- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- eA-1942-756/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01579-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos
- Pareiškėjas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Neringos savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Neringos savivaldybės tarybos nuolatinei Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai dėl posėdžio protokolo pripažinimo negaliojančiu ir juo priimto sprendimo (rezoliucinės dalies) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolą Nr. V41-1 ir panaikinti juo priimtą sprendimą (t. y. jo rezoliucinę dalį – „pritarti, kad A. B. teiginys „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus“.).
Pareiškėjas nurodė, kad Etikos komisijos protokolinis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jis priimtas pažeidžiant Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-3 patvirtintų Neringos savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus. Kadangi Nuostatų tekste kartojasi Nuostatų punktų numeracija (t. y. dviem atskiriems punktams suteiktas tas pats numeris 3.2, o kitiem dviem skirtingiems punktams suteiktas numeris 3.3), esant tokioms Nuostatų techninėms klaidoms, Etikos komisijos pirmininko sprendime pradėti pareiškėjo elgesio tyrimą turėjo būti aiškiai nurodyta, kuriuo konkrečiu Nuostatų 3 punkte nurodytu tyrimo pagrindu atliekamas pareiškėjo elgesio tyrimas. Tačiau tai nebuvo padaryta. Etikos komisijos pirmininkas 2014 m. spalio 23 d. raštu tik informavo Etikos komisijos narius apie gautą kreipimąsi, prašė Etikos komisijos narių susipažinti su gauta medžiaga ir nurodė, jog apie posėdžio laiką informuos papildomai. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimesi nebuvo nurodyta, kokio teisės akto reikalavimų galimą pažeidimą padarė pareiškėjas ir ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, ar kreipimasis atitiko Nuostatų 3 punkte įtvirtintus kriterijus. Taigi tyrimas buvo pradėtas Etikos komisijos pirmininkui pažeidus Nuostatų 14 punkte nustatytą pareigą tinkamai organizuoti Etikos komisijos darbą. Be to, Etikos komisijos pirmininkas, o ne Etikos komisija 2014 m. spalio 28 d. išsiuntė pareiškėjui elektroninį laišką, kuriame Etikos komisijos pirmininkas į pareiškėją kreipėsi skirtingu vardu, pareiškėją informavo tik apie gautus dokumentus, bet ne apie pradėtą jo elgesio tyrimą, laiške nebuvo nurodytos pareiškėjo teisės, nepateikti jokie duomenys apie padarytą pažeidimą ir nenurodyta data, iki kurios pareiškėjas prašomas pateikti rašytinį paaiškinimą. Pareiškėjui neįteikus pranešimo apie pradėtą jo elgesio tyrimą, buvo pažeistas Nuostatų 10 punktas. Pagal Nuostatų 11 punktą, apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio turi būti pranešta savivaldybės tarybos nariui, tačiau to laiku nebuvo padaryta. Net ir pareiškėjui pavėluotai išsiųstame laiške, kuris buvo gautas likus tik kiek daugiau nei parai iki Etikos komisijos posėdžio, nebuvo pateikta informacija apie tai, kad kitą dieną bus rengiamas Etikos komisijos posėdis, todėl buvo pažeistas Nuostatų 11 punktas. Pažymėtina, kad Etikos komisija priėmė sprendimą, kuris savo esme yra analogiškas Nuostatų 16.3 punkte nurodytai Etikos komisijos sprendimo esmei, tačiau ginčijamas sprendimas neatitinka faktinių priėmimo aplinkybių, nes Etikos komisijos posėdžio garso įraše ir Etikos komisijos posėdžio protokole skiriasi užfiksuotos faktinės aplinkybės. Protokolo forma priimtas ginčo sprendimas neatitinka Nuostatų 16.7 punkte įtvirtintų reikalavimų Etikos komisijos priimamų sprendimų formai: būtent, nėra pateiktos nuorodos, kuriuo konkrečiu Nuostatų 3 punkte nurodytu pagrindu buvo atliktas pareiškėjo elgesio tyrimas; išvada dėl svarstomo asmens elgesio neatitinka faktinių posėdžio aplinkybių (išvados formuluotė ir balsavimui pateikto primojo klausimo formuluotė viena kitai prieštarauja); nenurodytas ir teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimtas šis sprendimas. Nuostatų 15.3 punkte įtvirtinta Etikos komisijos teisė susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją, tačiau ši Etikos komisijos teisė buvo pažeista, kadangi Etikos komisijos narys A. B. atkreipė Etikos komisijos dėmesį, jog į protokolą įtraukti duomenys, kurie neatitinka faktinių posėdžio aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Neringos savivaldybės tarybos nuolatinė Etikos komisija, atstovaujama advokato G. A., su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Teigė, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, todėl teisme negali būti nagrinėjamas tokio sprendimo panaikinimo klausimas, o pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nenagrinėtinas teismine tvarka. Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos pagal šį kodeksą gali priimti Etikos komisija. Nei vienas iš priimtų sprendimų nesukuria jokių neigiamų pasekmių ar padarinių politikui, kadangi nei vienas iš jų nepanaikina jokių politiko įgaliojimų, neatima ar neapriboja jo teisių, nesukuria jokio privalomumo (apsiriboja tik rekomendacijomis ar svarstymu). Etikos komisijos steigimo ir veiklos tikslas yra politikų ir jų elgesio monitoringas, rekomendacijų dėl to elgesio teikimas, tačiau realių veiksmų atlikimas ir Etikos komisijos rekomendacijų vykdymas visiškai priklauso nuo paties politiko valios ir jo noro prisiimti politinę atsakomybę. Tačiau jeigu būtų konstatuota, kad klausimas dėl sprendimo teisėtumo bei panaikinimo gali būti nagrinėjamas teisme, tuomet, atsakovo manymu, ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. 2014 m. spalio 23 d. pranešimu Etikos komisijos nariai buvo informuoti apie gautą Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus raštą bei jo turinį, taip pat išsiunčiant ir patį raštą susipažinimui. Buvo informuojama, kad apie Etikos komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas raštas, bus pranešta vėliau. 2014 m. spalio 28 d. pareiškėjas buvo informuotas apie gautą raštą, nurodant jame kokiais konkrečiais pareiškėjo padarytais pažeidimais remiamasi jį pateikiant. Dėl numatomo Etikos komisijos posėdžio, kuriame bus svarstomi klausimai susiję su galimai pareiškėjo padarytais pažeidimais, tiek su pareiškėju, tiek su kitais Etikos komisijos nariais buvo tariamasi telefonu, kadangi dėl einamųjų darbų tokiu būdu buvo daug patogiau visus informuoti apie numatomą posėdį bei suderinti visiems tinkamą jo datą bei laiką. Apie numatomą posėdžio datą, jo vietą bei laiką Etikos komisijos primininkas informavo ir A. B.. Sudarant Nuostatų 3 punktą, tikėtina, jog tekste yra įsivėlusios techninės klaidos. Į Nuostatų tekstą perkeltos iš esmės identiškos nuostatos iš Valstybės politikų elgesio kodekso, todėl lyginant Nuostatų 3 punktą su Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsniu, matyti, kad Nuostatų 3.1 ir 3.2 punktuose numatyta Etikos komisijos kompetencija. Iš esmės visuose Nuostatų 3.3, 3.2, 3.3 papunkčiuose numatyti atvejai, kurių pagrindu Etikos komisija pradeda tyrimą. Šiame kontekste gautas raštas aiškiai atitinka 3.3 punktą „fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie savivaldybės tarybos nario galimai padarytą Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą ir elgesį reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą“. Be to, tai pagrindžia ir protokolas, kuriuo priimtame ginčo sprendime Etikos komisijos balsų dauguma nusprendė, kad pareiškėjas, savo pasisakymais žiniasklaidos priemonėse pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse numatytus principus. Atsakovas sutinka su tuo, kad pareiškėjui siunčiant Nuostatų 10 punkte numatytą pranešimą, jis pilnai neatitiko numatytų reikalavimų, kadangi buvo išsiųstas keliomis dienomis vėliau, pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės bei nebuvo nustatytas terminas paaiškinimams pateikti. Tačiau pareiškėjas yra politikas bei tarybos narys, kuriam turi būti ir yra žinomi tokių asmenų veiklą, elgesį bei etiką reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjas dalyvavo Etikos komisijos posėdyje ir pateikė savo paaiškinimus, pareiškėjas nieko neužsiminė apie tai, kad kaip nors būtų buvusios pažeistos jo teisės, kad tyrimas buvo atliekamas netinkamai, kad jis neturėjo galimybės parengti savo pozicijos. Tai reiškia, kad pareiškėjas Etikos komisijai neturėjo jokių priekaištų dėl jos darbo bei neišsakė ir jokių pagrįstų argumentų dėl to, kad 2014 m. spalio 29 d. vykusiame posėdyje nebūtų galima išnagrinėti kreipimosi dėl pareiškėjo galimai padaryto pažeidimo ir priimti sprendimą. Nebuvo padaryta esminių pažeidimų, kurie galėjo turėti esminės įtakos tokio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui. Atsakovas nesutinka ir su tuo, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie 2014 m. spalio 29 d. posėdį, kadangi pareiškėjui apie numatomą posėdį buvo pranešta telefonu. Be to, nesutiktina su tuo, kad protokolo tekstas neatitinka garso įrašo, nes posėdžio protokolas nėra stenograma, todėl jame neturi atsispindėti kiekvienas per posėdį pasakytas žodis ar mintis. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad ginčo sprendimas priimtas nesilaikant Nuostatų 16.7 punkto. Tyrimas buvo atliekamas remiantis Nuostatų 3.3 punktu, be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad išvada dėl svarstomo asmens elgesio neatitinka faktinių posėdžio aplinkybių, kadangi Etikos komisijos sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, taip pat nurodant ir teisės aktą ir konkretų jo straipsnį (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 str. numatyti valstybės politikų elgesio principai).