją ir turimus įgaliojimus. Vien Komisijos sprendimo panaikinimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijoje nėra pagrindu konstatuoti Komisijos neteisėtus veiksmus.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas teikdamas skundą VTEK turėjo teisę, bet ne pareigą turėti atstovą. Nors VTEK veikia kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, tačiau Įstatyme nėra numatyta VTEK posėdyje patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarka. Pareiškėjas nesikreipė į savivaldybę dėl žalos atlyginimo, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad dėl savivaldybės (ne)veikimo kilo žala pareiškėjui.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėjas savo patirtas atstovavimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijoje išlaidas vertino kaip žalą ir nurodė, kad patyrė 750 Eur dydžio išlaidų advokatui, kurias sudarė susipažinimas su Komisijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ir kita turima dokumentacija, skundo parengimas ir pateikimas VTEK, atstovavimas VTEK posėdyje. Pažymėjo, kad pareiškėjas tik nurodė, kokie veiksmai sudarė advokato jam suteiktas teisines paslaugas, tačiau nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo už advokato paslaugas, suteiktas pareiškėjui atstovaujant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijoje, patirtos 750 Eur dydžio išlaidos yra per didelės ir nebuvo būtinos.

II.

13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Komisijos, 750 Eur turtinės žalos atlyginimą. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Komisijos, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš patirtų išlaidų už advokato paslaugas apskundžiant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Komisijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. T-9-122 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario M. K.“.

15. Teismas nustatė, kad Komisija sprendimu nusprendė konstatuoti, jog Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys M. K. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnyje valstybės politikui nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei bei padorumo principų reikalavimus, taip pat nusprendė rekomenduoti Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui M. K. suderinti savo elgesį ar veiklą su Kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ir reikalavimais. Komisijos sprendimą pareiškėjas 2021 m. kovo 22 d. skundu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė VTEK. VTEK 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. IGN-7 „Dėl M. K. skundo“ Komisijos sprendimą panaikino. Pareiškėjo atstovas 2021 m. birželio 10 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą atlyginti pareiškėjo patirtas skundžiant Komisijos sprendimą 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakydama į prašymą Varėnos rajono savivaldybės administracija 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. PSD-2211-(7.6.) nurodė detalizuoti (pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą), kas sudaro patirtas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija galėtų įvertinti jų atlyginimą. 2021 m. liepos 13 d. pareiškėjo atstovas pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijai pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų detalizaciją. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. PSD-2808 (7.6.) nurodė, jog nėra pagrindo atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Teismas apžvelgęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžė, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

17. Teismas pabrėžė, kad atsakovo jurisdikcijoje veikusių Komisijos narių priimtu sprendimu pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei bei padorumo principus, ir rekomenduota jam suderinti savo elgesį. Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 29 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu viešai, neturėdamas tai patvirtinančių atitinkamų institucijų oficialių sprendimų ir neįsitikinęs, teigė, kad Centro (duomenys neskelbtini) ambulatorijos šeimos gydytoja G. Č. netinkamai atliko savo pareigas.

18. Komisijos sprendimą pareiškėjui apskundus VTEK išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, VTEK 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. IGN-7 „Dėl M. K. skundo“ jį panaikino nustačiusi, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie Komisijos pradėtą tyrimą, t. y. nebuvo užtikrintas gero administravimo principo veikimas ir pareiškėjo teisė būti išklausytam ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę ir paaiškinti reikšmingas aplinkybes. VTEK sprendime nurodė:

18.1. Kodekso 7 straipsnio 10 dalis įtvirtina, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu. Iš esmės analogiška tarybos nario informavimo apie pradėtą tyrimą procedūra yra įtvirtinta ir Savivaldybės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-IX-34, 33 punkte. VTEK nustatė, kad pareiškėjui siųstame Savivaldybės komisijos 2021 m. vasario 8 d. rašte Nr. T-9-120 nurodyta, jog Savivaldybės komisija, vadovaudamasi Nuostatų 33 punktu, informuoja, jog nusprendė pradėti M. K. elgesio tyrimą remdamasi 2021 m. vasario 22 d. PSPC direktoriaus raštu. Pranešime Komisija nurodė, jog yra pagrindas manyti, jog tarybos narys savo pasisakymu galbūt apšmeižė G. Č. ir menkino Centro įvaizdį, ir paprašė pateikti paaiškinimą.

