- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- eI-557-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01579-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos
- Trečiasis asmuo
- Neringos savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Girius Ivoška, Gintaras Aleknavičius
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
atsakovo Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,
2015 m. sausio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Neringos savivaldybės tarybos nuolatinei Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai dėl Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolo Nr. V41-1 pripažinimo negaliojančiu ir juo priimto sprendimo (rezoliucinės dalies) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolą Nr. V41-1 ir panaikinti juo priimtą sprendimą (rezoliucinę dalį), t. y. „pritarti, kad A. B. teiginys „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus“.
Nurodo, jog 2014 m. spalio 21 d. raštu Nr. (4.16)V15-2534 Neringos savivaldybės administracijos direktorius A. V. kreipėsi į Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) pirmininką A. N., informuodamas, kad 2014 m. spalio 9-10 dienomis Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse buvo išplatintas straipsnis „Liberalų kandidatas į Neringos merus A. B.: jei niekas nesikeis, kurorto laukia liūdna ateitis“. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus nuomone, pareiškėjas Neringos savivaldybės tarybos narys A. B. nepagrįstai apkaltino savivaldybės administraciją, kad „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus vertinimu, pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės, todėl prašė Etikos komisiją apsvarstyti pareiškėjo viešą pasisakymą bei viešai paneigti šį faktą žiniasklaidoje. 2014 m. spalio 29 d. Etikos komisija nutarė pritarti, kad A. B. teiginys „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso principus.
Mano, kad Etikos komisijos protokolinis sprendimas (toliau – ir Sprendimas) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priimtas pažeidžiant Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-3 patvirtintų Neringos savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus.
Atkreipia dėmesį, kad Nuostatų tekste kartojasi Nuostatų punktų numeracija, t. y. dviem atskiriems punktams suteiktas tas pats numeris 3.2, o kitiem dviem skirtingiems punktams suteiktas numeris 3.3. Teigia, jog esant tokioms Nuostatų techninėms klaidoms, Etikos komisijos pirmininko sprendime pradėti pareiškėjo elgesio tyrimą turėjo būti aiškiai nurodyta, kuriuo konkrečiu Nuostatų 3 punkte nurodytu tyrimo pagrindu atliekamas pareiškėjo elgesio tyrimas, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymi, kad Etikos komisijos pirmininkas 2014 m. spalio 23 d. raštu tik informavo Etikos komisijos narius apie gautą kreipimąsi, prašė Etikos komisijos narių susipažinti su gauta medžiaga ir nurodė, jog apie posėdžio laiką informuos papildomai. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimesi nebuvo nurodyta, kokio teisės akto reikalavimų galimą pažeidimą padarė pareiškėjas ir ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, ar kreipimasis atitiko Nuostatų 3 punkte įtvirtintus kriterijus. Mano, kad tyrimas buvo pradėtas Etikos komisijos pirmininkui pažeidus Nuostatų 14 punkte nustatytą pareigą tinkamai organizuoti Etikos komisijos darbą.
Pažymi, jog Etikos komisijos pirmininkas, o ne Etikos komisija 2014 m. spalio 28 d. išsiuntė pareiškėjui elektroninį laišką, kuriame Etikos komisijos pirmininkas į pareiškėją kreipėsi skirtingu vardu, pareiškėją informavo tik apie gautus dokumentus, bet ne apie pradėtą jo elgesio tyrimą, be to, laiške nebuvo nurodytos pareiškėjo teisės, nepateikti jokie duomenys apie padarytą pažeidimą ir nenurodyta data, iki kurios pareiškėjas prašomas pateikti rašytinį paaiškinimą. Mano, kad pareiškėjui neįteikus pranešimo apie pradėtą jo elgesio tyrimą, buvo pažeistas Nuostatų 10 punktas. Pagal Nuostatų 11 punktą, apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio turi būti pranešta savivaldybės tarybos nariui, tačiau to laiku nebuvo padaryta. Pažymi, jog net ir pareiškėjui pavėluotai išsiųstame laiške, kuris buvo gautas likus tik kiek daugiau nei parai iki Etikos komisijos posėdžio, nebuvo pateikta informacija apie tai, kad kitą dieną bus rengiamas Etikos komisijos posėdis, todėl buvo pažeistas Nuostatų 11 punktas.