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Teigė, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad Etikos komisijos sprendimai yra neskundžiami, todėl teisme negali būti nagrinėjamas pareiškėjo skundžiamo Etikos komisijos sprendimo panaikinimo klausimas. Net ir tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad ginčijamos sprendimo panaikinimo klausimas gali būti nagrinėjamas teisme, trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su skunde reiškiamais reikalavimais, kadangi Etikos komisijos priimtame sprendime bei pareiškėjo atžvilgiu atliktame tyrime nėra padaryta esminių pažeidimų, dėl kurių minėta sprendimas turėtų būti panaikintas. Neringos savivaldybės administracija iš esmės sutinka su visais atsakovo atsiliepime pateikiamais motyvais, argumentais bei įrodymais, todėl atsiliepime savo pozicijos plačiau neišdėsto.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą tenkino: panaikino Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. protokolinį sprendimą Nr. V41-1, kuriuo nutarta, kad A. B. teiginys „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolu Nr. V41-1 priimto sprendimo, kuriuo konstatuota, kad A. B. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis (bei jas aiškinančiais Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. liepos 2 d. nutarimais), taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje pasisakyta dėl asmens teisės kreiptis į teismą (2011 m. gegužės 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-925/2011, 2009 m. kovo 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A556 -308/2009). Teismas, vertindamas pareiškėjo teisę ginčyti Etikos komisijos sprendimą, pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu buvo pripažinta, jog pareiškėjas A. B. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, t. y. pažeidė teisės aktų nuostatas, kuriose šie principai įtvirtinti. Pareiškėjas yra politikas, tai yra asmuo aktyviai dalyvaujantis visuomenės gyvenime, gaunantis visuomenės pasitikėjimo ir atstovavimo viešajam interesui įgaliojimą – per politinį mandatą, galių delegavimą, platų socialinį pripažinimą ir pasitikėjimą, dėl to vien tik konstatavimas, kad pareiškėjas nesilaikė ar pažeidė teisės aktų nuostatas, pareiškėjui atitinkamai sukeliamos neigiamos pasekmės tolimesnei jo politinei veiklai. Šiuo atveju dėl priimto ginčo sprendimo pareiškėjas atsiduria blogesnėje padėtyje su tais politikais, kurių atžvilgiu nėra priimtas toks sprendimas, be to, ginčijamas sprendimas pareiškėjui gali užkristi kelią ateityje užimti tas pareigas, kuriose reikalaujama nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgiant į tai, jog Etikos komisijos sprendimas pareiškėjui sukelia atitinkamas pasekmes, sprendžiama, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikėsi LVAT 2014 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, jog vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalimi, Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami ir kad dėl to administracinė byla turi būti nutraukta. Teismas sprendime jau nurodė, kad Etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami, ir šiuo aspektu dar pažymi, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalies pirmasis sakinys, vertinant jį sistemiškai su visoje 7 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, reiškia apie Etikos komisijos sprendimų galutinumą ir neskundžiamumą ta prasme, kad pati Etikos komisija neturi teisės pakartotinai svarstyti to paties klausimo ar atnaujinti tyrimo ir tuo pačiu klausimu priimti kitokį sprendimą, tačiau minėta teisės norma nereiškia teisės apskųsti Etikos komisijos sprendimą teismui apribojimo.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai dėl kurių Etikos komisijos sprendimas privalo būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas iš esmės sutinka su tuo, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau nemano, kad jie yra esminiai dėl kurių šį sprendimą būtų galima panaikinti.
Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816) bei Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T1-104, pakeistu 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-3, patvirtinti Neringos savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. To paties straipsnio 3 dalis tvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką vadovaujantis šiuo kodeksu nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.