18.2. VTEK nuomone, pranešimas ar skundas dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateiktas Komisijai (Kodekso 7 str. 1 d. 1 p.), šiuo atveju Centro raštas „Kreipimasis dėl M. K. elgesio principų galimo pažeidimo“, yra tik vada (informacija) tyrimui pradėti. Kaip tik Komisijai yra keliama pareiga išsiaiškinti, kokios pateiktoje informacijoje dėl galimo pažeidimo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, ir tinkamai apibrėžti tyrimo ribas, aiškiai nurodyti galbūt padarytą pažeidimą (jo faktines aplinkybes), t. y. nusprendus pradėti tyrimą aiškiai suformuluoti kaltinimą, nurodant ne tik konkrečias galbūt pažeistas teisės aktų normas, bet ir faktines aplinkybes (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių šio asmens pareigas, reikalavimai.

18.3. VTEK, įvertinusi Komisijos raštą, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tyrimą ir kuriame turėjo būti aiškiai nurodytas pareiškėjo galbūt padarytas pažeidimas (tyrimo faktinės aplinkybės), padarė išvadą, kad pareiškėjo buvo prašoma pasiaiškinti „aukščiau išdėstytu klausimu“. Pranešimu tarybos narys buvo informuotas, kad jis savo pasisakymu galbūt apšmeižė gydytoją ir menkino Centro įvaizdį, bet šiame rašte nebuvo konkrečiai įvardyta, kada, kokio tarybos posėdžio metu ir kokiais konkrečiai žodžiais bei frazėmis buvo apšmeižta gydytoja ir sumenkintas PSPC įvaizdis, nors Komisija, gavusi informaciją apie galimą pažeidimą, pati turi apibrėžti tyrimo ribas ir aiškiai suformuluoti, koks pažeidimas galbūt yra padarytas (nurodyti faktines aplinkybes). Svarbu tai, kad Komisijai tenka pareiga įvertinti pranešimo duomenis ir nuspręsti, dėl kokių konkrečių aplinkybių pradedamas tyrimas ir turi pasiaiškinti tarybos narys. Svarbu ir tai, kad Centro kreipimesi buvo ne tik nurodyta, kad M. K. viešai pasakė, jog gydytoja G. Č. netinkamai atliko gydytojo pareigas; taip pat abejotinas yra tarybos nario teiginys, kad Centro registratūra nežinojo (duomenys neskelbtini) ambulatorijos šeimos gydytojų darbo laiko. Pabrėžta, kad Centro kreipimesi buvo akcentuojama, jog gydytoja galbūt buvo apšmeižta viešai nurodant teiginius „atsisakė apžiūrėti ligonį“, „atsisakė ligoniui išduoti siuntimą“, „siuntimą išrašė tik po didelių pykčių ir reikalavimų“, t. y. pranešime buvo įvardyta bent keletas epizodų, todėl pareiškėjui turi būti aišku, dėl kurių konkrečiai aplinkybių jis turi teikti pasiaiškinimą. Šiuo atveju pareiškėjas neturėjo preziumuoti ar spėlioti, dėl kokių jo pasisakymų ar frazių Komisija pradėjo tyrimą ir ką reiškia Komisijos pranešime apie pradėtą tyrimą nurodytas prašymas pateikti paaiškinimą „aukščiau išdėstytu klausimu“, nes prieš tai šiame rašte tik buvo nurodoma, kad tarybos narys savo pasisakymu (nenurodant, kuriuo konkrečiai) galbūt apšmeižė gydytoją ir menkino Centro įvaizdį. Tai, kad pareiškėjui nebuvo suprantama, dėl ko jis turi pasiaiškinti, patvirtino ir jo 2021 m. vasario 10 d. teikto paaiškinimo teiginys, kad jis susipažino su Komisijos pranešimu apie pradėtą tyrimą ir jame išdėstytais apibendrinimais, kurių jis nesupranta, ir teikia savo paaiškinimą dėl tarybos posėdžio metu teiktų paklausimų. VTEK vertinimu, Komisija privalėjo aiškiai nurodyti, koks yra tyrimo objektas ir dėl kokių konkrečių aplinkybių pradėjo tyrimą, bet to nepadarė.