Pabrėžia, jog Etikos komisija priėmė sprendimą, kuris savo esme yra analogiškas Nuostatų 16.3 punkte nurodytai Etikos komisijos sprendimo esmei, tačiau Sprendimas neatitinka faktinių priėmimo aplinkybių. Teigia, jog Etikos komisijos posėdžio garso įraše ir Etikos komisijos posėdžio protokole skiriasi užfiksuotos faktinės aplinkybės.
Pažymi, jog protokolo forma priimtas Sprendimas neatitinka Nuostatų 16.7 punkte įtvirtintų reikalavimų Etikos komisijos priimamų sprendimų formai. Būtent, nėra pateiktos nuorodos, kuriuo konkrečiu Nuostatų 3 punkte nurodytu pagrindu buvo atliktas pareiškėjo elgesio tyrimas; išvada dėl svarstomo asmens elgesio neatitinka faktinių posėdžio aplinkybių (išvados formuluotė ir balsavimui pateikto primojo klausimo formuluotė viena kitai prieštarauja); nenurodytas ir teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimtas Sprendimas.
Nuostatų 15.3 punkte įtvirtinta Etikos komisijos teisė susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją, tačiau ši Etikos komisijos teisė buvo pažeista, kadangi Etikos komisijos narys A. B. atkreipė Etikos komisijos dėmesį, jog į protokolą įtraukti duomenys, kurie neatitinka faktinių posėdžio aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. ir jo atstovas advokatas Girius Ivoška skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo skundą palaikė bei prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas Neringos savivaldybės tarybos nuolatinė Etikos komisija atsiliepime teigia, jog Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, todėl mano, kad teisme negali būti nagrinėjamas tokio sprendimo panaikinimo klausimas, o pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nenagrinėtinas teismine tvarka. Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos pagal šį kodeksą gali priimti Etikos komisija. Teigia, jog nei vienas iš priimtų sprendimų nesukuria jokių neigiamų pasekmių ar padarinių politikui, kadangi nei vienas iš jų nepanaikina jokių politiko įgaliojimų, neatima ar neapriboja jo teisių, nesukuria jokio privalomumo (apsiriboja tik rekomendacijomis ar svarstymu). Pabrėžia, jog Etikos komisijos steigimo ir veiklos tikslas yra politikų ir jų elgesio monitoringas, rekomendacijų dėl to elgesio teikimas, tačiau realių veiksmų atlikimas ir Etikos komisijos rekomendacijų vykdymas visiškai priklauso nuo paties politiko valios ir jo noro prisiimti politinę atsakomybę. Tačiau jeigu būtų konstatuota, kad klausimas dėl sprendimo teisėtumo bei panaikinimo gali būti nagrinėjamas teisme, tuomet mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Nurodo, jog 2014 m. spalio 23 d. pranešimu Etikos komisijos nariai buvo informuoti apie gautą Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus raštą bei jo turinį, taip pat išsiunčiant ir patį raštą susipažinimui. Buvo informuojama, kad apie Etikos komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas raštas, bus pranešta vėliau. 2014 m. spalio 28 d. pareiškėjas buvo informuotas apie gautą raštą, nurodant jame, kokiais konkrečiais pareiškėjo padarytais pažeidimais remiamasi jį pateikiant. Teigia, kad dėl numatomo Etikos komisijos posėdžio, kuriame bus svarstomi klausimai susiję su galimai pareiškėjo padarytais pažeidimais, tiek su pareiškėju, tiek su kitais Etikos komisijos nariais buvo tariamasi telefonu, kadangi dėl einamųjų darbų tokiu būdu buvo daug patogiau visus informuoti apie numatomą posėdį bei suderinti visiems tinkamą jo datą bei laiką. Apie numatomą posėdžio datą, jo vietą bei laiką Etikos komisijos primininkas informavo ir A. B.