Iš Nuostatų 3 punkto teksto akivaizdu, kad sudarant minėtą punktą yra padaryta juridinių techninių klaidų, nes Nuostatų 3 punktą sudaro dešimt skirtingų struktūrinių dalių, iš kurių dviems struktūrinėms dalims (papunkčiams) suteiktas tas pats numeris, t. y. 3.2, o kitoms dviems dalims – 3.3. Į Nuostatų tekstą perkeltos iš esmės identiškos nuostatos iš Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio, kuriame reglamentuojamas valstybės politikų elgesio tyrimas. Lyginant Nuostatų 3 punktą su Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsniu spręstina, kad Nuostatų 3.1 ir 3.2 punktuose numatyta Etikos komisijos kompetencija ir Nuostatų tekste, tikėtina, praleista dalis „Valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų“. Tokiu būdu pagal Nuostatų 3 punktą Etikos komisija: 1) tiria Savivaldybės tarybos narių elgesį, kuriuo pažeidžiami Valstybės politikų elgesio kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos; 2) prižiūri, kaip Savivaldybės tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų.
Valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie Savivaldybės tarybos nario galimai padarytą Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą ir elgesį reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie Savivaldybės tarybos nario galimai padarytą pažeidimą; 3) kai gautas skundas apie Savivaldybės tarybos nario galimai padarytą Vietos savivaldos įstatymo, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų pažeidimą arba tokį galimai padarytą pažeidimą prižiūrėdama Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį nustato Etikos komisija savo iniciatyva ir kt.
Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalį bei Nuostatų 7–8 punktus, valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo ir turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Prireikus Etikos komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 10 dalį bei Nuostatų 10 punktą, Etikos komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Etikos komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalyje bei Nuostatų 11 punkte numatyta, jog Etikos komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta valstybės politikui. Jo neatvykimas į Etikos komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Etikos komisijai priimti sprendimą. Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad už Etikos komisijos tinkamo darbo organizavimą ir terminų laikymąsi atsako Etikos komisijos pirmininkas.
Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnyje nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Etikos komisija gali priimti šiuos sprendimus: 1) konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; 2) apsiriboti svarstymu Etikos komisijoje; 3) konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; 4) rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; 5) rekomenduoti viešai atsiprašyti; 6) įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. Nuostatų 16.1–167 punktuose analogiškai reglamentuoti Etikos komisijos priimami sprendimai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius A. V. 2014 m. spalio 21 d. raštu Nr. (4.16)V15-2534 kreipėsi į Etikos komisiją, nurodydamas, kad 2014 m. spalio 9-10 dienomis Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse buvo išplatintas straipsnis „Liberalų kandidatas į Neringos merus A. B.: jei niekas nesikeis, kurorto laukia liūdna ateitis“. Administracijos direktoriaus manymu, jame Neringos savivaldybės tarybos narys A. B. apkaltino savivaldybės administraciją, „kad Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“. Administracijos direktorius nurodė, kad šis teiginys neatitinka tikrovės, todėl prašė Etikos komisiją apsvarstyti mestus kaltinimus ir įpareigoti tarybos narį A. B. viešai paneigti šį faktą žiniasklaidoje. Etikos komisijos pirmininkas 2014 m. spalio 23 d. raštu informavo Etikos komisijos narius, kad gautas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. kreipimasis, kuriame rašoma, kad tarybos narys A. B. Lietuvos žiniasklaidos priemonėse kaltina savivaldybės administraciją, kad ji dalina pareigas pagal politinę priklausomybę. <...>. Etikos komisijos pirmininkas minėtu raštu prašė Etikos komisijos narius susipažinti su gauta medžiaga ir nurodė, kad apie posėdžio laiką informuos papildomai. Pareiškėjas teigia, kad tyrimas negalėjo būti pradėtas, nes Neringos savivaldybės administracijos direktorius kreipimesi nenurodė konkrečios nuostatos, kurią galimai pažeidė pareiškėjas.
Vertinant minėtus pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Etikos komisija gali pradėti tyrimą gavusi ne tik kreipimąsi, tačiau ir fizinio asmens skundą. Vadinasi, kad toks tyrimas būtų pradėtas pakanka skundo, kuriame nebūtinai gali būti nurodytos galimai pažeistos teisės aktų nuostatos. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog anoniminiai skundai nenagrinėjami. Šią nuostatą vertinant sistemiškai su 7 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog neanoniminiai skundai ar kreipimaisi yra nagrinėjami, nors juose ir nenurodomas Valstybės politikų elgesio kodekso konkrečios nuostatos pažeidimas. Be kita ko, Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos Etikos komisijos teisės bei funkcijos, kuriomis Etikos komisija naudojasi atlikdama tyrimą. Viena iš tokių funkcijų – apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą. Tai reiškia, kad Etikos komisija, gavusi skundą ar kreipimąsi, privalo savo iniciatyva nustatyti, kokią konkrečią Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatą galimai pažeidė asmuo, kurio atžvilgiu pradedamas tyrimas.