18.4. VTEK nuomone, teisės į veiksmingą teisinę gynybą įgyvendinimą užtikrina ne tik Komisijos pranešime aiškiai ir konkrečiai suformuluotas tyrimo objektas, bet ir galbūt pažeistų teisės aktų nuostatų nurodymas. Komisija, informuodama valstybės politiką apie pradėtą tyrimą, turi aiškiai ir konkrečiai įvardyti, kokius Kodekso straipsnius (jų dalis ir punktus) bei juose įvardytus principus galbūt pažeidė tarybos narys. Analizuojamoje situacijoje Komisijos pranešime apie pradėtą tyrimą nebuvo nurodytas nei teisės aktas, kurį galbūt pažeidė tarybos narys, nei konkrečios šio teisės akto nuostatos (principai). Informuojant asmenį apie pradėtą tyrimą nėra pakankama pridėti gautą Centro pranešimą, kuriuo yra prašoma įvertinti, ar tarybos narys nepažeidė Kodekso principų. Kreipimesi nebuvo įvardyti nei konkretūs principai, nei Kodekso straipsniai. Be to, Tarybos narys pasiaiškinimą turėjo teikti ne dėl Centro kreipimosi, bet dėl Komisijos pranešimo apie pradėtą tyrimą, todėl šiame pranešime turėjo būti aiškiai nurodyti Kodekso principai, kuriuos galbūt pažeidė Tarybos narys. VTEK sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Komisija privalo konkretizuoti, kokiu pagrindu ji pradeda tyrimą ir kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas tarybos narys, nes priešingai – pažeidžiamos Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir 10 dalies nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pabrėžęs, jog, nenurodant asmeniui, kurio veiklos tyrimas atliekamas, kokiu konkrečiu Kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas ir nepasiūlant jam pateikti paaiškinimo, akivaizdžiai suvaržomos jo procesinės teisės (pvz., asmens teisė į gynybą), todėl toks procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas nežymiu, nelemiančiu ginčo sprendimo (2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015). VTEK vertinimu, pareiškėjui teko pareiga savarankiškai išsiaiškinti ir apsispręsti, kokio teisės akto nuostatas jis galėjo pažeisti ir dėl kokių Kodekse įtvirtintų principų (kurių yra devyni) galimo pažeidimo jis turi teikti paaiškinimą. VTEK pažymėjo, kad preziumuojant, jog Komisija tyrimą pradėjo dėl visų Kodekse įtvirtintų principų galimo pažeidimo, skundžiamame sprendime pareiškėjo elgesys turėjo būti įvertintas dėl visų Kodekse nurodytų principų, o konstatavus, kad M. K. pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei ir padorumo principus, sprendime taip pat turi būti motyvuotai konstatuota, kad pareiškėjas kitų Kodekso principų nepažeidė, bet to Komisija nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

18.5. Komisijos sprendime nėra pateikta pareiškėjo konkretaus elgesio (pasisakymų tarybos posėdyje) analizė pagarbos žmogui ir valstybei ir padorumo principų požiūriu, taip pat nepagrįsta, kaip konkrečiai minėti pasisakymai (frazės) pažeidžia įvardytus principus. VTEK atkreipė dėmesį, kad nors Komisija, pradėjusi tyrimą, informavo pareiškėją, kad jis savo pasisakymu galbūt apšmeižė Centro gydytoją, bet sprendime neanalizavo, kaip konkretūs M. K. žodžiai ir frazės turėtų būti vertinami žodžio „šmeižtas“ kontekste. Sprendime nepaaiškinta, kokie pareiškėjo pasisakymai ir kodėl gali būti vertinami kaip įžeidūs, nepagarbūs ar neigiami ir dėl to nevartotini savivaldybės tarybos nario pasisakymuose, t. y. viešoje politinėje diskusijoje, savivaldybės tarybos posėdyje ar kitur. VTEK manymu, sprendime nepakanka tik konstatuoti, kad M. K. pareiškimas, kad Centro gydytoja netinkamai atliko savo pareigas, neturint tai patvirtinančių sprendimų, yra vertinamas kaip Kodekse nurodytų pagarbos žmogui ir valstybei bei padorumo principų pažeidimas. VTEK vertinimu, Komisija pradėjo M. K. elgesio tyrimą dėl šmeižiamojo pobūdžio veiksmų, bet šiuo aspektu sprendime pareiškėjo veikos nevertino, žodžio „šmeižtas“ reikšmė neatskleista ir nevertinta Kodekso nuostatų požiūriu.

18.6. VTEK, atsižvelgdama į nustatytus procedūrinius pažeidimus ir nepagrįstą pažeidimo konstatavimą, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo Komisijos sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundą patenkino ir ginčijamą sprendimą panaikino.