Nurodo, kad sudarant Nuostatų 3 punktą, tikėtina, jog tekste yra įsivėlusios techninės klaidos. Teigia, jog į Nuostatų tekstą perkeltos iš esmės identiškos nuostatos iš Valstybės politikų elgesio kodekso, todėl lyginant Nuostatų 3 punktą su Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsniu, matyti, kad Nuostatų 3.1 ir 3.2 punktuose numatyta Etikos komisijos kompetencija. Iš esmės visuose Nuostatų 3.3, 3.2, 3.3 papunkčiuose numatyti atvejai, kurių pagrindu Etikos komisija pradeda tyrimą. Pažymi, jog šiame kontekste gautas raštas aiškiai atitinka 3.3 punktą „fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie savivaldybės tarybos nario galimai padarytą Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą ir elgesį reglamentuojančiuose teisė aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą“. Be to, tai pagrindžia ir protokolas, kuriuo priimtame Sprendime Etikos komisijos balsų dauguma nusprendė, kad pareiškėjas, savo pasisakymais žiniasklaidos priemonėse pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse numatytus principus.
Atsakovas sutinka su tuo, kad pareiškėjui siunčiant Nuostatų 10 punkte numatytą pranešimą, jis pilnai neatitiko numatytų reikalavimų, kadangi buvo išsiųstas keliomis dienomis vėliau, pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės bei nebuvo nustatytas terminas paaiškinimams pateikti. Tačiau pareiškėjas yra politikas bei tarybos narys, kuriam turi būti žinomi ir yra žinomi tokių asmenų veiklą, elgesį bei etiką reglamentuojantys teisės aktai. Pažymi, jog pareiškėjas dalyvavo Etikos komisijos posėdyje ir pateikė savo paaiškinimus, pareiškėjas nieko neužsiminė apie tai, kad kaip nors būtų buvusios pažeistos jo teisės, kad tyrimas buvo atliekamas netinkamai, kad jis neturėjo galimybės parengti savo pozicijos. Tai reiškia, kad pareiškėjas Etikos komisijai neturėjo jokių priekaištų dėl jos darbo bei neišsakė ir jokių pagrįstų argumentų dėl to, kad 2014 m. spalio 29 d. vykusiame posėdyje nebūtų galima išnagrinėti kreipimosi dėl pareiškėjo galimai padaryto pažeidimo ir priimti sprendimą. Teigia, jog nebuvo padaryta esminių pažeidimų, kurie galėjo turėti esminės įtakos tokio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui.
Nesutinka su tuo, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie 2014 m. spalio 29 d. posėdį, kadangi pareiškėjui apie numatomą posėdį buvo pranešta telefonu. Taip pat nesutinka su tuo, kad protokolo tekstas neatitinka garso įrašo, nes posėdžio protokolas nėra stenograma, todėl jame neturi atsispindėti kiekvienas per posėdį pasakytas žodis ar mintis.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Sprendimas priimtas nesilaikant Nuostatų 16.7 punkto. Teigia, jog tyrimas buvo atliekamas remiantis Nuostatų 3.3 punktu, be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad išvada dėl svarstomo asmens elgesio neatitinka faktinių posėdžio aplinkybių, kadangi Etikos komisijos sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, taip pat nurodant ir teisės aktą ir konkretų jo straipsnį (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje numatyti valstybės politikų elgesio principai). Mano, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, tiek kitų teisės aktų keliamus reikalavimus.