Įvertinęs minėtas Valstybės politikų elgesio kodekso bei Nuostatų normas, teismas sprendžia, jog Etikos komisija, gavusi Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. kreipimąsi, remiantis Nuostatų 3 punktu bei Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo teisę pradėti tyrimą dėl valstybės politiko elgesio. Tačiau kartu pabrėžtina ir tai, kad Etikos komisija, įgyvendindama jai suteiktas teises, remdamasi gauta medžiaga, privalėjo konkretizuoti, kokiu pagrindu Etikos komisija pradeda tyrimą bei kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, tuo labiau, jog Nuostatuose yra įsivėlusios techninės klaidos dėl punktų numeracijos. Tačiau Etikos komisijos pirmininkas, 2014 m. spalio 23 d. raštu kreipdamasis į Etikos komisijos narius, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu yra pradedamas tyrimas bei nenurodė kokios konkrečios teisės normos (valstybės politikų elgesio principo) pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas.
Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalyje bei Nuostatų 11 punkte, imperatyviai nurodyta, jog apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta valstybės politikui. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punktą, valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Etikos komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Bylos medžiaga nustatyta, kad Etikos komisijos pirmininkas 2014 m. spalio 28 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją nurodydamas, jog jis (pareiškėjas) žino apie žiniasklaidos priemonėse paskelbtą jo (pareiškėjo) informaciją. Prie minėto laiško prisegti 2 priedai, t. y. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. kreipimasis ir Etikos komisijos raštas Etikos komisijos nariams. Etikos komisijos posėdis įvyko 2014 m. spalio 29 d., t. y. sekančią dieną po to, kai pareiškėjas buvo informuotas apie Etikos komisijos posėdį bei jam buvo pateikta Etikos komisijos turima medžiaga. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, pareiškėją informuodamas apie Etikos komisijos posėdį 2014 m. spalio 28 d., pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalį bei Nuostatų 11 punktą, kuriuose imperatyviai nurodyta, jog apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta valstybės politikui. Šio fakto atsakovas neginčija, kadangi teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad pareiškėjas apie Etikos komisijos posėdį buvo informuotas nesilaikant numatyto termino. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas per 3 dienas nuo tyrimo pradžios būtų gavęs pranešimą, kuriame būtų nurodyta, kokio konkretaus Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas, būtų jam pasiūlyta pateikti rašytinį paaiškinimą, kaip tai numato Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punktas bei 7 straipsnio 10 dalis.
Atsakovas akcentavo tai, kad pareiškėjas yra politikas bei tarybos narys, kuriam turi būti žinomi tokių asmenų veiklą, elgesį bei etiką reglamentuojantys teisės aktai, todėl mano, kad jo teisių neišaiškinimas ir tai, kad pareiškėjas laiku nebuvo informuotas apie Etikos komisijos posėdį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų (Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimas). Minėtos Konstitucijos nuostatos bei Konstitucinio Teismo nutarimas leidžia spręsti, kad pareiškėjo socialinė padėtis bei jo turimos žinios nesuteikia atsakovui pagrindo pareiškėjo kitaip traktuoti ar jo atžvilgiu kitaip taikyti įstatymo nuostatas, todėl atsakovo argumentas, kad pareiškėjui turėjo būti žinomos politikų veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad teisinėje valstybėje valdžios institucijos privalo paisyti teisinės valstybės principo, kurio esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. gruodžio 22 d. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai); visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Etikos komisijos priimamiems sprendimams keliami reikalavimai yra išdėstyti Nuostatų 16.7 punkte. Nuostatų 16.7.2 nurodyta, kad aprašomojoje–motyvuojamojoje sprendimo dalyje Etikos komisija nurodo: Etikos komisijos nustatytas faktines aplinkybes; asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimus; įrodymus, kuriais grindžiamos Etikos komisijos išvados; argumentus, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai; nuorodas į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant.
Skundžiamame sprendime nepateiktos nuorodos į konkrečias teisės aktų normas, tuo būdu pažeistas Nuostatų 16.7.2 punktas bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.