19. Teismas, įvertinęs turimus duomenis sprendė, kad Varėnos rajono savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, buvo priverstas kreiptis į (teikti skundą) VTEK ir dėl to patyrė turtinę žalą – 750 Eur dydžio išlaidų už teisines paslaugas. Atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti VTEK sprendimu, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, spręsti dėl pareiškėjui priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirtų nuostolių dydis grindžiamas 2021 m. kovo 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021/0488 ir 2021 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1. Pareiškėjas nurodė, kad skųsdamas Komisijos sprendimą, patyrė 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė susipažinimas su Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ir kita turima dokumentacija, skundo parengimas ir pateikimas VTEK, atstovavimas VTEK posėdyje.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas nustatė, kad skundas VTEK buvo pateiktas 2021 m. kovo 22 d. Prašoma priteisti 750 Eur suma už skundo VTEK parengimą ir pateikimą, atstovavimą VTEK posėdyje neviršijo maksimaliai galimos priteisti sumos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Komisijos, priteistas 750 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė skundo parengimas ir pateikimas teismui šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos buvo grindžiamos 2021 m. rugsėjo 1 d. išrašu iš Teisinių paslaugų teikimo sutarties, 2021 m. rugsėjo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021/0523 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 11. Kadangi prašoma priteisti 350 Eur suma už skundo teismui parengimą ir pateikimą neviršijo maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl teismo priteista iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Komisijos.

III.

23. Atsakovas Varėnos rajono savivaldybė, atstovaujama Komisijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinis teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl turtinės žalos priteisimo, kaip nepagrįstą. Taip pat atsakovas prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Savivaldybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-VIII-89 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento“, 180.2 papunkčiu, meras atstovauja pats arba įgalioja savo potvarkiu kitus asmenis atstovauti Savivaldybei teisme. Savivaldybės tarybos Etikos komisija nėra juridinis asmuo – Etikos komisija nėra įregistruota Juridinių asmenų registre ir neturi procesinio veiksnumo. Atsakovo teigimu, teismas nesant teisinio pagrindo konstatavo faktą, kad savivaldybę atstovavo Komisija, nors ši nei turėjo teisės tą daryti, nei faktiškai, iš byloje esančių dokumentų, tą darė.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Teismas nors ir taiko CK 6.271 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau neatkreipė dėmesio į svarbią detalę – savivaldybė pareiškėjo prašymo atlyginti žalą iki šiol nėra gavusi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsakovas pažymi, kad pakeitus atsakovą iš savivaldybės administracijos į savivaldybę, taip ir nėra aišku koks neteisėtas savivaldybės veiksmas (atsisakymas atlikti veiksmus) yra skundžiamas administraciniam teismui. Teismas vertino civilinės atsakomybės sąlygas dėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo pripažinimo pagrįstu, tačiau vertinimas apsiribojo Komisijos sprendimu, tačiau Komisijos sprendimą VTEK sprendimu panaikino ir byloje nėra ginčo dėl šio sprendimo.

24.3. Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos sprendimu, su skundu kreipdamasis į VTEK turėjo teisę, bet ne pareigą turėti atstovą, be to, Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nėra numatyta VTEK posėdyje patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarka. Kadangi VTEK, išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją, nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų, todėl atsakovui nesuprantama, kodėl teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas galėjo net nežinoti apie žalos buvimo faktą ir (ar) jos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo nuomone, sukuriama praktika, kai į teismą, kaip kraštutinę ginčų sprendimo priemonę, kreipiamasi kitai šaliai net nežinant apie jos prievolę atlyginti žalą, taip sukuriant papildomas, su bylos nagrinėjimu teisme, susijusias išlaidas. Tokiu būdu yra pažeidžiama proceso šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei kuriama ydinga praktika, kai ginčų sprendimas teisme yra normalizuojamas, o ikiteisminis ginčų sprendimas – eliminuojamas.

Atsiliepimas

25. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo parengimą.

26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl neteisėto Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos priimto sprendimo pareiškėjo atžvilgiu. Etikos komisija yra savivaldybės tarybos sudaryta institucija, kuri ex officio vykdo Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje jai priskirtas funkcijas, t. y. vykdo valdžią asmenų atžvilgiu. Savivaldybės taryba įgyvendina savivaldos teisę ir yra savivaldybės kaip teritorinio administracinio vieneto gyvavimo pagrindas. Pareiškėjo nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovu šioje byloje laikytina Varėnos rajono savivaldybė, atstovaujama Etikos komisijos. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių klaidų ex officio nustatydamas atsakovą byloje.