Nesutinka su tuo, kad buvo pažeistas Nuostatų 15.3 punktas, kadangi pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių įrodymų pagrindžiančių teiginį, kad Etikos komisijos nariai negavo D. R.-J. atskirąją nuomonę.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad Etikos komisijos sprendimai yra neskundžiami, todėl teisme negali būti nagrinėjamas pareiškėjo skundžiamo Etikos komisijos sprendimo panaikinimo klausimas. Pažymi, jog net ir tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad Sprendimo panaikinimo klausimas gali būti nagrinėjamas teisme, trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su skunde reiškiamais reikalavimais, kadangi Etikos komisijos priimtame sprendime bei pareiškėjo atžvilgiu atliktame tyrime nėra padaryta esminių pažeidimų, dėl kurių Sprendimas turėtų būti panaikintas. Pabrėžia, jog Neringos savivaldybės administracija iš esmės sutinka su visais atsakovo atsiliepime pateikiamais motyvais, argumentais bei įrodymais, todėl atsiliepime savo pozicijos plačiau neišdėsto.
Trečiasis suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos (minėta, toliau – ir Etikos komisija) 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolu Nr. V41-1 priimto sprendimo (minėta, toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatuota, kad A. B. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Etikos komisija 2014 m. spalio 29 d. posėdyje svarstydama Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimąsi, ar pareiškėjo A. B. pasisakymas žiniasklaidos priemonėse, kad „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, skundžiamu Sprendimu nutarė pripažinti, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus.
Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra jo konstitucinė teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą grindžiama teisminės gynybos prioritetu ir universalumu, pažeistos teisės gali būti ginamos teisme nepriklausomai nuo to, ar ši Konstitucijoje garantuota asmens teisė įtvirtinta įstatyme arba jo įgyvendinamajame teisės akte ar ne. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Vėlesniame nutarime plėtodamas išaiškinimus Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; gali būti nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi administracinę bylą nagrinėti pagal asmens ar jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymo saugomas interesas, skundą ar prašymą.
Pabrėžtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-925/2011 yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą suvaržymas arba jos atėmimas nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Minėtų teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Būtina pažymėti, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas (pareiškimas) turi būti atmestas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 -308/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas pareiškėjo teisę ginčyti Etikos komisijos sprendimą, pažymi, kad Sprendimu buvo pripažinta, jog pareiškėjas A. B. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, t. y. pažeidė teisės aktų nuostatas, kuriose šie principai įtvirtinti. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra politikas, tai yra asmuo aktyviai dalyvaujantis visuomenės gyvenime, gaunantis visuomenės pasitikėjimo ir atstovavimo viešajam interesui įgaliojimą – per politinį mandatą, galių delegavimą, platų socialinį pripažinimą ir pasitikėjimą, dėl to vien tik konstatavimas, kad pareiškėjas nesilaikė ar pažeidė teisės aktų nuostatas, pareiškėjui atitinkamai sukeliamos neigiamos pasekmės tolimesnei jo politinei veiklai. Šiuo atveju dėl priimto Sprendimo pareiškėjas atsiduria blogesnėje padėtyje su tais politikais, kurių atžvilgiu nėra priimtas toks sprendimas, be to, Sprendimas pareiškėjui gali užkristi kelią ateityje užimti tas pareigas, kuriose reikalaujama nepriekaištingos reputacijos.
Atsižvelgiant į tai, jog Etikos komisijos sprendimas pareiškėjui sukelia atitinkamas pasekmes, sprendžiama, kad jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, jog vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalimi, Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami ir kad dėl to administracinė byla turi būti nutraukta. Teismas sprendime jau nurodė, kad Etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami ir šiuo aspektu dar pažymi, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalies pirmasis sakinys, vertinant jį sistemiškai su visoje 7 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, reiškia apie Etikos komisijos sprendimų galutinumą ir neskundžiamumą ta prasme, kad pati Etikos komisija neturi teisės pakartotinai svarstyti to paties klausimo ar atnaujinti tyrimo ir tuo pačiu klausimu priimti kitokį sprendimą, tačiau minėta teisės norma nereiškia teisės apskųsti Etikos komisijos sprendimą teismui apribojimo.