Teismui pateiktas Etikos komisijos posėdžio garso įrašas laidžia spręsti, jog Etikos komisijos posėdyje pirmininkas nenurodė, kad į Etikos komisiją Neringos savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi dėl pareiškėjo teiginio, kad „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“, nors Etikos komisijos posėdžio 2014 m. spalio 29 d. rašytiniame protokole Nr. V41-1 pažymėta, kad tai buvo nurodyta. Etikos komisijos pirmininkas abstrakčiai įvardijo gautą Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimąsi; posėdyje taip ir nebuvo įvardintos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu pareiškėjas kaltinamas. Balsuojant pirmuoju klausimu, Etikos komisijos pirmininkas formulavo klausimą, ar pareiškėjas savo pasisakymais laikraštyje pažeidė interesus. Etikos komisijos nariams pataisius, klausimas buvo performuluotas kitaip, t. y. ar pareiškėjas pažeidė etikos principus, tačiau nebuvo įvardinta, dėl kokio konkretaus pareiškėjo pasisakymo yra balsuojama; nenurodyta galimai pažeista teisės akto nuostata, tuo tarpu Etikos komisijos posėdžio rašytiniame protokole Nr. V41-1 Etikos komisijos pirmininko klausimas komisijos nariams nurodytas tiksliai, t. y. kad komisijos nariams pasiūlyta balsuoti, ar A. B. teigdamas „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus. Be to, Etikos komisijos nario A. B. nuomonė rašytiniame Etikos komisijos posėdžio protokole neatsispindi, nors jis posėdyje buvo aktyvus ir oponavo komisijos pirmininko nuomonei. 2014 m. spalio 29 d. Etikos komisijos posėdžio rašytiniame protokole Nr. V41-1, kuriuo priimtas ginčijamas sprendimas, konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, tačiau nenurodytas konkretus principas, kurį pareiškėjas pažeidė. Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje išvardinti šie valstybės politikų elgesio principai, kuriais valstybės politikas vadovaujasi viešajame gyvenime: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjui neišaiškinus teisės teikti paaiškinimus, įrodymus bei laiku jo neinformavus apie Etikos komisijos posėdį, neįvardijant konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas, netiksliai formuluojant Etikos komisijos nariams balsavimui teikiamus klausimus buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, ginčo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolinis sprendimas Nr. V41-1 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
III.
Atsakovas Etikos komisija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują – administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai arba atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, susijusias su galimybe ginčijamo sprendimo panaikinimo klausimą nagrinėti teismine tvarka. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalyje (t. y. įstatyme) aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Etikos komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami (šis klausimas buvo analizuojamas atskirai rengiant teisės akto projektą, tačiau buvo priimta šiuo metu galiojanti kodekso redakcija). Nei pats Valstybės politikų elgesio kodeksas, nei jo 7 straipsnio 12 dalis niekada nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, teisme niekada nebuvo keliamas dėl minėtos kodekso nuostatos atitikimo Konstitucijai. Įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį skundžiami gali būti tik Lietuvos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimti sprendimai, nėra savitikslis. Kol tokio reguliavimo teisėtumas nėra patikrintas griežtai nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas negalėjo revizuoti Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto reglamentavimo.
2. Ginčo sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog vien pažeidimo konstatavimas pareiškėjui, kaip politikui, sukelia neigiamas teisines pasekmes, vertintinas kritiškai. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmeniui negali būti suteikiamos privilegijos dėl jo rasės, lyties, tautybės, kalbos ir kt. Pats teismas, remdamasis minėta Konstitucijos nuostata, pasisako, kad pareiškėjo socialinė padėtis nesuteikia pagrindo jo traktuoti kitaip ar jo atžvilgiu kitaip taikyti įstatymo nuostatas. Taigi teismo teiginys, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra politikas, todėl vien pažeidimo konstatavimas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes, vertintinas kaip hipotetinis, nepagrįstas jokiais objektyviais faktais. Teismas nenurodo jokių konkrečių pasekmių, kurios gali kilti pareiškėjui. Atsakovo manymu, ginčijamas sprendimas pareiškėjui, kaip politikui, nesukelia jokių pasekmių, nes nepanaikina jokių politiko įgaliojimų, neatima ir neapriboja jo teisių, nesukuria jokio privalomumo (apsiriboja tik rekomendacijomis ir svarstymu). Įstatymų leidėjas Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis nesiekė etikos komisijoms suteikti viešojo administravimo subjektų turimus įgaliojimus ar funkcijas.
3. Ginčo sprendimas yra teisėtas, o jo priėmimo metu padarytus nežymius procedūrinius pažeidimus negalima laikyti esminiais procedūriniais pažeidimais. Padaryti pažeidimai niekaip neįtakoja ginčo sprendimo priėmimo. Svarbu tai, kad pareiškėjas pats dalyvavo Etikos komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo padarytas pažeidimas. Turėdamas visas teises ir galimybes (apie tai jo buvo papildomai klausiama), posėdyje jokių pretenzijų dėl komisijos padarytų procedūrinių pažeidimų jis nepareiškė. Dar daugiau, pareiškėjas pats atsisakė savo turėtų teisių išeidamas iš posėdžio. Tuo jis patvirtino, kad sutinka su tokiu sprendimu. Taigi pareiškėjas nesielgė geranoriškai, su komisija nebendradarbiavo. Jeigu pareiškėjas posėdžio metu būtų išsakęs nusiskundimus dėl tyrimo metu padarytų pažeidimų, galbūt apsvarsčius šį klausimą, būtų priimtas kitoks sprendimas.