26.2. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjui nebuvo būtina turėti atstovą ginčijant Etikos komisijos sprendimą VTEK, bei argumentai, kad teisinis reguliavimas nenumato bylinėjimosi išlaidų, patirtų sprendžiant ginčą VTEK, atlyginimo, buvo dėstomi ir atsakovo 2021 m. spalio 26 d. atsiliepime. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai pagrindė savo sprendimo dalį, nurodė, kodėl priteisiamos tokio dydžio išlaidos, pažymėjo, kodėl net ir nesant expressis verbis teisiniam reguliavimui, tokios išlaidos priteisiamos, kaip ir pagrindė, kodėl šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis. Todėl nesant naujų apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinę dalį ir papildomai savo argumentų, išdėstytų skunde, nekartoja.

Atsiliepimas

26.3. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 350 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir pažymi, kad atsakovas atsiliepime klausimo dėl pareiškėjo patirtų 350 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, apskritai nekėlė. Todėl nesant atsiliepimo faktinio pagrindo šioje dalyje, atsakovas apskritai negali apeliaciniame skunde reikšti reikalavimo šioje dalyje, nes būtų pažeistos apeliacijos ribos, kaip ir pažeistos pareiškėjo teisės, o konkrečiai – teisė į teisingą teismą, teisė į apeliaciją šioje ginčo dalyje. Atsakovas, pirmosios instancijos teisme, neginčijęs pareiškėjo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi galimybę apeliaciniame skunde tik kelti klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau ne dėl tokio reikalavimo pagrįstumo apskritai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš patirtų išlaidų už advokato paslaugas apskundžiant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. T-9-122 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario M. K.“.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, 750 Eur turtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas neteisingai taikė Varėnos rajono savivaldybės atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, nurodė netinkamą atsakovo atstovą byloje, visapusiškai neįvertino ir nepasisakė dėl visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, o nagrinėtas aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl žalos atlyginimo kreipėsi ne į atsakovą, o į Varėnos rajono savivaldybės administraciją.

30. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T-9-122 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario M. K.“ buvo panaikintas VTEK 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. IGN-7 „Dėl M. K. skundo“ konstatavus, kad dėl padarytų procedūrinių pažeidimų ir nepagrįsto pažeidimo konstatavimo nėra teisinio pagrindo Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs VTEK 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. IGN-7, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, buvo priverstas kreiptis (teikti skundą) į VTEK ir dėl to patyrė turtinę žalą – 750 Eur dydžio išlaidų už teisines paslaugas. Etikos komisijos neteisėti veiksmai konstatuoti VTEK sprendimu, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp Etikos komisijos neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtos žalos atlyginimą.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamo dydžio žalos atlyginimą, nes jį apsprendžia dokumentais patvirtintų pareiškėjo patirtų išlaidų dydis (2021 m. kovo 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021/0488 ir 2021 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1).

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui iš atsakovo buvo priteista 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesą pirmosios instancijos teisme, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Patirtų išlaidų dydį patvirtina 2021 m. rugsėjo 1 d. išrašas iš Teisinių paslaugų teikimo sutarties, 2021 m. rugsėjo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021/0523 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas Nr. 11.

35. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai nurodė atsakovo atstovą bei kad atsakovui nebuvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo, atmetami kaip nepagrįsti.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalauja priteisti žalos atlyginimą dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šioje byloje atsakovo Varėnos rajono savivaldybės atstovu nurodė Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją. Bylos procesinei eigai nėra reikšmingos aplinkybės, kad Etikos komisija nėra savarankiškas juridinis asmuo, nėra įregistruota Juridinių asmenų registre.

37. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – pareiškėjo atstovo advokato T. J. 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. liepos 13 d. raštai Varėnos rajono savivaldybės administracijai bei administracijos 2021 m. liepos 1 d. raštas Nr. PSD-2211-(7.6) bei 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. PSD-2808(7.6) patvirtina, kad atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl patirtos žalos (bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

38. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinio skundo nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo parengimą.

40. Kaip minėta, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šioje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

41. Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina 2022 m. gegužės 2 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2022 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymas. Prašoma priteisti pinigų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, 41 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės pareiškėjo M. K. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasGintaras Kryževičius