Dėl Etikos komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai dėl kurių Etikos komisijos sprendimas privalo būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas iš esmės sutinka su tuo, kad priimant Sprendimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau nemano, kad jie yra esminiai dėl kurių Sprendimą būtų galima panaikinti.
Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816) bei Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T1-104, pakeistu 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-3, patvirtinti Neringos savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai).
Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. To paties straipsnio 3 dalis tvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką vadovaujantis šiuo kodeksu nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.
Iš Nuostatų 3 punkto teksto akivaizdu, kad sudarant minėtą punktą yra padaryta juridinių techninių klaidų, nes Nuostatų 3 punktą sudaro dešimt skirtingų struktūrinių dalių, iš kurių dviems struktūrinėms dalims (papunkčiams) suteiktas tas pats numeris, t.y. 3.2, o kitoms dviems dalims – 3.3. Į Nuostatų tekstą perkeltos iš esmės identiškos iš Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio, kuriame reglamentuojamas valstybės politikų elgesio tyrimas. Lyginant Nuostatų 3 punktą su Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsniu spręstina, kad Nuostatų 3.1 ir 3.2 punktuose numatyta Etikos komisijos kompetencija ir Nuostatų tekste, tikėtina, praleista dalis „Valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų“. Tokiu būdu pagal Nuostatų 3 punktą Etikos komisija: 1) tiria Savivaldybės tarybos narių elgesį, kuriuo pažeidžiami Valstybės politikų elgesio kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos; 2) prižiūri, kaip Savivaldybės tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų. Valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie Savivaldybės tarybos nario galimai padarytą Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą ir elgesį reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie Savivaldybės tarybos nario galimai padarytą pažeidimą; 3) kai gautas skundas apie Savivaldybės tarybos nario galimai padarytą Vietos savivaldos įstatymo, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų pažeidimą arba tokį galimai padarytą pažeidimą prižiūrėdama Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį nustato Etikos komisija savo iniciatyva ir kt.
Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalį bei Nuostatų 7-8 punktus, valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo ir turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Prireikus Etikos komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 10 dalį bei Nuostatų 10 punktą, Etikos komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Etikos komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalyje bei Nuostatų 11 punkte numatyta, jog Etikos komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta valstybės politikui. Jo neatvykimas į Etikos komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Etikos komisijai priimti sprendimą. Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad už Etikos komisijos tinkamo darbo organizavimą ir terminų laikymąsi atsako Etikos komisijos pirmininkas.
Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnyje nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Etikos komisija gali priimti šiuos sprendimus: 1) konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; 2) apsiriboti svarstymu Etikos komisijoje; 3) konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; 4) rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; 5) rekomenduoti viešai atsiprašyti; 6) įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. Nuostatų 16.1-167 punktuose analogiškai reglamentuoti Etikos komisijos priimami sprendimai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius A. V. 2014 m. spalio 21 d. raštu Nr. (4.16)V15-2534 kreipėsi į Etikos komisiją, nurodydamas, kad 2014 m. spalio 9-10 dienomis Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse buvo išplatintas straipsnis „Liberalų kandidatas į Neringos merus A. B.: jei niekas nesikeis, kurorto laukia liūdna ateitis“. Administracijos direktoriaus manymu, jame Neringos savivaldybės tarybos narys A. B. apkaltino savivaldybės administraciją, „kad Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“. Administracijos direktorius nurodė, kad šis teiginys neatitinka tikrovės, todėl prašė Etikos komisiją apsvarstyti mestus kaltinimus ir įpareigoti tarybos narį A. B. viešai paneigti šį faktą žiniasklaidoje.
Etikos komisijos pirmininkas 2014 m. spalio 23 d. raštu informavo Etikos komisijos narius, kad gautas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. kreipimasis, kuriame rašoma, kad tarybos narys A. B. Lietuvos žiniasklaidos priemonėse kaltina savivaldybės administraciją, kad ji dalina pareigas pagal politinę priklausomybę. <...>. Etikos komisijos pirmininkas minėtu raštu prašė Etikos komisijos narius susipažinti su gauta medžiaga ir nurodė, kad apie posėdžio laiką informuos papildomai.