4. Ginčijamas sprendimas, jei jis prilyginamas individualiam administraciniam aktui, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Pareiškėjas A. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais grindžiamas pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pripažinimas, neatsižvelgė į tai, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 14 d. nutarime yra pažymėjęs, jog Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis), todėl pagal Konstituciją konstitucinių nuostatų sampratą, argumentai, išdėstyti Konstitucinio Teismo nutarimuose, taip pat kituose jo aktuose, saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas. 2006 m. sausio 26 d. nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 44/03, Konstitucinis Teismas nagrinėjo analogišką šioje byloje klausimą, t. y. Peticijų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sąlygą, kad peticijų komisijos sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, atitiktį Konstitucijai. Toje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pripažino, kad asmens, manančio, jog Seimo, savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti nėra grindžiamas Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba yra grindžiamas tokiais pagrindais, kurie nėra nustatyti Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose, negalėjimas tokio sprendimo apskųsti teismui prieštarauja Konstitucijai. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino savo įgaliojimus taikyti teisę ir vykdyti teisingumą, todėl neprivalėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalies atitikties Konstitucijai išaiškinimo, ir neperžengė, kaip teigia apeliantas, ABTĮ suteiktų teismui teisių.
Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliaciniame skunde reiškiama pozicija, kad Etikos komisijos sprendimas nesukėlė jokių neigiamų teisinių padarinių, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog iš Etikos komisijos sprendimo nėra aišku, kokius būtent valstybės politiko elgesio principus pažeidė pareiškėjas, būtent, „skundžiamame sprendime nepateiktos nuorodos į konkrečias teisės aktų normas, tuo būdu pažeistas Nuostatų 16.7.2 punktas bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.“. Nors informacija apie etikos pažeidimą nėra informacija apie teisės pažeidimą, tačiau informacijos apie etikos pažeidimą nepateikimas (šiuo atveju – nepakankamas pateikimas) yra Etikos komisijos nuostatų, kurie yra teisės aktas, pažeidimas. Kadangi pareiškėjas yra savivaldybės politikas, Neringos miesto savivaldybės tarybos narys, jis privalo vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje nustatytas pareigas, tarp kurių yra ir pareiga nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad savivaldybės politikas minėtos pareigos negali tinkamai vykdyti, jeigu iš Etikos komisijos sprendimo negali suprasti, kokius politiko elgesio principų pažeidimus jis yra pripažintas padaręs, o savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nevykdymas yra vienas iš Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindų teikti pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą. Be to, politiko elgesio pripažinimas neetišku pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias politiko elgesio tyrimą, yra ne tik kliūtis jam vykdyti pareigą atsiskaityti rinkėjams, bet ir prielaida ne tik rinkėjams, bet ir politiniams oponentams šmeižti politiką ir šitaip formuoti nepagrįstą nuomonę apie politiko netinkamumą eiti pareigas ar agituoti už tai, kad politikas nebūtų renkamas kitai kadencijai ar nebūtų skiriamas į kokias nors pareigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Etikos komisijos sprendimas buvo priimtas 2014 m. spalio 29 d., t. y. likus keturiems mėnesiams iki Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės mero rinkimų, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra Neringos savivaldybės tarybos narys, darytina išvada, kad tokiu nepagrįstu ir neteisėtu Etikos komisijos sprendimu buvo siekiama suvaržyti pareiškėjo galimybes būti išrinktam.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaip asmenų lygybės principo pažeidimą vertino ne Etikos komisijos sprendimu politikams ir ne politikams sukeliamų neigiamų teisinių padarinių pobūdžio skirtumus, o tai, kad politikui, lygiai taip, kaip ir kitiems asmenims, turi būti pranešama apie tiriamo konkrečių teisės aktų nuostatų pažeidimo pobūdį, ne preziumuojant, kaip tą darė apeliantas, kad politikas turi žinoti, kurios konkrečios teisės akto nuostatos pažeidimas yra tiriamas, o laiku ir aiškiai nurodant, kurios konkrečios teisės akto nuostatos pažeidimas yra tiriamas.