Pareiškėjas teigia, kad tyrimas negalėjo būti pradėtas, nes Neringos savivaldybės administracijos direktorius kreipimesi nenurodė konkrečios nuostatos, kurią galimai pažeidė pareiškėjas.
Vertinant minėtus pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Etikos komisija gali pradėti tyrimą gavusi ne tik kreipimąsi, tačiau ir fizinio asmens skundą. Vadinasi, kad toks tyrimas būtų pradėtas pakanka skundo, kuriame nebūtinai gali būti nurodytos galimai pažeistos teisės aktų nuostatos. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog anoniminiai skundai nenagrinėjami. Šią nuostatą vertinant sistemiškai su 7 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog neanoniminiai skundai ar kreipimaisi yra nagrinėjami, nors juose ir nenurodomas Valstybės politikų elgesio kodekso konkrečios nuostatos pažeidimas. Be kita ko, Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos Etikos komisijos teisės bei funkcijos, kuriomis Etikos komisija naudojasi atlikdama tyrimą. Viena iš tokių funkcijų – apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą. Tai reiškia, kad Etikos komisija, gavusi skundą ar kreipimąsi, privalo savo iniciatyva nustatyti, kokią konkrečią Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatą galimai pažeidė asmuo, kurio atžvilgiu pradedamas tyrimas.
Įvertinęs minėtas Valstybės politikų elgesio kodekso bei Nuostatų normas, teismas sprendžia, jog Etikos komisija, gavusi Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. kreipimąsi, remiantis Nuostatų 3 punktu bei Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo teisę pradėti tyrimą dėl valstybės politiko elgesio. Tačiau kartu pabrėžtina ir tai, kad Etikos komisija, įgyvendindama jai suteiktas teises, remdamasi gauta medžiaga, privalėjo konkretizuoti, kokiu pagrindu Etikos komisija pradeda tyrimą bei kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, tuo labiau, jog Nuostatuose yra įsivėlusios techninės klaidos dėl punktų numeracijos. Tačiau Etikos komisijos pirmininkas, 2014 m. spalio 23 d. raštu kreipdamasis į Etikos komisijos narius, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu yra pradedamas tyrimas bei nenurodė kokios konkrečios teisės normos (valstybės politikų elgesio principo) pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas.
Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalyje bei Nuostatų 11 punkte, imperatyviai nurodyta, jog apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta valstybės politikui. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punktą, valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Etikos komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Etikos komisijos pirmininkas 2014 m. spalio 28 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją nurodydamas, jog jis (pareiškėjas) žino apie žiniasklaidos priemonėse paskelbtą jo (pareiškėjo) informaciją. Prie minėto laiško prisegti 2 priedai, t. y. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. kreipimasis ir Etikos komisijos raštas Etikos komisijos nariams. Etikos komisijos posėdis įvyko 2014 m. spalio 29 d., t. y. sekančią dieną po to, kai pareiškėjas buvo informuotas apie Etikos komisijos posėdį bei jam buvo pateikta Etikos komisijos turima medžiaga. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, pareiškėją informuodamas apie Etikos komisijos posėdį 2014 m. spalio 28 d., pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalį bei Nuostatų 11 punktą, kuriuose imperatyviai nurodyta, jog apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta valstybės politikui. Šio fakto atsakovas neginčija, kadangi teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad pareiškėjas apie Etikos komisijos posėdį buvo informuotas nesilaikant numatyto termino.
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas per 3 dienas nuo tyrimo pradžios būtų gavęs pranešimą, kuriame būtų nurodyta, kokio konkretaus Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas, būtų jam pasiūlyta pateikti rašytinį paaiškinimą, kaip tai numato Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punktas bei 7 straipsnio 10 dalis.