Apeliantas teigia, kad pareiškėjas Etikos Komisijos posėdyje apie jokius jo atžvilgiu komisijos padarytus pažeidimus nepasisakė, neturėjo jokių pretenzijų ir nieko neužsiminė apie tai, kad tyrimo metu kaip nors galimai buvo suvaržytos jo procesinės teisės. Tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia ir nepateisina to, kad Etikos komisija padarė teismo konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus. Pareiškėjas tik pasibaigus Etikos komisijos pradėtai tyrimo procedūrai ir komisijai priėmus sprendimą galėjo tinkamai įvertinti komisijos padarytus pažeidimus ir pagrįsti šių pažeidimų vertinimą. Be to, tik po Etikos komisijos posėdžio protokolo parengimo ir galimybės palyginti protokolo tekstą su posėdžio įrašu galutinai paaiškėjo visi Etikos komisijos pažeidimai, iš kurių esminę įtaką pareiškėjo teisių pažeidimui ir jo apsisprendimui kreiptis į teismą padarė tie pažeidimai, kurie buvo padaryti nuo to momento, kai pareiškėjas nebedalyvavo Etikos komisijos posėdyje.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokole Nr. V41-1 įrašyto sprendimo, kuriuo ,,nutarta pritarti, kad A. B. teiginys ,,Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė valstybės politikų elgesio kodekso principus“.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir minėtą protokolinį sprendimą panaikino. Išsamiai ištyręs faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui A.Bagdonui neišaiškinus teisės teikti paaiškinimus, įrodymus bei laiku jo neinformavus apie Etikos komisijos posėdį, neįvardijant konkrečių teisės aktų nuostatų, kurių pažeidimu pareiškėjas kaltinamas, netiksliai formuluojant Etikos komisijos nariams balsavimui teikiamus klausimus buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Be to, priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka ginčija iš esmės pateikdamas tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir jo atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems argumentams ir padarytoms išvadoms, todėl jų nekartoja.
Atsakydama į atsakovo argumentą dėl netinkamo teisės normų (Valstybės politikų elgesio kodekso 7 str. 12 d.), susijusių su galimybe ginčijamo sprendimo panaikinimo klausimą nagrinėti teismine tvarka, taikymo, teisėjų pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra jo konstitucinė teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą grindžiama teisminės gynybos prioritetu ir universalumu, pažeistos teisės gali būti ginamos teisme nepriklausomai nuo to, ar ši Konstitucijoje garantuota asmens teisė įtvirtinta įstatyme arba jo įgyvendinamajame teisės akte, ar ne. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai, veiksmingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Plėtodamas doktriną, vėlesniame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; gali būti nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas). Taigi, ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. B. teisė kreiptis į teismą dėl anksčiau minėto Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės etikos komisijos protokolinio sprendimo, negali būti paneigta remiantis Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalies nuostata.
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir atsakovo apeliaciniame skunde kartojamą argumentą, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių. Papildydama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T1-104 patvirtintų Neringos savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatų (nagrinėjamam ginčui aktuali 2009 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-3 redakcija) 20 punktą, kuriame nurodyta, kad Komisijos priimti sprendimai yra vieši ir turi būti skelbiami ,,Valstybės žinių“ priede ,,Informaciniai pranešimai“ ir Savivaldybės interneto tinklalapyje. Tad, neabejotina, jog Etikos komisijai priėmus sprendimą, kad asmuo vienu ar kitu būdu pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus ir jį viešai paskelbus, tam asmeniui atsiranda ir atitinkamos (negatyvios) teisinės pasekmės.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines aplinkybes, sprendime teisingai nurodė kokių imperatyvių nuostatų (nurodytų Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalyje bei Neringos savivaldybės etikos komisijos veiklos nuostatų 11 punkte) procedūrinius pažeidimus atsakovas padarė, atlikdamas pareiškėjo elgesio tyrimą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir kaip nepagrįstą atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad tokie pažeidimai yra nežymūs, jų negalima laikyti esminiais procedūriniais pažeidimais. Nenurodant asmeniui, kurio veiklos tyrimas atliekamas, kokiu konkrečiu Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas ir nepasiūlant jam pateikti paaiškinimo, akivaizdžiai suvaržomos jo procesinės teisės (pvz., asmens teisė į gynybą), todėl toks procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas nežymiu, neįtakojančiu ginčo sprendimo.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnyje nurodyta kokius sprendimus gali priimti valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija. Tos pačios nuostatos yra perkeltos ir į Neringos savivaldybės etikos komisijos veiklos nuostatų 16 punktą. Be to, šių Nuostatų 16.7 papunktyje išdėstyti reikalavimai Komisijos priimamiems sprendimams, kur aiškiai nurodyta, kas turi būti įžanginėje, aprašomojoje-motyvuojamojoje bei rezoliucinėje sprendimo dalyse. Iš to seka išvada, kad Etikos komisija turi priimti atskirą dokumentą (sprendimą), ir nepakanka vien tik protokole įrašyti, jog nutarta pritarti, kad šioje komisijoje svarstomo asmens išsakytas teiginys (ar poelgis) pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, netgi nenurodant kokį (kokius) konkrečiai. Minėtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų atsakovas nesilaikė.
Be kita ko, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, individualaus pobūdžio teisės aktai (kokiu, šiuo atveju, laikytinas savivaldybės tarybos Etikos komisijos priimamas sprendimas) turi atitikti imperatyvius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos viešojo administravimo subjekto priimame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.