Atsakovas akcentavo tai, kad pareiškėjas yra politikas bei tarybos narys, kuriam turi būti žinomi tokių asmenų veiklą, elgesį bei etiką reglamentuojantys teisės aktai, todėl mano, kad jo teisių neišaiškinimas ir tai, kad pareiškėjas laiku nebuvo informuotas apie Etikos komisijos posėdį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų (Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimas).
Minėtos Konstitucijos nuostatos bei Konstitucinio Teismo nutarimas leidžia spręsti, kad pareiškėjo socialinė padėtis bei jo turimos žinios nesuteikia atsakovui pagrindo pareiškėjo kitaip traktuoti ar jo atžvilgiu kitaip taikyti įstatymo nuostatas, todėl atsakovo argumentas, kad pareiškėjui turėjo būti žinomos politikų veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad teisinėje valstybėje valdžios institucijos privalo paisyti teisinės valstybės principo, kurio esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. gruodžio 22 d. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai); visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Etikos komisijos priimamiems sprendimams keliami reikalavimai yra išdėstyti Nuostatų 16.7 punkte. Nuostatų 16.7.2 nurodyta, kad aprašomojoje-motyvuojamojoje sprendimo dalyje Etikos komisija nurodo: Etikos komisijos nustatytas faktines aplinkybes; asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimus; įrodymus, kuriais grindžiamos Etikos komisijos išvados; argumentus, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai; nuorodas į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant.
Skundžiamame Sprendime nepateiktos nuorodos į konkrečias teisės aktų normas, tuo būdu pažeistas Nuostatų 16.7.2 punktas bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.
Teismui pateiktas Etikos komisijos posėdžio garso įrašas laidžia spręsti, jog Etikos komisijos posėdyje pirmininkas nenurodė, kad į Etikos komisiją Neringos savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi dėl pareiškėjo teiginio, kad „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“, nors Etikos komisijos posėdžio 2014 m. spalio 29 d. rašytiniame protokole Nr. V41-1 pažymėta, kad tai buvo nurodyta. Etikos komisijos pirmininkas abstrakčiai įvardijo gautą Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimąsi; posėdyje taip ir nebuvo įvardintos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu pareiškėjas kaltinamas. Balsuojant pirmuoju klausimu, Etikos komisijos pirmininkas formulavo klausimą, ar pareiškėjas savo pasisakymais laikraštyje pažeidė interesus. Etikos komisijos nariams pataisius, klausimas buvo performuluotas kitaip, t. y. ar pareiškėjas pažeidė etikos principus, tačiau nebuvo įvardinta, dėl kokio konkretaus pareiškėjo pasisakymo yra balsuojama; nenurodyta galimai pažeista teisės akto nuostata, tuo tarpu Etikos komisijos posėdžio rašytiniame protokole Nr. V41-1 Etikos komisijos pirmininko klausimas komisijos nariams nurodytas tiksliai, t. y. kad komisijos nariams pasiūlyta balsuoti, ar A. B. teigdamas „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus. Be to, Etikos komisijos nario A. B. nuomonė rašytiniame Etikos komisijos posėdžio protokole neatsispindi, nors jis posėdyje buvo aktyvus ir oponavo komisijos pirmininko nuomonei.
2014 m. spalio 29 d. Etikos komisijos posėdžio rašytiniame protokole Nr. V41-1, kuriuo priimtas Sprendimas, konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, tačiau nenurodytas konkretus principas, kurį pareiškėjas pažeidė. Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje išvardinti šie valstybės politikų elgesio principai, kuriais valstybės politikas vadovaujasi viešajame gyvenime: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjui neišaiškinus teisės teikti paaiškinimus, įrodymus bei laiku jo neinformavus apie Etikos komisijos posėdį, neįvardijant konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas, netiksliai formuluojant Etikos komisijos nariams balsavimui teikiamus klausimus buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolinis sprendimas Nr. V41-1 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. protokolinį sprendimą Nr. V41-1, kuriuo nutarta, kad A. B. teiginys „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.